Category Archives: Ekonomika

Pinigai, turtas ir ekonomikos dėsniai

Apie mokesčius ir investuotojus

Ne taip seniai buvo nemažas skandalas: U2 vokalistas Bono (Paul David Hewson) pasitraukė iš investavimo Lietuvoje – po to, kai paaiškėjo, kad buvo kažkokių keistumų su mokesčių nesumokėjimais 2012 metais. Anuomet per kažkokią klaidą (ar neklaidą) kažkokia investicijas gaunanti įmonė, kuri valdo prekyos centrą „Aušra“ Utenoje, kažko nesumokėjo, o paskui mokėjo delspinigius.

Bono aka Paul David Hewson moka padainuoti. Ir todėl naivios dainelės apie „oj, čia tik klaidelė buvo“ jo nepaveiks. Finansines dainas jis irgi moka. Ir puikiai žino, kokius dalykus gali reikšti mokesčių slėpimas.

Aš labai trumpai čia pasakysiu vieną labai labai svarbų dalyką apie mokesčius ir jų slėpimą: nors atrodo, kad šitaip pinigų susitaupo, išties tokie taupymai atima bet kokias galimybes gauti didesnių investicijų. Ir netgi šiaip ima trukdyti suvaldyti finansus.

Investuotojai nebūna kokios nors stebuklingos moralinės fėjos, kurios dėl gilaus dvasingumo norėtų mokėti kuo daugiau mokesčių. Tačiau investuotojai, ir ypač dideli investuotojai – tai žmonės, kurie perka, parduoda ir augina didelius pinigus. Realiai didelius. Ir jie labai gerai žino, kokie požymiai visada reiškia riziką, kad investuoti pinigai pražus

Continue reading →

Kodėl jokie bitkoinai niekad netaps realia valiuta

Bitkoinų mylėtojai nuolat skelbia apie tai, kaip auga ir auga bitkoinų pardavimo kainos. Taip, lyg tai būtų kažkoks stebuklas, įrodymas jog tie bitkoinai vis labiau pripažįstami ir kad jie visur išplis. Deja, tai išties rodo visiškai priešingą dalyką – ekonomikoje jis žinomas kaip defliacija ir iš to kylanti stagfliacija. O pastaroji visada reiškia ekonominį kolapsą.

Bitcoin kaina auga – todėl jis ir traukia. Ir kartu tame kainos augime yra priežastis, dėl kurios bet kokia Bitcoin paremta ekonomika yra pasmerkta kolapsui. Doleris patiria nedidelę infliaciją, o todėl juo paremta ekonomika klesti.

Kadaise kilusi Didžioji depresija yra bene geriausiai žinomas defliacijos ir stagfliacijos problemų pavyzdys. Pakanka jį žinoti ir viskas – bitcoin ateitis yra aiški.

Šitas straipsnis, beje, skirtas tiems, kas jau kažkiek žino apie ekonomikos procesus – todėl jame nėra didelių paaiškinimų, o jis pats – panašesnis į pastabas. Neskaitykit, jei tame nesigaudote.

Continue reading →

Kriptovaliutos? Piramidės.

Visokios kriptovaliutos ir svaigstantys apie jas veikėjai mane jau ima daknisinėti. Kodėl? Todėl, kad svaigsta apie paprasčiausią muilo burbulą, kuris yra tiesiog muilo burbulas ir viskas. Toks burbulas, kuriame nėra nieko tikro, o atitinkamai – nėra apie ką ir kalbėti. Savo finansine esme tos kriptovaliutos yra Charles Ponzi investicinių schemų palikuonės – liaudiškai kalbant, paprasčiausios piramidės.

Senovės Egipto civilizacija turėjo kosmines technologijas. Tos technologijos jau anais laikais leido naudoti kriptovaliutą, užkoduotą hieroglifais. Mes atradome naują būdą, kaip sukurti kriptovaliutą, kurios vertė augs. Teliko visai nedaug programavimo darbų. Jūs galite nusipirkti iš mūsų akcijų, nes jei mums pavyks, tai vienas euras jūsų šiandieninių investicijų gali atispirkti dešimtis ar šimtus kartų. Naujoji valiuta vadinsis TokenŠick. Arba ne, ŠikenDesk. Arba ŠūdenCoin. Ar Šiterium. Pirkite jau dabar. Jūs matėte, kaip auga Bitcoin! Nepraleiskite progos!

Praktinės piramidinės schemos turi porą esminių požymių:

  • Produktas, kuris siūlomas, neturi realios vertės arba ta vertė yra apgaulinga.
    • Realios vertės nebuvimo atvejis – tai, pvz., kai siūlomos kokios nors įmonės akcijos, nors ta įmonė nieko negamina. Taip pat gali būti siūlomi ir kokie nors kiti vertybiniai popieriai (investiciniai sertifikatai, naujos valiutos ar dar kas nors), sakant kad esą čia yra vertė, nors realios vertės už to nėra.
    • Apgaulinga vertė – tai kai siūlomas kažkoks produktas (paprastai tam, kad būtų išvengta pavadinimo piramide), tačiau reali vertė sudaro tik labai menką pardavimo kainos dalį. Pvz., siūlomas koks nors šampūnas už 100 eurų, nors jo savikaina ir realios savybės atitinka šampūną, kuris parduotuvėje kainuoja 5 eurus. Likę 95% – tai tiesiog kaina iš oro.
  • Produktas, kuris yra siūlomas, yra perparduodamas, siūlant pirkėjui iš jo uždirbti. Uždarbio variantų gali būti įvairių. Paprastai – arba tiesiogiai, arba netiesiogiai.
    • Tiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti su nuolaida ir sakoma, kad parduosi už kainą, kuri išties yra daug didesnė.
      • Atvirkščias tiesioginio uždarbio variantas – siūlyti be nuolaidos, sakant, kad vertė labai sparčiai kyla ir dar labiau kils.
    • Netiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti akcijas ir sakoma, kad atgausi pinigus per dividendus, kuriuos išmokės vertybinių popierių leidėjas.
    • Užturbintos schemos gali numatyti dar ir kokių nors premijų suteikimus arba papildomas, didesnes nuolaidas už tai, kad atvedei naujų pirkėjų.

Schemos kūrėjai paprastai uždirba iš to, kad jie tampa to menamą vertę turinčio produkto tiekėjais. Jie tą produktą daro ir parduoda. Išvystytų schemų atveju produkto tiekėjas gali valdyti netgi mažumą rinkos (ir tuo remdamasis, aiškinti, kad jis tiesiog yra vienas iš daugelio žaidėjų, o todėl esą nieko nelemia ir – atseit sąžiningai viską daro), bet dėl to, kad visvien turi produktą, kurio vertė auga, užsidirba pinigus.

Continue reading →

Raimondas Kuodis kankinasi pensijomis

Aš vis skaitau Raimondą Kuodį, kuris kartais būna, kad pasako kokią gerą gyvenimišką mintį. Na, taip buvo, išties, aš jums pažadu, kad buvo. Neatsimenu, tiesa, nei vienos jo geros minties, bet atsimenu, kad buvo jis kažką prasmingo sakęs. Berods, kad kai mažai pinigų turi, tai būna blogai. Ar tai dar kažką tokio, kur nesigauna pasiginčyti, nes tiesa.

Labai sudėtingi tie visokie ekonominiai procesai, kai dvejybinė apskaita yra kažkokia svetima. Paskui būna labai visokių dvasingų kalbų apie visokius ekonominius dvasingumus ir ekonominius Nobelių laureatus su visokiais dvasingais atradimais.

Vieną kartą Raimondas Kuodins netgi pašarino iš kažkur surastą mistišką matematinį juoką, kad jei sudėsi savo gimimo metus su savo amžiumi, tai stebuklingu būdu gausis 2017. Aš net nežinau, kas ten jam užėjo, kad jis tokius dalykus šarina. Bet šiaip tai smagu ir gražu. Ir paprieštarauti nesigauna. Labai giliamintiška.

Continue reading →

Romas Lazutka sako, kad Sodra nebankrutuos

Man toksai vaizdas iš visų tų straipsnių apie tai, kaip Sodra tokia gera ir kaip ji visokia puiki, kad kažkam dega subinės. Štai vat straipsnis, kur Romas Lazutka pasakoja, kad Sodra nebankrutuos, nes suprantate, jei ji bankrutuos, tai valstybė ją išgelbės ir Sodra bankrutuoti negali, nes valstybė ją išgelbės.

Kažkodėl man vis prisimena tos piramidės, kai galvoju apie Sodros veikimą. Kol pajamos tinkle vis auga ir auga, tol viskas gerai. Piramidės griūtis prasideda tada, kai augimas sustoja. Lietuvoje prasideda dirbančiųjų kritimas ir pensininkų augimas – tai reiškia persisukusį pensijų sistemos balansą. Nors ką ten. Ekonomistai iki tokių dalykų, kaip dvejybinė apskaita, nenusileidžia – nelygis matyt.

Suprantate, įsiklausykit į pačią esmę: Romas Lazutka nesako, kad Sodra nebankrutuos, jis sako, kad Sodra negali bankrutuoti, nes ne todėl, kad ji taip dirbtų, kad neužsilenktų, o todėl, kad valstybė ją išgelbės. T.y., negana to, kad išties trečdalis mūsų pajamų, kurias darbdaviai skiria mūsų atlyginimams, nueina į Sodrą, tai dar ir papildomai kitų dar mūsų sumokamų mokesčių prireiks. Tai labai smagu.

Continue reading →