Visiems pasaulyje garsi ir žinoma grupė, tiksliau – vokalinis instrumentalinis ansamblis „Metaliniai žiurkėnai“ atlieka dainą „Nelaimė“. Tiksliau gal netgi dvi dainas, jaudrinančias širdis. Prašom rašytis į šiųjų atlikėjų fanus ir siųst jiems žinutes, kad į Lietuvą atvažiuotų.
Jau taip gaunasi, kad parašinėju kartais apie senai užmirštus, tačiau ir man pačiam kartais naujus muzikinius atradimus, kaip tie, kur neseniai džiaugiausi – Master. Dar viena iš tokių niekam neįdomių ir niekieno neprisimenamų grupių – italų metalo pionieriai Death SS, tapę ne tik vienais iš gothic ir black metal kūrėjų, bet gal net ir vienais iš inspiruotojų. Tiems, kam atrodo, kad danų Mercyful Fate su savo legendiniu King Diamond tapo krypties pionieriais 1981, ko gero klysta.
Death SS susikūrė dar 1977, greitai išpopuliarėjo, tačiau kažkaip taip jau kreivai viskas jiems ėjosi, kad netgi pirmą singlą teišleido tik 1982, o pirmas albumas išėjo išvis tik 1988 – kai jie jau atrodė vienais iš daugybės panašių atlikėjų.
Gal tikite legendomis, esą pirmieji dainuoti kriokdami ėmė kokie nors Testament ar W.A.S.P.? O gal visgi šitie italai? Žinoma, galima ginčytis, kad irgi kriokavusių (ir dar taip juokingai – Udo Dirkschneider visgi puikus) Accept ištakos – dar 1968, o žvaigždėmis pastarieji tapo apie 1978-1979, kita vertus, ar tai svarbu? Verta paklausyti šio Death SS gabalo – „Zombie“, tai dar 1977 metų dainelė, nors ir iš vėlesnio pergrojimo (mano surastas originalus 1977 variantas buvo labai jau klaikiai įrašytas koncertinis, nevertas, nors ir labai panašiai skambantis):
Man atrodo, politikai vis dar nesusimąsto apie savo įvaizdį. Vienas draugas mestelėjo mintį, kuriai neturiu, ką paprieštarauti. Minedas, jei balotiruotųsi į Seimą, turi labai didelius šansus būti išrinktu. Faktiškai, tokius didelius, kad galima būti užtikrintu, jog jis taptų Seimo nariu. Dar ir pralenkdamas kai kuriuos politikos senbuvius, tokius, kaip Artūras Paulauskas ar Kazimira Prunskienė.
Sakyčiau, tai simptomatiška. Minedas valdo.
Nerišliai man beklaidžiojant (ar gal ne klaidžiojant, o šiaip vėplinėjant – todėl ir -ant, kad viena smegenų pusė šen, o kita – ten), užtikau kelias blogų naujienas (bent jau man naujienas), o kažkurių kitų naujienų gal ir anksčiau nepaminėjau (o gal ir paminėjau, bet kiauros smegenys neatsimena), tai dabar šekit kratinį kažko verto, katras papildys mano nuorodas, vertas paskaitymo:
Tai tiek šiai dienai. Atsiprašau už atvirai nerišlų tekstą, pirmadienis, miego norisi…
Nusipirkau Rimi kavos tuose šlykščiai atrodančiuose melsvuose pakeliuose – pabandymui, paragavimui. Neturiu geros nuomonės apie Rimi. Bet taip jau yra, kad šioji arčiausiai manęs, tad visvien ten apsiperku (kaip sakant, geografinė monopolizacija suveikia). Berods, 12 litų kainavo ar kažkokią panašią kainą. Stengiuosi paprastai nepirkti tų produktų su prekybos tinklų pavadinimais, bet kartais reik paragauti, tegul ir rizikuojant.
Turiu išsyk pasakyti, kad kiek anksčiau, kai Rimi buvo prametę Kraft velniop (čia prieš kokius metus ar kiek buvo – tuo metu Rimi supermarketuose buvo nelikę nei Jacobs kavos, nei Karūna šokolado), o labai gudriai į lentynas pristatę kažkokių kitų žalių pigios kavos pakelių vietoj Jacobs, buvau irgi kažkokio pakaitalo nusipirkęs. Būtent to žaliuose pakeliuose kažko už labai pigiai. Tai buvo menkavertė ir šlykšti robusta* visame bjaurume. Tąsyk baisiai pasipiktinau Rimi ir specialiai vaikščiojau Jacobs kavos pirkti į Norfa parduotuvę.
Iš visokių nelabai brangių kavų skoniu viena geriausių (bent jau man tikrai patinkanti) ir yra Kraft gaminama Jacobs, kuri dar prieš metus kainuodavo kokius gal 12 litų. Tai truputį rūgštoka arabika, labai gerai subalansuota. Labai artima šiai kavai skoniu yra Paulig President, ar kokia ten. Tačiau kaina šioji nenusileidžia Jacobs kavai (anksčiau – nuolat keliais litais lenkė), tad konkurencija greičiau dėl pakelio išvaizdos, nei dėl kokių nors objektyvių savybių. Beje, jei kas norės man siūlyti kaip pakaitalą Tchibo – nesutiksiu. Jos skonis manęs kažkaip visai neveža.
