Category Archives: Ekonomika

Pinigai, turtas ir ekonomikos dėsniai

Kodėl jokie bitkoinai niekad netaps realia valiuta

Bitkoinų mylėtojai nuolat skelbia apie tai, kaip auga ir auga bitkoinų pardavimo kainos. Taip, lyg tai būtų kažkoks stebuklas, įrodymas jog tie bitkoinai vis labiau pripažįstami ir kad jie visur išplis. Deja, tai išties rodo visiškai priešingą dalyką – ekonomikoje jis žinomas kaip defliacija ir iš to kylanti stagfliacija. O pastaroji visada reiškia ekonominį kolapsą.

Bitcoin kaina auga – todėl jis ir traukia. Ir kartu tame kainos augime yra priežastis, dėl kurios bet kokia Bitcoin paremta ekonomika yra pasmerkta kolapsui. Doleris patiria nedidelę infliaciją, o todėl juo paremta ekonomika klesti.

Kadaise kilusi Didžioji depresija yra bene geriausiai žinomas defliacijos ir stagfliacijos problemų pavyzdys. Pakanka jį žinoti ir viskas – bitcoin ateitis yra aiški.

Šitas straipsnis, beje, skirtas tiems, kas jau kažkiek žino apie ekonomikos procesus – todėl jame nėra didelių paaiškinimų, o jis pats – panašesnis į pastabas. Neskaitykit, jei tame nesigaudote.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kriptovaliutos? Piramidės.

Visokios kriptovaliutos ir svaigstantys apie jas veikėjai mane jau ima daknisinėti. Kodėl? Todėl, kad svaigsta apie paprasčiausią muilo burbulą, kuris yra tiesiog muilo burbulas ir viskas. Toks burbulas, kuriame nėra nieko tikro, o atitinkamai – nėra apie ką ir kalbėti. Savo finansine esme tos kriptovaliutos yra Charles Ponzi investicinių schemų palikuonės – liaudiškai kalbant, paprasčiausios piramidės.

Senovės Egipto civilizacija turėjo kosmines technologijas. Tos technologijos jau anais laikais leido naudoti kriptovaliutą, užkoduotą hieroglifais. Mes atradome naują būdą, kaip sukurti kriptovaliutą, kurios vertė augs. Teliko visai nedaug programavimo darbų. Jūs galite nusipirkti iš mūsų akcijų, nes jei mums pavyks, tai vienas euras jūsų šiandieninių investicijų gali atispirkti dešimtis ar šimtus kartų. Naujoji valiuta vadinsis TokenŠick. Arba ne, ŠikenDesk. Arba ŠūdenCoin. Ar Šiterium. Pirkite jau dabar. Jūs matėte, kaip auga Bitcoin! Nepraleiskite progos!

Praktinės piramidinės schemos turi porą esminių požymių:

  • Produktas, kuris siūlomas, neturi realios vertės arba ta vertė yra apgaulinga.
    • Realios vertės nebuvimo atvejis – tai, pvz., kai siūlomos kokios nors įmonės akcijos, nors ta įmonė nieko negamina. Taip pat gali būti siūlomi ir kokie nors kiti vertybiniai popieriai (investiciniai sertifikatai, naujos valiutos ar dar kas nors), sakant kad esą čia yra vertė, nors realios vertės už to nėra.
    • Apgaulinga vertė – tai kai siūlomas kažkoks produktas (paprastai tam, kad būtų išvengta pavadinimo piramide), tačiau reali vertė sudaro tik labai menką pardavimo kainos dalį. Pvz., siūlomas koks nors šampūnas už 100 eurų, nors jo savikaina ir realios savybės atitinka šampūną, kuris parduotuvėje kainuoja 5 eurus. Likę 95% – tai tiesiog kaina iš oro.
  • Produktas, kuris yra siūlomas, yra perparduodamas, siūlant pirkėjui iš jo uždirbti. Uždarbio variantų gali būti įvairių. Paprastai – arba tiesiogiai, arba netiesiogiai.
    • Tiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti su nuolaida ir sakoma, kad parduosi už kainą, kuri išties yra daug didesnė.
      • Atvirkščias tiesioginio uždarbio variantas – siūlyti be nuolaidos, sakant, kad vertė labai sparčiai kyla ir dar labiau kils.
    • Netiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti akcijas ir sakoma, kad atgausi pinigus per dividendus, kuriuos išmokės vertybinių popierių leidėjas.
    • Užturbintos schemos gali numatyti dar ir kokių nors premijų suteikimus arba papildomas, didesnes nuolaidas už tai, kad atvedei naujų pirkėjų.

Schemos kūrėjai paprastai uždirba iš to, kad jie tampa to menamą vertę turinčio produkto tiekėjais. Jie tą produktą daro ir parduoda. Išvystytų schemų atveju produkto tiekėjas gali valdyti netgi mažumą rinkos (ir tuo remdamasis, aiškinti, kad jis tiesiog yra vienas iš daugelio žaidėjų, o todėl esą nieko nelemia ir – atseit sąžiningai viską daro), bet dėl to, kad visvien turi produktą, kurio vertė auga, užsidirba pinigus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Raimondas Kuodis kankinasi pensijomis

Aš vis skaitau Raimondą Kuodį, kuris kartais būna, kad pasako kokią gerą gyvenimišką mintį. Na, taip buvo, išties, aš jums pažadu, kad buvo. Neatsimenu, tiesa, nei vienos jo geros minties, bet atsimenu, kad buvo jis kažką prasmingo sakęs. Berods, kad kai mažai pinigų turi, tai būna blogai. Ar tai dar kažką tokio, kur nesigauna pasiginčyti, nes tiesa.

Labai sudėtingi tie visokie ekonominiai procesai, kai dvejybinė apskaita yra kažkokia svetima. Paskui būna labai visokių dvasingų kalbų apie visokius ekonominius dvasingumus ir ekonominius Nobelių laureatus su visokiais dvasingais atradimais.

Vieną kartą Raimondas Kuodins netgi pašarino iš kažkur surastą mistišką matematinį juoką, kad jei sudėsi savo gimimo metus su savo amžiumi, tai stebuklingu būdu gausis 2017. Aš net nežinau, kas ten jam užėjo, kad jis tokius dalykus šarina. Bet šiaip tai smagu ir gražu. Ir paprieštarauti nesigauna. Labai giliamintiška.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Romas Lazutka sako, kad Sodra nebankrutuos

Man toksai vaizdas iš visų tų straipsnių apie tai, kaip Sodra tokia gera ir kaip ji visokia puiki, kad kažkam dega subinės. Štai vat straipsnis, kur Romas Lazutka pasakoja, kad Sodra nebankrutuos, nes suprantate, jei ji bankrutuos, tai valstybė ją išgelbės ir Sodra bankrutuoti negali, nes valstybė ją išgelbės.

Kažkodėl man vis prisimena tos piramidės, kai galvoju apie Sodros veikimą. Kol pajamos tinkle vis auga ir auga, tol viskas gerai. Piramidės griūtis prasideda tada, kai augimas sustoja. Lietuvoje prasideda dirbančiųjų kritimas ir pensininkų augimas – tai reiškia persisukusį pensijų sistemos balansą. Nors ką ten. Ekonomistai iki tokių dalykų, kaip dvejybinė apskaita, nenusileidžia – nelygis matyt.

Suprantate, įsiklausykit į pačią esmę: Romas Lazutka nesako, kad Sodra nebankrutuos, jis sako, kad Sodra negali bankrutuoti, nes ne todėl, kad ji taip dirbtų, kad neužsilenktų, o todėl, kad valstybė ją išgelbės. T.y., negana to, kad išties trečdalis mūsų pajamų, kurias darbdaviai skiria mūsų atlyginimams, nueina į Sodrą, tai dar ir papildomai kitų dar mūsų sumokamų mokesčių prireiks. Tai labai smagu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Dar kartą apie Sodrą ir jos gelbėjimą

Kartais būna taip, kad paskaitai straipsnį, o paskui supranti, kad jei ir nepilnai, tai visgi didele dalimi tas straipsnis buvo atsakas į straipsnį, kurį pats parašei. Taip ir šįsyk gavosi: aš pamąsčiau apie tai, kas per situacija yra su Sodra, o paskui Delfyje radau straipsnį, kuriame buvo atsakas į tai, ką rašiau. Gal ir netiesioginis atsakas.

Čia ne Sodra. Čia patys atspėkit kas.

Neseniai Sodros patarėja Julita Varanauskienė paskelbė Delfyje apie tai, kad sodrūs akmenys nepelnytai skraido į Sodrą. Šiaip tai man kažkuo patinka jinai, nes stengiasi kažkaip apsaugoti įstaigą, su kuria susieta. Darbuotojų ištikimumas visada žavi, net jai pačios tokios įstaigos nežavi. Ir ji ten pasakoja apie tai, kaip Sodroje visi stengiasi, ir panašiai. Kai kokia nors organizacija atsiduria krizėje, visada norisi bent kažkaip pasakyti, kad ne viskas taip jau blogai. Kad yra kažkas, kas yra verta.

Nors bendari tai aš esu mažas žiurkėnas, tai gal čia tik įsivaizduoju, kad man didžiausios valstybės įstaigos atsakinėja straipsniais (primeskit – didinga Sodra atsakinėja mažam žiurkėnui). Aš tik uždavinėju durnus klausimus ir bandau sugalvoti atsakymus į tuos klausimus. Paskui tais atsakymais pasidalinu. Ir klausimais irgi kartais.

Išties tai, kas yra verta bet kokioje organizacijoje – tai žmonės, kurie stengiasi pasakyti ką nors gero apie savo įmonę, kad ir kokia ji bebūtų. Kad ir kokia iškreipta ir nenormali būtų sistema, kuri tą organizaciją kuria. Žmonės yra tie, kas sugeba netgi absurdą padaryti kažkaip darbingu. Kartais tai labai keista, bet tai žavi, net jei tie žmonės pasako ir visokių tarpusavy prieštaraujančių teiginių. Žavi šiuo atveju būtent tas noras tikėti, kad viskas ne taip prastai, kaip yra.

Pvz., visada žavi žmonių noras tikėti, kad čia ne Sodra sugalvojo iš daugiau kaip milijono žmonių nusigrobti privačiai kaupiamas pensijas, o kad kažkoks bankų ar kokių nors fondų sąmokslas kaltas, nes nenori atiduoti tų pensijų. Nes visos pensijos juk turi priklausyti Sodrai, kas čia gali nenorėti tų savo pensijų atiduoti?

Kai yra keli vienas kitam tiesiogiai ar netiesiogiai prieštaraujantys teiginiai ar šiaip kažkokie nesueinantys galai, tai reiškia arba klaidas, arba melavimą, arba kažkokias dar neatitiktis.

Žmogiškai šnekant, galima būtų visaip tuos Sodros ir išvis socialinio draudimo reikalus nagrinėti, bet kad kažkodėl vis fundamentaliai atsiremiam į kažkokius makaronus. Kaip pvz., dabar čia nauji valdantieji vėl kuria kažką, o vienas iš jų netgi sakė, kad padidins GPM, paskui gal dar sumažins Sodrą (matyt jei pinigų atliks), o dar paskui taikys mokestines nuolaidas už teleportaciją. Dar sakė, kad kažkas teleportavo kažkokį lazerį. Suprantate, ką tai reiškia?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter