Tag Archives: šventės

Lietuvos Respublikai – jau 100 metų!

Šiandien – Vasario 16, šiandien – jau 100 metų Lietuvos Respublikai. Pusę to laiko mūsų valstybė praleido kovodama už laisvę, kovojanti už teisę egzistuoti, persekiojama, naikinama, tremiama ir žudoma. Ir visvien nepasiduodanti. Prieš 100 metų Lietuva sukūrė Respubliką – šalį su rinkimais, šalį su demokratija. Šalį, kur visi gavo teises.

Buvo laikas, kai už geltoną, žalią ir raudoną spalvas, atsidūrusias vienoje vietoje, buvo galima gerokai nukentėti. Net už spalvas. Bet dabar mes laisvi.

Pasaulyje maža valstybių, tiek ilgai ir atkakliai kovojusių už Laisvę. Už Laisvę mes kovojome dar prieš porą šimtmečių. Mus naikino, mus engė, spaudė – ir cariniai, ir komunistiniai ir nacistiniai okupantai. Kovos truko šimtus metų. Bet prieš 100 metų Lietuva vėl tapo valstybe – pripažinta pasaulyje. Laisva.

Prieš 100 metų mes gavome šalį, kur galime kalbėti savo kalba. Prieš 100 metų mes gavome šalį, kurią pasirinkome. Prieš 100 metų mes gavome lygias teises visiems – ir moterims, ir vyrams, ir visoms Lietuvoje esančioms tautoms.

Mes gavome savo šalį, nes ją išsikovojome. Mes patys sau suteikėme Laisvę. Suteikėme, išsikovojome ją sau per daugybę kovų – ir gavome.

Pasaulis dabar sveikina Lietuvą. Visas pasaulis. Viena tik Lietuvos kaimynė mūsų šiandien nepasveikino kaip kitos šalys – Rusijos MID (URM) Facebook puslapyje pasveikinimo Lietuvai nėra. Nenuostabu – tai būtent ta šalis, kuri Lietuvą buvo okupavusi tiek ilgai. Ta šalis, iš kurios imperinių gniaužtų mes ir ištrūkome prieš 100 metų. Ta šalis, kuri nesidžiaugia mūsų laisve.

Kai kažkas iš valstybių, susijusių su Lietuva, nesidžiaugia mūsų laisve ir vaizduoja, kad to nėra – tai reiškia, kad tokia valstybė džiaugtųsi Lietuvos nelaisve, okupacija. Taip, sovietmečiu jie visada surengdavo triukšmingus Lietuvos aneksijos paminėjimus. Tuo jie džiaugdavosi.

Dabar jie nesidžiaugia, bet džiaugiamės mes. Daugiau kaip šimtmetį trukusi carinė okupacija baigėsi tuo, kad prieš 100 metų mes iškovojome Laisvę. Visi vėlesni bandymai mus pavergti irgi baigėsi tuo, kad laisvę mes atkūrėme.

Dabar mes laisvi jau ilgiau, nei buvome po 1918 Nepriklausomybės – tada vos kiek daugiau, nei po 20 metų mus vėl okupavo. Dabar – mes jau greitai būsime laisvi 30 metų. Dabartinė Lietuva – stipresnė, nei Tarpukaryje.

Mes turime milžiniškai išaugusias ekonomines galias, esame Europos Sąjungoje. Mūsų pagrindinė užsienio prekyba, didžiausia eksporto dalis tenka labiausiai pasaulyje išsivysčiusioms valstybėms, tokioms, kaip Vokietija. Dar prieš 20 metų tai atrodė tiesiog neįmanoma. Dabar mes jau tai turime – mes jau pereiname į naują erą.

Lietuva patyrė daug iššūkių. Sunkiausias ir didžiausias iššūkis dabar – tai didžiulė ekonominė nelygybė. Daugelio žmonių skurdas, daugelio žmonių bėdos. Daugelis iš tų, kurie gyvena turtingiau, nesusimąsto apie tai. Bet jau laikas. Tikra, didžiausia Laisvė – tada, kai mes visi esame lygūs, visi esame įgalinti, visi esame pajėgūs siekti laimės savo gyvenimuose. Mes iškovojome laisvę savo valstybei, mums ateina laikas iškovoti laisvę ir kiekvienam, visiškai kiekvienam.

Už Lietuvą kovojome mes visi. Mano mamos teta Stalino laikais ranka rašydavo atsišaukimus, o paskui naktimis juos nešiodavo po visą kaimą, kuriame gyveno – mesdavo į pašto dėžutes, klijuodavo ant sienų, ant stulpų. Ji buvo neįgali. Jai buvo sunku vaikščioti. Bet ji kovojo.

Vienoje mokykloje, kurioje mokiausi, mes sudarkydavome Lenino ir Brežnevo raštus, pripaišydavome ten Gedimino stulpų ir Vyčio kryžių. Net vaikais būdami, galėjome kovoti.

Per Sausio 13 ir po jos mes ėjome budėti – ir prie TV bokšto, ir prie Parlamento, ir prie LRT, kad apgintume savo Laisvę. Po Sausio 13 žudynių budėti ėjo dar daugiau žmonių. Visi žinojome, kad geriau mirti laisvais, nei būti pavergtais.

Už Laisvę kovojome visi. Dabar laisvė gauna kitus pavidalus – mes galime keliauti, mes galime gyventi ir Lietuvoje, ir užsienyje – tai buvo neįmanoma sovietmečiu, kai visa sovietinė imperija buvo vienu dideliu konclageriu. Mes galime kalbėti, mes galime būti savimi.

Bet labai svarbu neužmiršti apie tai, kad Laisvė – tai žmogiškumas. Laisvė būna tik tada, kai mes visi galime būti savimi. Tik tada, kai kiekvienas esame laisvas, kiekvienas esame įgalintas.

Laisvės negali būti tada, kai pensininkas miršta iš bado, o neįgalus žmogus negali išvažiuoti į gatvę, nes jo namas nepritaikytas vežimėliui. Laisvė negali būti tada, kai žmogus negali pasiremontuoti savo namo, nes jam tai draudžia biurokratas. Laisvė negali būti tada, kai kokie nors valdininkai atima teisę spręsti. Laisvė negali būti tada, kai kokie nors politikai įsivaizduoja, kad jie geriau žino, ko mes išties norime. Laisvė negali būti tokia, kur vieni laisvę turi, o kiti neturi.

Laisvė būna tik visiems. Visiems kartu. Kai mes visi esame laisvi – tada yra Laisvė.

Lietuva 100 metų kovojo už Laisvę. Mes turime laisvą valstybę, mes švenčiame, bet neužmirškime ir to, kad Laisvės yra tuo daugiau, kuo jos daugiau kiekvienam iš mūsų. Kiekvienam – tai reiškia, kad visiems. Tokia Laisvė, kur kiekvienas galėtų pasijusti gerbiamas, priimamas, saugus ir laimingas.

Ateinantį 100 metų mes ir toliau turėsime kovoti – tikėkime, kad ta kova bus jau ne už išlikimą, o už tai, kad Laisvės būtų vis daugiau. Daugiau laimės, daugiau džiaugsmo, daugiau pilnatvės kiekvienam, visiškai kiekvienam iš mūsų.

Su švente jus! Su Vasario 16! Su Laisve! Su 100 metų jubiliejumi! Mes esam laisvi ir tokiais būkime!

 

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ponai ir ponios, sveikinu jus su manęs švente!

Ponai ir ponios, aš jau žinau, kiek daug jūs pinigų man prikaupėte, nes visi pinigai turi būti manęs. Ir žinau, kaip jūs džiaugiatės ir dabar dėl to aš jus sveikinu, nes šiandien manęs šventė, neškite man pinigus greičiau!!!

Mongolija manęs proga netgi išleido pinigus. Neškite man pinigus. Pinigus visus. Grynaisiais.

Mongolija manęs proga netgi išleido pinigus. Neškite man pinigus. Pinigus visus. Grynaisiais.

O jei kiek rimčiau – man nuostabu, kiek žmonių skaito mano kiek nemenkai trenktoką blogą. Man nuostabu, kiek žmonių mane sveikina. Man dar keisčiau, kad nuo sveikinimų kiekio man ima lūžinėti Feisbukas, o kartu su juo – ir visas kompas, nes aš vis bandau visiems padėkoti, palaikinti sveikinimus, o jų tiek daug, kad tai tiesiog nuostabu 🙂

Ačiū jums, kad skaitote, ačiū jums, kad duodate minčių, ačiū jums, kad su jumis smagu, ačiū jums, kad priimate mano trenktumus, ačiū jums, kad tiesiog visas pasaulis taip nusisekė ir pavyko 😀

Dėkui, ponai ir ponios 😀

 

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Sveikinu jus su ateinančiomis Kalėdomis!

Ponai ir ponios, jei visi atnešite man visus pinigus grynaisiais, tai aš, Rokiškis Rabinovičius, jums pažadu, kad per Kalėdas, tiksliau, per Kūčias, dar prieš vidurnaktį, prisnigs sniego tiek, kad galėsite ir senius besmegenius lipdyti, ir pūsnyse voliotis. Tai bus manęs kalėdinė dovana jums. bet jei to nepadarysite, tai lipdysite senius besmegenius iš purvo, o ir patys purve voliositės ir atrodysite kaip be smegenų, nes taip matyt ir bus, nes visi kas turi smegenų, atneša man aukas – visus savo pinigus. Taip kad žinokitės.

Ponai ir ponios, čia jums įrodymas, kad aš valdau sniegą. Šventės ateis ir į jūsų namus, jeigu tinkamai mane garbinsit. Grynaisiais pinigais.

Ponai ir ponios, čia jums įrodymas, kad aš valdau sniegą. Šventės ateis ir į jūsų namus, jeigu tinkamai mane garbinsit. Grynaisiais pinigais.

Taip pat aš jus informuoju, kad šiemet dar leidau vaikščioti po namus Kalėdų seneliui, bet daugelis jūsų jo jau nebepamatys, nes prasikaltusiems asmenims šis senelis atneš baltos mišrainės, silkės su burokėliais ir kito maisto, kuris jūsų nepradžiugins. Taip kad gerai pagalvokite. Laiko klaidoms ištaisyti jūs dar turite, todėl laukiu jūsų grynųjų pinigų.

O išties tai aš linkiu jums visiems daug šilumos, daug švelnumo, daug meilės, ponai ir ponios. Kai esi geras sau, kai rūpiniesi šiluma, viskas gaunasi žymiai geriau. Aplinkui kiekvieną iš mūsų yra daug brangių žmonių, daug tų, kas mums padėjo, daug tų, kas buvo geri, kas suprato, kai buvo sunku, kas priėmė džiaugsmą, kai juo dalinomės – daug tų, su kuriais kiekvieno iš mūsų pasaulis darėsi laimingesnis.

Ponai ir ponios, tie žmonės, kurie aplinkui mus – jie yra didžiausias Kalėdų stebuklas. Ta šiluma, kurią duodame ir kurią gauname – tai yra didžiausia dovana, kuria galime dalintis. Būtent tada kai dalinamės šiluma, ateina šventė. Būtent tada mes galime pasijusti laimingais. Todėl dalinkimės šiluma – ji mūsų pasaulį paverčia šiltu, geru, jaukiu, pilnu meilės 🙂

Ponai ir ponios, aš linkiu jums šilumos, meilės ir supratimo. Savęs supratimo, kitų žmonių supratimo ir gebėjimo ir duoti šilumą, ir ją priimti, kai ją duoda kažkas kitas. Daug šilumos. Ir Kūčios, per kurias visi ta šiluma dalinasi – puikiausia proga 🙂

Ypatingai noriu pasveikinti su šventėmis Rokiškio gyventojus. Tai miestas, kuris pavadintas manęs garbei, todėl, kai jau bus kalėdinio sniego, šis miestas jo gaus dvigubai daugiau. Nes Rokiškis nusipelnė būti išskirtas specialiai, ne taip kaip kiti. Ta proga informuoju visus, kad jau gana greitai mano planuose atsiras ir dar viena dovana, skirta specialiai rokiškėnams – tai bus bronzinis ir gražus manęs paminklas, kuris stovės centrinėje Rokiškio aikštėje, papuoštas užrašu apie tai, kad aš suteikiu privilegiją Rokiškiui vadintis manęs vardu. Už teisę pasistatyti šį paminklą Rokiškio savivaldybė turės man sumokėti nemenkus pinigus.

O dabar, kadangi jau pradžiuginau jus šiomis naujienomis ir sveikinimais, neškite man visus pinigus. Grynaisiais. Nes jūs esate verti to, kad visus pinigus atiduotumėte man. Šiandien.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Sveikinu su sistemų administratorių diena!

Ponai ir ponios adminai ir adminės, šiuomi garbiai noriu jus pasveikinti su tuo, kad šiandien jau yra sistemų administratorių šventė. Įvairių kompiuterių, tinklų ir kitų paprastiems žmonėms nesuprantamų dalykų valdytojų ir prižiūrėtojų šventė. Vakar, parengiamąjame šios šventės etape ne šiaip sau vyko ir didžiulis kiečiausių adminų konkursas. Užtat jus ir sveikinu, ponai ir ponios! 🙂

Kompiuteriai sukasi dėl manęs.

Kompiuteriai sukasi dėl manęs.

Taip pat prašau informuoti savo vadovus, kad jums priklauso premijos, atostogos ir laisvos, jums patiems patogios darbo valandos. Ir visus kitus prašau informuoti, kad visiems adminams priklauso dovanos.

Jei kas nors kartais nesutiktų ir bandytų prieštarauti, pasiųskite juos aiškintis man, nes tai reiškia, kad jie man skolingi visus savo pinigus. Nemanau, kad jie norės su manimi ginčytis.

Taigi, su švente, ponai adminai ir adminės! 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ar susigaudote kompiuteriuose?

Ponai ir ponios, artėja šventė, reali pasaulinė šventė, kuri dabar jau yra svarbiausia iš visų pasaulyje egzistuojančių profesinių švenčių, nes tai pasaulinė sistemų administratorių (paprasčiau – tiesiog sysadminų arba adminų) diena.

1902 metais toksai archeologas Valerios Stais šalia Antikiteros (Antikytheros) salos iš nuskendusio senovinio laivo ištraukė kažkokį keistą mechanizmą, sukurtą kažkokių korintiečių. Dešimtis metų niekas negalėjo aiškiai suprasti, kas tai per daiktas, bet prieš kelis dešimtmečius paaiškėjo, kad tai tiesiog mechaninis (analoginis) kompiuteris, skirtas astronominiams skaičiavimams. Galim spėti, kad sistemų administratoriai egzistavo jau tais laikais.

1902 metais toksai archeologas Valerios Stais šalia Antikiteros (Antikytheros) salos iš nuskendusio senovinio laivo ištraukė kažkokį keistą mechanizmą, sukurtą kažkokių korintiečių. Dešimtis metų niekas negalėjo aiškiai suprasti, kas tai per daiktas, bet prieš kelis dešimtmečius paaiškėjo, kad tai tiesiog mechaninis (analoginis) kompiuteris, skirtas astronominiams skaičiavimams. Galim spėti, kad sistemų administratoriai egzistavo jau tais laikais.

Be adminų (kaip ir be programuotojų, nes išties ribos tarp vienų ir kitų nėra griežtai apibrėžtos) pasaulis būtų atsilikęs šimtu metų ir taip ir nepasiektų jokio tokio lygio, kuris būtų bent kiek geresnis už tą, kuris buvo XIXa. pabaigoje ar XXa. pradžioje.

Taip, sistemų administratoriai yra žymiai senesnė profesija, nei jūs galvojate. Kas XXa. administravo telegrafo, o XXa pradžioje – telefono sistemas? Kažkas visvien suprasdavo, kaip reikia tuos laidus sujungti ir padaryti, kad operatorės bei operatoriai galėtų dirbti, o sistemos negestų. Telefono komutatoriai – tai išties ne kas kita, kaip tam tikri skaičiavimo įrenginiai (kai kurie net ir Tiuringo mašiną galintys realizuoti, vien per komutavimą), tik kad specializuoti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter