Monthly Archives: lapkričio 2010

Devalvacija ir minimalūs atlyginimai

Kažkada rašiau apie tai, kaip Lietuvos valdantieji vietoj visai lengvo būdo išspręst problemas, devalvuojant litą užsienio valiutų atžvilgiu (ar netgi tiesiog padarant jo kursą plaukiojančiu), pasirinko žymiai sunkesnį kelią – vidinę devalvaciją, kitaip tariant darbo jėgos ir resursų nuvertinimą lito atžvilgiu. Tai buvo blogas pasirinkimas, blogas dėl labai menko efektyvumo. Tačiau visgi tai buvo niekai, palyginus su cirkais, kuriuos valdantieji kuria dabar.

Nauji valdžiažmoginiai kliedesiai – apie tai, kad reikia padidinti minimalų atlyginimą. Kad šitai yra šyvos kumelės sapnas – tai aišku netgi tiems, kas tą minimalų atlyginimą ir tegauna. Galima, aišku, nagrinėti paprastus ir akivaizdžius (akivaizdžius bet kam nors kiek smegenų turinčiam, bet ne vyriausybės veikėjams) dalykus, pavyzdžiui tokius: minimalių atlyginimų didinimas sumažintų darbo vietų skaičių, pablogintų bendrą ekonominę situaciją dėl apsunkintų verslo sąlygų, sukeltų infliacijos bangą, t.y., kainų augimą, dėl padidėjusios prekių ir paslaugų savikainos – sumažintų eksportą. Kad taip būtų – nereikia net įrodinėti, Lietuva jau turi minimalių atlyginimų didinimo patirties – visi efektai buvo ne tiktai ryškūs, bet ir fantastiškai greiti – pirmos pasekmės imdavo matytis jau po kelių mėnesių. Vos po kelių mėnesių visi tie minimalaus atlyginimo didinimai nustodavo jaustis ir patiems minimalaus atlyginimo gavėjams. Beje, didelis reakcijos greitis rodo, kad efektas čia yra kritinis, nes šiaip jau norint makroprocesams padaryti įtaką įstatymais (pvz., pakeisti infliacijos tempus per mokesčių reguliavimą) paprastai reikia metų, dviejų ar daugiau.

Continue reading

Ką rodo “Doing Business 2011″ reitingai (statistinė analizė)

Kai Rytas Staselis parašė savo bloge apie „Doing Business 2011“ reitingus, kuriais 2009 metais pažadėjo remtis Andrius Kubilius ir Dainius Kreivys, pagalvojau, kad ne toks jau blogas dalykas čia yra. Lietuva šiais metais (Doing Business 2011 – skaičiuojama ateinantiems metams) užėmė 23 vietą, pakilusi iš 26. Tai nėra labai jau blogai, turint omeny, kad vertinamos net 183 šalys. Kita vertus, įdomu panagrinėti detaliau. Ir palyginti Lietuvą su kaimynėmis (į kurių tarpą traukiu Latviją bei Estiją – PaBa šalis, bei bendrą sieną turinčias Lenkiją, Rusija ir Baltarusiją). Taip pat, kadangi jau Rytas Staselis Lietuvą nori lyginti su Gruzija, tai ir šią, kaip pavyzdį, irgi įtrauksiu.

Continue reading

Rusijos opozicijos žurnalistas Olegas Kašinas komoje

Gal jau daugelis girdėjote. Bet gal ir negirdėjote kas nors. Rusijoje žiauriai sumuštas žurnalistas ir blogeris Olegas Kašinas (Олег Кашин). Žurnalistas buvo žiauriai sumuštas vakare – smgenų sukrėtimas, sulaužyti abu žandikauliai sulaužytos kojos, sutraiškyti rankų pirštai (tiek, kad nuplėštos pirštų falangos). Olegas Kašinas komoje, o ar pasveiks, ar liks suluošintas, ar išvis išgyvens – vis dar sunku pasakyti. Tai ne pirmas panašus susidorojimas su žurnalistais, kovojančiais prieš Vladimiro Putino režimą. Prieš porą visiškai panašiai (sistemingai daužant, laužant kojas ir pirštus) buvo susidorota su kitu žurnalistu – Michailu Beketovu.

Nedidelis kiekis opozicionierių, dar likusių Rusijoje, skelbia, kad susidorojimas su Olegu Kašinu – vienareikšmiškai Rusijos FSB organizuotas: jau nekalbant apie tai, kad užpuolikai nieko nepagrobė, viską pasako pats sistemingumas, kaip žurnalistas buvo mušamas, kaip buvo tiesiog tikslingai luošinamas.

Rusijos prokuratūra, tirianti šį nusikaltimą, jau pagarsėjo klausimais, kuriuos tardytojai uždavinėjo žmonėms iš Olego Kašino aplinkos. Tarp klausimų, kuriuos iškviestiems liudininkams, opozicionieriams, uždavinėjo tardytojai buvo, pavyzdžiui, tokių: „Думал ли Кашин головой, когда писал на политические темы?“ („Ar Kašinas galvojo galva, kai rašė politinėmis temomis?“) arba „Знаете Бекетова, овоща?“ („Ar žinote Beketovą, daržovę?“ – čia jau atvira užuomina į anksčiau visiškai panašiai sumuštą kitą žurnalistą). Taip, tai prokuratūros darbuotojų klausimai, tiriant Olego Kašino sumušimą.

Valdžia mažai kas tiki: po susidorojimo su Olegu Kašinu, per kelias dienas buvo sumušti ir dar keli žurnalistai, opozicionieriai ir pan., o Maskvos gatvėse pradėti platinti netgi atsišaukimai, kuriuose užsimenama apie būsimą susidorojimą su kitais opozicijos veikėjais. Vienas iš tokių, gavusių grasinimus – ir mūsų tautietis Konstantinas Jankauskas. Rusijos milicija ėmė suimdinėt netgi piketuotojus, reikalaujančius, kad Olego Kašino sumušimas būtų ištirtas.

Per penkerius paskutinius metus vien Maskvoje ir jos srityje buvo užregistruota virš 100 atvejų, kai žurnalistai buvo užpulti, žiauriai sumušti, sužaloti, suluošinti. 7 iš užpultųjų žurnalistų mirė. Dar prieš kelias dešimtis žurnalistų per tą laiką užvestos baudžiamosios bylos. Visoje Rusijoje per tą laiką nužudytas 21 žurnalistas, užfiksuota daugybė užpuolimų, sumušimų, prieš žurnalistus iškeltų politinių bylų, vis dažniau fiksuojami cenzūros atvejai.

Kad maža nepasirodytų ir kad atsirastų truputį daugiau gyvo supratimo apie tai, kas atsitinka, kai ima valdyti tvirta ranka – apsaugos kamerų įrašytas filmukas, apie tai, kaip buvo mušamas Olegas Kašinas. Pažiūrėkite iki galo. Ir jei nenorite, kad tokie dalykai kartotųsi, nesvarbu, ar Rusijoje, ar Lietuvoje, ar dar kur nors – išplatinkite informaciją. Visi režimai labiausiai bijo viešumo.