Prieš kalbėdami apie paternus visiems suprantamais ir paprastais pavyzdžiais, pradėkim gal nuo skirtumo tarp kalbainių ir kalbininkų. Visi puikiai žino vieną dalyką: kalbainiai negeba realizuoti kognityvinio proceso bent kiek geriau, nei kokie nors primityvūs asociatyvinio pobūdžio refleksai, panašūs į tuos, kuriuos turi varlės po to, kai kai joms išpjauna smegenis. Tai toksai senas biologų eksperimentas, demonstruojantis, kad kai kuriems padarams visai nereikia smegenų tam, kad jie judintų savo galūnes. Tokie padarai ir be smegenų kažką daro, tik kad nesąmoningai ir nemąstydami.
Pasižiūrėję į šito lapo gyslas, iškart matome visokius išsišakojimų atsikartojimus ir kokią tai bendrą struktūrą, nes šitame lape yra gyslų paternai. O tie paternai atsiranda iš šablono, kuris vadinamas genais. DNR visokia ten. Bet iš paties lapo jokie šablonai nesigamina ir jokios ten DNR nesidaugina.
Būtent tas smegenų nereikalingumas, nuolat demonstruojamas kalbainių, šiuosius ir skiria nuo kalbininkų. Kalbininkams smegenys yra labai reikalingos, nes kalba yra labai nepaprastas dalykas. Kalba realizuoja mąstymą, tad norint ją suprasti, reikia ne šiaip mąstymo, o tokio, kuris būtų pajėgus susimuliuoti dar ir svetimą mąstymą. Žodžiu, vidutinybė negali būti kalbininku ir tai yra faktas. O kai vidutinybė ar šiaip durnius pabando tapti kalbininku, gaunasi kalbainis. Ir tai irgi yra faktas.
Taip, štai jums absoliučiai bukas paternas: kur tik yra koks nors priežasčių ir pasekmių ryšys, ten kalbainiams lūžta smegenys ir telieka bukas kartojimas, kad neteisibė tai ir negalima kažko sakyti, nes negalima nes taip negalima sakyti. Vietoje argumentacijos kalbainiams čia suveikia kažkokie reflektyvūs smegenų spazmai su nerišliai ir absurdiškai siūlomais pakaitalais, o dar geriau – nuorodomis į kokius nors VLKK išgalvotus dalykus. Ir tai vis kartojasi ir kartojasi. Taip, vieną kartą ar kelis – galima būtų suprasti, bet kai kalbainiai šabloniškai reaguoja, tai ir gaunasi paternas.
Tuo pat metu proto turintys kalbininkai (nes kaip matėme, būtent proto turėjimu kalbininkai skiriasi nuo kalbainių) žiūri į visas kalbainiškas nesąmones ir supranta, kad tai yra beviltiška, nes kalbainių neišmokysi, nes kalbainiai neturi tam smegenų pajėgumų. Todėl kalbininkai nuleidžia rankas ir pasiduoda, nes tai yra beviltiška. Juk nepaaiškinsi demenciniams tipažams, kad pinigai ne duodami, o uždirbami – jie pripratę, kad valdžia ar dar kažkas turi jiems pinigų duoti. Nes sąryšio tarp darbo ir atlyginimo jie nesuvokia. Taip ir kalbainiams nepaaiškinsi, kad žodžiai turi prasmes ir reikšmes, nes jie to irgi nesuvokia.
Taigi, ir po paskutinio straipsnio apie bolševikiškų Rusijos invazijų paternus pas mane priėjo kažkokių kalbainių, kurie man ėmė aiškinti, kaip aš turiu rašyti. Tai neabejotinas kalbainystės požymis: jiems neužtenka smegenų, nes jie net nesupranta apie ką skaito, tačiau įsivaizduoja, kad gali man paaiškinti, ką ir kaip man rašyti. Įsivaizduokit, kad kas nors parašo 2+2=4, o tada ateina koks nors durnius ir sako, kad „čia neteisingai parašyta, aš žinau, kad yra kringeliukas su brūkšniuku kitaip rašomas, kaip apverstas, todėl jis rašomas kaip 5, todėl turi būti 5+5=4“.
Taip, tai yra simptomas. Jiems yra giliai nusispjaut bet kokios prasmės ir reikšmės. Jie galvoja, kad supratimas yra nereikalingas, o pakanka žinoti kokias tai taisykles ir jas kur papuola taikyti kuo bukiau. Tai jie žino todėl, kad vietoje mąstymo jų galvose sukasi kažkokie reguliaciniai refleksai – taisyklės liepė, vadinasi turi būti pagal taisykles. Taigi, jei jie žino skaičių 5, tai negali būti skaičiaus 2, nes negali taip būti, kadangi kringeliukas turi būti apačioje, o ne viršuje.
Taigi, kalbainiams sunku suvokti tokius paprastus dalykus. Jiems labai sunku suprasti, kad pvz., pavyzdys, modelis, šablonas (tokius pakaitalus siūlo VLKK) nėra paternas. Gal kas nors ir vartoja žodį „paternas“ vietoje „modelio“, „šablono“ ar „pavyzdžio“, bet jei jau tokių atsiranda, tai jie yra durniai, kurie tiems patiems kalbainiams nenusileidžia.
Pavyzdys, šablonas ar modelis yra dalykas, pagal kurį kažkas padaroma. Pagal kažkokį šabloną, scenarijų ar modelį gali atsirasti ir paternas. Kaip rezultatas. Pagal paterną neretai galima atkurti ir scenarijaus, šablono ar modelio savybes: jei matome kažkokius pasikartojančius rezultatus, tai reiškia, kad viską daro kažkoks šabloniškas mechanizmas.
Tačiau paternas ir šablonas nėra tas pat, nes vienas yra kito rezultatas. Kai kažkokie kalbainiai vieno nuo kito neatskiria, tai reiškia, kad jie išvis negeba suvokti tokios sąvokos, kaip priežasčių ir pasekmių ryšys. Jie išvis priežasčių ir pasekmių nesuvokia, o mąsto magiškai, pagal panašumų dėsnius. Tokio magiško mąstymo priežastis yra tai, kad jie yra tiesiog durniai, bet kadangi jie nesuvokia priežasčių ir pasekmių ryšio, tai ir šito paprasto dalyko jie nesuvokia.
Bendrai imant, kad pernelyg nesigilintume, tai paprastai: paternas yra specifinis terminas, naudojamas kuriant dirbtinio intelekto sistemas – tai tiesiog pasikartojanti seka iš vieno ar daugiau elementų, kurie nebūtinai sudaro visiškai vienodą rinkinį, tačiau to rinkinio sutapimas yra turintis gana aukštą tikimybę su kitais rinkiniais. Atsekus tam tikrą paterną, galima nustatyti, jog už jo slypi kažkokia kitokia seka.
Na, kaip pavyzdys jums: 1 8 5 2 3 4 3 2 3 4 2 0 1 2 2 3 4 7 1 4 7 2 3 4 8 2 3 4 4 2 3 4 7 6 2 3 4 2 3 7 3 2 3 4 8 1 5 2 3 4 9 0 3
Šitoje sekoje yra kažkiek smulkesnių sekų, kurios atsikartoja. Tokie atsikartojimai – tai ir yra paternai. Jei identifikuojame paterną – tai reiškia, kad atradome, jog yra kažkokios funkcijos, kurių dėka tie paternai ir atsirado. Bet šitokie paternai nėra nei šablonai, nei modeliai, nei scenarijai, nei pavyzdžiai. Tai tiesiog atsikartojimai, pagal kuriuos sužinome, jog yra kažkokių pavyzdžių ar šablonų, pagal kuriuos tie paternai ir atsiranda.
Taip vat ir iš kalbainiškų nesąmonių besikartojimo, pamatome, jog už to slypi kažkoks pavyzdys ar šablonas, pagal kurį tas nesąmonių paternas ir atsiranda. Mąstymo šablonas, trumpai tariant.
Aš jums paaiškinsiu tokį paprastą dalyką dabar, kurio nesupras jokie kalbainiai, nes jie neturi proto: mąstymo šablonas – tai yra nemąstymas. Nes jei yra šablonas, tai reiškia, kad nėra gebėjimo sieti priežastis su pasekmėm ar išvis kokias nors logines operacijas atlikinėti – tame ir yra visa šabloniškumo semantika. Taigi, mąstymo šablonas – tai yra negebėjimas mąstyti. Pagal tą negebėjimo mąstyti paterną ir atpažįstame kalbainius.
Ponai kalbainiai, aš jums paprastai pasakysiu: taisykles nustatau aš, nes aš mąstau, o jūs ne. Todėl jūs taisyklėms paklūstate, nes čia yra manęs taisyklės, o aš esu jų kūrėjas. Tai jums pakankamas paaiškinimas, menki žmogiūkščiai, nes nieko, ką čia apie paternus skaitėte, visvien jūs nesupratote, nes neturite tam gebėjimo.
