Category Archives: Uncategorized

Lietuvos Respublikai – jau 100 metų!

Šiandien – Vasario 16, šiandien – jau 100 metų Lietuvos Respublikai. Pusę to laiko mūsų valstybė praleido kovodama už laisvę, kovojanti už teisę egzistuoti, persekiojama, naikinama, tremiama ir žudoma. Ir visvien nepasiduodanti. Prieš 100 metų Lietuva sukūrė Respubliką – šalį su rinkimais, šalį su demokratija. Šalį, kur visi gavo teises.

Buvo laikas, kai už geltoną, žalią ir raudoną spalvas, atsidūrusias vienoje vietoje, buvo galima gerokai nukentėti. Net už spalvas. Bet dabar mes laisvi.

Pasaulyje maža valstybių, tiek ilgai ir atkakliai kovojusių už Laisvę. Už Laisvę mes kovojome dar prieš porą šimtmečių. Mus naikino, mus engė, spaudė – ir cariniai, ir komunistiniai ir nacistiniai okupantai. Kovos truko šimtus metų. Bet prieš 100 metų Lietuva vėl tapo valstybe – pripažinta pasaulyje. Laisva.

Prieš 100 metų mes gavome šalį, kur galime kalbėti savo kalba. Prieš 100 metų mes gavome šalį, kurią pasirinkome. Prieš 100 metų mes gavome lygias teises visiems – ir moterims, ir vyrams, ir visoms Lietuvoje esančioms tautoms.

Mes gavome savo šalį, nes ją išsikovojome. Mes patys sau suteikėme Laisvę. Suteikėme, išsikovojome ją sau per daugybę kovų – ir gavome.

Pasaulis dabar sveikina Lietuvą. Visas pasaulis. Viena tik Lietuvos kaimynė mūsų šiandien nepasveikino kaip kitos šalys – Rusijos MID (URM) Facebook puslapyje pasveikinimo Lietuvai nėra. Nenuostabu – tai būtent ta šalis, kuri Lietuvą buvo okupavusi tiek ilgai. Ta šalis, iš kurios imperinių gniaužtų mes ir ištrūkome prieš 100 metų. Ta šalis, kuri nesidžiaugia mūsų laisve.

Kai kažkas iš valstybių, susijusių su Lietuva, nesidžiaugia mūsų laisve ir vaizduoja, kad to nėra – tai reiškia, kad tokia valstybė džiaugtųsi Lietuvos nelaisve, okupacija. Taip, sovietmečiu jie visada surengdavo triukšmingus Lietuvos aneksijos paminėjimus. Tuo jie džiaugdavosi.

Dabar jie nesidžiaugia, bet džiaugiamės mes. Daugiau kaip šimtmetį trukusi carinė okupacija baigėsi tuo, kad prieš 100 metų mes iškovojome Laisvę. Visi vėlesni bandymai mus pavergti irgi baigėsi tuo, kad laisvę mes atkūrėme.

Dabar mes laisvi jau ilgiau, nei buvome po 1918 Nepriklausomybės – tada vos kiek daugiau, nei po 20 metų mus vėl okupavo. Dabar – mes jau greitai būsime laisvi 30 metų. Dabartinė Lietuva – stipresnė, nei Tarpukaryje.

Mes turime milžiniškai išaugusias ekonomines galias, esame Europos Sąjungoje. Mūsų pagrindinė užsienio prekyba, didžiausia eksporto dalis tenka labiausiai pasaulyje išsivysčiusioms valstybėms, tokioms, kaip Vokietija. Dar prieš 20 metų tai atrodė tiesiog neįmanoma. Dabar mes jau tai turime – mes jau pereiname į naują erą.

Lietuva patyrė daug iššūkių. Sunkiausias ir didžiausias iššūkis dabar – tai didžiulė ekonominė nelygybė. Daugelio žmonių skurdas, daugelio žmonių bėdos. Daugelis iš tų, kurie gyvena turtingiau, nesusimąsto apie tai. Bet jau laikas. Tikra, didžiausia Laisvė – tada, kai mes visi esame lygūs, visi esame įgalinti, visi esame pajėgūs siekti laimės savo gyvenimuose. Mes iškovojome laisvę savo valstybei, mums ateina laikas iškovoti laisvę ir kiekvienam, visiškai kiekvienam.

Už Lietuvą kovojome mes visi. Mano mamos teta Stalino laikais ranka rašydavo atsišaukimus, o paskui naktimis juos nešiodavo po visą kaimą, kuriame gyveno – mesdavo į pašto dėžutes, klijuodavo ant sienų, ant stulpų. Ji buvo neįgali. Jai buvo sunku vaikščioti. Bet ji kovojo.

Vienoje mokykloje, kurioje mokiausi, mes sudarkydavome Lenino ir Brežnevo raštus, pripaišydavome ten Gedimino stulpų ir Vyčio kryžių. Net vaikais būdami, galėjome kovoti.

Per Sausio 13 ir po jos mes ėjome budėti – ir prie TV bokšto, ir prie Parlamento, ir prie LRT, kad apgintume savo Laisvę. Po Sausio 13 žudynių budėti ėjo dar daugiau žmonių. Visi žinojome, kad geriau mirti laisvais, nei būti pavergtais.

Už Laisvę kovojome visi. Dabar laisvė gauna kitus pavidalus – mes galime keliauti, mes galime gyventi ir Lietuvoje, ir užsienyje – tai buvo neįmanoma sovietmečiu, kai visa sovietinė imperija buvo vienu dideliu konclageriu. Mes galime kalbėti, mes galime būti savimi.

Bet labai svarbu neužmiršti apie tai, kad Laisvė – tai žmogiškumas. Laisvė būna tik tada, kai mes visi galime būti savimi. Tik tada, kai kiekvienas esame laisvas, kiekvienas esame įgalintas.

Laisvės negali būti tada, kai pensininkas miršta iš bado, o neįgalus žmogus negali išvažiuoti į gatvę, nes jo namas nepritaikytas vežimėliui. Laisvė negali būti tada, kai žmogus negali pasiremontuoti savo namo, nes jam tai draudžia biurokratas. Laisvė negali būti tada, kai kokie nors valdininkai atima teisę spręsti. Laisvė negali būti tada, kai kokie nors politikai įsivaizduoja, kad jie geriau žino, ko mes išties norime. Laisvė negali būti tokia, kur vieni laisvę turi, o kiti neturi.

Laisvė būna tik visiems. Visiems kartu. Kai mes visi esame laisvi – tada yra Laisvė.

Lietuva 100 metų kovojo už Laisvę. Mes turime laisvą valstybę, mes švenčiame, bet neužmirškime ir to, kad Laisvės yra tuo daugiau, kuo jos daugiau kiekvienam iš mūsų. Kiekvienam – tai reiškia, kad visiems. Tokia Laisvė, kur kiekvienas galėtų pasijusti gerbiamas, priimamas, saugus ir laimingas.

Ateinantį 100 metų mes ir toliau turėsime kovoti – tikėkime, kad ta kova bus jau ne už išlikimą, o už tai, kad Laisvės būtų vis daugiau. Daugiau laimės, daugiau džiaugsmo, daugiau pilnatvės kiekvienam, visiškai kiekvienam iš mūsų.

Su švente jus! Su Vasario 16! Su Laisve! Su 100 metų jubiliejumi! Mes esam laisvi ir tokiais būkime!

 

Gerai apie Aurelijų Verygą

Aš dažnai rašau apie visokias blogybes. Ir gauna į kaulus nuo manęs kas papuola – tai ten socdemai, tai konservatoriai, tai liberalai, tai valstiečiai, tai paksuoliai, tai darbiečiai – kas papuola, tie ir gauna. Kai kažką gero daro – tai negauna. Gauna tik už nesąmones. Štai ir valstiečiai gavo jau ne sykį.

Čia nesusijęs paveikslėlis, kuris tiesiog simbolizuoja kažką nesusijusio. Tiesiog nesugalvojau nieko susijusio, bet nebanalaus.

Kita vertus, būna ir gerų darbų. Ir tie geri darbai irgi verti paminėjimo – nes kai minimi tiktai blogi dalykai, tai žmonėms dingsta noras dirbti ir pasaulis iš visokio, įvairialypio ir įdomaus, pavirsta į netgi ne juodai baltą, o išvis į juodą. Ir tame nėra nieko gero, nes tada žmonės nenori nieko gero daryti – jie galvoja, kad ką bedarytų, visvien viskas bus blogai. O tai nėra teisinga.

Apie blogus dalykus verta kalbėti, nes tai yra problemos, kurias reikia naikinti. Bet verta kalbėti ir apie gerus dalykus. Ir šiandien aš parašysiu kai ką gero apie Aurelijų Verygą, ko negalima nuneigti anei per niekur.

Continue reading

Paternalistinė psichologija nori įsitvirtinti įstatymais

Įsivaizduokite, kad kokia nors biologų draugija susigalvoja, kad tik biologų draugijos narys turi teisę vadintis biologu, o tam kad tokią teisę gautų, jis turi metus laiko lankytis kursuose, kuriuose turi dirbti agronomo darbą, prižiūrimas biologo-ūkininko, esančio tos pačios biologų draugijos nariu. Ir dar mokėti tam biologui-ūkininkui už tai, kad pas jį dirba. Taip, būtent taip.

Paternalizmo esmė – padaryti kitus žmones priklausomais, kartu vaizduojant gerą, rūpestingą globėją, kuris žino geriau. Ir žinoma, paternalizmas su visomis demagogijomis dings iškart, kai tik tie paternalistiniai žinotojai gaus įstatymines galias ir galės spręsti už kitus. Taip, žinoma, taip. Aš mesiu gerti po vestuvių, brangioji!

Aš suprantu, kad jums atrodo WTF tai, ką aš čia parašiau, bet tai neatrodo WTF būreliui veikėjų, kurie nutarė sureguliuoti psichologus.

Continue reading

Kaltas lietus… Nes negi dar ką kaltint?

Anie, sėdintys valdžioje, jau galų gale susiprotėjo, kad reikia skelbti pavojų, kažkokią katastrofą, nes Gedimino kalnas griūna. Ir dabar skelbia, kad visi autoritetingi geologai ir ekspertai vieningai pripažįsta, kad kaltas dėl viso to šlaito slinkimo vanduo. Ne, nesvarbios tos realios Gedimino kalno griuvimo priežastys. Kaltas vanduo.

Aš nesiginčiju, kad kaltas vanduo. Žinote, pavyzdžiui, jei koks nors chuliganas pagaliu primuša žmogų, tai kaltas pagalys. Arba jei kažkas kažkam tortu į veidą teškia, tai kaltas tortas. O jei kalnas slenka, tai kaltas vanduo.

Čia jums detali schema. Tiesiog kad aišku būtų tai, kokiu būdu kaltas vanduo. Jei ant šlaitinio stogo supilsi krūvą smėlio, o paskui palis lietus ir tas smėlis ims byrėti į apačią, tai aišku, kaltas vanduo. Viskas akivaizdu.

Įsivaizduokite, kad stovi namas, o ant namo stovi stogas. Šlaitinis. Lyja lietus, vanduo teka apačion. O jūs supilate smėlio krūvą ant to stogo. Ir paskui lietus palyja ir smėlis slenka stogo nuolydžiais. Tai aišku, kad smėlis nekaltas, kad jis slenka. Ir jūs nekaltas, kad jūs esate durnas kaip čemodanas. Kaltas vanduo.

Todėl reikia skelbti nacionalinio masto katastrofą nacionalinio masto vandens stabdymui. Vandenį stabdyti ir nubausti. Kad jo nebūtų. Nes iš kur ten jis, nebūna Lietuvoje kalnų, kuriais tekėtų vanduo.

Trumpai tariant, kai jums kažkas kabina makaronus, tai aišku, kad kalti makaronai. O jei kalnas griūna, tai aišku, kad kaltas vanduo.

Naujienos: valstiečiai su mokesčiais bei kitos smulkmenos

Ponai ir ponios, aš kartais parašau naujienų santrumpą kokią nors, tai ir šiandien jums parašysiu. Žodžiu, pastarojo meto žinios, kad orientuotumėtės, kas vyksta. O tai, kas vyksta – tai vadinasi šikna. Suprantat, gyveni, gyveni sau, o staiga šikna atslenka, didžiulė, užstojanti dangų. Ir ta šikna artėja, taikydamasi savo skyle užkloti visą Lietuvą. Tai štai tokios jums ir naujienos, jei labai jau smarkiai apibendrintai.

Čia nuotraukoje – ne skraidanti šikna, o dora, darna ir skaista, o taip pat – dar ir žalias gandras. Šitas žalias gandras atskrenda pas jus ir atneša jums žalią schizofreniją.

Taigi, pirma ir ryškiausia naujiena – kompleksinė. Su viskuo viskuo – tai įvairiarūšiai mokesčiai, kurie keičiasi.

Ir iš tos pirmosios naujienos labiausiai esminė – ta, kad su kažkieno ten patarimais Vyriausybė bendrai ir Saulius Skvernelis konkrečiai sugalvojo kovą prieš mokesčių slėpimus. Kovos esmė – kad jei metinės deklaracijos skaičiukas kažkur nukryps daugiau kaip 380 eurų, tai tokią klaidą padaręs žmogus gali sėsti į belangę, iki 3 metų.

Kad būtų aiškiau – per mėnesį tai sudaro 380/12=31,66 euro, kitaip tariant, jei jūs kažkur apsiskaičiuosite su kokiu nors NPD ar panašiai, tai jau gali būti, kad štai taip ir bus. Panašiai gali būti ir tuo atveju, jei kur nors pražioplinsite kokias nors autorines ar dar kažką ten. Na, jūs supratote.

O kas dar? O dar Sodros grindys, pagal kurias gaunasi, kad jei dirbsite ketvirčiu etato, tai po reformų turėsite sumokėti daugiau, nei išvis uždirbote. Kitaip tariant, jei dirbsite, tai ne tik pinigų negausite, bet dar ir valstybei skolingi liksite. Taip, čia for real. Susiraskite kokią nors skaičiuoklę iš internetų ir pasiskaičiuokite, kas gaunasi, kai moki Sodrą, paskaičiuotą nuo minimalaus atlyginimo, o dirbi ketvirčiu ar puse etato. Pažadu, kad maža nepasirodys.

Ai, na šiaip tai labai gerai visi galai čia susieina, ypač prisiminus dar neseną Sodros bei kai kurių iš VU išlindusių šikonomistų atsiprašau, ekonomistų aiškinimus, kad reikia apjungti ir paskui atimti iš žmonių II ir III pakopos pensijas (t.y., santaupas) ir jas perduoti Sodrai, nes Sodra geriau žino, ką daryti su tomis santaupomis, o žmonėms jų nereikia ir taip toliau.

Ai, ir visame tame fone, kur Sodra nori mokesčiams atimti daugiau pinigų, nei kai kurie uždirba, ir kai nori nusisavinti tas II ir III pakopas, itin fantasmagoriškai pasirodo tie Sodros siuntinėjami laiškai, kur ji siūlo iš šešėlio išeiti tiems, kas mažiausiai uždirba ir ką labiausiai per tas Sodros grindis ir stengiasi nudrožti.

O dar, Gedimino pilies kalno naujienos: kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, atsakydama į Arūno Gelūno klausimus apie tai, kodėl niekas nedaroma taisant griūnantį Gedimino kalną, ir nei taisymo darbų pirkimai dar net nepradėti, pareiškė, kad visos įstaigos deda visas pastangas ir labai deda pastangas, viskas gerai ir taip toliau, deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas…

O aš suradau įdomų dokumentą ta proga. Gal pasikapstysiu dar. Žodžiu, PRI12-45, kur įvairiais pavidalais figūruoja tokios pavardės, kaip G.Kirdeikienė, N.Kazakevičiūtė, A.Lainauskaitė, J.Mendelevičius, statytojas – Lietuvos Nacionalinis Muziejus, o tame dokumente – įdomus planelis, kuriame matosi suplanuotas tasai Šiaurinis bokštas, nuo kurio esą atstatymo ir prasidėjo tas didysis šlaito slinkimas.

Ten kur rudai pažymėta – tai kažkas, ką kažkada rado. Atrodo, kažkoks senoviniais laikais išvirtusios sienos gabalas. O kur juodai akmenų pripaišyta – tai ten išvis kažkokie vėjai, pavadinti buvusių sienų žymėjimais ar tai kažkaip panašiai.

Dabar ieškau architekto konstruktoriaus, kuris man tą doką pasižiūrėtų ir paaiškintų, ar gali būti taip, kad maždaug pusantro metro pamatas, pastatytas ant neadekvataus statumo supiltinio šlaito, kuris beveik ore kybotų. Ir dar kad tokius daiktus kada nors kur nors senovėje statydavo šitaip. Ir panašiai, ir taip toliau. Nes gal aš kažko nesuprantu. Ir nesuprantu, kokios čia fantazijos ir kokie archeologiniai tyrinėjimai, kurie sukuria atstatymus ten, kur nieko nėra – plane matome, kad yra ten, kur ruda, bet vat kaip ten kitur kas atkasė? Archeologai virš šlaito buvusį orą kapstė ir iškapstė, o paskui toje orinio kapstymo vietoje supylė žemes ir ant jų atstatė?

Ir dar, man neaišku, kokiais būdais šita nesąmonė buvo pagrįsta, kaip esą reikalaujanti pirkimo, nes man kažkaip galai nesusieina, kuriems galams reikia pirkti tokias nesąmones. Pvz., tokius pirkimus, kaip išardyti 100 kubų akmenų sienos ir vėl sumūryti tą patį 100 kubų akmenų sienos (taip, aš tokių dalykų radau irgi). Kažkoks KPŠ. Kas norit pasikapstyti?

Ai, grįžkim prie naujienos – Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad visur visi deda pastangas. Įsiklausykite, deda. Pastangas. Deda. Pastangas. Deda. Pastangas deda. Deda pastangas. Deda pastangas. Deda pastangas. Deda pastangas.

Ai, ir dar už visas tas pastangas nuteka mūsų pinigai. Kažkokios firmos darbus dirba. Deda pastangas. Išardo sienas, sudeda, išardo, sudeda. Paskui laukia kol dar šlaitas nugrius nuo padėtų pastangų. Na, jūs supratote.

O kas dar? O dar, Ramūnui Karbauskiui nepatiko Mykolas Majauskas, kuris su ta savo veikla, kur rūpinasi, jog savižudybių būtų mažiau, kažkodėl ima būti vis labiau matomas, kaip žmogus, darantis gerus darbus. Ir aišku, žinoma, kaip čia dabar taip, kad Majauskas nesirūpina tuo, kad Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos bajeriai su alkoholių fokusais nebūtų įtvirtinti. Ir dar kažkokia Aušrinė Armonaitė tenai malasi, ir ji tai išvis liberalė kažkokia tai.

Taigi, reikia uždaryti savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, o jos vietoje atidaryti smurto ir savižudybių prevencijos komisiją. Ir joksai ten Mykolas Majauskas daugiau tegul nevadovauja.

Pasižiūrėsim, kas tai komisijai vadovauti ims. Užsižymėkite ir darykitės išvadas paskui apie tai, kas ką dirba, o kas užsiima kažkuo visiškai diammetraliai priešingu.

Ai, o dar su viskuo čia man siejasi kažkokie senų laikų psichiatrai, kurie pacientus kaip beždžionėles demonstruoja kažkokiems kursų dalyviams. Ir visa tai – dar žmogiškiausioje, normaliausioje psichiatrijos ligoninėje. Apie kitas ligonines, kas ten dedasi – galim tiktai spėlioti, nes su jomis palyginus, Vasaros gatvė nuolat būdavo pateikiama, kaip neįprastai humaniškas stebuklas, kuris gal netgi neadekvatus, nes užsiima nesąmonėmis, cackinasi su pacientais ir išvis, kas čia per humanizmai jums. Žodžiu, neduokdie apturėti kokių nors problemų ir į dūrkę pakliūt.

Jo, ir dar žinoma, alkoholio problemos, reikia vystyti dūrkių paslaugas klientams, nes visur vien alkoholikai, matėte gi, netgi koncertus prie Seimo renkia, kažkokius roko maršus. Ir dar Mykolas Majauskas trukdo. Žodžiu, galim čia daug visokių išvadų pasidaryti.

O kas dar? O kažkur ten toli Rytuose baltosios karštinės metu apsinešęs Vladimiras Putinas išsiuntinėjo kažkam kokias tai ukazanijas, taip kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, jas paskaitęs, užgėrė, o paskui išsiblaivė, o paskui po poros dienų apėjo baltais arkliais ir ėmė skelbti, kad 72 milijardus dolerių Lietuva skolinga Rusijai už tai, kad buvo okupuota, nes okupacija – tai investicija.

Spėju, kad Aleksandras Udalcovas gaus paskatinimų iš Vladimiro Putino. O taip pat ras bendros kalbos su tais tipažais, kuriems vaidenasi ufonautai bei reptiloidai pakampėse, o taip pat ir psichotronai su chemtreilais.

Ai, kadangi Rusijos Ambasada seka mano blogą, tai perduodu jiems linkėjimus: Дорогой Александр Удальцов, пройдите пожалуйста сюда, на этот ресурс, это вам дружественное послание, которое вам шлёт Рокишкис Рабиновичюс.

Ai, ir dar Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Lietuva skleidžia rusofobiją, nes nuo Karaliaučiaus srities atsitverdinėja tvora. Tai labą dieną, nuo žulikų atsitvėrimas – tai žulikų puolimas? Kaip ten, ponas Sergejau Lavrovai, ar tąsyk gėrėt kartu su Putinu ir Rusijos ambasadoriumi Lietuvai, kad kažkaip panašiu metu čia visi vemt pradėjot?

Ai, ir dar: Путин Хуйло, лалалалала ла ла ла 🙂

Oficialūs legalaus alkoholio vartojimo duomenys Rusijoje –  apie 15-16 litrų absoliutinio alkoholio gyventojui. Pridėkime tai, kad alkoholio substitutai (visokie odekolonai, losjonai, langų plovimo skysčiai ir panašiai) siekia apie 20% nuo oficialiai apskaitomo spirito vartojimo (bet į alkoholinių gėrimų statistikas netraukiami) – jau gausime netoli 20 litrų galvai legaliai. Ai, ir dar, beje, Euromonitor rodo, kad Rusijoje nelegalaus alkoholio dalis suvartojime sudaro apie 30-50%. Taigi, tikėtinas skaičius –  apie 30-40 absoliutinio alkoholio litrų galvai. O dar, lokalus alkoholio vartojimas kai kuriose baisiausiose vietovėse, atrodo, pasiekia netgi 90 litrų gyventojui – irgi pagridninai nelegaliais gėrimais. Tai atitiktų maždaug 200 butelių degtinės per metus.

Štai jums ir atsakymas apie tai, ką šneka Rusijos ambasadorius. Pergėrusios valstybės veikėjams ėmė trūkti pinigų išgertuvėms, tai tas tipažas ir vimtelėjo.

Ai, čia dar prisiminkim, kad antialkoholinės priemonės, kurias diegia Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis, tokios, kaip alholio pardavimo laiko ribojimas ir amžiaus kėlimas – tos pačios, kurias po truputį vis diegia Rusija. Sprendžiant pagal Rusijos gėrimo mastus, mes galime nuspėti ir Verygos-Karbauskio priemonių efektyvumą.

Ai, o dar Dainius Dzindzaleta ėmė ir atskleidė, kad kadangi NEC užduotis kartoja ir kartoja, tai pernykštes užduotis galėjo žinoti šimtiniai kiekiai moksleivių. O NEC pasakė, kad tai kažkokia jiems įprasta praktika ir išvis, Saulė Vingelienė netgi pasakė kažką ten apie kažkokią baudžiamąją atsakomybę tiems, kas taip kalba. Gerai nesupratau, ką ji ten pasakė.

Aš tai vat vėl nesuprantu: jeigu mokiniai mokosi dalykų, kurie nėra įslaptinti (o mokyklinės programos gi nėra įslaptintos), tai reiškia, kad užduotys, kurios tikrina išmokimą, pagal apibrėžimą negali būti išties slaptos, o jei jos slaptos – tai arba makaronai, arba jos skirtos ne išmoktų dalykų tikrinimui. Abiem atvejais tai reiškia, kad NEC arba kabina makaronus su slaptumais, arba kabina makaronus su slaptumais.

Žodžiu, aš nesuprantu, kodėl vaizduojamas slaptumas, ypač dar kai kiekvienais metais išlenda, kad egzaminų užduotys kelia klausimus apie tai, ar tikrai viskas tvarkoje tiems egzaminų kūrėjams.

Kodėl egzistuoja įstaigos, kurios užsiima neaišku kuo, o tik kabina makaronus apie savo susigalvotas nesąmones?

Ai, o dar apie Saulių Skvernelį – tasai kažkokiam paksuoliui liepė užkišti burną kokia tai proga, kad tas neklausinėtų, ko nereikia. Ir dar kažką ten pašnekėjo. O Gabrielius Landsbergis paskui sakė, kad Skverneliui trimečio sindromas.

Ai, o dar viena fantazija – valstiečiai sugalvojo drausti rūkyti. Tai prisigalvojo maždaug iki tiek, kad visi miestai tampa draudžiamo rūkymo zona. Žodžiu, prisimenate tą mokesčų kriminalizavimą, kai už 30-40 eurų per mėnesį galima sėsti? Taigi, rūkymas irgi juk nusikalstamas.

Ką ten Saulius Skvernelis pasakojo apie tai, kad reikia rinktis, ar policinė, ar kriminalinė valstybė? Panašu, kad atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kriminalinė valstybė už policinę atrodytų patraukliau.

Ai, o dar Kęstutis Pūkas ėmė bylinėtis prieš žiniasklaidą, už tai kad šioji paskelbė apie jo priekabiavimus.

Žinot, kažkkia man buvo užsilikusi istorija iš kažkokios knygos, kur vagis, apiplėšęs žmogų, paskui dar padavė aną į teismą, nes apiplėštasis pinigų per mažai turėjo. Čia aš ne tai kad apie Kęstutį Pūką, o apskritai, apie tai, kas dedasi valdžioje.

Ai, o dar, marazmo praturtinimui: Prezidentė Dalia Grybauskaitė išdaužė moralais valstiečius, o tie ėmė skelbti žinote ką? Ogi kad jų pažiūros sutampa su Prezidentės įvardinimais, ir kad Prezidentė jiems čia suteikė pasitikėjimo kreditą.

Na, taip, pasitikėjimo kreditą. Dar nedaro priešlaikinių. Kol kas.

Ai, o Agnė Širinskienė nekalta, tik niu niu niu gavo, kai panašiai prieš keletą metų besielgęs Aleksandras Sacharukas, kuris panašiai svetimas korteles naudojo, buvo nuteistas, visai visai šviežiai vat – kaip už dokumentų klastojimą. Bet Agnė Širinskienė juk nekalta, ar ne?

Aj, o dar PVM legvatas šildymui panaikint ir tada dalint pašalpas. Jo, LVŽSD tą padarė. Kad darbo daugiau valdininkams būtų. Ir kad žmonės žinotų, kam bučiuoti batą už tas pašalpas.

Ai, žinote, man pastarojo meto valstietiškų absurdų kiekis jau per didelis, neįstengiu surašyti visko, kas galvoje užsiliko. Tai kažkokia nesuvokiamybė. Sakykite, o gal kas nors žinote, kokia procedūra yra Seimo paleidimui ir išankstiniams rinkimams?

Ką dar praleidau? Spėju, kad daug.