Author Archives: Rokiškis Rabinovičius

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Kodėl jokie bitkoinai niekad netaps realia valiuta

Bitkoinų mylėtojai nuolat skelbia apie tai, kaip auga ir auga bitkoinų pardavimo kainos. Taip, lyg tai būtų kažkoks stebuklas, įrodymas jog tie bitkoinai vis labiau pripažįstami ir kad jie visur išplis. Deja, tai išties rodo visiškai priešingą dalyką – ekonomikoje jis žinomas kaip defliacija ir iš to kylanti stagfliacija. O pastaroji visada reiškia ekonominį kolapsą.

Bitcoin kaina auga – todėl jis ir traukia. Ir kartu tame kainos augime yra priežastis, dėl kurios bet kokia Bitcoin paremta ekonomika yra pasmerkta kolapsui. Doleris patiria nedidelę infliaciją, o todėl juo paremta ekonomika klesti.

Kadaise kilusi Didžioji depresija yra bene geriausiai žinomas defliacijos ir stagfliacijos problemų pavyzdys. Pakanka jį žinoti ir viskas – bitcoin ateitis yra aiški.

Šitas straipsnis, beje, skirtas tiems, kas jau kažkiek žino apie ekonomikos procesus – todėl jame nėra didelių paaiškinimų, o jis pats – panašesnis į pastabas. Neskaitykit, jei tame nesigaudote.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie atseit deginamas Vanagaitės knygas ir esą cenzūrą

Niekas tų Rūtos Vanagaitės knygų nedegina. Jos yra tiesiog nurašomos į makulatūrą. Tačiau itin įspūdingai atrodo, kai būrys priedurnių ima skleisti visokius šūdus apie tai, paversdami visą situaciją kažkokiu absurdu. Tai aš jums paaiškinsiu, kame čia išties yra absurdas. Ir kiek šitoje istorijoje bei tokiuose aiškinimuose yra melagingumo, dabar jau skleidžiamo per įvairiausias skirtingas skyles.

Kai jau būna daug melo, tai jo būna labai daug. Melas, kuris dangstomas melu, kuris vėl dangstomas melu, kuris paskui dar dangstomas melagingais atsiprašymais ir melagingais aiškinimais apie klaidas, o paskui vėl melu apie deginamas knygas ir cenzūras.

Pradėkim nuo paprasto dalyko: kalbas apie knygų deginimą paskelbė pati Rūta Vanagaitė. Ne leidykla, ne dar kažkas, o ji pati – pareikšdama, kad čia esą vat taip viskas baisiai.

Ką padarė Alma Littera? Ji tiesiog pasakė, kad nieko bendro nei su Rūta Vanagaite, nei su jos rašymais nenori turėti. Ir viskas.

Alma Littera niekuo nėra įsipareigojusi Rūtai Vanagaitei ir anei niekaip neprivalo nei platinti tų knygų, nei kažkaip tos autorės leidybą remti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Viskas, ką verta pasakyti apie Rūtos Vanagaitės aiškinimus

Yra vienintelis dalykas, ką tereikia žinoti apie Rūtą Vanagaitę – tai, ką ji išties pasakė. Ką ji pasakė.

Rūta Vanagaitė, remdamasi NKVD/KGB duomenimis, paskleidė kalbas, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas save žalojosi, o saugumiečiai jį tik gelbėjo. Ir dar papasakojo, kad Vanagas buvo NKVD/KGB agentas, mylėjo Sovietų Sąjungą ir taip toliau.

Šitas šunelis buvo tik savo išvaizda bjaurus. Išties nieko tokio, jei išvaizda bjauri. Visokių būna žmonių. Atsiprašau, norėjau pasakyti, kad visokių būna šunų. Išvaizda nieko nereiškia. Kažką reiškia tie dalykai, kuriuos mes darome ar sakome.

Tai yra tiesiog šlykštu. Žmogų kankino metus laiko, jam išdūrė akį, jį daužydavo iki sąmonės netekimo, jį iškastravo, jį kankino tol, kol jį ištiko koma, paskui gaivino kad galėtų toliau kankinti, vėl kankino, vėl gaivino, vėl kankino – o paskui, kankinimais privestą iki visiškai neįmanomos gyventi būsenos, atseit „teisė“.

Rūta Vanagaitė paima kankintojų dokumentus ir, jais remdamasi, kaltina auką jos kankintojų nusikaltimais.

Tai yra pati šlykščiausia melo rūšis, kokią galima įsivaizduoti. Tiesiog pati šlykščiausia.

Kaltinti nesuvokiamai klaikiai nukankintą žmogų tuo, kad jis pats save nukankino. Kaltinti nukankintą žmogų tuo, kad jis buvo kankintojų agentas. Kaltinti nukankintą žmogų jo budelių nusikaltimais.

Jūs stebitės, kad paskui Rūta Vanagaitė pasakoja, esą buvo ne taip suprasta? Stebitės, kad ji kažkur ten Rusijoje svaigsta apie tai, kaip būtų gerai, jei Putinas užimtų Lietuvą? Stebitės tuo, kad vieną dieną pradėjusi kalbėti apie esą neteisingą jos kalbų interpretavimą, paskui ji vėl paleidžia savo ankstesnes kalbas Rusijos propagandai?

Jūs stebitės tuo, kad pati Rūta Vanagaitė papasakoja kažką apie knygų deginimus, lyg ne jinai tai būtų pasakius, o kažkas kitas? Jūs stebitės? Jūs stebitės Vanagaitės kalbomis apie tai, kad Vanagas buvo žydšaudys?

Nieko nereikia žinoti ir kalbėti apie Rūtą Vanagaitę, išskyrus tai, ką ji pati pasakė.

Pakanka žinoti tai, ką ji išties pasakė.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kriptovaliutos? Piramidės.

Visokios kriptovaliutos ir svaigstantys apie jas veikėjai mane jau ima daknisinėti. Kodėl? Todėl, kad svaigsta apie paprasčiausią muilo burbulą, kuris yra tiesiog muilo burbulas ir viskas. Toks burbulas, kuriame nėra nieko tikro, o atitinkamai – nėra apie ką ir kalbėti. Savo finansine esme tos kriptovaliutos yra Charles Ponzi investicinių schemų palikuonės – liaudiškai kalbant, paprasčiausios piramidės.

Senovės Egipto civilizacija turėjo kosmines technologijas. Tos technologijos jau anais laikais leido naudoti kriptovaliutą, užkoduotą hieroglifais. Mes atradome naują būdą, kaip sukurti kriptovaliutą, kurios vertė augs. Teliko visai nedaug programavimo darbų. Jūs galite nusipirkti iš mūsų akcijų, nes jei mums pavyks, tai vienas euras jūsų šiandieninių investicijų gali atispirkti dešimtis ar šimtus kartų. Naujoji valiuta vadinsis TokenŠick. Arba ne, ŠikenDesk. Arba ŠūdenCoin. Ar Šiterium. Pirkite jau dabar. Jūs matėte, kaip auga Bitcoin! Nepraleiskite progos!

Praktinės piramidinės schemos turi porą esminių požymių:

  • Produktas, kuris siūlomas, neturi realios vertės arba ta vertė yra apgaulinga.
    • Realios vertės nebuvimo atvejis – tai, pvz., kai siūlomos kokios nors įmonės akcijos, nors ta įmonė nieko negamina. Taip pat gali būti siūlomi ir kokie nors kiti vertybiniai popieriai (investiciniai sertifikatai, naujos valiutos ar dar kas nors), sakant kad esą čia yra vertė, nors realios vertės už to nėra.
    • Apgaulinga vertė – tai kai siūlomas kažkoks produktas (paprastai tam, kad būtų išvengta pavadinimo piramide), tačiau reali vertė sudaro tik labai menką pardavimo kainos dalį. Pvz., siūlomas koks nors šampūnas už 100 eurų, nors jo savikaina ir realios savybės atitinka šampūną, kuris parduotuvėje kainuoja 5 eurus. Likę 95% – tai tiesiog kaina iš oro.
  • Produktas, kuris yra siūlomas, yra perparduodamas, siūlant pirkėjui iš jo uždirbti. Uždarbio variantų gali būti įvairių. Paprastai – arba tiesiogiai, arba netiesiogiai.
    • Tiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti su nuolaida ir sakoma, kad parduosi už kainą, kuri išties yra daug didesnė.
      • Atvirkščias tiesioginio uždarbio variantas – siūlyti be nuolaidos, sakant, kad vertė labai sparčiai kyla ir dar labiau kils.
    • Netiesiogiai – pvz., kai tau siūloma pirkti akcijas ir sakoma, kad atgausi pinigus per dividendus, kuriuos išmokės vertybinių popierių leidėjas.
    • Užturbintos schemos gali numatyti dar ir kokių nors premijų suteikimus arba papildomas, didesnes nuolaidas už tai, kad atvedei naujų pirkėjų.

Schemos kūrėjai paprastai uždirba iš to, kad jie tampa to menamą vertę turinčio produkto tiekėjais. Jie tą produktą daro ir parduoda. Išvystytų schemų atveju produkto tiekėjas gali valdyti netgi mažumą rinkos (ir tuo remdamasis, aiškinti, kad jis tiesiog yra vienas iš daugelio žaidėjų, o todėl esą nieko nelemia ir – atseit sąžiningai viską daro), bet dėl to, kad visvien turi produktą, kurio vertė auga, užsidirba pinigus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie politinius krachus

Per paskutinius mėnesius mes matėme nemažai visokių bardakų politikoje. Kai kurie tuo džiaugiasi, kai kurie tuo piktinasi. Aš čia siūlyčiau geriau sunerimti ir kartu pasidaryti labai, labai atsargiais. Politiniai bardakai baigiasi ne tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, geresni. Politiniai bardakai baigiasi tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, blogesni. Kitaip tariant, ateina vis naujos, ir labiau išprotėjusios populistinės jėgos.

Laikas jau galvoti apie tai, kur eina populistiniai rinkėjai.

Prisiminkime valstiečių pergalę rinkimuose į Seimą:

  • Valstiečiai ir žalieji iki tol surinkdavo kokią 1 vietą per rinkimus. Kitaip tariant, pagal savo įtaką jie buvo faktinis nulis.
  • Subyrėjo ir išsidaužė Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Liko šių partijų rinkėjai.
  • Dalinai nudužo Liberalų sąjūdis, vėlgi liko jų rinkėjai.
  • Už ką balsavo dalis libų, o taip pat dauguma DP ir TT rinkėjų? Aišku gi už ką. Už tą partiją, kuri buvo nulis, o staiga tapo didžiausia Seimo jėga.

Esminis supratimas, kurį būtina turėti – tas, kad maždaug pusė rinkėjų balsuoja už populistų partiją. Populistų partija – tai ta partija, kuri vis dar neapsidirbusi, todėl neturi neigiamų konotacijų, ir kuri žada ką papuola, o todėl visiems atrodo lyg puikiausiai tinkama.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter