Tag Archives: politika

Politinių polidiskursų paslėpsniai

Visai neseniai aš jums rašiau apie tai, kaip atsiskleidžia polidiskursas, kai triukšmo šaltinis yra su vienu diskursu, tuo tarpu viešai vyksta visai kitokios kalbos. Ten atvejį ėmiau gan giliai, su esminiais nukrypimais į realybės kontekstą. Tai šiandien čia paprasčiau užkabinsiu. Kaip ir tai, kaip išvis kokie nors ventiliatoriai sukiojasi į visokias puses savaime, išvis netgi be jokios prasmės.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Atleiskite man, ponai socdemai, kad nesusilaikiau. Pasižadu, kad ir kokiai nors kitai partijai prie progos duosiu už kokius nors smegenų spazmus, kurių pasitaiko perskaityti. Ir išvis, galvoju, kad gal dažniau reikia užsiimti politinių naratyvų transliacijos žanru, nes smagumų klodai ten neišsemiami.

Kartu šiandien aš jums parodysiu kai ką apie tai, kaip daroma gan buka ir greita semiotinė analizė, tiesiog skaldant tekstą ir perpasakojant, t.y., tiesiog transliacijos būdu. Irgi atsiskleis polidiskursas visame gražume, jei jau šiaip.

Žodžiu, paimkim vieną paprastą politinį tekstą, kuriame yra konfliktas (susikirtimas su kitos politinės pusės pozicija), apie kurio kontekstus jau žinome belenką. Ir padarykim išskaidymą – bukiausiu būdu. Ir tiesiog transliaciją su pastabomis, kas gaunasi, kai išverčiame į normalią žmonių kalbą. Ir kas gaunasi, kai dar panagrinėji, kur ten semantinės kliūrkos ir atitiktys bei neatitiktys faktinei situacijai.

Tekstą paimam visą, tik tiesiog komentarų pridedam, papastraipiui. Ir pasakiniui vietomis. Įdomiausias dalis dar ir specialiai panagrinėjam. Tai ar anaip, analizė čia bus, remiantis praktiniu atveju.

Continue reading

Parazitiniai diskursai

Kartais būna taip, kad nei nematai, kas išties vyksta ir kaip knisamas protas. Ypač, kai proto knisimas yra tiesiog visuotinis, o tą daro kone kiekvienas, kas tik netingi. O daro tą todėl, kad patys su praknistais protais. Štai taip paprastai – sėdi galvoje koks nors nenormalus diskursas ir generuoja visokį šlamštą, o paskui tą šlamštą ir kitiems kiša. Ir paskui visi tame šlamšte gyvena.

Oj, kokie mes vargšai, nieko negalime pakeisti, teisėsauga nedirba, valdžioje vieni vagys, viskas blogai, paverkim gaidžio ašaromis, svogūnais akis pasitrynę.

Oj, kokie mes vargšai, nieko negalime pakeisti, teisėsauga nedirba, valdžioje vieni vagys, viskas blogai, paverkim gaidžio ašaromis*, svogūnais akis pasitrynę.

Aš čia apie kai kuriuos tokius diskursus ir noriu pasakyti – jie sklaidosi visaip, o mes nei nepastebėdami, juos paverčiame realybe, o paskui tą realybę paverčiame tų diskursų teisingumo įrodymais. Ir paskui juos platinam. Ir gaunasi kažkoks neurolingvistinis programavimas (aka NLP) pramaišiui su semiotiniais cirkais.

Štai jums keletas (ir labai norėtųsi tikėti, kad ir jūs dar kažkiek pridėsite panašių, identifikuotų):

  • Valdžioje vieni vagys, koks skirtumas už ką balsuoti, jei visvien vogs
  • Visvien nieko neįmanoma pakeisti šitoje sistemoje
  • Teisėsauga nusikaltimų netiria, nėra prasmės skųstis, nes jei dirbtų, tai seniai būtų nusikaltėliai susodinti
  • Tasai iš valdžios vagia, bet bent jau su kitais dalinasi, bet ir kitiems kažką leidžia, bet ir kažką daro
  • Nuo manęs visvien niekas nepriklauso

Pažįstami dalykai? Štai kiekvieną tokį diskursą ir panagrinėkim atskirai. Ir pasižiūrėkim, kaip su kiekvienu atsiranda užburtas ciklas, kaip kiekvienas išties yra neteisingas ir kaip kiekvienas, įsigalėjęs, tampa aiškia priežastimi, dėl kurios ir atsiranda tie blogi dalykai.

Continue reading

Pagaliau atsiranda aiškumas, nes Daiva Ulbinaitė teisi

Aš aišku suprantu, kad kartais norisi padrožti valdžią ir visaip kaip iš jos išsityčioti. Nors mane jau užveikė tyčiojimasis iš valdžios, nes tai beviltiška. Ir visokių įstaigų darbas yra beviltiškas. Visur griobana tragedija aplinkui ir tiesiog atleidus visus valdininkus iš darbo, tvarkos ir laimės valstybėje padaugėtų netgi nepaisant to, kad atsirastų chaosas. Nes ta stagnacija yra katastrofiška ir nepataisoma tiek, kad netgi kur nors Siera Leonėje, kur siaučia Ebola, žmonės laimės kartais gauna galgi daugiau. Nors tenai irgi pilna durnių, nes durnių pilna visur.

Štai jums fotografinis įrodymas - Mėnulio dramblys, kuris nelegaliai imigravo į Lietuvą. Tai slapta nuotrauka, kuri demonstruoja, kad čia vyksta NATO ir CŽV sąmokslas.

Štai jums fotografinis įrodymas – Mėnulio dramblys, kuris nelegaliai imigravo į Lietuvą. Tai slapta nuotrauka, kuri demonstruoja, kad čia vyksta NATO ir CŽV sąmokslas.

Čia tam, kad neatsipalaiduotumėt, ponai ir ponios, aš jums pirmiausiai sakau apie blogį. Nes naujienos atrodo geros ir teisingos – pagaliau toje absurdo byloje dėl menamo menamai slaptos pažymos paviešinimo atsirado aiškumas, apie kurį sakiau jau seniai – nieko išties nebuvo paviešinta, nes viskas ir taip buvo žinoma visiems, o negana to, dar ir neaišku, ar išvis koksai paviešinimas buvo, nes jokių požymių iš tikro nėra, nes visą tokį paviešinimą koks nors moksleivis sukurti nei kiek ne blogiau, nei bet kas kitas.

Nes viskas akivaizdu taip, kad nėra apie ką kalbėti. Tokios paslaptys, kurios žinomos visiems – tai ne paslaptys. Ir kalbėjimas apie jas – tai ne jokios ne paslaptys ar kokių nors paslapčių paviešinimai. Ir bet kas belenką gali kalbėti, o jei kažkas bando tai įslaptinti – šitai yra absurdas. Ir tą absurdą reikėjo pamatyti visiems, ir jis buvo pademonstruotas taip kaip reikia, kad visiems viskas pasidarytų aišku.

Continue reading

Politiniai ciklai, besikartojantys kas 25 metus

Kas kažkiek laiko vis kartojasi ir kartojasi tie patys įvykiai. Įvykiai, kurių mums visai nesinorėtų, nes nieko gero juose nėra. Istoriniai ciklai, su vis kylančiais karais ir konfliktais. Tie ciklai atsiranda dėl prastos atminties: maždaug per tiek metų užauga nauja žmonių karta, kuri ima gimdytis vaikus. Vaikai užauga ir neatsimena, todėl nebijo ir nesiruošia. Kiti gi užauga ir nekenčia, tapdami karo kurstytojais ar penktakolonininkais.

Vladimiras Putinas, 2008 metų nuotrauka. Tuo metu Rusija įsiveržė į Gruziją.

Vladimiras Putinas, 2008 metų nuotrauka. Tuo metu Rusija įsiveržė į Gruziją.

Lygiai taip pat per tiek metų pasikeičia ir politikų kartos: tie, kas pergyveno karą, nueina praeitin, o tuo pačiu praeitin nueina ir jų patirtis apie tai, kaip lengvai gali kilti karas. Į tų politikų vietą ateina nauji – vieni iš šių nemato karo grėsmės, kai ji kyla, o kiti tuo tarpu serga revanšizmais ir galvoja, kad karas tėra pergalinga eisena. Tie politikai neatsimena įvykių, nes nors istorija ir moko, nieko ji neišmoko.

  • 1914 metai. Prasidėjo I Pasaulinis karas. Įvykiai, nuo kurių viskas prasidėjo, buvo lyg ir pakankamai riboto masto – kokio tai erchercogo žmogžudystė. Austrija-Vengrija po to paskelbė karą Serbijai, o tada viskas ir įsisuko, nes į karą ėmė jungtis visi, kas papuola. Greitai Europa pamatė tokias žmonių skerdynes, kokių negalėjo net įsivaizduoti.
  • 1939 metai – kaip tik 25 metai po I Pasaulinio karo. Prasidėjo įvykiai, baigęsi tuo, kas vėliau pavadinta II Pasauliniu karu. Sudetai, Klaipėdos kraštas, Molotovo-Ribentropo paktas, Vokietijos ir SSRS įsiveržimas į Lenkiją, Baltijos šalių okupacija, o galų gale – skerdynės, savo mastais pralenkusios netgi I Pasaulinį karą.
  • 1962 metai, Kubos raketų krizė (branduolinė Karibų krizė), kurią objektyviai vertinant, galėtume tarti, kad tai buvo neįvykusio III Pasaulinio karo pradžia. Žmonija atsidūrė ant susinaikinimo ribos. Matyt susivokę, kuo viskas gali baigtis, Politbiuro nariai 1964 nušalino Nikitą Chruščiovą ir konfliktas peraugo į ilgą Šaltąjį karą. Tikras karas neįvyko, tačiau apie 1964 pasauliui pasidarė aišku, kad vienintelis atsakas Sovietų Sąjungai – tai neribotas karinės galios auginimas.
  • 1989 metai, kaip tik 25 metai prie to posūkio, kurį aukščiau minėjau. Varšuvos pakto byrėjimo pradžia, o tuo pačiu – ir krizės Sovietų Sąjungoje pradžia. Mes laimėjom. Jau po poros metų SSRS subyrėjo į gabalus. Atrodė, kad galų gale viskas baigsis, nes teroro imperija žlugo.
  • 2014 metai, dar 25 metai po aukščiau minėtos datos. Rusijos įsiveržimas į Ukrainą.

Mes to norime ar nenorime, tačiau Rusijos karinė galia auga, agresyvumas auga lygiai taip pat. Įsiverždamas į Ukrainą, Vladimiras Putinas paskelbė kažkokius „antiteroristinius“ mokymus, kuriuose dalyvauja ir kosminė kariuomenė – tenai taip vadinami daliniai, atsakingi už Pasaulio pabaigą, tarpžemynines branduolines raketas. Vladimiro Putino nesiskaitymas su pasauliu tampa neribotu, o ir jis pats ne taip jau seniai viename iš pareiškimų spėjo pripažinti, kad Šaltasis karas prasidėjo vėl – apie tai bene pirmu Lietuvoje ėmė kalbėti Vytautas Landsbergis. Taip, tai naujo Pasaulinio karo pradžia. Tikėkimės, kad visgi tik Šaltojo karo pradžia.

Atsimenate, kaip 1939 naciai ir bolševikai gabalais draskė Lenkiją? Tuo metu platintas Viačeslavo Molotovo pareiškimas apie Lenkiją buvo praktiškai toks pat, kaip Rusijos pareiškimai apie Ukrainą – esą valdžia tenai kokia tai neteisinga, nesuvaldanti kažko, o sovietinė kariuomenė kažką apgins, nes kitaip gali būti chaosas. Rusijoje šiuo metu jau rengiamos valdiškos demonstracijos karo palaikymui, o Internete įvedama cenzūra – nuo šios dienos visi tenykščiai blogeriai privalės registruoti savo puslapius. Kad nerašinėtų internetuose ko nereikia.

Lietuvoje irgi jau matome įvykius – penktakolonininkai ima veikti pilnais pajėgumais. Visokie iš šiknos išlindę politikos apžvalgininkai skelbia, kad Rusija neturi Ukrainoje jokių interesų ir nieko ten nedaro, kai kurios politinės šiukšlės jau skelbia pas save feisbukuose palaikymą Rusijai, dar kitos atliekos protestuoja prieš vienintelius Lietuvos saugumo garantus – Europos Sąjungą ir NATO. Rusijos propagandinė mašina dirba pilnais tempais – ir apmokami komentatoriai per visokius proksius (tokie, beje, jau ėmė eiti ir pas mane į blogą), ir Rusijos televizijų pilamas absoliučiai neadekvatus propagandinis mėšlas, ir absurdiški Rusijos ambasadoriaus kaltinimai Lietuvai dėl karo Ukrainoje. Pats muša – pats rėkia.

Prisiminkim, kad ir apie Sausio 13 tie atmatos taip rėkia, kad savi šaudė į savus. Ir lygiai taip pat rėkia apie Ukrainoje nužudytus protestuotojus, kuriuos Berkut ir neaiškios kilmės snaiperiai šaudė – beginklius. Nors tas beginklių žmonių žudymas buvo nufilmuotas, Rusijos propagandai tai nei motais – jie irgi rėkia, kad ten esą savi šaudė į savus. Rusijos propaganda nesiskaito su niekuo, jų tikslas tik vienas – ne pateikti kokias nors naujienas, o jas imituoti, plaunant smegenis žmonėms. Kad būtų užauginta kuo daugiau putinizmo rėmėjų, kad būtų užčiauptos burnos bet kam, kas turi sveiko proto.

Mums lieka tik melstis, kad karas bus panašus į Šaltąjį. Ilgas, kankinantis, tačiau vykstantis kažkur kitur, o ne pas mus, neužkabinantis tiesiogiai NATO šalių. Ne branduolinis, ne tiesioginiais kariniais veiksmais vykdomas, o kažkoks kitoks karas. Tačiau viltis – durnių motina. Rusijos karinės bazės – čia pat, kitoje Nemuno pusėje, propagandinės Rusijos TV transliacijos – kiekviename televizoriuje, o penktakolonininkai – aplinkui mus.

Prezidentų rezultatai, pastabos ir antras turas

Balsuokit ir viskas. Jau nėra čia ką mąstyt.

Balsuokit ir viskas. Jau nėra čia ką mąstyt.

Prisipažinsiu, kai kuriais atžvilgiais mane apklausos apie galimus prezidentus rezultatai labai nustebino, o kai kuriais – gavosi tai, ko ir laukiau, nepaisant to, ką man nekurie aiškino. Taigi, straipsnyje aš ganėtinai siaurai (bet aišku, ne keliais sakiniais) apžvelgsiu esminius įdomesnius momentus, o jūs jau imkit ir balsuokit už naują, susiaurintą sąrašą – čia yra visi, kurie praėjo pirminį filtrą.

Pirmą balsavimą platinau kuo plačiau, kad pakliūtų į kiek įmanoma įvairesnius žmonių ratus, tad nors ir galėjo būti kokių nors kliūrkų, apklausa visgi turėtų atspindėti internetų tendencijas.

Tarp kitko, būtina turėti omeny, kad internetų tendencijos rodo ne esamą Lietuvos rinkėjų požiūrį, o tai, link kur sukasi politiniai pasiskirstymai: būtent Internete žmonių nuomonės aktyviausiai formuojasi, o paskui, per pusmetį-metus ima sklisti reale. Tiesiog ta itin aktyvi ir labai greitai informaciją virškinanti internetų mažuma perduoda savo požiūrį kitiems. Šnekant paparastai, šitas balsavimas rodo tiesiog rinkėjų simpatijų judesio kryptį*.

Upd.: II rinkimų turas baigėsi, dabar jau prasideda III prezidento rinkimų turas. Kiek pažiūrėjau, gaunasi ir vėl pagal tą pačią schemą, kur 80% balsų gavę kandidatai. Tik jau šį kartą nereiks prametinėti kokių nors netinkamų kandidatų. Likę balsai, jei persiskirstys, gal ir nenulems laimėjimo apatiniams kandidatams, bet turint omeny kai kuriuos iš tų kandidatų pokyčius, prognozuoti darosi labai įdomu. Taigi, III turas prasidėjo, ten pat rasite ir II turo rezultatų apžvalgą.

Kandidatas Balsų Balsų, proc. Procentų suma
Dalia Grybauskaitė 548 27.87% 27.87%
Remigijus Šimašius 495 25.18% 53.05%
Vygaudas Ušackas 217 11.04% 64.09%
Andrius Mamontovas 191 9.72% 73.80%
Andrius Kubilius 183 9.31% 83.11%
Eugenijus Gentvilas 59 3.00% 86.11%
Leonidas Donskis 53 2.70% 88.81%
Vytautas Landsbergis 51 2.59% 91.40%
Naglis Puteikis 48 2.44% 93.85%
Valdas Adamkus 38 1.93% 95.78%
Petras Auštrevičius 31 1.58% 97.36%
Aušrinė Marija Pavilionienė 29 1.48% 98.83%
Zigmantas Balčytis 23 1.17% 100.00%

Naujas balsavimo sąrašas II turui yra susiaurintas paprastuoju būdu: skaičiai surūšiuoti, paskaičiuoti procentai (anas balsavimas nemokėjo to normaliai daryti ir turėjo bugų), tada išskirta grupė iš 80% balsų, o jau iš tų balsų pašalinti kandidatai, kurie dėl apribojimų dalyvauti negalės. Vienas kandidatas negalės dėl to, kad jo kilmė yra nevietinė, o dar pora – dėl to, kad trupučiuką trūksta iki 40 metų amžiaus, reikalingo tiems, kas nori tapti prezidentais. Kadangi iš top-80% trys iškrito, tai trys žmonės pridėti papildymui – tie, kas surinko daugiausiai, bet į top-80% nepakliuvo. Plius kadangi apačioje iš tų papildymų buvo du vienodai surinkę, tai gavosi pridėta vienu daugiau – fatiškai, visi tie, kas viršijo 1% ribą. Sąrašas naujam balsavimui rūšiuotas pagal surinktų balsų skaičių.

Būtent 80% paėmiau todėl, kad kandidatų skaičius pakankamai saikingas, bet visgi dar duodantis kažkokią sklaidą. Imant 90%, jau gautųsi ilgas sąrašas, kur būtų pora dešimčių žmonių, t.y., truputį nesaikingas kiekis. Imant 70%, liktų tik 6, o dėl jauno amžiaus pašalinus iš sąrašo Ingridą Šimonytę – išvis būtų tik 5 kandidatai. Čia dar pastebėkim, kad pirmi trys kandidatai savo surinkta balsų suma viršija 50%. Žodžiu, Pareto dėsnis atrankai puikiai tinka savo klasikiniame pavidale.

Na, o jei jau pabalsavote naujame balsavime ir kitiems padalinote – galim pažiūrėti, kas įdomaus buvo pirmame ture. Kokios internetų tendencijos ir kokios šiaip keistenybės.

Continue reading