Category Archives: Mokslas ir technika

Straipsniai apie mokslą ir techniką

Audrius Matiukas: gyvenimo pokyčių kilpa

Aš gana neseniai rašiau vieną tokį didelį straipsnį apie psichoterapiją – tiesiog įvadą į visokius svarbiausius psichoterapijos konceptus. Turiu pasakyti, kad straipsnis man sekėsi sunkokai – aš jį publikavau bloge tik todėl, kad supratau, kad jei nepaleisiu, tai jis taip ir kabos. Ir paskui dar kelis kartus tą straipsnį taisiau ir pildžiau. Gal būt kažkiek netgi sau pačiam – jis per tuos pildymus išsiplėtė keleriopai.

Viena iš temų, kurias kabinau – tai buvo Sylviane Cannio ir Viviane Launer Evolution loops teorija. Lietuviškai tai būtų pokyčių kilpa arba evoliucijos ciklas – ta seka, kuria einame, kai peržiūrime savo gyvenimo patirtis, mokomės iš jų, susitaikome su traumomis ir praradimais, o paskui mokomės gyventi kitaip, su nauju požiūriu į viską. Šią teoriją man kadaise išdėstė Audrius Matiukas, psichologas, vienas iš ryškiausių coaching ekspertų visoje Lietuvoje.

Mano pateikta schema buvo kraštutinai supaprastinta – tiesiog taip, kad išsyk matytųsi patys principai: mes patiriame gyvenimo lūžį, paskui pripažįstame, dėl pripažinimo kurį laiką atrodo sunkiau (krentam žemyn), tačiau paskui, per savo gyvenimo peržiūrą, grįžtame atgal, o tada imame mokytis kažko kito – taip atrandame kažką naujo, dėl ko mūsų gyvenimo kryptis pasikeičia – iš smukimo mes pereiname į kilimą aukštyn, o paskui pradedame gyventi laimingiau, nei iki gyvenimą mums griovusių dalykų.

Audrius Matiukas man davė schemą, kuri visiškai detali ir su visais paaiškinimais. Ji yra profesionali – tinkama ir tiems, kas patys psichoterapija užsiima, ir tiems, kas užsiima savo pačių gyvenimo pokyčiais. Ta schema, nors ir atrodo paprasta, yra verta ne šiaip pažvelgimo, o bent kelių valandų labai rimtos analizės, žiūrint kur kokius tikslus verta sau nusistatyti ir kokius metodus taikyti kiekviename taške. Iš jos tikrai labai daug galite atrasti. Leidus Audriui, aš dalinuosi šia schema su jumis.

Nuo savęs norėčiau pridėti dar kai ką: žvelgiant iš transakcinės analizės pusės, visi šie pokyčiai yra labai labai susiję su Vaiko ir Globėjo rolėmis. Pirmas sprendimas įmanomu tampa tik tuomet, kai Globėjas leidžia Vaikui būti silpnu, priima jį ir atleidžia jam viską, be jokių išlygų (nepriimtas sprendimas – tai Vaiko patiriamos krizės neigimas). Antras sprendimas įmanomu tampa tuomet, kai Globėjas patiki Vaiku, jo noru gyventi, jo jausmais ir tuo, kad Vaikas yra toks stiprus, kad juo galima remtis savo gyvenime. Abu sprendimai būna labai sunkūs – Globėjui jie atrodo neteisingais, neįmanomais ar netgi absurdiškais. Taip, visa kilpa yra pirmiausiai Globėjo (vertybinės asmenybės dalies) pokyčiai – būtent todėl čia kalba ir eina apie vertybių pasikeitimus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Mokslas ir pseudomokslas Sovietų Sąjungoje

Sovietų Sąjungos mokslą valdė ideologija ir politika, persimaišiusi su tiesiog nevėkšliškų aktyvistų kliedesiais ir nuolatinėmis valdžios veikėjų intrigomis. Todėl mokslinė realybė egzistavo tik tiek, kiek jai leisdavo egzistuoti režimo ideologai. Jei kažkokiems ideologams ka nors nepatikdavo, jie pareikšdavo, kad kokia nors mokslinė kryptis esą yra pseudomokslas – o jau tada tuos menamo pseudomokslo atstovus išrepresuodavo. Į visokius mokslinius postus šitaip pakliūdavo visokie intrigantai, o vietoje realaus mokslo atsirasdavo pseudomokslinės teorijos.

Buvo tokių mokslo sričių, kur SSRS visgi pasiekė nemažai. Beveik visos tos mokslo sritys buvo labai stipriai susijusios su karo pramone. Tiesiog ginklai režimui buvo tokie svarbūs, kad jais užsiimantiems mokslininkams valdžia leisdavo neužsiimti ideologiniais kliedesiais. Bet ten, kur kariškių įtakos nebuvo, šarlataniškas pseudomokslas siautėjo nevaldomai.

Buvo tokių mokslo sričių, kur SSRS visgi pasiekė nemažai. Beveik visos tos mokslo sritys buvo labai stipriai susijusios su karo pramone. Tiesiog ginklai režimui buvo tokie svarbūs, kad jais užsiimantiems mokslininkams valdžia leisdavo neužsiimti ideologiniais kliedesiais. Bet ten, kur kariškių įtakos nebuvo, šarlataniškas pseudomokslas siautėjo nevaldomai.

Bene ryškiausiai visas šitas „pseudomokslų“ naikinimas vyko Josifo Stalino laikais, kai banaliai uždrausta buvo genetika, kibernetika, psichoterapija, kvantinė fizika, Einšteino reliatyvumo teorija, o kalbų atsiradimas būdavo aiškinamas kažkokiais darbiniais šūkavimais. Kai kurios to meto sovietinės „mokslo“ teorijos buvo tokios absurdiškos, kad dabar jas prisimenant, sunku patikėti, kad tai išvis galėjo būti.

Skirtingi draudimai, apribojimai ir iškraipymai būdavo skirtingais sovietmečio periodais. Tarpais draudimai, neigimai ir ribojimai būdavo labai dideli ir ilgalaikiai (kaip, pvz., psichoterapijos ar genetikos atvejais), o tarpais – kažkas būdavo draudžiama tik viešumoje, tuo pat metu kuriant atitinkamos mokslo srities institutus. Viskas priklausydavo nuo to, kiek smarkiai kurios nors mokslo srities reikėdavo režimui. Bendrai žvelgiant, Stalino laikais dominavo įvairūs šarlatanai, kurių Brežnevo laikais jau liko nedaug. Kita vertus, Brežnevo laikais viską valdė neįtikėtinas atsilikimas ir stagnacija.

Keista, tačiau kai kurios sovietinio mokslo absurdų nuoplaišos retkarčiais dar išlenda į paviršių, nors jau praėjo daugybė metų. Nesąmonės linkę ilgai gyvuoti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Elektroninės cigaretės, labą dieną

Aš šiandien užvažiuosiu ant elektroninių cigarečių, ir maža jums nepasirodys. O kodėl? O todėl, kad ant visko reikia užvažiuoti. Ir ant elektroninių, ir ant neelektroninių. Nes šiaip tai tabakas yra blogai, rūkymas kenkia. Ir tai yra blogis.

Būna elektroninės cigaretės, būna ir cigarai, ir netgi pypkės. Visi tie dalykai gal išties kažkokių ten dervų mažiau duoda, kietų dalelių gal irgi mažiau, smarvės mažiau ir taip toliau. Tik tiek, kad išties tai rūkai neaišku ką ir neaišku kokiais kiekiais. Kai kurie sako, kad suvartojamo nikotino dozės, perėjus prie elektroninių cigarečių, gali padidėti net ne kelis, o kelias dešimtis kartų.

Būna elektroninės cigaretės, būna ir cigarai, ir netgi pypkės. Visi tie dalykai gal išties kažkokių ten dervų mažiau duoda, kietų dalelių gal irgi mažiau, smarvės mažiau ir taip toliau. Tik tiek, kad išties tai rūkai neaišku ką ir neaišku kokiais kiekiais. Kai kurie sako, kad suvartojamo nikotino dozės, perėjus prie elektroninių cigarečių, gali padidėti net ne kelis, o kelias dešimtis kartų.

Štai tarkim, vienas draugas man papasakojo, kaip ten yra geriau, elektroninės cigaretės yra geriau. Ir pigiau, ir esą visokiems plaučiams nekenkia. Ir viskas ten gerai, ir nikotiną galima sau reguliuotis, ir taip toliau, ir panašiai. Labą dieną.

Aš vat jūsų noriu paklausti: tarkim, maisto produktų kokybę prižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarkim, tabako gaminių ir alkoholio kontrolę vykdo koks nors Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. O kas žiūri elektrinines cigaretes ir jų skysčius? Nežinau, kas. Man atrodo, kad niekas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Oj oj oj, tas augalas padeda nuo vėžio!

Mane užveikė idiotai, dvasingais veidais šnekantys kliedesius apie tai, kaip koks nors augalas, grybas ar dar kažkas padeda nuo vėžio, ir dėl to labai gerai ir reikia jį vartoti, nes tai labai giliai dvasingas išgijimas ir nuostabi palaima, o ta kokia nors priešvėžinė savybė – tai visiška priežastis, dėl kurios tas daiktas esąs tobulas.

Tawny Willoughby, mergina iš Alabamos, susirgo odos vėžiu dėl to, kad vaikščiojo į soliariumus. Po susirgimo paskelbė savo nuotraukas Facebook - kad kiti irgi pamatytų, kuo tie soliariumai baigiasi. Išties vėžio prevencija yra daug geresnė priemonė, nei visokios kalbos apie tai, kad nuo vėžio padeda koks nors voveruškų nuoviras.

Tawny Willoughby, mergina iš Alabamos, susirgo odos vėžiu dėl to, kad vaikščiojo į soliariumus. Po susirgimo paskelbė savo nuotraukas Facebook – kad kiti irgi pamatytų, kuo tie soliariumai baigiasi. Išties vėžio prevencija yra daug geresnė priemonė, nei visokios kalbos apie tai, kad nuo vėžio padeda koks nors voveruškų nuoviras.

Tokiose šnekose minimi dalykai, kurie esą padeda nuo vėžio – kokie tik norit. Ir kokia nors soda, ir citrinos, ir medus, ir kokie nors grybai (pvz., poniabudės), ir kokios nors ropės, burokai, kanapės, krienai, garstyčios, sosnovskio barščiai, bebrų išmatos, pomidorai, gelsvės, gvazdikėliai, rabarbarai, agrastai, krienai, garstyčios, raugintų kopūstų sunka ir dar kažkas. Ir štai todėl imkim ir dėl to vartokim tą dalyką, nes jei jau nuo vėžio jis padeda, tai labai gerai!

Ponai ir ponios. Aš jums pasakysiu, kas ne taip su šitomis kalbomis. Labai paprasti dalykai ne taip. Nuo vėžio padeda kai kurie specifiniai nuodai. Ir tie nuodai yra labai kenksmingi ir jų keliama žala yra praktiškai neatitaisoma. Todėl visi tie dalykai, kur esą vėžį gydo – tai arba išties nieko ten negydo (jei jie nėra kenksmingi), arba gal ir gydo, bet jei nesergate vėžiu, tai geriau jūs jų venkite kaip maro.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Alkoholizmo stadijos

Ponai ir ponios, šitas straipsnis yra skirtas maždaug trečdaliui mano skaitytojų. Na, gal kokiai pusei. Gal netgi daugiau, nei pusei. Nežinau netgi, bet esu užtikrintas, kad labai nemažai daliai.

Štai čia yra menas - visoksai ten išsidėstymas pagal spiralę. Išties tai pagal mirties spiralę. Visas degeneracijos stebuklas, prasidedantis nuo nekaltų išgėrimų, nes čia gi nieko tokio. Juk visi geria.

Štai čia yra menas – visoksai ten išsidėstymas pagal spiralę. Išties tai pagal mirties spiralę. Visas degeneracijos stebuklas, prasidedantis nuo nekaltų išgėrimų, nes čia gi nieko tokio. Juk visi geria.

Trumpai tariant, ponai ir ponios, aš žinau, kaip jūs įsivaizduojate, kad jūs nesat alkoholikai, bet jūs tiesiog pasitikrinkite. Aš jums padėsiu. Aš jums požymius surašysiu netgi. Ir labai paprastai jūs pasižiūrėsite ir nuspręsite, kokios grėsmės ir kokios stadijos pas jus. Ir bus matyti, ar kartais nevertėtų jums pasitarti su gydytojais.

Žinote, kaip įsivaizduoja apie save visi alkoholikai? Ogi jie įsivaizduoja, kad jie nėra alkoholikai. Netgi koks nors visiškai nuo alkoholizmo pūvantis benamis chronius, kuris jau penkioliką metų nebuvo išsiblaivęs ne tai kad dienai, bet netgi valandai, neretai apie save įsivaizduoja, kad jis nėra alkoholikas.

Get it. Jūs irgi panašiai įsivaizduojate. Ir daugybė kitų žmonių taip įsivaizduoja. Ir dar baisiau yra tai, kad kai Lietuva yra išvis alkoholikų valstybė, tai pirmųjų stadijų alkoholikai mums yra tokie įprasti, kad mes nei nepagalvojam, kad patys esame alkoholikais. Taigi aplinkui visi tokie geriantys, argi jie alkoholikai? Taip, ponios ir ponai. Jie alkoholikai. Kaip ir jūs, ponai ir ponios trečdalis, o gal ir daugiau kaip pusė manęs skaitytojų. Ir jūs žinote, kad aš nesišvaistau šiaip sau pasakymais, taip kad aš jums faktus kaip plaktuku į kaktą dabar įkalsiu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter