Monthly Archives: kovo 2012

Botai ateina. Jie ateina pas mus.

Vytautas V. Landsbergis

Ponas Vytautas V. Landsbergis yra žmogus, o ne botas. Nes botai nemoka dviprasmybių.

Mano blogo statistika rodo, kad tik vienas iš 10 apsilankiusiųjų yra žmogus. Spaminių komentarų – irgi 10 kartų daugiau, nei tikrų. Gerai dar kad yra softo, kuris prieš tuos botus padeda atsilaikyti. Ir gerai, kad aš rašau lietuviškai. Ir gerai, kad aš parašiau neseniai apie blogerio dilemą ir nutariau nepalikti apgalvojimui šito straipsnio, todėl neapgalvotai jį jums duosiu iškart.

Aš čia pasakysiu jums vieną nuostabų lietuvių kalbos privalumą: kadangi ji neturi gramatikos*, tai nepavyksta padaryti normalių botų, kurie parsintų ir generuotų. To dėka mes vis dar galim jaustis saugiais, kai anglakalbiai jau ima dusti ir neretai neįstengia atskirti, kur kažką rašinėja botas, o kur – žmogus. O lietuviams dar ilgokai seksis, nes ir šalis maža, ir kalba nenormali. Kartais kalbėti sintetine, o ne analitine kalba – tikras džiaugsmas, žinokite.

O anglakalbiams sunkiau. Botai jau senokai rašo tekstus, dalyvauja diskusijose (ir forumuose, ir bloguose), lengvai palaiko pokalbį, konsultuoja klientus, įkalba juos pirkti ir t.t.. Naujesnės tendencijos – botai, kurie emuliuoja ir žmogaus išvaizdą, pvz., pr0n čiatuose: klientas galvoja, kad kalba su žmogum ir žiūri į tikrą pliką mergą, bet kuriem galam samdyti žmogų, kai galima tą su softu atlikti ir parodyti? Esant geram trimačiam modeliui, parinktoms tekstūroms ir pakankamai prastam (mažos rezoliucijos) galutiniam vaizdui, atskirti generuoto pseudožmogaus nuo tikros pasamdytos merginos – neįmanoma. Čia prieš dešimt metų sėdėdavo būriai mergų lietuvaičių ir čiatindavo plikos prieš webkamus, o kam jų dabar reikia?

Japonai jau daro botų koncertus, o kompiuteriai puikiai gali patys sugeneruoti visokias melodijas ir aranžuotes. Visai patys, be žmogaus įsikišimo. Aš čia prisimenu kažkokį vieną senai matytą UNIX skrynseiverį, kur kompas kūrė nesibaigiantį modernistinį meną – filmą su žmonėmis, paveikslais, gėlėmis ir t.t.. Apie tai, kad elektroninę šiuolaikinę muziką kompai gali generuot – tai matyt išvis nereikia nei kalbėti. Tūpas dubstepas yra toksai dubstepas.

Nukrypstant nuo temos: kai kažkas šneka apie autorių teises ir bloguosius piratus, tai yra panašiai, kaip žmogus šnekėtų apie tai, kad jam gėles kažkas sutrypė ir policija turi niekadėjus susekti ir nubausti. Taip, gal ir turėtų. Tik tiek, kad aplink vyksta karas ir visiems aišku, kad per artimiausias savaites ant miesto bus užleistas firestormas**, kuris sudegins ir gėlių savininką, ir niekadėjus, ir policininkus, ir gėles. Kokios dar gėlės, kokie dar piratai?

Kokie dar šūdai, atleiskite, kai pusė Tviterio yra botai, pusė FB turinio yra sugeneruota paties FB, o iš likusios pusės – visokių spaminių programų, o pusė interneto yra automatais generuojami ir dar dinamiškai perredaguojami straipsniai? Aš rašiau apie ekonominę kintančios kūrybinės paradigmos potekstę, bet realybė čia yra daug trivialesnė ir kartu baisesnė, nei gali pasirodyti. Mes dar nespėjom susitaikyti su iki nulio krentančia tiražavimo ir platinimo savikaina, o jau ir kūrybos savikaina irgi artėja prie nulio, nes viską kurti pradeda botai. Tūpos, tūpos programos.

Dabar paplitęs dalykas, kai koks nors autoblogingo botas paima iš kokio nors tinklaraščio RSS, sukaitalioja ten vardus ir vietovardžius, kažkiek žodžių pakeičia sinonimais, dar pakaitalioja sakinių struktūrą ir gaunasi visai lyg ir originalūs straipsniai, kurie atrodo, kad rašomi tikro žmogaus. Vienas tikras žmogus rašo, o tuo tarpu koks šimtas spaminių blogų daro patyliukais kopijas, kurios net ne kaip kopijos atrodo. Ir tuose autobloguose dar atskiri botai į lankytojų komentarus atsakinėja. O dar kiti botai vaikšto po kitus blogus ir komentarus rašinėja taip, kad atrodo, jog gal net visai į temą.

Ne, Lietuvoje dar nelabai tie botai siautėja. Čia pas anglakalbius. Bet ir Lietuvoje taip bus po kelerių metų. O pas anglakalbius po kelerių metų jau bus pilnavertis generavimas. Jau ir dabar jo yra pilna, tik kad jis dažniausiai nykus – paprastai viena ar kelios pastraipos su funkciniais kintamaisiais, kurie iš sinonimų žodynėlių traukiami. Bet juk technika tobulėja, vystosi. Softas irgi tobulėja. Lietuviškų spamų, kurie taip generuoti, jau irgi pasitaiko tarpais.

Kadaise kažkas pasakė, kad tėra kelios dešimtys bazinių siužetų***, kur skirtumai – tik veikėjų varduose ir vietovių pavadinimuose. Tinkamai pakeitus vardus, vietovardžius ir šiaip visokias smulkmenėles, galima iš tų kelių dešimčių siužetų gauti viską. Prikabinkim prie to DB su vardais bei vietovardžiais, gerą žodyną su sinonimų rinkiniais ir semantiniais laukais, o tada pridėkim teksto generatorių. Fcuk, rašytojai jau gali ieškotis darbo statybose.

Ai, ne, ne visai dar fcuk. Vienas dalykas yra, kurio niekaip nepavyksta padaryti botams. Teksto daugiaprasmiškumas, daugiasluoksniškumas, kuris pametamas, net jei ir gyvo pradinio teksto transformacijos daromos. Ponas Vytautas V. Landsbergis puikiai tą daugiasluoksniškumą yra įvaldęs savo pasakose.

Ponai, aš jums pasakysiu, kas išgelbės nuo botų ir kaip galima atpažinti net ir gudriausius iš jų. Bent kol kas. Botai nemoka sąmojingai visko supošlinti ir prikalbėti dviprasmybių, nes jų galvutės, žinote, nelabai vaisingos. Taip, jei žmogus kalba jums dviprasmybes ir pošlina – tai bent jau ne botas, o žmogus.

 

———–

* Bet kuris kalbainis pakleidėtų mielai, esą lietuvių kalba gramatiką turi. Tai čia,  ponai kalbainiai, aš jums pasakysiu paprastai: išparsinkite šitą tekstą automatu ir sugeneruokite iš jo tą patį su kita struktūra. Automatu, pagal formalius požymius. Apsišiksite, bebandydami bent pradėti, aš jums tai pažadu nuoširdžiai ir su visomis garantijomis. Apsišiksite, net pavienį sakinį bandydami parsinti. Nes jums nepavyks per tiek laiko, kiek gali žmogus nešikti, sugalvoti parsinimo taisyklių, net jei jums viduriai yra užkietėję visiškai. Ir dar daugiau, bebandydami atrasite, kad toji „gramatika“, kurią jūs sakote esant, staiga paaiškėja netinkama, o jūs, bebandydami, pereinate į buką analizę pagal žodynus. Taip kad nešnekėkite man, kad lietuvių kalba turi gramatiką ir aš jums nesakysiu, kokiu keliu jums eiti į tą vietą, kurią jau gerai žinote ir ten reguliariai lankotės, nes kelią į ten jau pramyntėte, taip kad tenai jau ir eikite.

** Nei nežinau, kaip tą dalyką gražiai pavadinti lietuviškai. Antrojo Pasaulinio karo metais britų ir amerikonų aviacijos vadai sugalvojo tokį dalyką gudrų: jei nemažą miestą išbombini fugasais, o paskui užvarai ant griuvėsių krūvas padegamųjų bombų, tai kyla tokie gaisrai, kad susdaro tikra ugnies audra. Drezdeno ir Tokijo bombardavimai savo žiaurumu buvo panašūs Hirosimą ir Nagasakį, nors ir be jokių atominių bombų.

*** Vat jums toks privalumas greito rašymo: kadangi pavardžių neatsimenu, tai faktų netrauksiu, o patys ieškokitės.

Užburti ratai arba kaip įsidarbinti jaunam specialistui

Povas

Dažnas jaunas vakarykščias studentas, o šiandien - bakalauras ar magistras įsivaizduoja apie save kažin ką, nelyg povas, o paskui palūžta ir prakeikia visą pasaulį vien dėl to, kad nesupranta bukos realybės. Taip atsiranda nevykėliai, karksintys apie tai, kaip dirbdami indų plovėjais Airijoje, uždirba dvigubai daugiau, nes valdžia bloga.

Esu kadaise rašęs, apie vieną procesų su grįžtamuoju ryšiu rūšį – tąsyk nagrinėjau, kas yra mirties spiralė. Toji yra labai pavojinga, nes gali pasibaigti krachu. Užburtas ratas yra visiškai kitoks: jis stabilizuojasi tam tikroje būsenoje ir paskui nepajudinamai sukasi, darydamas visai ne tai, ką reikia. Taip, užburtas ratas – tai dar viena iš vadybos sąvokų.

Pabandykime įsivaizduoti pakankamai žinomą situaciją: yra, sakykim, protingas vaikinukas, kuris tik ką baigė kažkokį universitetą ir nori dirbti. Tačiau jis neturi pažįstamų, kad surastų sau tinkamą darbą ir kartu neturi darbo patirties, nors specialybė ir turi paklausą. Kas gaunasi? Ogi paprastas, nykiai primityvus ciklas, žinomas ir aptardinėtas įvairių žmonių begales kartų:

  • Kadangi vaikinas neturi darbo patirties, jo nenori priimti į darbą
  • Kadangi jo nenori priimti į darbą, tai jis negali gauti darbo patirties

Aš kertu lažybų, kad daugybei jaunų žmonių tokia situacija yra puikiai pažįstama. Ir tai yra viena iš svarbesnių jaunimo nedarbo, o tuo pačiu – ir emigracijos priežasčių. Vadyboje toksai užburtas ratas dar vadinamas neigiamu ciklu: tai ciklinis procesas (t.y., jo outputas tampa inputu jam pačiam), bet šis procesas ne augina savo produktyvumą, o mažina jį. T.y., užburto rato kuriamas nepageidaujamas produktas (ar kaip čia tą dalyką pavadinus) mažina proceso efektyvumą.

Daugelis, susidūrę su užburtais ratais, bando spręsti juos, augindami jo grandžių pajėgumus, tačiau tai yra neteisinga: jei bandysime dar daugiau jį mokyti, tai beveik nepadidins jo šansų įsidarbinti, tačiau suės krūvą laiko. Jei siūlysim jam daugiau vaikščioti po visokias darbuotojų ieškančias įmones, tai vėlgi beveik nepadės jam įsidarbinti ir vėl eikvos krūvą laiko. O daug sueikvoto laiko, t.y., ilgas uždelsimas darbinantis – tai papildoma abejonė darbdaviui dėl kvalifikacijos, o taip pat – ir paties vaikinuko nusivylimas ir nuleistos rankos. Užburtas ratas, kaip matome, bandant jo grandis stiprinti, tik dar labiau stiprėja. Todėl jis ir vadinamas užburtu.

Bet prieš vienus burtus yra kiti burtai, o kadangi aš esu labai jūsų numylėtas ir labai geras, tai geranoriškai padarysiu prielaidą, kad su aukštojo mokslo sistema pas mus viskas tvarkoj ir tas studentas yra ne idiotas, o geras būsimas darbuotojas, kuris nekaltas dėl savo nesėkmių. Todėl parašysiu kaip tokiam studentui išeiti iš užburto rato. Nes tai bukai elementaru. Tiek elementaru, kad paprasčiau nebūna.

Continue reading

Apie gerus dalykus iš Europos Sąjungos

Karlas Marksas - Karl Marx

Karlas Marksas (Karl Marx) kartą maždaug taip pareiškė: duok alkanam žmogui žuvį ir jis vieną dieną bus sotus. Išmokyk jį meškerioti ir prarasi puikią verslo galimybę.

Tiesiog viena tokia mintis sena, kuria noriu pasidalinti*. Ne apie tai, kiek finansavimo iš Europos Sąjungos gauname, ne apie tai, kiek mums atsiveria naujų galimybių (įskaitant ir visokias galimybes emigruoti), ne apie tai, kaip Europos Sąjungos dėka pakilo Lietuvos prestižas investuotojų akyse. Ir jau juolab ne apie kokias nors problemas, kurių, aišku, irgi būna, kai kokie nors europiniai biurokratai nuprotėja.

Tiesiog apie vieną gėrį, kurį dažnai ignoruojame, nors jo yra netgi pačiuose blogiausiuose dalykuose. Aš noriu pasidalinti apie tai, kokia gera yra krizė, kurią visi taip keikia ir plūsta. Krizė mums davė labai daug gero, tik mes nelabai sugebam įvertinti.

Bet pradėsiu nuo visai nesusijusios istorijos, kurią prieš porą dešimtmečių perskaičiau neatsimenu, kur. Tai tiesiog viena iš begalės legendų, kurių buvo prikurta apie Budą. Ta legenda gal būtų ir ne į temą, bet visgi privers susimąstyti, nes ji yra paremta išvis senut senutėle istorija.

Ta išvis senutėlė istorija buvo apie kažkokį ten elgetą, kuriam kažkas nedavė išmaldos, o pasiūlė pasidaryti meškerę ir prisižvejoti žuvies. O jau iš šitos istorijos atsirado visokios kitos istorijos – sudėtingesnės ir giliau kapstančios įvairius reiškinius.

Continue reading

Internetinis balsavimas Baltarusijoje

Jei būčiau Aleksandras Lukašenka, tai jau seniai būčiau įvedęs elektroninį ir internetinį balsavimą. Paskelbčiau, kad Baltarusija – didžiausia inovatorė, pasaulinė progreso ir internetų lyderė, kompiuterizacijos kalvė ir kitoksai stebuklas. Pašalinčiau visokius stebėtojų pastebimus klastojimus rinkimų vietose, leisčiau viską prižiūrėti įvairiems rinkimų stebėtojams iš viso pasaulio ir skelbčiau, kad dabar rinkimai tikrai švarūs, nesuklastoti ir gražiausi pasaulyje, nes Internete yra tikra demokratija, kuri demokratiškais paverčia bet kokius rinkimus.

Baltarusija tiria internetinio balsavimo galimybes jau kelintus metus (prieš Lukašenkos rinkimus buvo kalbų, kad jau ir tuos rinkimus darys elektroniškai), bet atrodo, kad kol kas taip ir nesugeba įsidiegti. Arba aš kažką pražiūrėjau. Baltarusijos nerangumas leidžia spėti, kad bardakas tenai didelis, o esminių elektroninio balsavimo privalumų tam veikėjui niekas gerai neišaiškina, nes jis bukas. Arba tiesiog jam ir taip gerai. Nors ne, po paskutinių rinkimų Baltarusijoje galim neabejoti, kad kitus rinkimus darys jau elektroninius. Kad viskas būtų labai skaidru, gražu ir progresyvu.

Rinkimai Rusijoje į Dūmą, balsavimo rezultatai

Aišku, ne visada išsyk pavyksta, taip ir elektroniniai balsavimai iš pradžių šlubuoja, daug ką reikia daryti rankomis, bet kaip žinia, kompiuteryje skaičiukus lengva pataisyti, tai ir pataisoma viskas. Rusijos nusiaubta Čečėnija, kaip matome, vieningai balsuoja už Putino partiją, o Voronežo, Sverdlovsko bei Rostovo srityse susirenka netgi daugiau, nei 100 procentų balsų. Problems?

Rusija jau sėkmingai pritaikė naujas progresyvias technologijas – neseni rinkimai į Dūmą bei į Rusijos Prezidento postą buvo elektronizuoti: biuleteniai būdavo skanuojami vietoje normalaus balsų skaičiavimo, o balsus jau kažkokie kompiuteriai suskaičiuodavo. Tuometinis Rusijos Prezidentas Dmitrijus Medvedevas skelbė, kad tai garantuos rinkimų skaidrumą ir neleis falsifikuoti rinkimų. Štai tada pamatėm puikų Vladimiro Putino laimėjimą rinkimuose į Vladimiro Putino Rusijos Prezidento postą – viskas buvo taip skaidru, taip skaidru, kad netgi davė stebėti rinkimų apylinkes visiems per internetą, o tuo visi labai džiaugėsi ir demonstravo skaidrumą įvairiais būdais, neretai – labai įspūdingais.

Continue reading

Apklausos apie padėtį valdžioje rezultatai

Mirtinas pavojus

Tuos politikus, kurie elgiasi neapgalvotai, trenkia žaibas iš dangaus.

2012 Kovo 18 vakare paleidau apklausą apie tai, kaip vertinami paskutiniai įvykiai, prasidėję nuo Snoro ir straipsnių spaudoje, įsisiūbavę, kai Raimundas Palaitis kažkodėl nusprendė atleisti FNTT vadovus ir virtę Vyriausybės krize po to, kai Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė atleisti vidaus reikalų ministrą, nors tokį sprendimą priėmė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Kadangi apklausa nespėjo pasibaigti, o jau įvyko esminis įvykis – Raimundas Palaitis paskelbė apie atsistatydinimą, tai skelbiu duomenis jau dabar. Viso atsakiusiųjų dabar (16:39, kai paimti rezultatai) – 561, dar 3 nepilnos apklausos neįskaičiuotos į rezultatus.

Kad apklausa būtų pakankamai tiksli, t.y., kad mano paties ir mano aplinkos įtaka būtų kuo mažesnė, apklausai buvau iškėlęs vieną reikalavimą: į klausimus turi atsakyti ne mažiau, nei 1000 žmonių. Panašus kiekis atsakiusiųjų jau leistų užtikrintai tarti, kad čia ne kažkokio specifinį požiūrį turinčio žmonių segmento vertinimai, o pakankamai geri rezultatai, rodantys aktyvesnių interneto vartotojų nuomonę.

Apklausa buvo platinama Facebook, Google+ ir Twitter socialiniuose tinkluose, o taip pat ir bloguose. Tai maždaug 10-20 apklausoje sudalyvavusių žmonių vienam pašarinimui. Kadangi apklaustųjų skaičius yra virš 500, o pvz., pagal Facebook duomenis, mano aktyvių fanų (tokių, kur rašoma, kad „talking about this“) tėra 16, tai galime vertinti, kad mano tiesioginės ar netiesioginės įtakos čia visgi išvengta.

Ta proga noriu labai padėkoti visiems, kas dalinosi apklausa ir prašė savo draugų ir pažįstamų sudalyvauti: jūsų dėka mes turime labai įdomius rezultatus anksčiau, nei žiniasklaida. Labai ačiū.

Atskirai apie segmentą: apklaustieji – tai aktyvūs interneto vartotojai, pasižymintys didesniu, nei vidutiniškai socialiniu aktyvumu, t.y., bendraujantys socialiniuose tinkluose, reiškiantys nuomonę ir t.t.. Ši grupė neatspindi visos Lietuvos gyventojų nuomonių, nes jai priklauso maždaug 10-20 procentų Lietuvos gyventojų. Tai žmonės, kurių pajamos yra vidutiniškai didesnės, o amžius – vidutiniškai jaunesnis. Tarp atsakiusių apklausoje yra didesnė dalis nuomonių formuotojų, besidominčių įvykiais ir įtakojančių kitus žmones. Iš pastarojo fakto seka, kad pagal duotosios apklausos rezultatus galima prognozuoti visuomenės nuomonės pokyčius ir jų kryptį per artimiausius kelis mėnesius.

Continue reading