Monthly Archives: spalio 2014

Tu esi atleistas, nes tavo atleidimą nurodo skaičiai

Krizės išgyvenimo gidas reklamos ir marketingo specialistams

Kiniškas sausainis atspėja jums ateitį

Aš jums atspėsiu ateitį, nes esu antgamtinis padaras, kuris jums viską gali išburti. Jus atleis iš darbo.

Ponai marketingistai ir reklamos specialistai, jus greitai vėl masiškai atleidinės iš darbo*. Ar atsimenate, kas buvo, kai atėjo ankstesnė krizės banga? Manau, kad nereikia priminti, tačiau visgi priminsiu: daugybę jūsų tiesiog išmetė. Daugybę tų, kas dirbote įvairių įmonių reklamos ir marketingo skyriuose atleido lygiai taip pat, kaip ir daugybę tų, kas dirbote įvairiose agentūrose. Aš manau, kad atsimenate tai. Ko gero, net statybininkų krizė neužkabino taip masiškai ir skaudžiai, kaip jūsų. Ir manau, kad numanote, jog ateinanti naujoji krizės banga jus daužys dar labiau, nei ankstesnė. Todėl aš jums padėsiu. Tik pasistenkit atverti akis ir skaityti labai atidžiai viską, ką aš čia jums rašau.

Aš esu sutikęs labai daug nuostabių ir kūrybingų žmonių. Ir daugelis jų dirbo būtent reklamos ir marketingo srityje. Tai fantastiški žmonės, turintys fantaziją, svajones, sugebantys kurti, matantys grožį ir mokantys stebėtis pasauliu. Jūs, ponai marketingistai ir reklamščikai, esate išties puikūs. Jūs esate tie, su kuo bendrauti – vienas malonumas. Ir jūs tikrai nešate labai didelę naudą daugybei įmonių. Ir be jūsų daugelis įmonių tikrai žlugtų. Bet jūs, ponai reklamščikai ir marketologai, dažniausiai absoliučiai neįstengiate susigaudyti įmonių vidaus procesuose, o ypač – finansuose bei skaičiuose. Ir dėl to, kad jūs esate nuostabūs, aš jums noriu padėti. Aš jums duosiu šiaudą, kuris gal būt padės jums išsigelbėti.

Jūs esate atleistas iš darbo

Blablabla, gėlytės, reklama klientams, visi sužinojo, įmonės įvaizdis, prekės ženklo žinomumas, blablabla. Jūs visi žinot šitas daineles labai gerai. Ir jūs visi žinot, kad kai kalba pasisuka apie konkrečius pelnus, jūs būsite atleistas, nes nemokėsite suskaičiuoti, kiek pelno atnešėte ir kaip savo išlaidas atpirkote.

Jūs juk puikiai žinote, kaip vyksta pokalbis tarp gerą reklamą suorganizavusio marketingisto ir įmonės finansų direktoriaus. Arba tarp marketingisto ir generalinio direktoriaus (faktiškai, generalinis – tai antra finansų direktoriaus inkarnacija, nes generalinis visada skaičiuoja pinigus):

– Štai kokią gražią reklamą padarėme, milijonas žmonių ją pamatė, kokia ji graži, žiūrėkite, kaip visi ją aptardinėja, tai įvykis, mūsų produktas pasidarė žinomas, mūsų klientų ratas plečiasi, pirkėjų tikrai padaugės, nes jie dabar žino…
– Kiek buvo išlaidų ir kiek pelno atnešė?
– Tikrai pelno bus daug, aš pasitikrinsiu dėl išlaidų, bet pelno mes negalime suskaičiuoti, tačiau garantuoju, kad jis bus, nes visi potencialūs pirkėjai įsiminė…
– Tu atleistas.

Taip, gerbiami ir mieli reklamščikai. Jūs nemokate skaičiuoti pinigų. O ten, kur nepaskaičiuojami gauti pinigai, ten, finansistų supratimu, yra nuostoliai. Nes visos veiklos yra skirstomos į dvi rūšis: kaštų centrus ir pelno centrus. Kaštų centrai yra visur, o pelno centrai – kai kur. Kur nėra paskaičiuojami gauti pinigai, ten visada yra kaštų centras. Ir finansistai dėl to yra teisūs. Jie visada teisūs, nes jie visada teisūs. Tai yra aksioma, kurios nei nebandykite ginčyti, nes jus už tai atleis bet kurioje įmonėje, kuri tik valdo savo finansus.

Vienintelis būdas su tuo tvarkytis – tai išmokti gyventi pagal tuos dėsnius, kurių reikalauja finansistai. Ir jei jūs išmoksite – jūs galėsite parodyti savo atneštą pelną. Kol jūs jo neparodote, tol su jumis siejamos tiktai išlaios, tačiau pelno nėra, vadinasi, jūs esate nuostolingas. Štai todėl aš jums čia duosiu šiaudą, kuris padės jums išsigelbėti. Jei jūs viską perskaitysite, sugaišite krūvą bemiegių naktų, skaičiuodami, padarysite prezentacijas ir įrodysite įmonės finansų direktoriui bei generaliniam, kad jūs atperkate save ir dar atnešate krūvas pelno – jūs būsite išgelbėtas. Priešingu atveju – jūs žinote, kas jūsų laukia, nes ateinanti krizė per marketingą kirs dar smarkiau, nei ta, kuri buvo. Todėl griebkite šiaudą, kurį jums duodu.

Jūs esate atleistas iš darbo

Aš jums sakau tiesiai ir dar kartą kartoju: prieš pradėdami mokytis, jūs turite įsisąmoninti, kad jau esate atleidžiamųjų sąraše. Ir jei jūs nesuskubsit, jūs jau galite skaityti, kad esate atleistas.

Tai finansinio pagrįstumo šiaudas. Jis jums bus nesuprantamas, bet tiktai jis gali jums padėti, nes tiktai jis leis jums įrodyti, kad jūs nešate įmonei pelną čia ir dabar. Todėl skaitykite ir galvokite, kaip tai galite pritaikyti savo darbe, kaip galite tai pritaikyti darbe su klientais ir pokalbiuose su vadovais. Skaitykite, nes tai, ką aš jums rašau, gal būt padės jums išsaugoti savo brangią darbo vietą, kuri jau dabar yra tame naikinamų darbo vietų sąraše, apie kurį galvoja jūsų vadovas.

Aš jus užtikrinu, kad jūsų vadovas tą sąrašą savo galvoje dėlioja jau dabar, nes visi vadovai galvoja apie kiek tolimesnį laikotarpį, nei pavaldiniai. Ir visi vadovai supranta, kad ši krizė smogs reklamoje dirbantiems skaudžiai. Todėl aš jums čia rašau patarimus, kuriuos jūs perskaitykite ir paskui man melskitės, nes jei gerai melsitės ir darysite viską, ką čia parašiau, jūs ne tik išsigelbėsite, bet net ir sugebėsite savo atlyginimus pasididinti.

Atspėk, žinai ką? Tu esi atleistas iš darbo!

Na, čia dar jums kartą, kad suvoktumėte viską aiškiai: jus atleis. Ir gal būt jau labai labai greitai. Ar žinote, kodėl? Todėl, kad jūsų nešami nuostoliai matomi puikiai, o jūsų nešamo pelno nežino niekas!

Aš puikiai žinau, kad yra dvi grupės su reklama dirbančių žmonių: tai tie, kas dirba reklamą perkančiose įmonėse ir tie, kas dirba agentūrose. Mano patarimai bus svarbūs ir vieniems, ir kitiems. Reklamos agentūrų darbuotojams labai svarbu suprasti, kas svarbu marketingistams, dirbantiems įmonėse. O pastariesiems labai reikia pagalbos iš agentūrų, norint pagrįsti reklamos pirkimus ir savo pačių kainą. Jei bus taupomi kaštai įmonių marketingistų sąskaita, reklamos agentūroms irgi bus baisiai nesaldu. Todėl perskaitykite.

Perskaitykite nepriklausomai nuo to, ar esate marketingo specialistas, dirbantis įmonėje, ar reklamos organizatorius agentūroje. Tai jums padės išsaugoti savo darbo vietas. Ir gal būt tai net leis jums pasididinti atlyginimus.

Continue reading

Planinė ekonomika yra fundamentaliai ydinga

Kartais man tenka susidurti su vienu-kitu veikėju, kuris ima svaigti apie tai, kad planinė ekonomika nėra tokia jau bloga ir svarbu tik viską gerai organizuoti, o jei kažkas nesigauna, tai reiškia, kad organizavimas blogas, o ne planinė ekonomika. Tik vat deja, toksai įsivaizdavimas yra fundamentali klaida. Taigi, čia jums apie tą ir rašau*.

Visa sovietinės buities nyki pilkuma šen bei ten tęsiasi iki šiolei. Skurdas, nykuma, liūdesys - apkaišomas pakazūchiniais plakatais ir propagandiniais kliedesiais, tačiau visvien nykus. Už viso to vargetiško egzistavimo slepiasi elementarus dalykas - planinė ekonomika.

Visa sovietinės buities purvina pilkuma šen bei ten tęsiasi iki šiolei. Skurdas, beviltiškumas, liūdesys – apkaišomas pakazūchiniais plakatais ir propagandiniais kliedesiais, tačiau visvien nykus. Už viso to vargetiško egzistavimo slepiasi elementarus dalykas – planinė ekonomika.

Apie kai kurias problemas, kylančias planinėse sistemose, jau esu rašęs berods – dvi tipiškiausios yra labai paprastos:

  • Kur nėra konkurencijos, kyla nežmoniška stagnacija, dėl kurios bet kuri organizacinė sistema pavirsta į visišką pelkę, kuri tiesiog supūna. Stagnacija kyla netgi laisvoje rinkoje – pakanka, kad kokia nors korporacija būtų gana didelė ir sena. O jau valstybėse, kur vietoje šiaip bankroto galima nueiti į tiesiog užsidarymą ir ilgą ilgą vegetavimą, stagnacija pasiekia tokius mastus, kurie yra iš principo nesuvokiami žmonėms, kurie to nėra matę gyvai. Tiesiog tuo neįmanoma patikėti.
  • Kur nėra galimybės apsispręsti dėl savo mainų, o veikia planinė grandinė, kyla neišvengiamas ir totalus deficitas, kuris būna netgi prie nežmoniškos perprodukcijos. Tą vėlgi labai sunku suprasti, kai to nesi matęs ir remiesi sveiku protu – atrodo, kad nu negali taip būti, kad gaminama per daug, o visvien katastrofiškai trūksta. Bet taip jau yra – tiekimas neveikia normaliai, todėl visi viską kaupia sandėliuose tokiomis apimtimis, kad galų gale dėl savo kaupimo patys sukelia savo bankrotą.

Tačiau panašios bėdos tėra smulkmenos. Taip, nors kiekviena jų gali sužlugdyti ištisą valstybę, tai tėra niekai, palyginus su didžiąja bėda: atsiradus totaliniam planavimui, atsiranda produktyvumo minimizavimo dėsnis, kuris yra priešingas laisvarinkiškam maksimizavimui.

Žinote, kaip veikia laisva rinka? Labai paprastai:

  • Kiekvienas stengiasi kuo daugiau uždirbti pinigų, kad galėtų kuo daugiau nusipirkti
  • Kadangi kiekvienas stengiasi kuo daugiau uždirbti, tai stengiasi ir kuo daugiau parduoti, nes iš to gauna daugiau pinigų
  • Kadangi kiekvienas stengiasi kuo daugiau pinigų gauti, tai kiekvienas stengiasi kuo daugiau ir efektyviau pagaminti gerų dalykų
  • Todėl produkcijos apimtys auga, kainos mažėja, prekės modernėja, visi daugiau uždirba ir gali visko daugiau nusipirkti

Čia labai paprastas procesas: visų interesas tas pats – aukštesnis vartojimas (visi nori daug turėti, gerai ir laimingai gyventi visko pertekliuje), iš kurio ir visi uždirba, ir visi perkasi viską. Bet su planine ekonomika yra kaip tik priešingai. Pažiūrėkim.

Continue reading

Apie skirtumus tarp daugybos ir sudėties

Ponai ir ponios. Pastebėjau, kad yra daug tokių, kurie neskiria sudėties nuo daugybos. Tokie išlenda prie visokių humanitariškų kalbų apie Ebolas ir panašiai. Štai pvz., jau būrelis acto garintojų, skelbusių jog vakcinos nuodai ir implantai, o binto rūkymas padeda nuo chemtreilų ir psichotronų, dabar jau cypia, kad ir Ebola yra išsigalvota, nieko nuo jos nebus ir ji neužkrečiama, o išvis tik CŽV išgalvota tam, kad žmones įbaugint ir visuomenę kažkur uždaryt.

Gal ir nieko su tomis apibintuotomis vaginalijomis, kovojančiomis prieš chemtreilus. Bet visgi liūdna būna, kai išlenda su tokiomis kalbomis koks nors durnius, kuris kaip humanitaras gal ir nieko, nes turi kokių nors ten dvasingų pajautimų, bet štai loginiu ir aritmetiniu požiūriu yra tiesiog durnius ir viskas. Ir blogai kai toksai durnius savo negebėjimų skaičiuoti nesuvokia.

Kokiam nors Rozalesui de Statkučiui niekaip neįrodysi, kad acto garinimas nepadeda nuo piramidžių. Taip ir humanitarinei durnių rūšiai neįrodysi, kad daugyba skiriasi nuo sudėties.

Kokiam nors Rozalesui de Statkučiui niekaip neįrodysi, kad acto garinimas nepadeda nuo piramidžių. Taip ir humanitarinei durnių rūšiai neįrodysi, kad daugyba skiriasi nuo sudėties.

Tai kaip tik tokia specifinė durnių rūšis – humanitariniai. Pas juos gal su kitais dalykais ir viskas tvarkoje, bet vat su skaičiais tai vambzdec. Bet būdami humanitariniais, jie to trūkumo nejaučia ir įsivaizduoja, kad jų tūpas negebėjimas skaičiuoti yra jų nuomonė, kuri yra vertinga, nes jiems niekas neįrodė, kad jie neteisūs, o įrodymų jie nesupranta, taigi ir įrodyt ką nors jiems neįmanoma.

Tokia štai įdomi ir ryški durnių rūšis, kuriai reikia duoti truputį supratimo jei jau ine apie skirtumus tarp daugybos ir dalybos, tai bent jau apie tai, kad ne viskas su jais tvarkoje.

Continue reading

Valdantieji – prieš karo propagandos ribojimus, o LLRA – ir prieš lenkiškas laidas

Šiandien vakarop buvo Seime balsavimas dėl Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimų, pagal kuriuos už karo propagandą bei panašius smurtinius reikalus žiniasklaidoje būtų galima lengviau pritaikyti sankcijas. Nes kol kas propagandos sklaidytojai jaučiasi nebaudžiamais – skleidžia ką nori ir viskas jiems dzin. Štai ir lenda į eterius visokie neaiškūs švediški transliuotojai, kuriems nusispjaut į baudas dėl propagandos, nes elementariai nėra tų baudų, o transliacijos licencijas jie gauna kažkur Švedijoje. Ir dėjo jie ant lietuviško reguliavimo.

Nacionalbolševizmas - tai tik viena iš Kremliaus tyliai toleruojamų kliedesių. Ten pat ir visokie juodašimtininkai, ir SSRS 2.0., ir visokios šizofreninio pobūdžio geopolitinės teorijos apie tai, kad Rusija turi valdyti Baltijos šalis ir Lenkiją. Ten pat ir kremlinoidiniai kliedesiai apie NATO ir CŽV invaziją, apie karą prieš Rusiją berengiančią Lietuvą, ir išvis apie kažkokį čionai vykdomą genocidą ir netgi apie pasaulį valdančius reptiloidus. Šiandien Seimas nubalsavo, kad šitas mėšlas Lietuvoje sklistų nevaržomai.

Nacionalbolševizmas – tai tik vienas iš Kremliaus tyliai toleruojamų kliedesių. Ten pat ir visokie juodašimtininkai, ir SSRS 2.0., ir visokios šizofreninio pobūdžio geopolitinės teorijos apie tai, kad Rusija turi valdyti Baltijos šalis ir Lenkiją. Ten pat ir kremlinoidiniai kliedesiai apie NATO ir CŽV invaziją, apie karą prieš Rusiją berengiančią Lietuvą, ir išvis apie kažkokį čionai vykdomą genocidą ir netgi apie pasaulį valdančius reptiloidus. Šiandien Seimas nubalsavo, kad šitas mėšlas Lietuvoje sklistų nevaržomai.

Propaganda nėra koks nors laisvas žodis ar teisė turėti nuomonę. Propaganda yra karo ir žudynių įrankis – ir tas yra žinoma dar nuo seniausių laikų. Žudynių, karo, teroro skatinimas – tai nėra nuomonė. Tai yra nusikaltimas. II Pasaulinio karo laikus prisimenančių žmonių dar ir dabar yra. Ir tokie dalykai neturi pasikartoti.

Numatyti įstatymo pakeitimai pakankamai aiškūs šiaip buvo, apie juos beveik nėra ką kalbėti – galima pasižiūrėti LRS puslapyje, esminiai dalykai yra du. Pirmas – prie licencijavimo svertų (kurie, kaip matėm iš praktikos, neveikia), prisideda baudos, kurios neišvengiamai veiktų visiems tiems satelitiniams transliuotojams (neišeitų išsisukti per visokius atsikalbinėjimus). Antras – ES kalbomis transliuojamam turiniui turi atsirasti aiškus ir esminis prioritetas.

Apie tai, kas yra kas, daug ką sako balsavimų pasiskirstymas: akivaizdu, kad šiuo atveju rezultatą nulemia ne tik balsavimas prieš, bet ir susilaikymas. Taigi, visi balsavę prieš ar susilaikę, faktiškai dalyvauja įstatymo nepriėmime. Ir kažkodėl nelabai stebina, jog tik dvi partijos balsavo už įstatymą – tai Liberalų Sąjūdis ir TS-LKD. O štai Darbo partija, LSDP, Lenkų Rinkimų Akcija, Tvarka ir Teisingumas – atrodo besą sutartinai norintys, kad jokių tenai veiksmingų ribojimų propagandai nebūtų, kad ji lietųsi taip pat laisvai, kaip iki šiolei. Iš šių partijų nebuvo nei vieno, kas būtų balsavęs už pataisas. Rezultatus pažiūrėkit patys LRS puslapyje.

Visgi man čia įdomiausiai atrodo dar vienas niuansas: pagal siūlytus pakeitimus, 90% TV turinio turėtų eiti ES kalbomis, pvz., lietuvių, lenkų, anglų, etc.. Ir vat kas nuostabu: tarp tų, kas balsuoja prieš tuos pakeitimus, suteikiančius geresnes galimybes programų lenkų kalba transliacijoms – ne kas kitas, o Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos atstovai – Jaroslav Narkevič, Leonard Talmont, Rita Tamašunienė. Ponai lenkai, get it in your face. Va, čia jums tas straipsnio punktas:

4. Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame televizijos programų pakete, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, retransliuotojai privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama oficialia Europos Sąjungos kalba.

Primeskit: atsirastų galimybė transliuoti lenkiškas laidas vietoje rusiškų. Tačiau LLRA subalsuoja prieš tai. Nes jiems gal nereikia laidų iš Lenkijos, nes jos gal netinka, nes gal labiau tinka laidos iš Rusijos. Ir vat čia man kyla klausimas, ką išties mums rodo LLRA, jei jie nepalaiko įstatymo, sukuriančio pagerintas galimybes lenkiškoms laidoms transliuoti?

Ponai ir ponios, kažkas man čia nelabai patinka su tuo mūsų Seimu. Ir vis labiau nepatinka. Tačiau tai patinka tiems, kas skleidžia mums savo mėšlą. Tiems, kas labai nenori, jog ta mėšlo sklaida būtų bent kiek pristabdyta.

Tie skaidriai kultūriniai niuansai

Visada yra gražu, kai vyksta visokie kultūriniai renginiai. Spektakliai vaikams, pavyzdžiui, kur nėra vietos paranojiniams įtardinėjimams. Ir Rusų dramos teatras čia yra labai geras, man nuoširdžiai jis patinka. Seniai nebuvau jokiuose teatruose, tai ir jame irgi, ale vat prisimenu nuo mažens. Ir rimtai, prisimenu, kad jis ėmėsi teisingos pozicijos, kai prasidėjo įvykiai Ukrainoje – nepametė sveiko proto. Iš principo, sakyčiau, kad gali būti puikiu pavyzdžiu visiems, daugeliui lietuvių reiktų pasižiūrėti, kaip Lietuvą mylėti.

Rusų dramos teatras man visai patinka, ir nieko neturiu prieš, o ir lankęsis esu ne kartą.

Rusų dramos teatras man visai patinka, ir nieko neturiu prieš, o ir lankęsis esu ne kartą.

Ir dabar va puikūs renginiai, kurie gražūs. Štai du muzikiniai spektakliai, būsiantys spalio 11-12 dienomis – apie Aladino lempą ir apie Kairiarankį, kuris blusas pakaustė kažkokias. Viskas tvarkoje čia, nieko tokio, jei neskaitysim kažkokių labai labai neapibrėžtų kultūrinių niuansų, kurie man kažkaip dėliojasi visai ne taip, kaip turėtų dėliotis. Nesąmonės visokios.

Aš žinau, kad mane kartais paranojiniai įtarumai pradeda kamuoti dėl visokių dalykų. Tai čia irgi spėju, kad paranojiniai įtarumai, kurie nieko bendro su jokia realybe neturi ir aš tiktai šiaip čia nusišneku. Gražios reklamos, prie Prezidentūros stovi gražiai pastatytos, viskas čia ok.

Na, pavyzdžiui, 1974 metų tarybinio spektaklio apie Kairiarankį siužetas – britų ir amerikiečių imperialistams Tulos miesto kalašnikovų fabriko meistras parodo nosį, nes tie susimauna ir taip tarybinės darbo žmonių liaudies meistriškumas laimi. Taigi viskas gražu.

Ai, ne, ten gi tik šiaip Tulos miesto kažkokio fabriko, kokie ten dar ginklai, jokių kalašnikovų nebuvo tuo metu ir jokių ten amerikietiškų imperialistų, o tiktai britiški. Nieko tokio.

Niekuo tai nesusiję. Ir tik šiaip reklamos prie Prezidentūros iš kažkur atsirado su kažkodėl visai niekuo nesusijusiu.

1658 spalio 11 dieną Rusijos kariuomenė sumušė Lietuvos kariuomenę mūšyje prie Verkių. Ne, tai niekuo nesusiję.

1796 metų spalio 12 dieną gimė Michailas Muravjovas-Korikas, rengęs masines lietuvių žudynes. Ne, tai niekuo nesusiję.

1920 metų spalio 11-12 dienomis Lucianas Želigovskis užėmė Vilniaus kraštą ir atplėšė jį nuo Lietuvos. Ne, niekuo tai nesusiję.

Nekreipkit dėmesio, čia tik šiaip mano paranojiniai nusišnekėjimai. Šiais laikais niekuo negali tikėti, nes visur paranojos. Nebūna gi taip, nieko čia tokio ir niekas nevyksta. Nesvarbu. Neįmanoma tokiose paranojose gyvent. Reikia man gal kažkaip išvažiuot pailsėt į kaimą.