Daily Archives: 2010/04/30

Įžvalga apie Lietuvos Radiją

LRT nuo seno yra specifinė visų valdančiųjų kovos arena – kiekvieni, kol būna opozicijoje, rėkia, kad reikia geriau finansuoti ir daryti nepriklausoma, bet visi, atėję į valdžią, ima spausti, jokių nepriklausomumų neleidžia, o jei tik gali, tai pabando užsukti ir finansavimą. Paradoksas yra toks, kad jei pusę pinigų, kuriuos visokios ministerijos skiria savo informacijos "viešinimui", skirtų LRT (lygiai taip, kaip užsakinėja reklamą kitur), jokių finansavimo problemų pas LRT nebūtų. Kita vertus, visa ta žiniasklaida, gyvenanti iš visokių ten ministrų paskirtų pinigų, uždirbtų gerokai mažiau. Žodžiu, politinės kovos, persimaišiusios su biurslo pinigais.

Negana to, LRT ilgainiui atsirado gana nepriklausoma ir stabili apžvalgininkų grupelė – jau vien Tomas Dapkus ko vertas, įspūdingas ir Virginijus Savukynas. Ir tokie apžvalgininkai savo diskusinėse laidose atvirai oponuoja bet kurios valdžios skleidžiamam briedui. Būtent šitie du apžvalgininkai įdomūs dar ir dėl to, kad Tomą Dapkų visai neseniai bandyta atleisti, praspirti velniop, kaip esą kažkokį ten tendencingą, o Virginijus Savukynas jau faktiškai išgrūstas.

Taigi, kas man pabandys paneigti, kad išties visi tie pinigų karpymai ir bandymas LRT įvaryt į bankrotą – tai ne kas kita, kaip finansinis spaudimas prieš grupelę politikos apžvalgininkų, keliančių į viešumą šiukšles?

Apie šilumos skaitiklių nuomą

Šilumos skaitikliai, kuriuos nori prakišti kai kurie veikėjai – tai reto naglumo afera. Savo įžūlumu smarkiai lenkianti netgi „Laisvės tvorą“, kurią būrelis gudruolių nori pastatyti Konstitucijos prospekte už pusę milijono litų.

Nuosekliai:
* Kam reikalingos apskaitos priemonės išvis? Tik vienam: veiklos kontrolei ir jos efektyvumo didinimui. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jei jie naudojami efektyvumo didinimui, jie atsiperka iš sutaupytų lėšų – geresnės šilumos tiekimo kontrolės, mažesnio darbo, etc.. Tokiu atveju jų apmokestinimas – tai absurdas, tai tas pat, lyg parduotuvė imtų iš pirkėjų papildomą mokestį už tai, kad diegia pas save verslo optimizavimo sistemą, mažinančią kaštus.
* Kokio, atleiskit, pimpalo, šilumos skaitikliai kiekvienam butui, jei prisijungti ar atsijungti nuo šilumos tiekėjo gali nebent ištisas namas? Ir ką tokia apskaita duotų išvis? Informaciją gyventojui? Kokią, atleiskit? Informaciją pačiam tiekėjui? Kokią, atleiskit? Savo absurdiškumu tai panašu, lyg kažkokie kelininkai rinktų mokestį už keliu pravažiuojančių mašinų apskaitą, į kiekvieną mašiną statydami savo skaitliuką. Debilizmas.
* Konkurencijos padidinimas, apie kurį peza kai kurie veikėjai – tai išvis, atleiskit, briedas. Kokiu būdu skaitliukas gali padidinti konkurenciją? Čia pyzdec, kai tokius kliedesius ima pezėt kai kurie šilumenininkai ar net politikai.
* Galų gale, kai Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius ima kleidėti apie tai, kad vieni žmonės vagia šilumą iš kitų – tai išvis eina šikt. Debilų korta – apkaltinti vienus, kad įkišti kitiems ir pareikšti, jog nepatnkintieji esą vagys. Šitas pats Romas Adomavičius, kai savivaldybė neužsakė šiukšlių išvežimo po akcijos „Darom 2010“ Žirmūnuose, Antakalnyje ir dar keliuose rajonuose, turėjo įžūlumo pareikšti, esą tenai dabar savavališki šiukšlynai ir už tai žmonėms, nešantiems šiukšles, bus skiriamos baudos. Jei ką, Romas Adomavičius – socdemas.

Galų gale prisiminkim šilumos kainas – kai žiemą už butą tenka mokėti 600 litų per mėnesį mieste, kur naudojama antrinė energija iš termofikacinės elektrinės, o pastato tūriui tenkantis paviršiaus plotas N kartų mažesnis, nei individualiame name, bet kai paklausiau vieno draugelio, gyvenančio 5 kartus didesnio ploto name – paaiškėjo, kad jis šaltuoju metu sunaudodavo 400 litų, o aš – 600 litų.

Sakyčiau, atvejis labai paprastas – šiluminių sukčių gauja, pasižiūrėjus į tai, kaip kubiliečiai įstato gyventojams visokius PSD, lygiai taip pat nutarė įstatyti savus pistonus skaitiklius.