Girdėjau gandą (tiktai gandą, tad nieko negaliu patvirtinti ar pagrįsti), kad emigrantų sukuriamas pinigų srautas į Lietuvą siekia mažiausiai kelis milijardus litų per metus – tai iš esmės, gali būti skaičiuojama, kaip grynas eksportas. Ar nebus taip, kad daugelio taip plūstami emigrantai (beje, dažnai net negalintys turėti Lietuvos pilietybės) yra būtent tai, ko dėka Lietuvos iki šiol neištiko visiškas krachas?
Nežinau, kaip kam, bet man tokie samprotavimai atrodo ganėtinai įtikinamai.
Vaikų darželyje šiandien mačiau nuostabiausią Kalėdų Senelį ever. Su tikra didele balta barzda, auliniais batais, milžinišku ragu triūbuojantis, krūva savadarbių instrumentų grojantis, dainuojantis, visiškai tikras, o vasarą jis gyvena Čepkelių raiste, kur augina spanguoles. Nerealus absoliučiai. Ir visiškai tikras. Įsivaizduokite ištysusius ir apstulbusius tėvelių veidus, tiesiog sakyte sakančius: "Mes galvojome, kad jo nėra… O jis, pasirodo, yra…" Absoliučiai nerealu.
Dabar vėl prie ekonomikų ir verslų: Bitė mane šiandien pradžiugino, paskambinę su savo debiliškomis prieškalėdinėmis reklamomis, kurias į ragelį sukalba robotai. Ta proga dibilams iš Bitės, skaitantiems mano blogą, prašau perduoti, jei kas pažįstat: būtent šios reklamos dėka prisiminiau, kad Bitė yra šūdina kompanija, kuri pasinaudojo terminuotos sutarties perrašymu, kad luptų iš manęs keturgubą mokestį. Tai ta proga pasiunčiau laiškelius į Omnitel ir Tele2 su prašymu atsiųsti pasiūlymą paslaugų perkėlimui, nes kaip tik baiginėjasi sutarties su Bite terminas. Ir kaip nuoširdų atsakymą į Bitės sveikinimus, siunčiu jiems kalėdinės diarėjos spindulį.
Kas dar gero – parduotuvėje eilėje už manęs stovėjo būrelis kažkokių mažamečių, pirkusių tris butelius šampano. Tai Rimi Kalvarijų gatvėje. Pardavėja dokumento iš jų nepaprašė. Pareikalavau, kad parodytų dokumentą aš. Man parodė. Pardavėja tada jau sucypsėjo, kad ir ji norinti pamatyti. Vaikiščiai parodė pardavėjai tik po to, kai paliepiau. Visgi, kaip paaiškėjo, 18 metų turintys buvo… 🙂
Kas dar gero… Lijundra, virstanti į ledą – labai slidi. Pasisaugokit ir važiuoti, ir pėsti.
Atrodo, kad Andrius Užkalnis su savo knyga apie Angliją, tuos žmones ir jų šalį sumušė visus Lietuvoje debiutuojančių autorių rekordus: maksimalus debiutantams 2000 tiražas išparduotas per kokias 2 savaites. Iki šiol debiutuojantys rekordininkai tokiam tiražui parduoti sugaišdavo 2 mėnesius. Vagos knygyne esančiame "top-10" Andriaus Užkalnio knyga kabojo pirmoje vietoje. Dabar ten – tuščia.
Kaip sakant, partizaninio marketingo profesionalai verkia, tuo tarpu kai kurie mėgėjai – juokiasi 🙂
Sveikinu tokį brangų mūsų šaliai autorių su puikia sėkme: ir jis, ir jo knyga to verti 🙂
Gandai sklando, kad greitai bus antras tos knygos leidimas, nežymiai pakoreguotas – su daugiau keiksmažodžių. Tsss…
Ta šventine proga – puikus sveikinimo atvirukas, kurį kažkur atrado d.g. PGrigas
Ir taip pat puikus tekstas, kurį irgi rekomenduoju visiems, skaitantiems rusiškai – http://uskov.livejournal.com/101346.html
Kadangi abejoju, ar dažnai pas mane užeina komunistai ar juolab stalinistai, tai skirtingai nuo aukščiau minėto teksto autoriaus, genderiškai abstrahuota kryptimi nieko nesiunčiu, bet manyčiau, kad viskas aišku 🙂
Pas pamačiau nuostabią nuotrauką, kuri man sukėlė krūvą asociacijų.
Ar pastebėjote, kad didesnė dalis turtingiausių pasaulio šalių – tai konstitucinės monarchijos, turinčios karališką šeimą, kuri šalies valdymui daro ilgalaikę įtaką – ar moralinę, kai renkami vadovai žino, kad karaliaus/karalienės autoritetas gali jų populizmus išmesti į šiukšlinę kartu su jais pačiais, ar ir tiesioginę įtaką, kai karalius/karalienė gali tiesiog nepatvirtinti kokio nors įstatymo.
Ispanija susitvarkė savo ekonomiką, grįžus į valdžią karaliui. Olandija ar Danija savo gerbūviu gali girtis nuo seno. Didžioji Britanija – viena iš galingiausių pasaulio ekonomikų. Apie Švedijos gerbūvį išvis vargu, ar verta kalbėti. Norvegija, Belgija – irgi. Ir žinoma, Japonija.
Vienintelė rūšis šalių, savo ekonomikos efektingumu galinti konkuruoti su konstitucinėmis monarchijomis – tai įvairios konfederacijos, kur sąlyginai nedidelės vietinės bendruomenės yra pakankamai arti valdančiųjų, kad negalėtų daryti nesąmoningų sprendimų. Tarp tokių šalių galim paminėti Šveicariją bei Vokietiją, tam tikru atžvilgiu – ir JAV.
Aišku, kad konstitucinės monarchijos turėti negalim. Bet man kyla klausimas, ar turime bent kažkokių konfederacinio valdymo požymių Lietuvoje?
Aukščiau esančioje nuotraukoje – Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta, keliaujanti traukiniu į savo dvarą švenčių švęst. Įprastu vagonu, įprastu traukiniu, su įprastais žmonėmis, lydima vos vieno apsauginio.
Dar viena nuotrauka, ši – iš , JAV prezidentas Barakas Obama sveikinasi su valytoju. Demokratija.
