Noriu pasiteirauti, gal kas pasiūlytų variantą, kur būtų galima užsakyti vaikišką lovytę, antro aukšto (tokią, kur apačioje stalas ir spintelė, o viršuje, kopėčiom palipus – lova, iš serijos "high sleeper" arb "loft bed"), už sveiku protu suprantamą kainą? Nes kiek teko žiūrėti parduotuvėse, tai arba kažkokios nesąmoningos tos lovytės, arba kaina nesveika.
Čia vat tokių blablabla, nežinau pats, kiek patikimų, bet tiesiog kad būtų apie ką padiskutuoti.
1. Vadinamasis nepilnamečių apsaugos įstatymas, draudžiantis "sekso propagandą" – faktiškai klonas analogiško įstatymo, prastumto Rusijoje. Tenykštė Putino šutvė irgi rūpinasi "dorove"
.
2. Mokslo reforma, kurioje buvo įvesti valstybiniai egzaminai – irgi klonas rusiškos reformos. Ir kiek teko nugirsti, dabar įvedinėjamos naujovės – lygiai taip pat klonuoja rusiškas. Tik rusai kiek anksčiau tai įvedė, tai jau prasikeikė ir prasiplūdo apie tai. O mums dar teks.
Tai ar tik čia nėra taip, kad patys muša, patys rėkia, o išties prorusiška šutvė – būtent konservatoriai, kurie nuolat gasdina Rusijos baubu?
🙂
Dabar vis šnekama apie kažkokius pusiau privalomus mokesčius, įvestus gyvenamųjų pastatų renovacijai – kad šilumos išlaidos būtų sumažintos. Bet vėl užmirštamas efektyvumas. O kodėl gi? Tiesiog todėl, kad šilumos tiekėjai turi per daug laisvės.
Vidutiniškai magistraliniuose Lietuvos miestų šilumos tinkluose prarandama nuo 14 iki 27 procentų energijos (tai, beje, oficialūs duomenys iš pačių šilumos bendrovių. Neoficialiai kartais galima išgirsti apie du kartus didesnius praradimus). Bendras Lietuvos vidurkis – 17 procentų praradimų šilumos vamzdynuose (vėlgi, pagal tuos pačius oficialius šilumos tiekėjų duomenis). Kuo geriausiai tai matosi žiemą: esant minusinei temperatūrai, virš kai kurių vamzdynų vietų tiesiog žaliuoja žolė, nors patys vamzdžiai neretai pakloti 2 metrų gylyje po žeme. Šilumos izoliacija – artima nuliui.
Intuityviai galime suprasti, kad sutaupyti kokius 10 procentų visų Lietuvos pinigų, išleidžiamų šildymui, galėtume vos su keliais procentais tų lėšų, kurios reikalingos daugiabučių renovacijoms. Tačiau kas tuo suinteresuotas? Tiktai ne šilumos bendrovės: šios bet kuriuo atveju atsiima savo lėšas. Ir jei apyvarta didesnė, pelno lieka daugiau. Metinė šilumenininkų apyvarta sudaro apie milijardą litų (grubiai galim tarti, kad tai tos pačios šilumos vertė), tačiau investicijos į šiluminių trasų rekonstrukciją – išimtinai priverstinės, tik tada, kai vamzdynai žada prakiurti.
Kodėl apie tai rašau – tiesiog tam, kad truputį pademonstruoti monopolinės rinkos dėsnius.
Per LR labai įdomi laida tik ką buvo, įsijungiau tik pabaigą, tad visko nenugirdau. Pasakojo apie tyrimus Didžiojoje Britanijoje, kur ganėtinai kompleksiškai buvo tiriami kokybiniai ekonominiai rodikliai įvairiose ekonominėse srityse, kaip kad skirtingų profesijų sąlyginės naudos (t.y., sukuriamos vertės) visuomenei santykyje su apmokėjimu – čia pvz., paaiškėja, kad valytojai, mokytojai ar medicinos seserys visuomenei yra žymiai naudingesni, nei bankininkai ar marketingistai (pagal santykį tarp sukuriamo produkto ir apmokėjimo).
Tyrimai parodė, kad toks neteisingas pasiskirstymas būdingas ne pavieniams atvejams, o yra dėsningas: vidutiniškai tie, kas dirba daugiau, uždirba mažiau (irgi pagal tą patį santykį tarp sukuriamo produkto ir apmokėjimo). Kitaip tariant, valstybinis lėšų perskirstymas ir progresinė mokesčių sistema aiškiai didina bendrą visuomenėje sukuriamo produkto vertę, t.y., ekonomikos efektyvumą.
Dar vienas įdomus dalykas: komercinė veikla toli gražu ne visada būna efektyvesnė už valstybinių įstaigų – tai nustatyta, vykdant kai kurių paslaugų kokybės ir kainos tyrimus prieš valstybinių veiklų perdavimą į komercinį sektorių ir po jo: daugeliu atvejų konkurencija veik neišauga, tačiau neretai paslaugų kainos ir netgi savikainos pakyla, tuo tarpu kokybė smarkiai krenta. Aišku, tai pasitaiko tik kai kuriuose sektoriuose, tad prognozuoti ne visad ir įmanoma.
Šito nežinojau, pasirodo yra puikus būdas, kuriuo kol kas dar galima naudotis – Darbo Kodekso 99 berods straipsnis numato, kad teisinis apiforminimas priimtam darbuotojui vykdomas PO TO, kai jis priimamas į darbą, todėl darbuotojas gali pradėti dirbti dar IKI apiforminimo, todėl legaliai galima priimti darbuotojus dirbti, o atėjus bet kokiai inspekcijai, pareikšti, kad čia yra tiktai pirma darbo diena, atitinkamai – dokumentai dar negali būti sutvarkyti.
Taigi, kam aktualu, turėkit omeny.
