Tik vakar parašiau, kad viskas rimsta su tais triukšmais. Ir va, pasirodo, kad nerimsta. Ir šitą sykį, kad ir kokie mano mylimi, bet konservai nutarė gerai įsijungti į visą šūdų balaganą. Tiesiog lygioje vietoje. Žinot gi, kaip būna, kai visur užsisuka ventiliatorius, į kurį krenta šūdai? Niekas nieko nesupranta, o tada kas nors dar įmeta kokį nors šūdą, ir jei sėkmingai įmeta, tai tas šūdas nutaško visus iš eilės, o pats to šūdo įmetikas lieka lyg ir niekuo dėtas ir nekaltas. Bent jau paprastai tokio scenarijaus tikisi tie, kas tuos šūdus įmeta.
Kartais PR specialistas turėtų bent jau patį pagrindą žinoti: kai šūdai taškosi per ventiliatorių, tai gal geriau atsitraukti ir tyliai laukti, o ne pačiam pribėgti prie to ventiliatoriaus ir dar šūdo kibirą įpilt. Nes kaip duos atgal, tai maža nepasirodys.
Ponas Jonas Survila pabandė žaisti šitą žaidimą – mestelti taip, kad pakaktų visiems. Ir mestelėjo pas save FB – galit susirasti kažkur ten ir pasiskaityti. Padarys įspūdį – anam labai patiko Vytautas Bakas su žiniasklaidos uždarinėjimo idėjomis. Matyt, iš tų idėjų koksai tai bendras tarpusavio supratimas atsirado.
Aš suprantu, aišku, kad visokie politiniai žaidimai būna žaidžiami. Ir suprantu, aišku, kad kartais vargiai galima apsieiti be tų nesąmonių. Ir kitos partijos tą daro irgi. Nu bet ponai ir ponios, nu reikia gi turėti saiką – nes sugebėti pralenkti netgi Karbauskio alkomafijos sąmokslus žiniasklaidoje – čia jau reikia turėti truputį talento, ar kaip čia pasakius. Šūdų talento gal.
Bet gal nepavyks. Ne šį kartą. Ir ne taip, kada populistinėmis demagogijomis bandoma naikinti pats laisvos žiniasklaidos pagrindas – konkurencija. Na, ir kartu, aišku, pati žiniasklaida, kokia bebūtų.
