Monthly Archives: vasario 2010

Dalia Grybauskaitė sukioja politinį vairą

Šiandien Irena Degutienė apie užsienio politiką padarė visiškai priešingų pareiškimų, nei tie, kuriuos mėgsta Dalia Grybauskaitė. Real-politik ir pragmatizmas neturi lemti visko, tokiai politikai reikia priešintis ir remtis vertybėmis. Po to, kai Dalia Grybauskaitė atstatydino Ušacką, kuriam laikui pasirodė, kad pokrypis akivaizdus, tačiau Degutienės užuomina labai rimta. Ypač tame Rusijos trysčiojimų apie neegzistavusią Lietuvą ir todėl negaliojančius tarptautinius susitarimus kontekste.

O ką gi Dalia Grybauskaitė? O jinai apie užsienio politiką aptilo. Po tų pačių trystelėjimų į veidą iš Rusijos pusės. Tiesą sakant, vargu, ar atsirastų nors vienas diplomatas, kuris šioje situacijoje rastų aiškią išeitį – taip ar anaip, Rusijos atstovų pareiškimai – tai tikras vambzdec. Ir dabar turim ką turim – užsienio politikoj, kurios vadeles ryžtyngai į rankas griebė Grybauskaitė, jau matom skilimo požymius – Seimas sau, o Grybauskaitė sau.

O ką Dalia Grybauskaitė daro vidaus politikoje? Siūlo inicijuoti bausmių sugriežtinimą už pedofiliją. Po to, kai nepaisant Seimo išvadų, jos buvo palaimintas Algimantas Valantinas – mat prokuratūroje viskas gerai. Po palaiminimo visi sužinojo, kad Andriui Ūsui skiriami kaltinimai, dėl kurių jis gali išsisukti paprasta bauda, o pats Valantinas į žurnalistų klausimą kodėl vietoj straipsnio apie prievartavimą taikomas straipsnis dėl tvirkinimo pareiškia "O koks jums skirtumas?". Gal būt prezidentė nesuvokia, ką apie šitai galvoja didžiulė dalis visuomenės?

Bet palaukit, dar vienas smagus faktas – pasirodo, Solveiga Cirtautienė, prezidentės patarėja teisės klausimais, pasiuntė Teisėjų Tarybai Andriaus Ūso skundą dėl Neringos Venckienės, ir taip inicijavo kažkokį tyrimą dėl to, ar tinkamai šioji rūpinasi vaiku.

Aišku, Solveiga Cirtautienė nepagalvojo apie pasekmes, padarė tiesiog natūralų veiksmą – gautą skundą pasiuntė tikram adresatui, tačiau to dėka skundas, kuris būtų nei nenagrinėtas, buvo nagrinėtas, kaip Prezidentūros užklausimas ir ėmė suktis teisinė mašina. Apie tai sužinojo žiniasklaida, o tada jau kaip sakoma – "shit hits the fan", prezidentūra tiesiog viešai įtariama pedofilų lizdu – manau, kaip tik tada ir Daliai Grybauskaitei ėmė darytis aišku, kad ajajajaj…

Štai iš to – ir visi pasiūlymai dėl bausmių pedofilams griežtinimo – pagaliau supratimas, kad nesiklausant Seimo sprendimo dėl Valantino, galimai padaryta galima klaida, galinti galimai baigtis galima prezidentės katastrofa. O išvis, kam jai tas Valantinas? Kai kas kalba, kad jis puikiausias svertas, kuris prezidentės rankose. Taip šioji iššluosianti korupcionierius, mat visuomenės akyse susitepęs Valantinas dabar priklauso tiktai nuo jos. Bet aš manau, kad švaros neįmanoma pasiekti purvu.

O dar aš prisimenu visai kitą dalyką – kažkada sklidusias kalbas apie tai, kad Dalia Grybauskaitė gali būti lesbietė. Ir tai, kaip gerokai anksčiau FTB vadas Huveris JAV, pats įtardinėtas homoseksualumu, buvo aršiausias homoseksualų persekiotojas. Kodėl? Todėl, kad homoseksualumas – tai puikiausias šantažo įrankis, o visuomenėje persekiojami homoseksualai patys susiburia į įvairius "tinklus". Štai jums ir prašom – konspiracijos teorijos papildai.

Ką gi galima pasakyti apie visus šituos bardakus? Ogi tik vieną dalyką: prezidentė bando sukioti vairą, tačiau ją nešioja posūkiuose. Ir dar taip nešioja, kad galime ją tik užjausti.

Ai, o kas dar? Vėl atnaujinama garsioji "Samanėlės" byla. Kad maža nepasirodytų.

Vytautas Landsbergis kviečia masiniams protestams

Vytautas Landsbergis šiandien per Lietuvos Radiją mitingo dalyvių persekiojimą įvertino, kaip grįžimą į sovietmetį, įvardino, kad visi tie mitinguotojų persekiojimai – tai gasdinimas, o prokuratūros bei vaiko teisių apsaugos tarnybos elgesį su mergaite ir jos globėja palygino su Stalino laikais ir pareiškė, kad tokie prokurorai ir tarnybos turi būti teisiami. Taip pat pasiūlė rengti masines akcijas, pavyzdžiui, kuriuo nors dienos metu sustabdyti eismą gatvėse penkioms minutėms ar pan..

Saulius Stoma tuo tarpu primena susideginusį Romą Kalantą – tai, matyt, aliuzija į Drąsių Kedį.

Šiandien žiniasklaidoje galima išgirsti ir daugiau panašių pareiškimų. Linksniuote linksniuojamas dar vienas faktas – Ūsui, jei bus įrodyta jo kaltė, gręsia 2000 litų bauda, tuo tarpu protestuotojams – iki 5000 litų.

Po to, kai buvo sugalvota bausti mitinguotojus, išlindo informacija apie tai, kad tai ne šiaip policijos iniciatyva, o nurodymas iš Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro. Taip pat išlindo informacija, kad prokuratūra nurodė pradėti kažkokį tyrimą dėl to, kad Neringa Venckienė esą netinkamai rūpinasi nukentėjusia mergaite.

Aš nemanau, kad visas žmonių pasipiktinimas susijęs tiktai su pedofilijos byla – manau, kad per šitą dalyką ižsiveržti bando visas visuomenės nepasitenkinimas.

Apie tai, kodėl tikrintojas teisus netgi tada, kai neteisus

Truputis iš vadybos temų, kaip jau įprasta – visai kitame bloge. Kodėl auditorius, revizorius ar inventorizuotojas teisus netgi tada, kai jis neteisus. Atrodo keistai? Pasigilinkim ir pamatysim, kad tai besąlygiškas reikalavimas, be kurio tikrinimai praranda prasmę – http://www.itsm.lt/index.php/Main/Kai_tikrintojai_neteis%C5%ABs

Putinizmas Lietuvoje

Kai kažkas iš apžvalgininkų anksčiau lygino prezidentę Grybauskaitę su Putinu, tie palyginimai atrodė ganėtinai pritempti. Karatistė ir dziudoistas, tvirta ranka ir taip toliau. Pasirodo, klydau. Grybauskaitę su Putinu lyginę žmonės turėjo žymiai geresnę politinę nuojautą, nei aš.

Dabar man tie palyginimai ima atrodyti visai realistiškais. Štai paskutinės naujienos: Vilniuje sniego gniūžtėmis besimėtę jaunuoliai traukiami atsakomybėn už nesankcionuotą mitingų organizavimą ir dalyvavimą juose. Prieš metus toks absurdas atrodė neįmanomu. Dabar – tai jau realybė. Manote, tai tik kažkokių teisėsaugininkų ar savivaldybės bukumas? Manau, kad ne. Šviežesnė naujiena – byla iškelta prieš tuos, kas dalyvavo pikete dėl pedofilijos skandalo. Galima visaip vertinti ir tą bylą, ir piketo dalyvius, bet – operatyvus teisėsaugos dėmesys nukreiptas prieš tuos, kas reiškia savo nuomonę. Ir ne šiaip kokią nuomonę, o teisėsaugos kritiką.

Simptomatiška, kad bylos dėl ankstesnių piketų nebuvo keliamos. Susigalvota tik dabar – kai prezidentė Grybauskaitė palaimino prokurorą Valantiną su jo padėjėjais – esą viskas tvarkoj. Liko užmiršta „Samanėlės“ byla, liko užmiršta Pociūno byla, liko užmiršta, kad prokuratūroje niekas nesikeičia metų metus, kad tas pats prokuroras Valantinas jau įvardinamas, kaip vienas iš pedofilijos bylos stabdžių.

Štai viena politikos apžvalgininkė pasakoja gražią istoriją, kad Valantinas prezidentei labai reikalingas, kaip svertas – turėdama tiek kompramato, ji bet kada jį galės išmesti, todėl privers dirbti Lietuvos labui, šalindama iš VSD ir kitų vietų visokius korupcionierius. Bet tokios kalbos – tai tik naivūs pakleidėjimai: kova su korupcija negali būti neskaidri. Bet kokia neskaidri kova su korupcija pasmerkta nesėkmei. Ko išties nori Grybauskaitė, pasilikdama sau tokius „svertus“? Nežinau.

Išsyk po šaudynių Kaune rašiau apie tai, kad Drąsius Kedys taps legenda. Jau tapo. Apie jį kuriami komiksai, rašomi apsakymai, o kažkur tuose internetuose net ir eilėraščių buvau aptikęs. Norit dar vienos prognozės? Ji akivaizdi: šitaip tęsdama visą istoriją, prokuratūra tiesiog provokuoja riaušes ir tiesioginių Drąsiaus Kedžio pasekėjų atsiradimą. Brangūs teisėsaugininkai, jums maža dar buvo vieno nušauto teisėjo? Atsipeikėkit, po galais!

Su tokiu situacijos valdymu, kaip dabar – kai byloje įtarimai keliami tik vienam žmogui, kai visuomenė negauna jokios aiškesnės informacijos, o tik kažkokias nerišlias versijas, permaišytas su kažkokiomis pamazgomis, kai neaišku, kaip renkami įrodymai, o visos istorijos auka – 5 metų mergaitė grobiama ir kišama į psichiatrines, esą tyrimams – tai tik siutina visuomenę, nes netgi buvusiems skeptikams kelia vis didesnius ir didesnius įtarimus. Bet kai protestuojantys žmonės pradedami persekioti už piketus – kažkam tai jau gali tapti paskutiniu lašu.

Demokratija kiekvienam garantuoja žodžio laisvę. Įstatymai dėl mitingų organizavimo skirti ne tam, kad tą laisvę apriboti, o tam, kad tą laisvę užtikrinti. Bet kai Kauno policija ima skelbti gebelsiškus pareiškimus apie kažkokią mitingais esą sukeltą grėsmę kažkieno gyvybei –  to jau negali pavadinti kaip nors kitaip, kaip tik spjūviu demokratijai į veidą. Štai dėl to man ir kyla asociacijos su putinizmu – tuo, kuris lygiai tokiais pat metodais persekioja protestuotojus Rusijoje.