Monthly Archives: balandžio 2010

Įžvalga apie Lietuvos Radiją

LRT nuo seno yra specifinė visų valdančiųjų kovos arena – kiekvieni, kol būna opozicijoje, rėkia, kad reikia geriau finansuoti ir daryti nepriklausoma, bet visi, atėję į valdžią, ima spausti, jokių nepriklausomumų neleidžia, o jei tik gali, tai pabando užsukti ir finansavimą. Paradoksas yra toks, kad jei pusę pinigų, kuriuos visokios ministerijos skiria savo informacijos "viešinimui", skirtų LRT (lygiai taip, kaip užsakinėja reklamą kitur), jokių finansavimo problemų pas LRT nebūtų. Kita vertus, visa ta žiniasklaida, gyvenanti iš visokių ten ministrų paskirtų pinigų, uždirbtų gerokai mažiau. Žodžiu, politinės kovos, persimaišiusios su biurslo pinigais.

Negana to, LRT ilgainiui atsirado gana nepriklausoma ir stabili apžvalgininkų grupelė – jau vien Tomas Dapkus ko vertas, įspūdingas ir Virginijus Savukynas. Ir tokie apžvalgininkai savo diskusinėse laidose atvirai oponuoja bet kurios valdžios skleidžiamam briedui. Būtent šitie du apžvalgininkai įdomūs dar ir dėl to, kad Tomą Dapkų visai neseniai bandyta atleisti, praspirti velniop, kaip esą kažkokį ten tendencingą, o Virginijus Savukynas jau faktiškai išgrūstas.

Taigi, kas man pabandys paneigti, kad išties visi tie pinigų karpymai ir bandymas LRT įvaryt į bankrotą – tai ne kas kita, kaip finansinis spaudimas prieš grupelę politikos apžvalgininkų, keliančių į viešumą šiukšles?

Apie šilumos skaitiklių nuomą

Šilumos skaitikliai, kuriuos nori prakišti kai kurie veikėjai – tai reto naglumo afera. Savo įžūlumu smarkiai lenkianti netgi „Laisvės tvorą“, kurią būrelis gudruolių nori pastatyti Konstitucijos prospekte už pusę milijono litų.

Nuosekliai:
* Kam reikalingos apskaitos priemonės išvis? Tik vienam: veiklos kontrolei ir jos efektyvumo didinimui. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei jie naudojami efektyvumo didinimui, jie atsiperka iš sutaupytų lėšų – geresnės šilumos tiekimo kontrolės, mažesnio darbo, etc.. Tokiu atveju jų apmokestinimas – tai absurdas, tai tas pat, lyg parduotuvė imtų iš pirkėjų papildomą mokestį už tai, kad diegia pas save verslo optimizavimo sistemą, mažinančią kaštus.
* Kokio, atleiskit, pimpalo, šilumos skaitikliai kiekvienam butui, jei prisijungti ar atsijungti nuo šilumos tiekėjo gali nebent ištisas namas? Ir ką tokia apskaita duotų išvis? Informaciją gyventojui? Kokią, atleiskit? Informaciją pačiam tiekėjui? Kokią, atleiskit? Savo absurdiškumu tai panašu, lyg kažkokie kelininkai rinktų mokestį už keliu pravažiuojančių mašinų apskaitą, į kiekvieną mašiną statydami savo skaitliuką. Debilizmas.
* Konkurencijos padidinimas, apie kurį peza kai kurie veikėjai – tai išvis, atleiskit, briedas. Kokiu būdu skaitliukas gali padidinti konkurenciją? Čia pyzdec, kai tokius kliedesius ima pezėt kai kurie šilumenininkai ar net politikai.
* Galų gale, kai Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius ima kleidėti apie tai, kad vieni žmonės vagia šilumą iš kitų – tai išvis eina šikt. Debilų korta – apkaltinti vienus, kad įkišti kitiems ir pareikšti, jog nepatnkintieji esą vagys. Šitas pats Romas Adomavičius, kai savivaldybė neužsakė šiukšlių išvežimo po akcijos „Darom 2010“ Žirmūnuose, Antakalnyje ir dar keliuose rajonuose, turėjo įžūlumo pareikšti, esą tenai dabar savavališki šiukšlynai ir už tai žmonėms, nešantiems šiukšles, bus skiriamos baudos. Jei ką, Romas Adomavičius – socdemas.

Galų gale prisiminkim šilumos kainas – kai žiemą už butą tenka mokėti 600 litų per mėnesį mieste, kur naudojama antrinė energija iš termofikacinės elektrinės, o pastato tūriui tenkantis paviršiaus plotas N kartų mažesnis, nei individualiame name, bet kai paklausiau vieno draugelio, gyvenančio 5 kartus didesnio ploto name – paaiškėjo, kad jis šaltuoju metu sunaudodavo 400 litų, o aš – 600 litų.

Sakyčiau, atvejis labai paprastas – šiluminių sukčių gauja, pasižiūrėjus į tai, kaip kubiliečiai įstato gyventojams visokius PSD, lygiai taip pat nutarė įstatyti savus pistonus skaitiklius.

Kviečiu du žmones į „Agrobalt“, už dyką :-)

Jau taip nedažnai čia parašau kokių nors pozityvų ir gerų dalykų, o čia ėmė ir gavosi, kaip tik šiandien gavau pasiūlymą padalinti porą pakvietimų į "Agrobalt" (prasidės ryt ir tęsis iki gegužės 1 dienos), tad ir siūlau, kas tik norit, juolab, kad šių metų paroda turėtų būti rekordiškai gausi ir labai įdomi 🙂

Pakvietimus kažkam padovanoti nutarė tokia įdomi įmonė – Tiklis.lt , kurianti elektroninio turgaus sistemą. Išties tai man gavosi toks keistokas sutapimas, kad prieš porą mėnesių parašiau straipsnį, kur analizavau, kodėl didiesiems prekybos tinklams ūkininkai yra nenaudingi, o patiems ūkininkams reikia internetinio turgaus. Bet taip gavosi, kad iki šiol to straipsnio niekur ir nepaskelbiau, o dabar paaiškėjo, kad kitiems elektroninio turgaus idėja irgi kilo, tiktai gerokai anksčiau.

Tiklis.lt turi savo blogą, kur atvirai pasakojasi apie savo procesus ir išvis atrodo labai pozityviai, tad iniciatyva verta paramos. Tiklis.lt mintis – kad kiekvienas ūkininkas, net jei tai būtų bobutė ar senukas, galėtų susikurti savo elektroninę parduotuvę. Ir galėtų tai padaryti netgi tuo atveju, jei neturi kompiuterio – yra galimybė viską daryti telefonu, padedant Tiklis.lt vadybininkams. Turint omeny, kaip sunkiai verčiasi daugelis smulkių ūkininkų – tai neįkainojama galimybė. Pirkėjui ir valgytojui – taip pat gerai, nes galima nusipirkti prekių iš ūkininko, o ne kažkokių parduotuvinių neaišku, ko. Žodžiu, retas atvejis, kai lietuviška įmonė daro tokį socialiai teisingą dalyką.

Taigi, kas norit bilietų – parašykite savo el. paštą komentaruose. Komentarai bus slepiami, tad jūsų duomenys niekur nenutekės. Ryt (ketvirtadienį) vakare išrinksiu pagal ypač slaptą technologiją atsitiktinius du laimėtojus. Realiai – pamėtysiu kauliukus kokius nors ir paskaičiuosiu komentatorius eilės tvarka pagal skaičių, koks iškris – tą ir dėsiu. Akivaizdu, kad pirmesnieji užsiregistravę turės truputį didesnius šansus 🙂

Jei kas norit dalyvaut laimėtojų rinkimuose, kaip stebėtojai – irgi atsižymėkit, kad viešumas būtų užtikrintas, galėsim ryt vakarop kur prie alaus padaryti 🙂

Veiksmas, jei ką, Vilniuje.

Upd.: jau komentarai sustabdyti, o laimėtojai išrinkti burtais – tai kazachų bendruomenės atstovas Lietuvoje   ir viena anoniminė skaitytoja 🙂 Sveikinu 🙂

Drąsius Kedys

Žiniasklaida skelbia, kad Drąsiaus Kedžio lavonas atrastas. Jei taip, tai automatiškai atrandamas ir patvirtinimas tai neoficialiai jau seniai dominuojančiai Pipedijos versijai – kad Drąsius Kedys yra nužudytas pedofilų.

Jei ten jo kūnas – tai visoje istorijoje atsiranda mistinė baigtis, paverčianti herojų kankiniu. Grandinė užsidaro, pranašystės pasitvirtina, o čia dar išaiškėja, kad prokuratūra kažkodėl slėpė, artimiesiems nepranešė, nors kažkodėl pranešė Laimai Stankūnaitei, o dar suimamas anoksai Žilius, kurio informacija buvo apie tai, kaip prie Vilniaus Kedžiui grąsė kažkokie pedofilai, etc., etc., etc., o tuo pačiu paaiškinama ir tai, kodėl prie vienos iš aukų surastas Drąsiaus Kedžio pistoletas, iš kurio nebuvo šaudyta (žudikai juk nešaudo iš nepatikrinto ginklo). Ir taip toliau.

Taigi, staiga visos kalbos, kad jis žudikas, o galėjo kovoti kažkaip legaliai, lieka beprasmėmis – jei jis nužudytas, reiškia, kad jis kovojo tik legaliai, o šaudė kiti – pedofilai, į liudininkus ar žmones, kurie kažką galėjo prisipažinti.

Žiniasklaidos pranešimai apie kūną vis dar ganėtinai neaiškūs, bet atrodo, kad besišviečianti oficiali versija būtų maždaug iš serijos "pats nusižudė, o paskui užsikasė, o pistoletą išmetė kažkur, kur neradom".

Trumpai tariant, žiūrėsim, kas dėsis per laidotuves.

Apklausos apie emigraciją rezultatai

Apklausa tikrai ne mokslinė – netgi ne dėl to, kad klausimai sugalvoti per 15 minučių, nesigilinant į subtilybes, o dar ir dėl to, kad tirtas segmentas gan specifinis ir tikrai tik dalinai reprezentuojantis Lietuvos gyventojus – esančius Lietuvoje ar emigravusius užsienin. Kadangi apklausą dariau gan „našaram“, tai nebuvo priverstinio apklausiamųjų skaidymo į emigrantus ir ne emigrantus (liko galimybė pabūti ir emigrantu, ir ne), tai kai kurie skaičiai gaunasi pakankamai apytiksliai. Visgi bendrą vaizdą, manau, galima susidaryti. BTW, visur vienas (o ne daugybinis) pasirinkimas buvo paliktas tikslingai, kad padėtų rinktis svarbiausią.

Kokie dalykai krinta į akis? Man labiausiai, tiesiog žiauriai krito vienas, netgi kiek šokiruojantis – tai projekcijos. Absoliuti dauguma atsakiusiųjų turi ryškią projekciją – „tie emigrantai išvažiuoja vien dėl pinigų arba daugiausiai dėl pinigų“, sumoje tokį vertinimą pateikia maždaug 77% visų apklausos dalyvių. Kodėl tai projekcija? Ogi todėl, kad kai pažiūrim atsakymus ir paskaičiuojam dalis, pamatom, kad iš neemigravusiųjų tik 36% nurodo pinigus, kaip galimą esminę arba svarbiausią priežastį savo emigracijai. Iš pačių emigrantų pinigus, kaip lemiančią priežastį nurodo išvis vos apie 24% apklaustųjų. Skirtumas žiaurus.

Ką tai reiškia? Tai reiškia pirmiausiai tai, kad mes ne tik neįsivaizduojame emigracijos realybės, bet ir sprendžiam, remdamiesi kažkokiais šablonais, niekuo nesusijusiais su realybe. Ir kas svarbiausia, toks neįsivaizdavimas būdingas ne tik gyvenantiems Lietuvoje, bet ir patiems emigrantams.

Dar ryškiau tai pasimato klausimuose, kurie netiesioginiai – „kokie būdai sugražinti emigrantus“ – tik 10% emigrantų nurodo pinigus, o dar 10 procentų išvis negalvoja apie grįžimą. Tik 9 procentai neemigravusiųjų teigia, kad pagrindinis stabdis jų išvykimui yra didesni Lietuvoje uždirbami pinigai. Projekcija pasimato ir kitoje klausimų grupėje – apie tai, kas labiausiai galėtų susilpninti emigraciją arba paskatinti emigrantų grįžimą – čia jau vietoj 77, vos 39 procentai (du kartus mažiau) kalba apie pinigus.

Tokios ryškios projekcijos, tiesą sakant, nesitikėjau, nors ir numaniau, kad daugelio įsivaizdavimas gali būti kreivokas. Susimastykim, tai rimta.

Dabar pačios lentelės:
Pilni apklausos rezultatai, 109 žmonės