Tag: blogosfera

Angry Birds šauna per blogus

Žodžiu, aš čia nesuksiu į vatą ir nevyniosiu į makaronus, o pasakysiu jums tiesiai ir paprastai. Visokios blogų akcijos būna visokios, bet štai labai gerai, kai jos tampa realiomis. Ir tada gaunasi daug smagiau, nei paprastai. Ir todėl čia labai gerai, kad ėmė ir prasidėjo nauja akcija, kuriai dar ir atsirado rėmėjas, taip kad čia ne šiaip kokios tarpusavio reklamos dabar bus, o Fazer remiami Angry Birds šaudymaisi per blogus, kur iš piktapaukščių galima kalti kam nors tiesiai į kaktą, kartu ir pareklamuojant įvairius numylėtuosius.

O kadangi aš esu labai išskirtinis ir būsimas Visatos Valdovas, tai jau gavau ne vieną, o ištisus du piktapaukščių šūvius, kuriais dabar ir iššausiu į kitus. Tiksliau, jei išties, tai man tuos du šūvius davė ir pasakė, kad kadangi aš vienaakis, tai visvien esu klišas ir nepataikysiu, todėl man ir reikia kompensacijos tokios, bet tai nesvarbu, nes jie patys nesuprato, kad aš juos hipnotizuoju. Ir išvis, čia kadangi visai ne apie tai esmė, tai aš ir nepasakosiu visų detalių apie tai, kaip tamsią naktį iš gamyklos turėjau vogti piktapaukščių raketas, niekam apie tai nežinant, nes man jų niekas kitaip būtų nedavęs, o dabar turėjo susitaikyti su realybe.

Rokiškis Rabinovičius šauna Angry Birds

Štai aš jums savo dviejose ipostasijose, kurios abidvi šauna taip, kaip kosminės raketos

Žodžiu, reikalo esmas yra labai paprastas: kažkas, į ką pataiko piktapaukščiai, gauna Angry Birds dėžę ir šauna į kitus. Bet dar iššaudamas, turi pasakyti, kas atsitiko su tuo, į ką ta Angry Birds dėžė pataikė. Nes kai Angry Birds dėžė nukrenta ant galvos, tai kas nors tam žmogui ima ir atsitinka. O jau paskui tas žmogus, į kurį pataikė piktapaukščiai, šauna į kitą, kuris dar nebuvo numuštas. Ir taip visi ilgainiui turi išsišaudyti vieni kitus saldainėmis*.

Taigi, kaip minėjau, aš čia turiu išsyk du šūvius, nes esu ypatingas. Ir dabar jais jau šausiu. Ir šausiu taip, kad visi kvankšteltų, nes niekas gi negali tikėtis, kad aš šausiu kaip normalus žmogus, nes aš nesu žmogus, o be to, kai šauni abiem letenom, abiem akim taikydamasis į skirtingus žmones, tai akys susižvairuoja ir juk negalite tikėtis, kad pataikys į ten, kur tikėtumėtės? Tai žinoma, kad aš šausiu dabar į supermamų išskirtinąsias žvaigždes.

Pirmas mano taikinys bus tokia Laidėja L&A Idėjos, kuri, pasirodo, yra supermama šmaikštašiknė, skaitanti mano blogą. Taip, aš jau peržengiau visišką ribą ir jau dabar mane skaito supermamos, o ponia Laidėja yra kaip tik vat tokia. Vat kai neseniai rašiau apie visokį kelių eismo saugumą, tai paskui atradau netgi, kad visokios supermamos piktinosi ir rašė apie mane maždaug tokias frazes:

Baisu kaip “straipsnis” su tokia leksika dar ir publikuojamas internete.

Taip kad dabar galit numanyti, kaip supermamos apie mane galvoja. Taip kad tik bac – ir į kaktą poniai Laidėjai iš piktapaukščio, nes jei jau mane skaito, tai reiškia, kad kažką apie mane ir galvoja. O jei jau galvoja, tai maža ką ten apie mane galvoja. Galvoja, nesako, o tai ką man tada galvot? Taip kad Angry Birds piktapaukštis pataiko poniai Laidėjai į kaktą, o tada ponia Laidėja tik šlumšt ir atsisėda ant savo karoliukų ir dar ten kažkokių tokių mielučių dalykėlių, papuošaliukų ir kitų visokių briūlikų, kokių turėti visos supermamos mėgsta. Štai taip vat, ponia Laidėja dabar gaus saldainių sau ir savo vaikams.

O dabar kita supermama štai irgi vat jau man netgi dar geriau pažįstama, vardu Irri, tiksliau, Irri Style, nes irgi kuria visokias grožybes, bet jau išvis besaikingai, nes yra menininkė, daranti prabangas, kurias ne visi gali ir įpirkti. O be to, ji yra šventų stebuklingų pyragėlių kepėja, nes pasirodo, kad galima padaryti pyragėlius, kurie apjungia geriausių spurgų ir Crème brûlée savybes viename. Aš tokių pyragėlių suvalgiau kadaise gal du, nes kitus ryte prarijo kartą visokie kitokie veikėjai (o jų buvo minia ir pakol aš tris pyragėlius suvalgiau, tai visi suvalgė po vieną, o kai kuriems neteko net paragauti, kaip ir man neteko ketvirto, penkto ir dar kokių dešimties papildomų pyragėlių), bet šiaip jau mielai suvalgyčiau kokius 50, o gal ir 100, nes aš tokiais kiekiais suvalgyti galiu. Taip kad Irri irgi gauna piktapaukščiais į kaktą, nes pyragėlių man per mažai buvo, taip kad dabar ims ir keps.

Aš čia irgi aišku galiu pridėti, kad Irri irgi apie mane galimai kažką galvoja, bet nesako, o jei nesako, tai kažką neaiškaus galvoja, o jei neaiškaus galvoja, tai jau patys suprantat, ką galvoja, o jei jau taip, tai suprantat, kad čia jau dabar man neaišku, ką ir galvot, nes patys suprantat.

Taigi, kaip matot, aš nusitaikiau kaip tik į supermamų legioną, kurio niekas iš manęs nesitikėjo, nes negalvojo, kad aš į supermamas šaudysiu piktapaukščiais. Čia jums taip ir reikia, nes kai visi nesitiki, tai visiems taip ir gaunasi. Dabar pamatysite, kaip dėl piktapaukščių prasidės internetuose totalinis piktapaukščių karas, tai galėsit mane kaltinti, kad aš čia kaltas, nes aš taip ir planavau.

Ai, čia dar visi galės pavydėti, nes piktapaukščių saldainių Lietuvoje dar niekas neragavo, nes parduotuvėse jų nenusipirksit. Jų galima gauti, tik kai kas nors pataiko piktapaukščiais tiesiai į kaktą.

 

———

* Saldainės, o ne saldainiai todėl, kad visi paukščiai yra moteriškos giminės, nes tik moterys būna tokios gražios, spalvingos ir pūkuotos. Ir man čia prašau neaiškinti, nes apie kalbainius aš išmanau geriau.


BlogOut 2012

Legendarinis ir mitologinis BlogOut jau tapo kasmetine tradicija ir svarbiausiu metų įvykiu visam Lietuvos blogosferos elitui, patiems žymiausiems ir garsiausiems. Nes kiekvienas, kas tenai atvyksta, žino, kad ne visi tenai kviečiami ir ne taip jau paprasta ten pakliūti. Garsusis Andrius Kleiva, ėmęs BlogOut rengti dar prieš daugybę metų, yra viena iš iškiliausių blogosferos figūrų. Tarp žmonių, kurie jaučia didžiulę garbę pas jį atvažiuoti – pačios didžiausios blogosferos įžymybės, katros netgi mane labai smarkiai lenkia savo garsumu (o mane žino ir dievina kiekviena lietuviškų internetų žiurkė, patys suprantate kodėl – todėl, kad aš esu žiurkėnas). Taip pat mane dievina visokie bepročiai, bet tai jau kita kalba, o ne apie BlogOut.

Valtis, baseinas ir meškučiai

Šito čia nesupraskite, kaip iliustracijos, nes čia ir yra kokia tai iliustracija, kai laimingi blogeriai plaukioja savo baseinuose, o kiti užtat žiūro ir pavydi labai smarkiai, nes baseinuose tiktai elitas pliuškenasi, o paprastiems mirtingiesiems tai neduota, nes jie tik paprasti žmonės.

O apie BlogOut čia tikrai ne veltui aš jums aiškinu, nes kaip jau minėjau, renginys yra elitarinis ir skirtas tiems, kas yra absoliučiai išskirtiniai, todėl ir man čia sudalyvauti ir apsilankyti yra didelė garbė. Štai čia jums pavyzdžiui, kas buvo per žmonės BlogOut 2012 renginyje, kad jums aišku pasidarytų, kad šiaip sau paprastas žmogus tenai nėra laukiamas, o tik išrinktieji:

  • Gerbiamas ponas Povilas Korop, kuris yra FWD portalo kūrėjas ir Skaitykit.lt taip pat kūrėjas, o taip pat žmogus, kuris atvežė iš BlogOut mano per nedamiegojimus užmirštą kantuperio kabelį, be kurio kantuperis man neveikė, taip kad jo dėka dabar turiu internetus ir jums čia rašau, nes jisai specialiai sukorė 600 kilometrų iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, kad man kabelį atvežtų. Dėkokite ir melskitės, nusidėjėliai, nes štai koksai turi būti tikėjimas, štai koksai turi būti jums pavyzdys!
  • Vienas Toks Džiugas Paršonis, kuris yra pačios Lietuvos blogosferos krikštatėvis ir gyvas šventasis, kuris savo kalbomis visada duoda pakylėjimo.
  • Dainius Radzevičius, Lietuvos Žurnalistų Sąjungos vadas, kuris paskelbė, kad žiniasklaida ateities neturi, sovietinis LTSR BK 132 straipsnis, leidžiantis pasodinti bet ką už bet ką, vis dar galioja, o blogai atveria mums visiems vartus į naują pasaulį, bet visi sėsim į kalėjimus už belenką, net jei nerašysim, nes tasai straipsnis realiai ir leidžia už belenką pasodint visus be išimčių – netgi už buitinius pokalbius apie ką nors. Taip, būtent taip.
  • Rokas Arbušis, kuris yra pats garsiausias ir žymiausias Lietuvos internetuose jachtininkas, kuris rašė blogą apie laivus, o baigė tuo, kad tapo geriausios jachtų firmos direktoriumi – štai prie ko blogai priveda.
  • Altajus, kuris yra garsiausias Lietuvos mokytojas, bet aš taip spindėjau ir akinau visus, kad anas manęs nepastebėjo, o aš pats tuo tarpu užsihipnotizavau save savo paties atspindyje ir nemigos kamuojamuose aptemimuose, kad sugebėjau prasilenkti, nors sėdėjom vos per kelias kėdes ir aš jam mojavau, bet jis manęs gal nekenčia, nes žiurkėnai, kaip žinia, mėgsta suėst vadovėlius ir žemėlapius.
  • Tomas Viluckas ir Jolita Viluckienė, kurie yra vienas iš tų labai nedaugelio, kurių realiu dvasingumu aš realiai tikiu. Čia šiaip jau nieko ir pridėti nereikia.
  • GalvaŽmogųPuošia, kuris yra kiečiausias visos Lietuvos PR veikėjas, be viso kitko, savo laiku buvęs didžiausios Lietuvos kompanijos vienu iš vadų bei visišku įvaizdžio kūrėju, o dabar – vienas iš kelių kiečiausių Lietuvos procesinio valdymo specialistų.
  • Stasys Bielinis, pasaulinio masto mobilių naujienų portalo vadovas ir savininkas, kuris papasakojo, kaip kiekvienas Lietuvos blogeris gali atverti pasaulinę naujienų rinką pelningam informacijos eksportui ir užsidirbti melejoną.
  • Giedrius Krušnauskas (sprendžiant iš pavardės – išgalvota persona), o išties užsislapstinusi (nesakysiu nieko) internetų legenda, pagarsėjusi daugybe visokių personažų, papasakojo išvis visokių disonansų apie internetus, kurie truputį persuko visiems smegenis ir padarė diskusijų.
  • Arnoldas Rogoznyj, katras yra didžiausios internetų konferencijos Login kūrėjas ir organizatorius.
  • Ilona Eitnė Tulabienė, didžiausio kadaise asmeninio blogo, o dabar – jau tikro portalo kūrėja.
  • Dainius Tulaba, vėlgi garsiojo portalo Eitne.lt atstovas, o taip pat ir FWD autorius, o taip pat ir šiaip išskirtinis žmogus, nes jo dėka mano kantuperis dabar veikia, nes jisai išgelbėjo mano kantuperio kabelį ir davė jį ponui Povilui.
  • Powiukė, kuri yra didžiausia Lietuvos elektroninės prekybos ekspertė ir socialinių tinklų žinovė, kurios kompetencija čia yra tobula.
  • Benamis, kuris yra jaunas studentas valkata ir benamis, kuris rašo blogą ir čia išvis fenomenas kažkoks nesuvokiamas – žiū, ateity kokiu nors Lietuvos prezidentu taps, po kokių 60-70 metų.
  • Ir žinoma, kad aš – Rokiškis Rabinovičius, kurį jūs garbinate, nes aš specialiai sėdėjau auksiniame narvelyje ant pranešėjų stalo ir visus hipnotizavau.
  • Aš čia atsiprašau, kad dar kažką praleidau, nes kadangi turiu vartyt melejonus, tai man teko iš konferencijos vis pabėginėt ir galų gale praleist patį tą normalų susipažinimo vakarėlį, taip kad dalis žmonių manęs nei nepamatė, manęs nepakalbino ar šiaip per mano nedamiegojimus prasprūdo (o kai reikia kaupt melejonus, tai ne miegas galvoj), kas yra juos liūdinantis faktas, bet jei čia skaitysit, tai neužmirškit atsižymėt man.

Šiaip jau dalyvių sąrašas skelbiamas BlogOut internete, ale čia pasakysiu vieną gėdą, kad BlogOut dėl kažkokių gėdingų techninių kliūčių nesugeba linkų sudėti į dalyvius, kas yra pravalas ir gėdingas fufelis, kuris, kaip aš tikiu, bus greitai pataisytas.

Aš čia dar noriu visgi pasakyti, kad be rėmėjų mūsų pasisėdėjimas nebūtų įvykęs, tad aš čia noriu pasakyti, kad Tele-2, kuri irgi turi blogą (ir beje, labai neblogą), čia pasireiškė labai įspūdingai, nes kiekvienam blogeriui padovanojo po matiūgatorių-rėktuvą, per kurį galima kalbėti savo kokias nors mintis tokiu garsumu, kad ir be jokių blogų pusė Vilniaus išgirstų, o jei matuojant kinietiškais PMPQ vatais, tai vieno tokio matiūgalniko galia būtų didesnė, nei planuojamos statyti Visagino atominės elektrinės.

Tiesa, visgi neapdairiai Tele-2 nepagalvojo apie tai, kad daugumai blogerių yra dzin visokie ten telefonų lošimai, taip kad akciją pasiūlė nelabai kokią. Čia būtų geriau buvę, jei savo išskirtinai įdomiais pranešimais garsėjantis Andrius Baranauskas būtų atvažiavęs ir kažką papasakojęs, tai kalbų būtų buvę labai daug, nes jo pranešimai tikrai puikūs būna. O dabar gi – atleiskit, pacituosiu:

Norit svajonių telefono? Rekomenduokit TELE2. Už tris atvestus klientus – naujas telefonas!

Čia šitokį tekstą prašė parašyti bloge, o už tai esą duos naują telefoną kažkam ten, kas pagal kažkokius ten reitingus kažką ten surinks ir taip toliau. Ponas Andriau Baranauskai, aš netikiu, kad čia tamsta šitą sugalvojote, taip kad tam, kas jį sugalvojo, duokite štai šitą nuorodą apie tai, kaip nereikia daryti reklamos bloguose. Čia, kiek mačiau, ponas Altajus visgi susigundė, tai kas nors už jį prabalsuokite pro kažkur ten ir duokite jam prizą, nes jis yra šventas žmogus, kuris tiki, kad mūsų švietimo sistemą galima padaryti geresne (ir išties bando tai padaryti), taip kad jam prabangus telefonas priklauso ir be jokių konkursų, nes taip turi būti ir viskas.

O štai tie Tele-2 rėktuvai-garsiakalbiai – tai tikrai puikus dalykas, kuris, sakyčiau, visiškai kompensuoja. Taip kad čia dėkui Tele-2, kad gavome rėmimą megafonais ir paskui galėjom gatvėj žmones kraupinti. O kraupinti žmones yra smagu, taip kad čia labai gerai.

Dar čia pasakysiu, kad ne vien aš čia rašau, nes bene pirmas iš visų apie vykstantį BlogOut parašė ponas Skirmantas Tumelis, kuris, deja, nedalyvavo, bet užtat visus labai aktyviai reklamavo, taip kad čia kažkaip įdomiai gavosi, kas yra gal ir labai gražu – jei jau nedalyvauji, tai dalyvauji netiesiogiai, kas labai pagirtina. O jau dar parašė prieš ar po ir ponas Dainius Radzevičius, ir ponas Altajus, ir ponas Žymantas Baranauskas, ir ponas Tomas Viluckas. Atleiskit, jei ką praleidau – parašykit čionais man, nes nespėjau beveik nieko sužiūrėt, nes suprantat, darbas, melejonai…

Čia, kadangi rėmėjai ne šiaip sau visgi remia, tai pabaigai pasakysiu, nes tai pritinka, kad rėmėjai būtų paviešinami, nes jie padeda geriems dalykams: Tele-2, Pixelmator, Valstybė, Neptūnas, Knygos.lt, Coffee Inn, AdSocial, FWD.

 


Kur ritasi pasaulis? Kalbainiai skaito Rokiškį Rabinovičių!

Avinas haliucinacija

Brangūs kalbainiai, aš jums pasižadu, kad aš apsaugosiu jus nuo lietuvių kalbos išnykimo

Ponai ir ponios. Štai ir atėjo momentas, kai jau viskas pasiekta šitame blogsferiniame gyvenime. Jūsų brangus, nekenčiamas, numylėtas ir plūstas Rokiškis Rabinovičius gali jau daugiau ir neberašyt, nes pasiekė viską, ko tik galėjo siekti. Taip, aš, jūsų skaitomas personažas, jau skelbiu jums, kad viskas, ko čia galėjau siekti, yra pasiekta ir aš nežinau, ko daugiau besiekt, nes šiandien pamačiau dalyką, kurio įspūdingumas sukėlė priepolį net ir man pačiam: į mane įdėjo savo puslapyje nuorodą ne kas kitas, o mano visaip narstyta VLKK – savo Spaudožvalgoje. Ir įdėjo nuorodą tiesiai į straipsnį apie sąryšius tarp kalbainių ir sovietžmogių. Aišku, tai ne koks perpublikavimas (nemanau, kad tai iš principo įmanoma), bet visvien tai man sukėlė tokį kognityvinį disonansą, kad jau man to ir pakanka.

Taip, aš jau galiu nerašyti daugiau šito blogo, kuriame vis taškausi visokiomis savo ir ne savo įžvalgomis bei šiaip durnystėmis. Nes jau viskas yra pasiekta. Mano mažas pasitaškymo blogas tapo kažkokia nesąmone, kurią kažkas iš kalbainių prilygino spaudai. Nes mano asmeninė nuomonė kalbainių manymu jau verta tiek pat, kiek ir didžioji žiniasklaida. Aš, ponai mano gerbėjai, esu monster-hamsteris, kuris kaip King-Kongas triuškina Lietuvos visuomenę – štai kokia yra toji esminė VLKK paskelbta žinia, kuri aiškiai matoma iš fakto, kad jie apie mane paskelbė.

Jau buvo kadaise nuostabybių, kai mano straipsnį kažkurį paskelbė Anarchija.lt (net neatmenu, apie ką) – ir tai nepaisant to, kad aš esu kardinaliai nekairysis. Buvo ir kartas, kai vėlgi kažkurį mano straipsnį paskelbė Patriotai.lt (irgi neatsimenu, apie ką) – ir tai nepaisant to, kad patys, žinote, kad čia nesuderinamumai irgi aiškūs. Dabar mane jau visai priplojo VLKK. Aš neturiu, ką daugiau pasakyti, nebent aiškumo dėlei paaiškinti, kaip įsivaizduoju, kas yra kalbainiai. Nes kartais vis kyla klausimai apie tai.

Kas yra kalbainiai ir kalbainystė

Kalbainis – tai ne pareigybė ir ne išsilavinimas. Kalbainiai – tai tiesiog neaukšto intelekto bei menkas žinias turintys asmenys, apimti ideologinio proto aptemimo – kalbainystės. Ir šis aptemimas tikrai ideologinis, nes paremtas idėja, esą kažkoksai menamas kalbos grynumas turėtų būti keliamas aukščiau žmogiškumo, paprastų bendravimo, informacijos keitimosi ir mąstymo poreikių. Kalbainystė mums teigia, esą mes negalime sakyti ir galvoti to ar ano, nes tai, esą, nelietuviška, neatitinka kažkokių ten normų ir taip toliau. Ir kalbainystė, šitai teigdama, nesiremia kokiais nors argumentais: ideologijai jų nereikia. Jai svarbu tiktai viena: ji turi stiprėti ir valdyti kuo daugiau žmonių.

Kalbainiškoji ideologija prasimuša iki absurdų – tai ten koks nors kalbainis pareiškia, esą priešdėlis da- esąs nelietuvišku, nes taip jie nusprendė ir viskas, o mokslinių dalykų jie čia nei nenagrinės, nes jei jau jie taip nusprendė, tai čia jų tradicija ir viskas. Tai ten kokie kiti kalbainiai sugalvoja, kad kabutės esą gali būti lietuviškos, kurios turi būti tiktai tokios ir ne anokios, o tai, kad jų susigalvotos kabutės tėra nesąmonė – tai nors kuolą ant galvos tašyk, jiems tai nieko nesako. Tai dar kiti kalbainiai susigalvoja lietuvinti visą kompiuterijos terminiją, nors net nesuvokia skirtumų tarp kompiuterių ir spaudos. Ir taip toliau, ir taip toliau.

Net nežinau, kas sukūrė žodį “kalbainis” – gal kartais nejučia jį paleido Algis Greitai, o gal ir kažkas kitas, senais laikais pasipiktinęs žodžio “hamburgeris” keitimu į žodį “mėsainis”. Nors galų gale per prievartą pastarasis keitinys ir buvo įdiegtas, istorija buvo kvaila: niekam nekliuvęs hamburgeris buvo paverstas lietuvybės priešu. Tad iš to ir kilo kalbos apie hamburgerių priešus – kalbainius.

Žinoma, VLKK yra pagrindinis kalbainių vadovavimo organas (kaip ir jo filialas VKI), nors ir nemanau, kad visi ten esantys yra kalbainiai. Nes, kaip jau minėjau, kalbainiai – tai ne pareigybė. Ir ne išsilavinimas. Net jei kalbainiai prasimuša į kalbos reguliavimo ir baudimo organus*.

Kalbainių būna įvairiausių – tai ir laikinai kvankštelėję mokinukai, kuriems smegenis pripudrino kokia nors lietuvių kalbainystės mokytoja, ir pamišę dėstytojai, kurie sugeba kokiam nors fizikos studentui numušti pažymį už kokią nors esą svetimybę. Savaime aišku, labiausiai pakvaišę kalbainiai dar nuo jaunumės tampa ideologizuotais tiek, kad nueina mokytis filologijų, o paskui prasimuša valdžion – kas į Lietuvių Kalbos Institutą, kas į Valstybinę Kalbos Inspekciją, kas į Valstybinę Lietuvių Kalbos Komisiją, kas dar kur nors.

Yra daug kalbainius skiriančių požymių – ir minėtas sovietiškumas, ir nesugebėjimas suprasti, kas ta kalba išvis per daiktas**. Ir tikėjimas, kad galima reguliuoti žmonių mąstymą, ir tikėjimas, kad kalba gali būti statiška, nekintama. Kalbainystė – tai ryškus totalitarizmas savo esme. Būtent todėl kalbainiai mums aiškina, ką mes galime galvoti ir kaip mes galime kalbėti. Visiškai, kaip George Orwell romane “1984″ – ten kalbainystė buvo vienas iš totalitarinio valdymo įrankių. Tačiau visa tai tėra kalbainystės požymiai, simptomatika.

Kalbainystė nėra išsilavinimas ar kokios nors pareigybės. Kalbainystė – tai tiesiog eilinė ideologija. Tarp kitko, labai įdomi ir gryna: tai ne šiaip kokie nors konstruktai apie socialinius teisingumus, o mąstymą apribojanti programa, kuri kartais užkrečia net ir visai protingus žmones. Štai čia mes ir susiduriame su pačia kalbos bei kalbainystės esme: kalba yra mažų mažiausiai tokia pat sudėtinga, kaip sudėtingiausias kompiuteris. Ir ant jos (būtent ant jos, kaip vykdymo sluoksnis virtualių mašinų steke) gali veikti įvairiausios programos. Kai kurios iš jų gali būti ir virusinės, užkrečiančios vykdytoją, apribojančios jo galimybes ir paskui intensyviai bandančios lygiai taip pat užkrėsti kitus. Tai būdinga įvairioms sektoms, tačiau tai lygiai taip pat būdinga kalbainiams.

Užkrečiančios programos yra labai paprastos savo esme: tereikia perimti kokį nors realybės interpretavimo gabalėlį, jį perduodant užkrečiančiam kodui, kad jis galėtų save kabinti prie visko, kas tik pasitaikys. Taip ir kalbainiška programa tėra toksai iškreipiantis realybę ir užkrečiantis ją gabalėlis kodo: bet kas gali būti pasakoma žodžiais, taigi, prie bet ko tas virusas ir kabinasi, priversdamas savo nešėją elgtis tam tikru būdu. Ir visiškai nesvarbu, ką kalbainiui besakytum apie kalbą – visą tai perima virusas, kuris, jei reikia, kažką užblokuoja kalbainio galvoje, o jei reikia – sugeneruoja kokią nors reakciją.

Taip, ponai kalbainiai, jei skaitote, tai čia apie jus: jūs tiesiog esate apsivirusavę per tą patį dalyką, apie kurį taip mėgstate aiškinti kitiems. Jūs apsivirusavę per kalbą, jūsų galvose sukasi kenksminga mąstymą blokuojanti programa, kuri riboja kalbos, o tuo pačiu ir viso mąstymo galimybes, tokiu įdomiu “kalbos grynumo” būdu perimdama asmenybės kontrolę.

Virusų gydymas labai paprastas: juos reikia tiesiog šalinti. Čia nėra vietos jokioms diskusijoms, nes su virusais niekas nediskutuoja. Taip ir su virusais, kurie yra apkrėtę jus, ponai kalbainiai, niekas čia nediskutuos. Jūsų virusus tiesiog reikia pašalinti ir jūs vėl būsite normalūs, mąstantys žmonės. Beje, NLP specialistų Lietuvoje yra. Ir manau, kad jums padėtų, galimai net ir už dyką, nes jiems tai būtų išskirtinai išgrynintas ir ryškus refreimingo atvejis, tiesiog nesulyginamas iššūkis. Taip, ponai kalbainiai, psichologai yra didesni kalbos profesionalai už jus.

Atnaujinta 2011 spalio 10 vakare:

Praėjus kuriam laikui VLKK esantys kalbainiai kažkaip apsižiūrėjo, į ką ir apie ką jie nuorodą įdėjo. Ir, savaime aišku, ištrynė viską be pėdsakų. Bet pas mane pėdsakai liko, nes aš tiesiog negalėjau atsigėrėti tuo jų internetu, į mane linkinančiu, todėl pasilikau jį atidarytą brauzerio tabe. Taip kad nedingo visi tie įrodymai. Štai jums žemiau viskas visame gražume:

VLKK reklamuoja Rokiškį Rabinovičių

Štai jums, kaip gražiai savo spaudos apžvalgoje VLKK reklamavo jūsų numylėtą Rokiškį Rabinovičių, pakolei nesusiprato, kad Rokiškis Rabinovičius ne tik ne spauda ir ne žurnalistika, bet netgi ir išvis nežmogus, o negana to, dar ir nesismulkinantis su žodžiais.

Dar čia galiu spėti, kad į mane VLKK turi labai teigiamą požiūrį ir labai nori, kad aš apie juos rašyčiau, nes paskaitė čia, kad aš žadu daugiau nerašyti, nes jau viskas pasiekta. Todėl matyt ir pašalino, nes nori, kad rašyčiau ir daugiau. Taigi, čia galime suprasti, kad VLKK keičiasi teigiama linkme ir mano įvairios įžvalgos tikrai padeda jų darbui. Aš netgi neabejoju, kad jie mane anksčiau ar vėliau pasikvies, kad aš juos pakonsultuočiau, kaip reikia dirbti, galvoti ir kalbėti.

 

————-

** Visada galima atskirti kalbainiškos ideologijos užkratą pagal vieną tipinį požymį: kalbas apie tai, esą “VLKK nebaudžia, VLKK gera, o baudžia tiktai VKI, kuri išties jums padeda geriau kalbėti”. Čia panašiai, kaip “Partija nebaudžia, partija gera, o baudžia tiktai KGB, kuri išties jums padeda geriau gyventi”.

** Kalbainiai visada yra įsitikinę, kad jie supranta, kas per daiktas yra kalba, nors bent kiek rišlesnio apibrėžimo, kuris leistų suformuluoti problematiką ar paaiškinti stebimus fenomenus jie niekad negali pateikti. Štai čia ir pamatome esminį skirtumą tarp talibano ir mokslo: šiuolaikinis struktūralistas jums gali pasakyti tik vieną dalyką: kad kalba yra nesuvokiamybė, apie kurią galim spėti tik tiek, kad tai yra kažkoks procesas (mažų mažiausiai, implementuojantis metateoriją), leidžiantis ir komunikuoti, ir mąstyti, ir pats veikiantis daugybės žmonių galvose. Išties kalba yra nesuvokiama, kaip Dievas (pats kalbos apibrėžimas kalboje – savo esme toks pat: “kažkas, kas yra viskas ir kartu daugiau, negu yra tasai tiesiog kažkas”). Čia galim dar prisiminti, kad ne veltui Biblija teigia, kad pradžioje buvo Žodis: išties mes negalim tvirtai pasakyti, ar mes mąstome, naudodamiesi kalba, ar atvirkščiai – kalba mąsto, naudodamasi mumis. Abi prielaidos tampa vienodai nepaneigiamomis, vos tik jas imi analizuoti ne marginaliai-kalbainiškai, o moksliškai, žvelgdamas į kalbą, kaip į matematinį kompleksą. Taip pažvelgus mums ir atsiskleidžia giluminė tikrųjų kalbainių esmė: tai lyg kokios laukinės beždžionės, šikančios ant altoriaus ir tepliojančios ant sienų šventykloje, į kurią įsiveržė.


PoPo chebra dauginasi

Turiu omeny, kad PoPo.lt chebra tiesiog šiaip daugėja, ir čia po truputį keliasi realūs unikumai. Baltasis Vaiduoklis pranešė apie tai žinią, o aš ją atkartoju.

Blogeriai

Kas yra labai nuostabu ir smagu su blogeriais - kad jie turi savo nuomonę ir visus gali išdėti į šuns dienas įvairiais būdais, atskleisdami netikėčiausius vaizdinių kampus taip, kad maža nepasirodys

Štai pirmasis – bene kiekvienam smegenų turinčiam žmogui seniausiai žinomas Kreivarankis, rašantis netikėtinai suvartytus filosofinius etiudus, nuo kurių kartais ir mane ištinka smegenų paralaksas, nes paskaitau ir imu nesuprasti. Neįtikėtinas žmogus, kurį aplankyti primygtinai rekomenduoju. O jei naudojate tą man nesuprantamą RSS, tai ir užsiprenumeruoti.

O antrasis (kiek suprantu, išties pirmasis, nes Kreivarankis paskui atėjo) – tai Pseudoistorikas, kuris kerta per smegenis irgi ne menkesniais būdais, taip pat visokius paralaksus sukeldamas. Todėl irgi jį rekomenduoju ir lankyti ir subskraibinti.

Trumpai tariant, čia nei kalbos negali būti, kad nepaskaitytumėt šių blogosferos metrų. Jau nekalbant apie tai, kad skirtingai nuo manęs, jie yra kultūringi žmonės.

 


Vėl apie blogosferą ir žiniasklaidą

Dėdė TrolisBlogosferoje PoKo.lt prezentacijos dėka prasidėjo tokia įdomi diskusija apie žiniasklaidą ir blogerius, kad ir aš įkišiu čia savo trigrašį. Pradėjo ginčus Dansu Dansu, karkteldami apie tai, kad blogeriai yra niekam tikę, nes jų lankomumai neaiškūs, o tada dėjo Commonsense.lt , parašę, kad žiniasklaida – tai kombikormas broileriams*. Čia ir yra tiesa, kurią subtiliai įvardino Poko.lt kitame įraše, apie kokybę: didesnė dalis žiniasklaidos – tai smegenų krušimo fabrikas, auginantis idiotus.

Kas yra idiotas? Ogi tas pats broileris, kuris šeriamas standartizuotu maistu, tinkamu visiems broileriams. Jei esi nestandartinis – esi niekam nereikalingas, nes neši mažai pelno. Atitinkamai – ir neįdomus visokiems reklamdaviams. Nes reklamdaviams reikia milijoninio Delfi, kuris daro įspūdį Dansu Dansu. Ir tai pakankamai įdomu, kai paanalizuoji kiek giliau.

Atsimenat gal, kaip kažkada rašiau apie muzikos industriją? Vertelgoms neįdomūs tokie atlikėjai, kaip Iron Maiden, Deep Purple, Uriah Heep ar dar kas nors savito. Nes tokią muziką mėgsta specifinė, išranki publika, o rimti atlikėjai – įnoringi, sunkiai atrandami talentai. Todėl muzikos industrija augina silpnaprotiškas Justin Bieber ar Lady Gaga tipo žvaigždutes. Kur visiškai nesvarbus atlikimas. Lady Gaga turi pyzdutę, kurią kartais nuo scenos parodo savo gerbėjams, o tie ima svaigti – jiems to ir pakanka. Visa Lady Gaga muzika parduodama ne kaip muzika, o tiktai kaip priemonė paauglių onanizmui. Tas pats metodas puikiai veikia abi lytis: Justin Bieber turi bybiuką, kurio nerodo, bet apie kurį leidžia pasvajoti ir pasitrinti į kėdės kampą visokioms jo klipus žiūrinčioms paauglėms. Joms to irgi pakanka.

(continue reading…)


  • Rokiškis Rabinovičius

    Rokiškis Rabinovičius
  • Šį tinklapį gina BATGA-A

    Šį tinklapį gina BATGA-A
  • Garbiausi mėnesio fleimeriai

  • Archyvai

    Kalendorius

    Spalio 2014
    P A T K P Š S
    « Rugs    
     12345
    6789101112
    13141516171819
    20212223242526
    2728293031  
    Copyright © 2010 Rokiškis
    iDream theme by Templates Next | Powered by WordPress
    Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex