Category Archives: Muzika

Tekstai apie muziką ir pati muzika

Muzika įgauna pagreitį

Muzika ir nenormali narkomaniška rupūžė, kuri yra durna ir užnisanti

Aš jums pažadu, kad naujame bloge nebus susižavėjusių cypčiojimų apie visokias Britney Spears ar Justin Bieber, kurį jūs matote nuotraukoje

Turiu jums šiandien džiugią naujieną, kuri turėtų pralinksminti tuos, kas negali pakęsti muzikos mano bloge, bet kartu ir tuos, kas čia ateina dėl muzikos. Todėl paskaitykite įdėmiai, nes tai jus labai pradžiugins. Aš jums tai garantuoju.

Muzikos bus daug daugiau, tačiau jau ne čia, o naujame, kažkaip netyčiukais startavusiame projekte – Blog, troll and Rock’n’Roll, kuris įsikūrė visai šalimais. Ten jau nukeliavo mano muzikinės rašliavos, o taip pat prisijungė ir ponas Leo Lenox, gerbiama Aistė Paulina, kilmingasai MaumazAkivarų ir žymusis Grumlinas. Gal būt, ateityje ir dar kažkas prisijungs. Todėl ir aš apie muziką jau rašysiu tenai, o ne čionai. Todėl tai yra gerai ir tiems, kas mėgsta muziką, ir tiems, kas nemėgsta muzikos.

Projektas gavosi visiškai netyčiukinis. Matomai, kokia nors Google Plus dvasia mus apsėdo, kad tenai bepezėdami tik šast ir padarėm. Taip kad eikit, skaitykit, komentarus rašykit ir muzikos klausykit. Pasižadu, kad tenai aš nebūsiu toks piktas ir netikęs, koks esu čionai. Aš netgi ėmiau rašyti apie nemetalą! Ir ne kad patrolinti, o iš rimtųjų apie gražius dalykus! Ir netgi Maumui jau sukėliau priepolį, nuo kurio anas plumptelėjo, kai parašiau, kad man patinka Moody Blues!

Trumpai tariant, naujienų jums bus, ir bus gerų. Taip kad eikite į naująjį muzikos blogą ir klausykite – ten jau kokia dešimtis naujų įrašų spėjo atsirasti. Ir mes tikrai stengėmės, kad jie būtų apie įdomius ir gerus dalykus. Ir neužmirškit pakomentuoti mūsų pirmų blynų – mes tiesiog bandome užpildyti tą rimtos muzikos nišą (ne pop, ne techno-trance, o būtent rimtos muzikos), kuri beveik nepaliesta lietuviškuose internetuose, tad labai norime sužinoti, kas jums įdomu.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Wrathchild – glam metal pradininkai

Visai šviežiai parašiau apie tai, nuo ko prasidėjo NWOBHM banga, o dabar jums apie kitus tos bangos atstovus – grupę Wrathchild, kurie išties turėjo gauti visą tą šlovę, kurią gavo Motley Crue, o paskui – ir Bon Jovi. Tačiau, savaime aišku, šlovės negavo ir buvo užmiršti. Žvaigždėmis britiškoje scenoje grupė patapo labai staigiai, vos susikūrusi 1980, tačiau firma, su kuria buvo sudarytas kontraktas, pirmą Wratchild albumą išleido tiktai 1984. Visą tą grožį, kuris paskui nuvilnijo pasaulinėmis glam metal bangomis, galit pamatyti čia, Wrathchild dainoje „Stakk Attakk“:

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Budgie: dar vieni pirmieji metalistai

Dažniausiai, kai kalbama apie NWOBHM (New Wave Of British Heavy Metal), kitaip tariant – apie tą britiško metalo bangą, kuri ėjo po Led Zeppelin, Black Sabbath ir pan., prisimenami kokie nors Iron Maiden ar Judas Priest, kiek rečiau – tokie retesni atlikėjai, kaip Nazareth, į hard rock įlieję britiško folko ir viduramžių muzikos. Bet kartais galima pažvelgti ir paprasčiau, atrandant tuos pirmuosius, kurie liko nežinomais.

Ir šįsyk nežinomieji – tai seniai pamiršta ir niekam neįdomi Velso grupė Budgie, susikūrusi dar 1967, kitaip tariant – anksčiau net už „pirmus“ metalistus Black Sabbath. Niekam neįdomi grupė niekada neišpopuliarėjo, nors ir surinko savą mėgėjų ratą. Tačiau jų hiperenerginga, jau gan ryškius gitarinius rifavimus turinti muzika tapo ne tai kad įkvėpimo, bet tiesiog pamėgdžiojimo šaltiniu visai NWBOHM bangai.

Štai jums gabalas. Atsimenate tokią metalo grupę Metallica? Taigi, atsiminkit dar kartą. Budgie – „Breadfan“, 1973 metai. Dar iki tos visos NWOBHM bangos pradžios:

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Candlemass: varlė ant širdies

Apie kokius 1981-1984 Heavy Metal ėmė formuotis aiški vystymosi kryptis – pirmiausiai greitis, paskui – sudėtingumas, o galų gale – ir šiurkštumas. Tačiau švedai, kaip žinia, viską daro savaip, todėl ir atsirado tokie Candlemass, nutarę groti melodingai, negreitai, sunkiai ir švelniai. Nuo to, galima sakyti, ir prasidėjo tikrasis Doom metal, kuriam tie patys Candlemass ir davė pavadinimą. Tiesą sakant, aš netikiu, kad jie nuoširdžiai patys groja tą liūdesį, kurį groja – tai greičiau toks humoras. Tačiau tos humoro subtilybės atsiskleidžia tik tada, kai pamatai kokį nors jų klipą. Kad ir klasika tapusį 1987 metų „Bewitched“, kuriame taip nuostabiai pasirodo jų esminis vokalistas Messiah Marcolin:

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Rokiškis – gyvasis klasikas, o alus – Rebecca Friday

Ne kaip kitaip, čia man jau pastatyta pomirtinė priešmirtinė paminklinė lenta, ko įrodymus skelbia įžymusis garsiausias Lietuvos auto moto ekspertas Paulius – http://auto.popo.lt/2011/06/22/bauska/

Paskaitykit įdomų straipsnį (Paulius kiekvieną sykį parašo taip, kad skaityti verta be išlygų), o jo apačioje aptiksite šokiruojančią sensaciją, pateikiamą fotografiniu tikslumu!

Ir dar priedo – kitas linkas, jau ne apie mane, o apie vieną iš įspūdingiausių trololo, kokie tik yra buvę Lietuvoje – http://www.kleckas.lt/blog/utenos-rebekos-alus-we-did-it

Atrodo, kad Utenos gėrimai įdomiai įkliuvo, o į reikalą, kaip gandai sako, pilnais mastais buvo įsivėlęs net ir 4chan 😀

Ai, dar viena naujiena ta proga – Rebecca Black su savo Friday pasišalino iš Youtube tuo pagrindu, kad kažkokie jos kopyraitai pažeisti, tad superžvaigždutės fenomenas dabar įgauna kitus pavidalus. Čia kai kas pažaidė, išties atvirai dekonstruodamas taip visokių muzikinių silpnapročių mėgstamą autotiuningą, kuris bet kokius nusigaidžiavimus paverčia elektroniškai skambančiu balsu, taip primenančiu Britney Spears:

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter