Monthly Archives: spalio 2010

Leningrad Cowboys, Raudonosios armijos choras ir Delilah

Na jau jei šiandien linksminam savo sekmadienio vakarą kliedesiais visokiais, kaip kad japonų atliekamas Deep Purple „Smoke on the Water“, kad ne taip liūdna būtų ryt dirbti, tai štai jums ir prašom dar vienas gabalas – anokia sena neaiški rusiško pusrokio estradinė grupė „Leningrad Cowboys“ kartu su Raudonosios armijos choru atlieka garsiąją dainą „Delilah“. Man aišku Bruce Dickinson Delilah variantas visvien gražesnis, bet šitas irgi visai nieko, bent jau neįprastas:

Ai, na ir dar, kadangi čia labai jau užflūdint spėjau muzikomis visokiomis, tai apsilankykite Seimo restorane, kurį jums rekomenduoju – pigiai ir skaniai papietausit, daviau berods cielus 4 balus savo apžvalgoje, o tai yra daug 😛

Ne Deep Purple – Smoke on the Water. Žiaurus, žiaurus.

Na ne vieną jau įdomią muzikinę interpretaciją pas mane gal girdėjote. Ir ne vieną koverį. Bet šitokio… Šitokio manau, dar niekas negirdėjot. Šitoks – tai yra tobula, tobula, tobula, net nežinau, kaip dar pavadinti. Jūsų dėmesiui – Deep Purple kūrinys, atliekamas japonų liaudies vokalinio-instrumentalinio orkestro „Sakura, atimanti protą“. Malonaus klausymo.

Accept ir Udo Dirkschneider – Metal Heart

Tiesiog keista, kad iki šiol nieko čia nebuvau įdėjęs iš originalaus Accept repertuaro. Durna grupė, kuri sugebėjo išmest savo kūrėją Udo Dirkschneider velniop, tada patyrė fiasko, vos ne keliais atšliaužę įkalbėjo Udo grįžti, o paskui vėl su šiuo išsiskyrė ir žlugimą patyrė dar kartą. Lūzeriai.

Žemiau – tik vienas, bet itin plačiai žinomas gabalas – „Metal Heart“, tapęs bene originaliausiu Bethoveno „Elizos“ išinterpretavimu, kokį tik kas yra sugalvojęs. Jau atleiskit, kad kokybės tik tiek, kiek yra.

Seimo restoranas

Nagi vagi, jei jau pradėjau rašyti apžvalgėles, o iš DOMM Lounge parnešti įspūdžiai kažkam buvo įdomūs, tai šįsyk pradžiuginsiu jus įspūdžiais iš Seimo restorano.

Seimo restoranas – bendros žinios

Seimo restoranas, savaime aišku, yra Seime. Bet ten yra kelios skirtingos maitinimo įstaigos, tad pabrėšiu atskirai – rašau ne apie Seimo kavinę ir ne apie Seimo valgyklą, o būtent apie Seimo restoraną, tą patį, kuriame duoda pagerintą maistą ir kuriame dar ne taip seniai vyko daugiau politinės veiklos, nei Seimo posėdžių salėse. Kaip ten bebuvo, bet gal dėl draudimo rūkyti, o gal ir dėl kitų priežasčių dabar Seimo restorane jau nesėdi būriai seimūnų, viskas ramiau.

Gana neseniai apie tą restoraną buvo visokių kalbų, įskaitant ir tai, kad jame esą būdavo mušami nefiskaliniai čekiai vietoj fiskalinių, tvarkoma viskas juodais ir panašiai. Nežinau, ar tiesos tame yra. Gal ir yra, o gal tik šiaip kalbos. Continue reading →

Apple fanai

O beje, iBoard atrodo visai patraukliai, su tokiu daiktu turėtų būti patogu dirbti

Žinoma, Apple kompiuteriai yra puikūs. Tik kad brangūs, bjaurybės. Bet puikūs. Jei nekalbėsim apie kainą, tiesiog neturiu prie ko prisikabinti. Visi prigalvojami trūkumai – dažniau Apple nenaudojusių fantazijos, nei realios bėdos.

Bet aš ne apie kompiuterius, o apie obuoliagalvius nuograužas, pamišusius dėl belenko, ką tik išranda Apple. Apie tuos, kurie savo feisbukiniame puslapyje parašo kliedesius ir rimtus snukiukus nutaisę, net nesuvokia, kaip užsikliedėjo. Štai citata:

„Kompanija „Apple“ pradėjo asmeninių kompiuterių revoliuciją 1970-aisiais, pristačiusi kompiuterį „Apple II“ ir dar kartą išradusi asmeninį kompiuterį – „Macintosh” – 1980 m.„

Po truputį progresuodami, buki obuoliagalviai greit ims kleidėt ir apie tai, kad Apple išrado kompiuterius ir internetą, o dar truputį tolimesnėje ateityje – apie tai, kad Apple išrado filmus, muziką ir raštą.

Ei, obuoliagalviai! Nuograužos jūs, pabučiuokit man į subinę!