Kažkada mano rusų kalba buvo ideali. Ideali – tai reiškia, kad kalbėdavau gal net geriau, nei daugelis rusų. Pagal kalbėseną skirdavau skirtingas rusų kalbos tarmes, galėdavau pasakyti, kad tas – iš Pietų Rusijos, o anas – iš Sibiro, o trečias – iš Maskvos. Ir pats laisvai tas tarmes pamėgdžiodavau. Išgirdę mano rusų kalbą, nei lietuviai, nei patys rusai nesuabejodavo, kad esu rusas. Bet tai buvo seniai.
Šiandien, beskaitydamas savo elektroninį paštą, pamačiau keistą nigerietišką spamą – į tą pašto dėžutę šio niekad negaudavau, o ir bendrai, jis paskutiniu metu nunykęs. Rašė kažkoks Hanotoobwehne – akivaizdžiai su pasiūlymu išgryninti kokį vieną kitą milijoną. Pažiūrėjęs į laiško vidų, pamačiau rusišką pasiūlymą pasinaudoti visokiais finansų valdymo kursais.
Dar kartą pažvelgiau į siuntėją. Tiesiog akyse nigerietiška pavardė pavirto į rusišką žodį Налогообжение. Налогообжение, o ne Hanotoobwehne.
Nyksta, nyksta patirtis. Jau senokai esu vienas iš žmonių, kurie, išgirdę klausimą rusiškai, atsako lietuviškai. Tiesiog užmirštu, kaip kalbėt.
