Monthly Archives: gruodžio 2010

Dar truputį naujienų apie WikiLeaks ir visus Anonymous bardakus

WikiLeaks karas jau įsivažiavo pilnais mastais. Taip, nepabijokim to žodžio – tai karas internete. Ir dar ne tiek tarp valstybių, kiek tarp valstybių ir jų pačių piliečių. WikiLeaks sąskaitos blokuojamos, Julian Assange suimtas. Tačiau informacija apie tai, už ką suimtas – galų gale jau sklinda pakankamai plačiai. Tiesa, Lietuvoje informacijos apie tai ne tik mažoka, ji ateina labai pavėluotai, fragmentiškai, o dar ir iškreipta (Delfi berods iki šiol to nepaskelbė – FAIL). Toks vaizdas, kad dauguma Lietuvos žurnalistų išvis nematę interneto. Įskaitant ir interneto portalų žurnalistus.

Tad truputį detaliau papasakosiu apie visą bardaką, kuris dabar prasidėjęs – bus truputį aiškiau tiems, kas nelabai susigaudo. Tarp kitko, nelabai aiškiai, bet šmėžuoja info, kad į reikalą įsitraukusi Rusija. Ir ne tik dabar, varydama apie tai, kad Julian Assange turįs gauti Nobelio premiją, o bent jau kelis mėnesius. Kas dar įdomiau – įsitraukimas labai savotiškas: Rusijoje esantys WikiLeaks partneriai, turintys būti oficialiais skelbėjais, skelbia labai įdomiai iškraipytus WikiLeaks dokumentus. Bendrai imant, yra keistų sistemingumų požymiai, kita vertus, kol kas tai tiktai keisti požymiai.

Įvykius labai atidžiai seka LJ chebra, verta stebėti, ką rašo VKlasė (išvis monitorina įvykius), taip pat įdomiai komentuoja Ryst1966, Maumaz, Grippen, Pumba, gal ir daugiau yra įsitraukusių.

Continue reading →

Andrius Užkalnis ir prijaukintoji Anglija

Taigi, praėjo kažkiek laiko ir dabar jau visa recenzija apie naują Andriaus Užkalnio knygą prieinama viešai, be jokio ten slaptažodžio – prašom skaityt ir komentuot.

Gavosi kažkaip kvailas dalykas – norėjau parodyti ją knygos autoriui, kitur neskelbdamas, tai uždėjau slaptažodį (yra čia tokių navarotų), bet paaiškėjo, kad kaip ir visvien pasiskelbia kažkaip. Tik slaptažodžio prašo. Aišku, ne vienas už tokį paskelbimą mane išvadino durniumi, ir teisingai. Bet kita vertus, buvo proga ir pasismaginti – pažiūrėti, kaip recenzija plis, paskelbus slaptažodį.

Politiniai analiniai LTSR renginiai

Ponas Maumaz užrodė filmuką tokį – apie sovietines dainų šventes. Šiaip tai belenkoks briedas aišku filmuke, bet užstrigo diktoriaus skaitomas tekstas, trumputis, tačiau puikiai ir labai paprastai demonstruojantis teksto dviprasmiškumus bei reinterpretacijos galimybes, kurias teikia semiotika. Juk vos keli sakiniai – o tokios galimybės išverst viską taip, kad maža nepasirodytų. Ir, kas svarbiausia, aiškiai išverst, prasmingai.

Continue reading →

W.A.S.P. ir Shadowside Vilniuje

Na gi buvom W.A.S.P. koncerte. Vyko Forum Palace, toje nedidelėje salėje, kuri buvo sausakimša žmonių. Koncertas buvo labai smagus, gal tik chroniška visų lietuviškų koncertų salių bėda trikdė – garsas prastai sureguliuotas, o akustika tragiška – aukšti dažniai virsta cypimu ir džeržgimu. Nors visgi ne taip baisu, kaip paprastai būna kokioje nors Siemens arenoje ar Ledo rūmuose (pastarieji turi tokias rezonuojančias skardas, kad net klaikusis Siemens, palyginus, atrodo neblogai). Tuo tarpu vienintelė salė, kur akustika buvo sutvarkyta – Sporto rūmai – vis dar užkalti.

W.A.S.P.

Bet ne apie tai. Blackie Lawless vis dar gyvas, staugus ir linksmas. W.A.S.P. vis dar valdo. Nors dauguma šią grupę gerokai primiršę, tad grojant didžiausius hitus, matėsi, kad liaudis nesugeba padainuoti net „I wanna be somebody, be somebody soon“ – neatsimena teksto, tad Blackie užrėkia į mikrofoną „I, !!!“ ir laukia, o publika didesne dalimi šiaip rėkia, nes nežino, ko tas Blackie nori. Blackie vėl – „I, wanna!!!“ – ir visi nežino, ką dainuot vėl 🙂

Bet ir tai nesvarbu. Svarbu, kad buvo linksma 🙂

„Babylon is burning“ – bene pirmas jų klipas per kokius 10 paskutinių metų, tai ir gabalas iš bene paskutinio jų albumo – šis, atrodo, pernai išleistas (tingiu tikrintis, jei kas – pataisykit). Visai neblogas. „Babylon is burning“ gabalas irgi buvo koncerte, nors aišku, matėsi, kad labiausiai visus veža legendinis „Wild Child“ – būtent pastarąjį grojant, publika realiai pašėlo.

Šiaip, jei kas buvot ar dar norit prisiminti – rašiau kažkada apie WASP, visi tame straipsnyje esantys gabalai (taip, ir čia minimas „Wild Child“, ir „I Wanna be Somebody“) buvo ir koncerte.

Shadowside

O apie apšildžiusią brazilų grupę Shadowside papasakoti galėčiau mažiau. Labai miela vokalistė Dani Nolden, su kuria vėliau persimetėm keliais žodžiais (pirkomės marškinėlius, nes patapom fanais). Vokalas jos stiprus, sodrus, beveik vyriškai skambantis, tiesa diapazono ribos gal ir jaučiasi. Grupę jos gerbėjai bando statyt į vieną gretą šalia tokių, kaip Nightwish ar Primal Fear. Youtube nieko geresnio neradau su Shadowside – vieną tik klipą, nors koncerte buvo gerokai stipresnių gabalų, su kuriais šie metalistai gali išpopuliarėti žymiai labiau – to ir norėčiau palinkėti. Brazilija akivaizdžiai tampa viena iš labiausiai metalinių pasaulio valstybių.

WikiLeaks – tai tik pradžia

Sakykit man ką tik norit, bet nemanau, kad WikiLeaks yra blogis. Blogis yra nusikaltimai, o ne visokių nešvarių reikalų ar nusikaltimų paviešinimas. Dokumentuose, kuriuos skelbia WikiLeaks, kiek žinau, nėra jokios operatyvinės medžiagos, susijusios su žvalgyba ar šnipinėjimu. Nėra ir visokių valstybinių paslapčių apie branduolines ar panašias technologijas. Viskas, kas yra – tai dokumentai apie tai, kas ir taip turėtų būti vieša.

Skandalas su Julian Assange suėmimu rodo, kas yra kas. Kaltinimas „išžaginimu“, pasirodo, paremtas (žagt žagt) tuo, kad „Consensual sex that started out with a condom ended up without one, ergo, the sex was not consensual„. Kitaip tariant, tarpusavy savanoriškai besitratinant, gumytė nusmuko. Todėl tai, pasirodo, išžaginimas.

Švedija, formaliai vaizuojanti neutralią šalį, jau seniai nėra neutrali. Dar II Pasaulinio karo metais ji buvo faktinė Trečiojo Reicho sąjungininkė. Pokario metais nuolat bendradarbiavo su NATO šalimis. Ar verta stebėtis, kad šitą cirką daro švedų valdžia? Tai kaip tik nekeista: atseit nesuinteresuota valstybė tiesiog turi sukelti mažiau įtarimų.

Continue reading →