Šiandien man kilo nušvitimas. Stebėdamas studentes, supratau, kas su jomis ne taip. Prieš dešimtmetį buvo kitokios. Tik negalvokit, kad čia senatvinis marazmas man prasideda ir imu kleidėti apie "mūsų laikais viskas kitaip buvo".
Man tiesiog dašilo, kas mane vis neramina, kai žiūriu į jas – ogi prieš dešimtmetį veidai buvo gerokai, net kardinaliai sveikesni. Kažkokios apsilaupymo žymės, nelygi oda, nesveika (pilkšva) spalva (nefrozė???), dažnas dirbtinis įdegis (su tais pačiais nesveikos odos simptomais), pas kai kurias – dar ir akivaizdžiai visa tai bandantis slėpti kosmetikos sluoksnis. Ir ne tas debiliškas, kur bile tik pasidažyt, kaip pas paaugles būna, o konkrečiai – slepiantis defektus. Beje, jei ką, kalbu ne apie spuogus (šie būna ir ant sveikos odos), o apie totalinius, per visą veido paviršių matomus nesveikos odos požymius. Daugelis turi ir anokreksinių požymių – įdubusiomis akimis ir nunykusiu poodiniu riebaliniu sluoksniu (distrofijos simptomais).
Šitos simptomatikos beveik nepastebėjau pas moteris, turinčias didesnį, nei vidutinis uždarbį, tačiau menkiau uždirbančių tarpe (pardavėjos, etc.) – irgi dažnai pasitaiko. Pas antsvorį turinčias – šitie simptomai akivaizdžiai retesni, nei pas lieknas.
Taigi, iš kokių 10 studenčių vidutiniškai vos kokia 1-2 turi išties sveikai atrodantį veidą. Dar 2-3 atrodo pakenčiamai, normos ribose. Likusios – diapazone tarp gan prastos išvaizdos ir to, kad aiškiai medikų pagalbos reikia. Ir tai – dvidešimtmetės.
Tai pasakykit man, ką jos su savim darosi? Ar čia maistas šūdinas pasidarė? Persimokint ėmė nesveikai? Kosmetika nuo mažens? Anoreksijos epidemija? Dar kažkas?
