Category Archives: Uncategorized

Kaltas lietus… Nes negi dar ką kaltint?

Anie, sėdintys valdžioje, jau galų gale susiprotėjo, kad reikia skelbti pavojų, kažkokią katastrofą, nes Gedimino kalnas griūna. Ir dabar skelbia, kad visi autoritetingi geologai ir ekspertai vieningai pripažįsta, kad kaltas dėl viso to šlaito slinkimo vanduo.

Aš nesiginčiju, kad kaltas vanduo. Žinote, pavyzdžiui, jei koks nors chuliganas pagaliu primuša žmogų, tai kaltas pagalys. Arba jei kažkas kažkam tortu į veidą teškia, tai kaltas tortas. O jei kalnas slenka, tai kaltas vanduo.

Čia jums detali schema. Tiesiog kad aišku būtų tai, kokiu būdu kaltas vanduo. Jei ant šlaitinio stogo supilsi krūvą smėlio, o paskui palis lietus ir tas smėlis ims byrėti į apačią, tai aišku, kaltas vanduo. Viskas akivaizdu.

Įsivaizduokite, kad stovi namas, o ant namo stovi stogas. Šlaitinis. Lyja lietus, vanduo teka apačion. O jūs supilate smėlio krūvą ant to stogo. Ir paskui lietus palyja ir smėlis slenka stogo nuolydžiais. Tai aišku, kad smėlis nekaltas, kad jis slenka. Ir jūs nekaltas, kad jūs esate durnas kaip čemodanas. Kaltas vanduo.

Todėl reikia skelbti nacionalinio masto katastrofą nacionalinio masto vandens stabdymui. Vandenį stabdyti ir nubausti. Kad jo nebūtų. Nes iš kur ten jis, nebūna Lietuvoje kalnų, kuriais tekėtų vanduo.

Trumpai tariant, kai jums kažkas kabina makaronus, tai aišku, kad kalti makaronai. O jei kalnas griūna, tai aišku, kad kaltas vanduo.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Naujienos: valstiečiai su mokesčiais bei kitos smulkmenos

Ponai ir ponios, aš kartais parašau naujienų santrumpą kokią nors, tai ir šiandien jums parašysiu. Žodžiu, pastarojo meto žinios, kad orientuotumėtės, kas vyksta. O tai, kas vyksta – tai vadinasi šikna. Suprantat, gyveni, gyveni sau, o staiga šikna atslenka, didžiulė, užstojanti dangų. Ir ta šikna artėja, taikydamasi savo skyle užkloti visą Lietuvą. Tai štai tokios jums ir naujienos, jei labai jau smarkiai apibendrintai.

Čia nuotraukoje – ne skraidanti šikna, o dora, darna ir skaista, o taip pat – dar ir žalias gandras. Šitas žalias gandras atskrenda pas jus ir atneša jums žalią schizofreniją.

Taigi, pirma ir ryškiausia naujiena – kompleksinė. Su viskuo viskuo – tai įvairiarūšiai mokesčiai, kurie keičiasi.

Ir iš tos pirmosios naujienos labiausiai esminė – ta, kad su kažkieno ten patarimais Vyriausybė bendrai ir Saulius Skvernelis konkrečiai sugalvojo kovą prieš mokesčių slėpimus. Kovos esmė – kad jei metinės deklaracijos skaičiukas kažkur nukryps daugiau kaip 380 eurų, tai tokią klaidą padaręs žmogus gali sėsti į belangę, iki 3 metų.

Kad būtų aiškiau – per mėnesį tai sudaro 380/12=31,66 euro, kitaip tariant, jei jūs kažkur apsiskaičiuosite su kokiu nors NPD ar panašiai, tai jau gali būti, kad štai taip ir bus. Panašiai gali būti ir tuo atveju, jei kur nors pražioplinsite kokias nors autorines ar dar kažką ten. Na, jūs supratote.

O kas dar? O dar Sodros grindys, pagal kurias gaunasi, kad jei dirbsite ketvirčiu etato, tai po reformų turėsite sumokėti daugiau, nei išvis uždirbote. Kitaip tariant, jei dirbsite, tai ne tik pinigų negausite, bet dar ir valstybei skolingi liksite. Taip, čia for real. Susiraskite kokią nors skaičiuoklę iš internetų ir pasiskaičiuokite, kas gaunasi, kai moki Sodrą, paskaičiuotą nuo minimalaus atlyginimo, o dirbi ketvirčiu ar puse etato. Pažadu, kad maža nepasirodys.

Ai, na šiaip tai labai gerai visi galai čia susieina, ypač prisiminus dar neseną Sodros bei kai kurių iš VU išlindusių šikonomistų atsiprašau, ekonomistų aiškinimus, kad reikia apjungti ir paskui atimti iš žmonių II ir III pakopos pensijas (t.y., santaupas) ir jas perduoti Sodrai, nes Sodra geriau žino, ką daryti su tomis santaupomis, o žmonėms jų nereikia ir taip toliau.

Ai, ir visame tame fone, kur Sodra nori mokesčiams atimti daugiau pinigų, nei kai kurie uždirba, ir kai nori nusisavinti tas II ir III pakopas, itin fantasmagoriškai pasirodo tie Sodros siuntinėjami laiškai, kur ji siūlo iš šešėlio išeiti tiems, kas mažiausiai uždirba ir ką labiausiai per tas Sodros grindis ir stengiasi nudrožti.

O dar, Gedimino pilies kalno naujienos: kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, atsakydama į Arūno Gelūno klausimus apie tai, kodėl niekas nedaroma taisant griūnantį Gedimino kalną, ir nei taisymo darbų pirkimai dar net nepradėti, pareiškė, kad visos įstaigos deda visas pastangas ir labai deda pastangas, viskas gerai ir taip toliau, deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas…

O aš suradau įdomų dokumentą ta proga. Gal pasikapstysiu dar. Žodžiu, PRI12-45, kur įvairiais pavidalais figūruoja tokios pavardės, kaip G.Kirdeikienė, N.Kazakevičiūtė, A.Lainauskaitė, J.Mendelevičius, statytojas – Lietuvos Nacionalinis Muziejus, o tame dokumente – įdomus planelis, kuriame matosi suplanuotas tasai Šiaurinis bokštas, nuo kurio esą atstatymo ir prasidėjo tas didysis šlaito slinkimas.

Ten kur rudai pažymėta – tai kažkas, ką kažkada rado. Atrodo, kažkoks senoviniais laikais išvirtusios sienos gabalas. O kur juodai akmenų pripaišyta – tai ten išvis kažkokie vėjai, pavadinti buvusių sienų žymėjimais ar tai kažkaip panašiai.

Dabar ieškau architekto konstruktoriaus, kuris man tą doką pasižiūrėtų ir paaiškintų, ar gali būti taip, kad maždaug pusantro metro pamatas, pastatytas ant neadekvataus statumo supiltinio šlaito, kuris beveik ore kybotų. Ir dar kad tokius daiktus kada nors kur nors senovėje statydavo šitaip. Ir panašiai, ir taip toliau. Nes gal aš kažko nesuprantu. Ir nesuprantu, kokios čia fantazijos ir kokie archeologiniai tyrinėjimai, kurie sukuria atstatymus ten, kur nieko nėra – plane matome, kad yra ten, kur ruda, bet vat kaip ten kitur kas atkasė? Archeologai virš šlaito buvusį orą kapstė ir iškapstė, o paskui toje orinio kapstymo vietoje supylė žemes ir ant jų atstatė?

Ir dar, man neaišku, kokiais būdais šita nesąmonė buvo pagrįsta, kaip esą reikalaujanti pirkimo, nes man kažkaip galai nesusieina, kuriems galams reikia pirkti tokias nesąmones. Pvz., tokius pirkimus, kaip išardyti 100 kubų akmenų sienos ir vėl sumūryti tą patį 100 kubų akmenų sienos (taip, aš tokių dalykų radau irgi). Kažkoks KPŠ. Kas norit pasikapstyti?

Ai, grįžkim prie naujienos – Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad visur visi deda pastangas. Įsiklausykite, deda. Pastangas. Deda. Pastangas. Deda. Pastangas deda. Deda pastangas. Deda pastangas. Deda pastangas. Deda pastangas.

Ai, ir dar už visas tas pastangas nuteka mūsų pinigai. Kažkokios firmos darbus dirba. Deda pastangas. Išardo sienas, sudeda, išardo, sudeda. Paskui laukia kol dar šlaitas nugrius nuo padėtų pastangų. Na, jūs supratote.

O kas dar? O dar, Ramūnui Karbauskiui nepatiko Mykolas Majauskas, kuris su ta savo veikla, kur rūpinasi, jog savižudybių būtų mažiau, kažkodėl ima būti vis labiau matomas, kaip žmogus, darantis gerus darbus. Ir aišku, žinoma, kaip čia dabar taip, kad Majauskas nesirūpina tuo, kad Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos bajeriai su alkoholių fokusais nebūtų įtvirtinti. Ir dar kažkokia Aušrinė Armonaitė tenai malasi, ir ji tai išvis liberalė kažkokia tai.

Taigi, reikia uždaryti savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, o jos vietoje atidaryti smurto ir savižudybių prevencijos komisiją. Ir joksai ten Mykolas Majauskas daugiau tegul nevadovauja.

Pasižiūrėsim, kas tai komisijai vadovauti ims. Užsižymėkite ir darykitės išvadas paskui apie tai, kas ką dirba, o kas užsiima kažkuo visiškai diammetraliai priešingu.

Ai, o dar su viskuo čia man siejasi kažkokie senų laikų psichiatrai, kurie pacientus kaip beždžionėles demonstruoja kažkokiems kursų dalyviams. Ir visa tai – dar žmogiškiausioje, normaliausioje psichiatrijos ligoninėje. Apie kitas ligonines, kas ten dedasi – galim tiktai spėlioti, nes su jomis palyginus, Vasaros gatvė nuolat būdavo pateikiama, kaip neįprastai humaniškas stebuklas, kuris gal netgi neadekvatus, nes užsiima nesąmonėmis, cackinasi su pacientais ir išvis, kas čia per humanizmai jums. Žodžiu, neduokdie apturėti kokių nors problemų ir į dūrkę pakliūt.

Jo, ir dar žinoma, alkoholio problemos, reikia vystyti dūrkių paslaugas klientams, nes visur vien alkoholikai, matėte gi, netgi koncertus prie Seimo renkia, kažkokius roko maršus. Ir dar Mykolas Majauskas trukdo. Žodžiu, galim čia daug visokių išvadų pasidaryti.

O kas dar? O kažkur ten toli Rytuose baltosios karštinės metu apsinešęs Vladimiras Putinas išsiuntinėjo kažkam kokias tai ukazanijas, taip kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, jas paskaitęs, užgėrė, o paskui išsiblaivė, o paskui po poros dienų apėjo baltais arkliais ir ėmė skelbti, kad 72 milijardus dolerių Lietuva skolinga Rusijai už tai, kad buvo okupuota, nes okupacija – tai investicija.

Spėju, kad Aleksandras Udalcovas gaus paskatinimų iš Vladimiro Putino. O taip pat ras bendros kalbos su tais tipažais, kuriems vaidenasi ufonautai bei reptiloidai pakampėse, o taip pat ir psichotronai su chemtreilais.

Ai, kadangi Rusijos Ambasada seka mano blogą, tai perduodu jiems linkėjimus: Дорогой Александр Удальцов, пройдите пожалуйста сюда, на этот ресурс, это вам дружественное послание, которое вам шлёт Рокишкис Рабиновичюс.

Ai, ir dar Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Lietuva skleidžia rusofobiją, nes nuo Karaliaučiaus srities atsitverdinėja tvora. Tai labą dieną, nuo žulikų atsitvėrimas – tai žulikų puolimas? Kaip ten, ponas Sergejau Lavrovai, ar tąsyk gėrėt kartu su Putinu ir Rusijos ambasadoriumi Lietuvai, kad kažkaip panašiu metu čia visi vemt pradėjot?

Ai, ir dar: Путин Хуйло, лалалалала ла ла ла 🙂

Oficialūs legalaus alkoholio vartojimo duomenys Rusijoje –  apie 15-16 litrų absoliutinio alkoholio gyventojui. Pridėkime tai, kad alkoholio substitutai (visokie odekolonai, losjonai, langų plovimo skysčiai ir panašiai) siekia apie 20% nuo oficialiai apskaitomo spirito vartojimo (bet į alkoholinių gėrimų statistikas netraukiami) – jau gausime netoli 20 litrų galvai legaliai. Ai, ir dar, beje, Euromonitor rodo, kad Rusijoje nelegalaus alkoholio dalis suvartojime sudaro apie 30-50%. Taigi, tikėtinas skaičius –  apie 30-40 absoliutinio alkoholio litrų galvai. O dar, lokalus alkoholio vartojimas kai kuriose baisiausiose vietovėse, atrodo, pasiekia netgi 90 litrų gyventojui – irgi pagridninai nelegaliais gėrimais. Tai atitiktų maždaug 200 butelių degtinės per metus.

Štai jums ir atsakymas apie tai, ką šneka Rusijos ambasadorius. Pergėrusios valstybės veikėjams ėmė trūkti pinigų išgertuvėms, tai tas tipažas ir vimtelėjo.

Ai, čia dar prisiminkim, kad antialkoholinės priemonės, kurias diegia Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis, tokios, kaip alholio pardavimo laiko ribojimas ir amžiaus kėlimas – tos pačios, kurias po truputį vis diegia Rusija. Sprendžiant pagal Rusijos gėrimo mastus, mes galime nuspėti ir Verygos-Karbauskio priemonių efektyvumą.

Ai, o dar Dainius Dzindzaleta ėmė ir atskleidė, kad kadangi NEC užduotis kartoja ir kartoja, tai pernykštes užduotis galėjo žinoti šimtiniai kiekiai moksleivių. O NEC pasakė, kad tai kažkokia jiems įprasta praktika ir išvis, Saulė Vingelienė netgi pasakė kažką ten apie kažkokią baudžiamąją atsakomybę tiems, kas taip kalba. Gerai nesupratau, ką ji ten pasakė.

Aš tai vat vėl nesuprantu: jeigu mokiniai mokosi dalykų, kurie nėra įslaptinti (o mokyklinės programos gi nėra įslaptintos), tai reiškia, kad užduotys, kurios tikrina išmokimą, pagal apibrėžimą negali būti išties slaptos, o jei jos slaptos – tai arba makaronai, arba jos skirtos ne išmoktų dalykų tikrinimui. Abiem atvejais tai reiškia, kad NEC arba kabina makaronus su slaptumais, arba kabina makaronus su slaptumais.

Žodžiu, aš nesuprantu, kodėl vaizduojamas slaptumas, ypač dar kai kiekvienais metais išlenda, kad egzaminų užduotys kelia klausimus apie tai, ar tikrai viskas tvarkoje tiems egzaminų kūrėjams.

Kodėl egzistuoja įstaigos, kurios užsiima neaišku kuo, o tik kabina makaronus apie savo susigalvotas nesąmones?

Ai, o dar apie Saulių Skvernelį – tasai kažkokiam paksuoliui liepė užkišti burną kokia tai proga, kad tas neklausinėtų, ko nereikia. Ir dar kažką ten pašnekėjo. O Gabrielius Landsbergis paskui sakė, kad Skverneliui trimečio sindromas.

Ai, o dar viena fantazija – valstiečiai sugalvojo drausti rūkyti. Tai prisigalvojo maždaug iki tiek, kad visi miestai tampa draudžiamo rūkymo zona. Žodžiu, prisimenate tą mokesčų kriminalizavimą, kai už 30-40 eurų per mėnesį galima sėsti? Taigi, rūkymas irgi juk nusikalstamas.

Ką ten Saulius Skvernelis pasakojo apie tai, kad reikia rinktis, ar policinė, ar kriminalinė valstybė? Panašu, kad atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kriminalinė valstybė už policinę atrodytų patraukliau.

Ai, o dar Kęstutis Pūkas ėmė bylinėtis prieš žiniasklaidą, už tai kad šioji paskelbė apie jo priekabiavimus.

Žinot, kažkkia man buvo užsilikusi istorija iš kažkokios knygos, kur vagis, apiplėšęs žmogų, paskui dar padavė aną į teismą, nes apiplėštasis pinigų per mažai turėjo. Čia aš ne tai kad apie Kęstutį Pūką, o apskritai, apie tai, kas dedasi valdžioje.

Ai, o dar, marazmo praturtinimui: Prezidentė Dalia Grybauskaitė išdaužė moralais valstiečius, o tie ėmė skelbti žinote ką? Ogi kad jų pažiūros sutampa su Prezidentės įvardinimais, ir kad Prezidentė jiems čia suteikė pasitikėjimo kreditą.

Na, taip, pasitikėjimo kreditą. Dar nedaro priešlaikinių. Kol kas.

Ai, o Agnė Širinskienė nekalta, tik niu niu niu gavo, kai panašiai prieš keletą metų besielgęs Aleksandras Sacharukas, kuris panašiai svetimas korteles naudojo, buvo nuteistas, visai visai šviežiai vat – kaip už dokumentų klastojimą. Bet Agnė Širinskienė juk nekalta, ar ne?

Aj, o dar PVM legvatas šildymui panaikint ir tada dalint pašalpas. Jo, LVŽSD tą padarė. Kad darbo daugiau valdininkams būtų. Ir kad žmonės žinotų, kam bučiuoti batą už tas pašalpas.

Ai, žinote, man pastarojo meto valstietiškų absurdų kiekis jau per didelis, neįstengiu surašyti visko, kas galvoje užsiliko. Tai kažkokia nesuvokiamybė. Sakykite, o gal kas nors žinote, kokia procedūra yra Seimo paleidimui ir išankstiniams rinkimams?

Ką dar praleidau? Spėju, kad daug.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Dar kartą apie mokytoją

Vakar parašiau tokių paprastų punktų – kad marginalai skiriasi nuo Tapino būtent tuo, kad yra durni (tai išties vienintelis skiriamasis marginalumo požymis). Nepaisant to, kiek aiškiai viskas buvo parašyta, atsirado tipažų, kurie pasipiktino, kad aš juos išvadinau durniais – jie nekreipė dėmesio į tai, kas parašyta – jie save savaime priskyrė marginalams ir tada jau ėmė piktintis.

Itin smarkiai vakar užjudo kokia tai neformali (lyg ir su VDU sietina?) leftistų kuopelė – matyt irgi nesugebėjo perskaityti tų trijų punktų, tai labai pasipiktino paskui, buvo labai smagu juos skaityti. Plūdimosi irgi ten daug buvo.

Čia tiesiog nekomentuokim net..

Na, gal tai irgi gal požymis – jei nesugebi netgi trijų punktų perskaityti, tai gal ir išties proto trūksta. Paradoksaliu būdu gal ir tiesa taip gaunasi – jei jau jie save su marginalais identifikavo, nesugebėdami perskaityti, kas rašoma, tai gal ir patys yra teisūs. Žinote, mes kuriam save pačius, ir kaip nusprendžiam, taip ir kuriam. Kai kurie keistai nusprendžia – kaip ten sakoma – „išsiugdyk debilą savyje“.

Smagu, kai būna dideli bardakai žmonių suvokimuose. Man tai patinka, nes vis atrandu kokių nors nuostabių dalykų. Bet aš šiandien ne apie tai, o visgi apie kitus reikalus – vėl apie tą pačią Telšių mokytojos istoriją. Nors ir bandžiau šį bei tą paaiškinti tam skirtame straipsnyje, bet kažkaip atrodo, kad daliai visvien neatėjo supratimas apie tai, kas te yra blogai.

Man rodos, kad daugelis tiesiog nepagalvoja kritiškai: koks išties ryšys tarp tos Telšių mokytojos, RKB, tradicinės šeimos idėjų ir kalbų apie tai, kad tokių bardakų neturi būti. Tai va, pasižiūrėkim.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Visaginas, kuriame noriu gyventi

Taip jau gavosi, kad visai neseniai nuvažiavau į Visaginą – kai pavasaris tik ėmė šviesti, kai dar buvo sniego tamsesnėse vietose, kai dar medžiai buvo be pumpurų, kai žolė dar buvo pernykščia – gelsva. Nuvažiavau tiesiog pasižiūrėti. Ir tai, ką aš pamačiau, man pasirodė kaip stebuklas. Man jau po keliolikos minučių prasidėjo tas jausmas – taip negali būti, tai yra pernelyg gerai, nu tiesiog per gerai. Tai yra tiesiog stebuklas. Ir tas jausmas tik stiprėjo, stiprėjo ir pasiliko. Aš noriu į Visaginą, ir noriu dar ir vėl, nes tai yra kažkas, ko aš nesitikėjau. Tai yra tiesiog kažkas. Tai yra Visaginas.

Visagino ženklas – perėjoje tarp Savivaldybės ir centrinės aikštės. Su jokiais valstiečiais nieko bendro neturi – iš tų laikų, kai jokie ten tokie nei neegzistavo.

Ir man buvo sunku rašyti apie Visaginą. Tiesiog kažkaip sunku rašyti gražius dalykus, kai jie tiesiog gražūs. Gal dėl to rašiau šitą straipsnį kokias gal kelias savaites – vis prisėsdamas, vis kažką parašydamas, vis atrinkdamas kokią vieną-kitą nuotrauką. Vis prisimindamas kažką, kas tieisog pernelyg gražu, kad atrodytų tikra.

Aš tiesiog nežinojau, kokią nuotrauką pasirinkti šiam įrašui apie Visaginą. Kažkodėl visas miestas kuria jausmą, kad jis čia – prie šio ežero, visas miške ir visas po medžiais. Ir kartu pilnas šviesos.

Įsivaizduokite mažą Vilnių (tiesa, ne senamiesti, o naujus rajonus), kuris yra pilnas pušų ir beržų, kur aplinka – kaip Drusikininkuose, tačiau jausmas – kaip prie jūros. Aš žinau, kad jūs to neįsivaizdavote, nes norint tą įsivaizduoti, reikia nuvažiuoti į Visaginą. Tai būtų geriausias Lietuvos kurortas, nes jame galima gyventi kaip mieste ir kaip miške ir tiesiog pliaže vienu metu. Kažkas tokio.

Išties aš jums jau pasakiau pakankamai, nes daugiau nėra ką ir pridėti. Aš tieisog nemačiau išvis ničnieko panašaus niekur. Netgi naujesni Vilniaus rajonai, kuriuose buvo bandoma išsaugoti bent dalį medžių, t.y., tie rajonai, kurie daugeliui užsieniečių atrodo kaip su gamta susiliejęs stebuklas, yra tiesiog nykios dykynės, kai palygini su Visaginu. Nes Visaginas – tai stebuklas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Štirlico likimas. Istorija, kurios jūs nežinojote.

Vienas draugas man mestelėjo mintį, kad parašyčiau apie Štirlicą. Tą patį naujai kartai visiškai nežinomą, tačiau senąjai kartai taip gerai pažįstamą herojų iš filmo „Septyniolika pavasario akimirkų“, kad tiesiog pusės šio straipsnio nei nereiktų rašyti, jei žinočiau, kad mane skaito tik mano amžiaus ar vyresni žmonės. Savo laiku absurdiški, filmo naratyvus pamėgdžiojantys anekdotai apie Štirlicą buvo tapę atskiru ir gana nemažu absurdo anekdotų subžanru.

Eilinis anekdotas apie Štirlicą, kaip pavyzdys: Pro langą pūtė. Štirlicas uždarė langą. Putė dingo.

Eilinis anekdotas apie Štirlicą, kaip pavyzdys: Pro langą pūtė. Štirlicas uždarė langą. Putė dingo.

Štirlicas (Max Otto von Stierlitz – beje, tokios pavardės realiai vokiečių tarpe nėra) buvo žymiausio sovietinio propagandinio TV serialo herojus. Sovietinis didvyris žvalgas, įlindęs į nacių saugumo tarnybas, tapęs SS standartenfiureriu ir tenai šaltu veidu dirbęs sovietų žvalgybai. Šaltas veidas – čia ne šiaip sau perkeltine prasme: visas filmas susivedė į tai, kad bet kokiose situacijose Štirlicas vis turėdavo bejausmį veidą ir niekaip į nieką nereaguodavo. Taip jis demonstravo didvyriškus sovietinio žvalgo nervus.

Filme gana daug visokių liapsusų (režisierė nesismulkino), kas irgi kelia smagumą – pvz., Štirlicas klausosi muzikos, kuri buvo sukurta, praėjus keliolikai metų po karo, kažkokiu būdu sugeba pats padaryti karjerą iki gana aukšto vaduko, likdamas menamai švariu ir nenacišku, paišo flomasteriais (kurie išrasti tik apie 1960), kai kur šmėkšteli daug vėlesnių laikų sovietiniai automobiliai, netgi 1970-ųjų mados drabužiai ir netgi hipiškų laikų akiniai nuo saulės tiesiai ant Štirlico veido, ir taip toliau, ir taip toliau.

Visi tie liapsusai persimaišo dar ir su keistoku sovietiniu įsivaizdavimu, kad nacių Vokietija buvusi kažkokiu tai technologiniu ir pramoniniu stebuklu, keliais dešimtmečiais aplenkusiu SSRS. Dėl to vokiečiai naudoja miniatiūrinius tranzistorinius magnetofonus, ant sienų kabo 1960 dizaino laikrodžiai ir panašiai.

Bet ne liapsusai čia įdomūs šiandien, o visai kita istorija. Tiksliau, mažai kam žinoma visos Štirlico istorijos pabaiga.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter