Rokiškis Rabinovičius

Tiesiog paskaitinėjau Tomo Čyvo blogą (to paties, kurio taip nepakenčia   ), vienas straipsniukas buvo apie kažkokį Lietrytyje išspausdintą kliedesį, kur aiškinama apie tai, kaip Lietuva turi būti dėkinga Rusijai už viską. Ir aišku, paskui – diskusijos, diskusijos… Plačiai žinomas Labas, Lietuva! kleidėja apie tai, kaip LTSR buvo gerai, o Čyvas, užkibęs ant troliško kleidėjimo, bando paaiškinti kas tas buvo komunizmas.

Tai vat kilo tokių minčių… Visgi, net jei nesigilinsim į tai, kodėl Tomas Čyvas toks, o Labas, Lietuva! – kitoks, o koks nors Stoma – visai kitoks, matome, kad tai tiesiog pasaulėžiūros nesutapimai. Kardinalūs. Ir iš kur?

Koks nors Stoma (čia tik pavyzdys, išties Stoma pasirinktas atsitiktinai) ar kitas panašus daugelio mėgstamas politologinis veikėjas, palyginus su Tomu Čyvu ar Labas, Lietuva!, atrodo, kaip nuomonės neturintis ir nieko neužkabinantis skuduras. Toks, kuris sako "taip, jūs visi teisūs, o čia vat kažkas, neaišku, kas gal ir ne taip, bet mums reiktų pažiūrėti, kas iš to gausis, nes blablabla".

Čyvas gi – turi NUOMONĘ. Labas, Lietuva! – irgi turi NUOMONĘ. Pripažinkim, kad tokie žmonės žymiai įdomesni, ypač dar turint omeny, kad dabartinė visuomenė (ir žiniasklaida) jau kimšte prikimšta politkorekcijos ir savicenzūros, virstančios prisitaikėlišku ir stagnaciniu mėšlu.

Taip, kažką aštri nuomonė žeidžia. Bet ar tai priežastis, ar tik pasekmė?

Kodėl nekenčiamas Tomas Čyvas? Todėl, kad jis turi aiškią doros ir vieningos Lietuvos viziją, kurią skleidžia, atvirai atmesdamas prieštaravimus? Kodėl nekenčiamas Labas, Lietuva!? Todėl, kad jis mato dabartinę valdžios degeneraciją, kurią naiviai lygina su tos pačios valdžios sau priešpastatoma LTSR, apie kurią vaizduojasi, kad ji buvo viskuo priešinga dabartinei Lietuvai, vadinasi, jo akimis – gera?

Matydami aštrų idėjinį konfliktą, turim pamatyti ir tai, kad jis yra tiktai realybės atspindys. Tomas Čyvas – realybės veidrodis. Labas, Lietuva! – irgi. Ir Andrius Užkalnis mus priverčia pamatyt pasaulį, o ne tik mums įprastas savo pačių savirefleksijas. Stoma gi – neatspindi veik nieko, gal todėl jis daugeliui žymiai malonesnis. O gal nenorim to pamatyti, kurdami kiekvienas savo "realybę"? Tomas Čyvas ir Labas, Lietuva! – jie juk mums trukdo, laužo gražų mūsų nuosavą pasaulėlį, tiesa?

Kaip čia nepalyginsi to paties visų mylimo ir tolerantiško   su bene bjauriausiai kvankštelėjusiu ir neapykantos pilnu   ? Kas išties juos skiria? Argi tik elgseniška simptomatika, ar kažkas gilesnio?

O kas esi tu? Irgi turi savo pasaulėlį? Tyliai vaizduoji tolerancijos kupiną šventą teresėlę, slapčia kažko neapkęsdamas? Ar taškaisi, naiviai tikėdamas, jog nuo to kažkas pasikeis?