Category Archives: Humoras

Ilgas anekdotas apie skirtingas psichoterapijos kryptis

Kadaise rašiau jau vieną straipsnį apie psichoterapiją. Kažkaip net nežinau kodėl, šiandien prisiminiau senus pezėjimus apie psichoterapijos kryptis. Tokį lyg ir anekdotą. Šitas anekdotas stebėtinai tiksliai nusako skirtngų krypčių priėjimą prie problemų, kurios būna mūsų galvose. Ir kartu stebėtinai tiksliai nusako, kiek smarkiai skirtingos kryptys kartais pataiko, o kartais nepataiko su savo prielaidomis.

Picture unrelated. Bet tie, kas žino, tie supras, kad paslydimai būna ne šiaip sau.

Kalbant apie profesionaliesniems ir daugiau žinantiems skirtas apžvalgas, šitas anekdotas bus geresnis, nei anas straipsnis. Nes pakankamai trumpas ir kartu visai lengvas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Prisipažinimas

Aš prisipažįstu, kadangi demaskavimai jau peržengė visas ribas. Todėl geriau jau prisipažinti dėl visko pačiam. Juoba, kad ir kiti jau patys prisipažįsta. Nėra ko čia slėpti. Viskuo prisipažindinėja, todėl reikia visiems prisipažinti viskuo. Taigi, ir aš viskuo prisipažįstu. Nes geriau jau pačiam prisipažinti, kad nebebūtų skeletų spintose. Ir kad visi žinotų, jog jau išviešinti bei ateityje pasklisiantys gandai yra visiškai tikri.

Mane peršvietus rentgenais, puikiausiai matosi, kad aš esu reptilijanas. Kaip žinia, reptilijanai puikiai gali kaitalioti išvaizdą. Todėl ir žiurkėnais apsimesti taip pat gali.

Pradėkim nuo to, kad aš išties esu reptilijanas. Šiais laikais taip vadina mus. Ir taip, tai tiesa – kad ir kiek ilgai neigiau, turiu prisipažinti, kad visa tai buvo melas. Reptilijanai išties egzistuoja. Aš esu vienas iš jų. Anksčiau, Viduramžiais, mus vadindavo demonais ir velniais bei kitais panašiais žodžiais. Bendra tai netgi manau, kad man netgi nebūtina tuo prisipažinti, nes akivaizdu ir taip – daugelis seniai jau tą suprato. Mes išties esame iš Alfa Centauro, gyvename užsimaskavę ir atsirandame per genetinę infiltraciją pseudonatūraliu būdu, kad geriau užsimaskuotume ir niekas nesuprastų.

Taip, šitai yra taip neįtikėtina, kad tiesiog jums tai belieka priimti kaip realybės faktą. Taip, tai tiesa. Kaip tiesa yra tai, kad jūs skaitote žiurkėno blogą, taip tiesa ir tai, kad už viso šito slypi reptilijanas. Visas šitas blogas yra skirtas tiktai jūsų smegenų kodavimui ir nuotolinei internetinei hipnozei.

Tą, aišku, galėjo jau seniai suprasti visi, bet kažkodėl niekas nesuprato. Pas žmones netgi pasakose pasakojama, kad drakonai ir slibinai (reptilijanai) yra išprotėję dėl pinigų. Tuo tarpu kur jūs matėte, kad žiurkėnai pinigų kur nors reikalautų? Tačiau jūs, menki žmogiūkščiai, esate tokie buki, kad niekada nesuvedate galų. Gal viskas yra dėl to, kad jus taip lengva užhipnotizuoti.

Bendrai tai keista, kaip žmonės lengvai patiki žiurkėnais, rašančiais internetuose, ima tikėti, kad tokie žiurkėnai egzistuoja, bet vis neigia akivaizdžias kitų planetų organizacijas. Tačiau ateina laikas, kai tenka pripažinti tiesą. Ir jums, ir man.

Todėl papasakosiu viską iš eilės. Gal ir ne viską, bet daug. Tiksliau, šį bei tą, ko visvien nesigaus nuslėpti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Lietuvos politika pagal Aušrą Maldeikienę ir Larisą Dmitrijevą

Man patinka, kad mane jau garbina ir bijo, nes aš jau greitai būsiu Visatos Valdovas. Todėl išdedu viską ant visų. Taip vat paeiliui ant visų. Už ką nors. Arba išvis be priežasties. Kas papuola gaus, o maža nebus niekam.

Maldeikiene, kas tau leido spiegti man į ausį? Vilniaus gyventojai skundžiasi triukšmu, Konstitucinė teisė neleidžia, o kur tavo narkotikų fabrikas? Alkoholis ir tūkstančiai narkomanų miršta gatvėse! Kur tu buvai, kai vaizdavai kad tavęs nėra? Negaliu tylėti dėl šitokio melo. Šlykštu. Neslėpk galvos kaip strutis, įsirausęs po žemėmis!

Maldeikiene, kas tau leido spiegti man į ausį? Vilniaus gyventojai skundžiasi triukšmu, Konstitucinė teisė neleidžia, o kur tavo narkotikų fabrikas? Alkoholis ir tūkstančiai narkomanų miršta gatvėse! Kur tu buvai, kai vaizdavai kad tavęs nėra? Negaliu tylėti dėl šitokio melo. Šlykštu. Neslėpk galvos kaip strutis, įsirausęs po žemėmis!

Šiandien aš pateiksiu jums pamoką, kaip reikia rašyti, nes tiesiog pasitaikė straipsnis, kur rašoma, kokia bloga Maldeikienė. Tokia Rasa Baškienė tenai rašo, labai apgalvotai ir aiškiai pateikdama tokius protingus argumentus. Tai žinoma, kad bloga Maldeikienė. Visi tai žino. Tuo niekas neabejoja. Maldeikienė – tai pragaro ruonis, masonerijos demonas ir išvis tvarkingumo košmaras. Ir netgi galimai politikė. Bet argi galima šitaip nykiai ir be fantazijos kurt? Jos straipsnių netgi nieks neskaito.

Tiesą sakant, aš seniai laukiau, kol kas nors ant Aušros Maldeikienės pabandys stipriau užvažiuoti, nes su ja kapotis yra labai smagu, bet kaip taip galima, kada rašomi straipsniai, o juose fantazijos ir šiaip visokios logorėjos tėra tiek, kad perskaitai ir net atmintyje neužsilieka?

Geriau jau paskaitykite, kaip ant Aušros Maldeikienės pavarysiu aš. Aš visą tą straipsnį perrašysiu. Taip, kad būtų kaip reikiant. Aš – Rokiškis Rabinovičius. Nesumeluosiu jums anei vienu žodžiu, o sumeluosiu tiktai šiuo duotuoju sakiniu. Galėsite pasimokyti, kaip geriau reikia rašyti. Taip rašyti, kad jūs išprotėtumėt, menki žmogiūkščiai!

Manau, kad po šio mano straipsnio Aušra Maldeikienė, sutikusi mane gatvėje, vaikysis su buldozeriu, bandydama mane sutraiškyt. Tai pažadu, kad šitai nepavyks.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Dar viena apklausa

Po ano straipsnio, kur buvo šis tas apie politikų įtakos rezultatus, išsyk atsirado keletas nepatenkintų ponų. Pirmiausiai atėjo pas mane į FB toksai Liutauras Ulevičius, kuris pradėjo piktintis kažkuo, bet neaišku kuo – ne tai apklausa nereprezentatyvi, ne tai rinkimų prognozės neteisingos, bet rišliai taip ir nepasakė, kas jam netinka.

akiniai

Prie ko čia akiniai – paklausite jūs. Prie ko čia jūs – paklaus akiniai. Mano batai buvo du, vienas dingo – akiniai. Argi kas neaišku?

Aš nei nekomentuosiu, ponai ir ponios, apie tai, kokie jūs esate nereprezentatyvūs ir netinkami visaip, todėl jūsų atsakymai netinkami.

O paskui atėjo toksai Mark Splinter, dar žinomas kaip Mark Adam Harold, kuris nutarė trolinti. Ir kai paklausiau jo, ar blogai, tai pasiūlė apie tai apklausą surengti. Nagi kadangi jis yra netgi ir realus politikas, Vilniaus miesto tarybos narys, tai kaip gi čia nepadarysi apklausos.

This poll is closed! Poll activity:
start_date 20-01-2016 02:39:27
end_date 30-01-2016 23:59:59
Poll Results:
Ponas Mark Adam Harold, ar blogai?

Štai jums ir prašom – visa apklausa. Jei kažkurio atsakymo nerandate, prašome pridėti tinkamą. Beje, kad nebūtų kam netikėtumų – už atsakymus su keiksmažodžiais ar įžeidimais baninsiu, taip kad būkime kultūringi. Trolinkim kultūringai.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter
Subaru

Automobilių psichologija ir markės

Šitą straipsnį apie sąsajas tarp automobilių markių ir žmonių elgesio parašiau dar prieš 3 metus, kaip tęsinį straipsniui apie kelių šiknapaukščius. Net nežinau, kodėl jo tuomet nepaskelbiau. Straipsnis apie šiknapaukščius tapo vienu iš labiausiai skaitytų mano straipsnių. Šitas gi – atvirkščiai, nesusilaukė nei vieno skaitytojo, nes aš jo netgi nepublikavau.

Aš manau, kad niekas nei nebandys ginčytis, kad visokių išimčių būna įvairiausių, o ir ne mašinos markė nustato, kaip žmogus vairuos, o žmogus pats pasirenka, kaip jis vairuos ir kokią mašiną rinksis. Tačiau tam tikros tipinės, stereotipinės elgsenos žmonių pasirinkimuose yra pastebimos, nes žmonės automobilius renkasi pagal savo natūrą. Todėl matyt yra tam tikros tiesos nuomonėje, kad golfukais važinėja pacukai, o FIAT sau perkasi žmonės, kurie į mašiną žiūri taip pat, kaip ožys į naujus vartus. Visa tai natūralu: automobilių pardavėjai orientuojasi į specifines klientų grupes, kurdami labai konkrečius, tam tikroms pirkėjų grupėms skirtus mašinų įvaizdžius, o jau patys klientai mašinas renkasi pagal savo pačių sugedimo laipsnį.

FIAT 500

„Toks mielas mašiniukas, toksai gražutis meilutis, susidėsiu savo daikčiukus ir nuvažiuosiu į kepyklėlę nusipirkti pyragiuką, kurį šiandien valgysiu tik vieną nes laikausi dietytės chi chi chi lotuliukas mirksiukas“ – mašina viską pasako apie jos savininką. Nes savininkas renkasi mašiną pagal save.

Čia dar galime pridėti, kad tiuninguotojai, pasirinkę ir ėmę „tobulinti“ savo mašinas – tai dar specifiškesnė grupė žmonių: jiems trūksta smegenų, bet jiems labai reikia savivertės. Įvaizdis yra viskas, realios išlaidos ir patogumai – tai niekas, užtat tiuninginio pacuko mentalitetas – kaip ant delno. Tačiau kai kurios mašinos turi tokį stiprų įvaizdį, kad jas perka net netiuninguotas. Jos savaime duoda dar daugiau įvaizdžio, nei bet koks tiuningas. Tai irgi daug sako apie tokių mašinų savininkus.

Japoniškas auto tiuningas

Tokią mašiną pamatęs, išsyk supranti, kad apie jos vairuotoją šį bei tą galima pasakyti: tai tiesiog japoniškas tiuninginis pusprotis, pamišęs dėl įvaizdžio, tačiau bukas kaip čemodanas. Kitos mašinos gal mažiau pasako apie jas vairuojančius žmones, bet visvien spėti galima nemažai. Parodyk man savo mašiną ir aš pasakysiu daug ką apie tave.

Kartais galim tarti paprastai: pasakyk man, kokia tavo mašina ir aš pasakysiu tau, kas tu toks esi. Savaime aišku, toks spėjimas ne visada bus teisingas, tačiau juk pakanka to, kad jis bent kažkiek pasitvirtintų, tiesa? Na, gal ir netiesa (nes tai tik stereotipai), tačiau tam tikrą labai aiškią semantiką konkrečios mašinos neša. Ir pagal tą semantiką galime labai daug spėti. Pažiūrėkim į skirtingas markes ar modelius bei tipinius jų vairuotojus. Visiškai subjektyviai, projektyviai ir neteisingai, bet užtat labai stereotipiškai, kad patiems būtų smagiau.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter