Monthly Archives: spalio 2011

Seksizmo valandėlė reklaminiuose plakatuose

Kadangi jau parašiau apie reklamą Lietuvoje, o ir ta tema visai įdomi, kabinanti pakankamai, tai čia tiesiog pasišvaistysiu keliais jums gal ir matytais, bet gal ir nematytais plakatais. Atsimenate Levi’s Strauss ir tai, kaip jie tais laikais atrodė provokatyviai? Kita vertus, daugelis visai tais laikais normalių reklamų visiškai nenormaliai atrodytų dabar. Taigi, čia ir duosiu jums truputį plakatų pasižiūrėjimui – kai kurie kelių dešimtmečių senumo, kai kurie kiti – dar senesni. Ir visus juos jungia viena tema: moteris ir jos santykis su vyrais.

Plakatai, beje, ne šiaip sau kokie – dauguma savo laiku tapo vienais geriausių, sėkmingiausių reklamos pavyzdžių. Bet dabar panašios reklamos darosi vis mažiau, nes žinote, tolerancija perauga į tolerastiją bei kogitofobiją, tad bet kokie bandymai iš ko nors pasilazdavoti ar pamanipuliuoti kokiais neurotiniais kompleksais reklamose dingsta.

Kai žvelgi į kai kurias panašias reklamas, supranti, kad pas reklamos kūrėjus galvose tikrai daug minčių, o kai kurios jų – gal net savaip genialios, bet dažniau – beprotiškos, o jau išvis dažnai – paremtos kažkokiais šablonais. Ir vat tos, kurios paremtos šablonais, mums apie tam tikrą laikmetį gali pasakyti žymiai daugiau, nei kokių nors istorikų ar sociologų darbai. Nes reklama yra ne apie išskirtinumus, o apie tai, kas svarbu kiekvieną dieną, apie tai, apie ką to laikotarpio žmonės svajoja, ko jie bijo, kokias jie problemas sprendžia.

Štai ir prašom, rinkinėlis jums. Aš čia pabandžiau dar pagalvoti, ką išties savo reklamomis norėjo pasakyti jų kūrėjai. Nežinau, ar visais kartais gerai nuspėjau – kai kur, iš esmės, tiesiog išverčiau, o kai kur pabandžiau ir painterpretuoti.

Atkreipkim dėmesį: daugelyje iš šių plakatų matoma itin ryški manipuliacija potencialiais pirkėjais. Nors tais laikais taip neatrodė – daugelis įsivaizduodavo, kad yra kokia nors reali problema, kurią reklamos ir produkto kūrėjai bando išspręsti. Bet realiai daugelis tų esą problemų būdavo tiesiog neurotinės.

Būtent tuos neurotinių kompleksų, susijusių su moters vaidmeniu, panaudojimus aš ir vadinčiau atgrasiu seksizmu. Bet tie kompleksai irgi atspindi tam tikro laikotarpio pažiūras, šablonus, pasaulio vaizdą. Ir ar ne nuostabu, kad kai kurios iš tų reklamų, dar prieš kokius 40 metų atrodžiusių visai natūraliai (prisiminkim – tai buvo didelių firmų ir jų produktų pristatymas visuomenei), dabar atrodo, nelyg šyvos kumelės kliedesys?

Vladimiro Putino veidas keičiasi

Leonidas Brežnevas pagarsėjo tuo, kad visokias operacijas jam darydavo, įskaitant ir šiokias tokias plastines. Pokyčiai būdavo pakankamai rimti, kad net sovietmečiu ėmė sklandyti gandai, jog per TV rodomas ne Brežnevas, o kažkoks manekenas. Tiesa, Brežnevą pagražindavo atsargiai, bet mados keičiasi ir Vladimiras Putinas, kaip koks Josifas Kobzonas ima jaunint savo veidą.

Čia ne montažas, o prieš metus Kijeve daryta Vladimiro Putino nuotrauka. Tąsyk buvo jau pasigirdusios kalbos, kad galimai jam buvo darytos kažkokios plastinės chirurgijos procedūros. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ant veido klaikiai storas sluoksnis grimo, tačiau įtarimai buvo, kad jis maskuoja mėlynę paakyje. Vėliau buvo atkreiptas dėmesys, kad veido oda visgi pernelyg išsilyginusi, tačiau pasmakrėj susidariusios driblios raukšlės - tai veido odos tempimo požymis.

Gal po truputį Vladimiras Putinas pasikeis taip, kad ir jo veidas pasidarys panašus į plastmasinę Kobzono kaukę. Bet kita vertus, man Putino veidas kaukę primena ir taip, savaime. Vėlgi, kita vertus, mes juk žinome, kad Vladimiras Putinas labai mėgsta atrodyti madingai – dar nuo senų SSRS byrėjimo laikų.

Taigi, kaip atrodys Vladimiras Putinas dar po kokių 5 metų? Čia jums žemiau paveiksliukas, kuris rodo – atsiradę plaukai, paaukštinta kakta, kiek paplatintas ir priekin atkištas žandikaulis, etc. – kad būtų gražesnis. Ir dar, kaip bonusas, kaip atrodys Vladimiras Putinas po 20 metų.

Continue reading

Konferencija Best Internet 2001

Prieš kokią savaitę su trupučiu buvo viena iš rimčiausių (jei ne išvis rimčiausia) kasmetinių Lietuvos konferencijų internetinės reklamos ir marketingo temomis – tai „Best Internet 2011“, organizuota Verslo Žinių. Kažkaip ir aš į ją pakliuvau, nes vis pakliūnu į visokius renginius. Tiesą sakant, jei ne ponas Mindaugas Voldemaras iš Commonsense.lt, tai būčiau nepakliuvęs, taigi, dėkui čia didžiulis jam už tai, kad čia dalinuosi apie tai, kas krito man į akis (dalinuosi tik gabalėliu, nes išties buvo visas būrys fantastiškų pranešėjų su puikia informacija).

Internetas. Rimtas verslas. Ne šunio papas.

Visų pirma, posūkis lietuviškame marketinge: ne kažkas, o blogeris veda konferenciją. Taip ir pristatoma: Commonsense.lt tinklaraščio autorius Mindaugas Voldemaras yra vedantysis. Sakyčiau, tai yra požymis, kuris sako apie tai, kaip blogų vertinimas keičiasi marketingistų požiūriu. Čia yra savaime didžiausia naujiena, kuri buvo šioje konferencijoje: vietinė rinka pripažįsta, kad yra jai naujas, gal ir mažai suprantamas, bet daug lemiantis reiškinys – tinklaraščiarašybininkavimas*. Žodžiu, Lietuva, kad ir atsilikdama 5 metais, visgi eina paskui amerikoniškas tendencijas. Beje, vedantysis labai geras. Čia yra puikus dalykas, kai vedantysis žino temą ne blogiau, nei geriausi konferencijos pranešėjai – visa konferencija labai nepastebimai, tačiau labai konkrečiai pakyla į daug aukštesnį lygį.

Dabar kitas bendras pastebėjimas, jau neigiamas: Lietuva yra posovietinis kraštas. Vis dar yra ir prošvaisčių, atleiskit, nesimato. Kai pusė konferencijos pranešėjų aiškiai suvokia, kas tas yra RoI**, kaštų panaudojimo efektyvumas***, pelningumas****, orientacija į klientą***** ir taip toliau, tai kita pusė akivaizdžiai to ne tik nesuvokia, bet net ir tokių žodžių gal negirdėjo. Ir čia manau, kad net ir be paaiškinimų suprasite, kad ta pusė, kuri suvokia – tai užsieniniai pranešėjai, o ta, kuri nesuvokia – tai lietuviški. Tai tiesiog stebuklas, bet visi, visi be išimties angliškai kalbėję pranešėjai buvo puikūs. Tačiau nei vieno lietuviško pranešimo nebuvo bent vidutiniško: jeigu jų būtų nebuvę, tai konferencija būtų buvusi žymiai geresnė. Čia yra fenomenalu, žinokite. Aš dar tokio žostko pranešimų pasiskirstymo gyvenime nemačiau – kad būtų tiesiog praraja tarp dviejų pranešėjų grupių. Gal nemačiau todėl, kad marketingistų ir reklamščikų konferencijose nedalyvauju.

Continue reading