Rokiškis Rabinovičius

Kadangi gerb.

maumaz

jau daro statistinius nuomonių apie mirties bausmę tyrimus, tai aš šiaip papezėsiu apie tai.

Pradžioj keli teiginiai, kuriems vargu ar kas norėtų prieštarauti:
1. Bet kuri bausmė turi būti adekvati. Pvz., akivaizdu, kad mirties bausmė netiktų už kepalėlio duonos vagystę.
2. Bet kuri bausmė turi būti socialiai pozityvi, t.y., užtikrinti, kad visuomenei iš to bus geriau. Pvz., sumažinti kito nusikaltimo riziką, kompensuoti nuostolius, padidinti socialinį komfortą, etc..
3. Bet kuri bausmė neturi prieštarauti visuomenės etinėms normoms. T.y., bausmė turi atitikti tas vertybes, kurias visuomenė propaguoja. Pvz., negalima bausti išprievartavimu.
4. Bausmės pasirinkimas turėtų būti toks, kuris duoda geriausią ilgalaikį rezultatą, yra labiau orientuotas į prevenciją, nei į kompensaciją.
5. Turi būti atsižvelgta į tai, kad bausmę skirianti institucija klysta. Klaidos yra iš principo neišvengiamos.

Taigi, ką turime?

Papunkčiui:
1. Mes negalime vienareikšmiškai tarti, kad mirties bausmė yra adekvati vieno ar kito nusikaltimo atveju. Maumaz minėjo pavyzdį, kai žmogus  parduotuvėje nušauna 16 ir sužeidžia 20 žmonių. Pvz.: gal tas žmogus, surengęs skerdynes, tiesiog buvo neatsakingas už save silpnaprotis (ar tyčia apnarkašintas, etc.), kuriam geras dėdė davė automatą? Nors kartais abejonių gali kilti mažai, mes ne visada galime pilnai žinoti kontekstą ir vienareikšmiškai kalbėti apie bausmės adekvatumą.
2. Mirties bausmė (kaip ir, pvz., nuplakimas rykštėmis) nėra socialiai pozityvi. Ji neduoda jokios naudos, ji neatgrąso nuo nusikaltimų, o savikaina ji lenkia daugiametį išlaikymą kalėjime. Tyrimai, tai demonstruojantys, buvo atlikti dar XIXa., o paskui daugelį kartų pakartoti. Aš jau nekalbu apie tai, kad įdarbintas kalinys gali netgi atnešti pelną ir bent dalinai kompensuoti savo nusikaltimą aukoms.
3. Ar gyvybės atėmimas atitinka visuomenės etines normas ar bent su jomis nesikerta? Laisvės atėmimas, su tam tikromis išlygomis – atitinka. Jokių požymių, kad mirties bausmė kaip nors atitiktų mūsų visuomenės etines normas ar bent su jomis nesikirstų – nėra.
4. Kokią prevenciją duoda mirties bausmė? Visi tyrimai rodo, kad netgi neigiamą: nusikaltėlis, padaręs nusikaltimą, už kurį skiriama mirties bausmė, pasijunta neturinčiu kelio atgal ir tada toliau tęsia tuos pačius nusikaltimus. Tuo pat metu, visi tyrimai rodo, kad jokio atgrąsančio efekto mirties bausmė kitiems potencialiems nusikaltėliams neduoda. Istorinis faktas: XVIIIa. Prancūzijoje vieša mirties bausmė pakariant buvo skiriama kišenvagiams. Bet susirinkusioje pažiūrėti žmonių minioje kišenvagiai siautėdavo ypatingai smarkiai, negelbėdavo netgi ten pat rengiamos kišenvagių gaudynės.
5. Mirties bausmė yra viena iš nedaugelio bausmių, kurios negali būti kompensuojamos tuo atveju, jei įvyko klaida. Tuo pat metu puikiai žinoma, kad klaidingų mirties bausmės skyrimo atvejų yra buvę visose šalyse, kur tik tokia bausmė buvo ar yra taikoma.