Author Archives: Rokiškis Rabinovičius

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Sociopatinė Kremliaus demagogija, vertimas

Po pasaulyje pagarsėjusios istorijos, kur Rusijos specialiosios tarnybos pasikėsino nužudyti buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį Juliją Skripal, matome labai labai keistas ir kartu visą realybę atskleidžiančias Kremliaus reakcijas. Panašu, kad Kremliaus veikėjai apsiskaičiavo – skirtingai, nei Aleksandro Litvininekos atveju, Didžioji Britanija neužsiėmė metų metais trunkančiais kriminaliniais tyrimais, kurie tiesiog neįmanomi, kai organizatoriai ir vykdytojai slepiasi Rusijoje.

Sociopatija nuo seno buvo būdinga KGB veiksmams – tai žmonės, kurie neribotai gali meluoti bet ką, žmonės, kurie nesiskaito su jokiu žmogiškumu ir jokiomis moralės normomis. Ką nors nužudyti, apvogti, apkaltintai nusikaltimais aukas – tai visiškai jiems įprasta. Vladimiras Putinas buvo vienas iš tokių KGB veikėjų. Visa Kremliaus retorika irgi demonstruoja atvirai sociopatinį mąstymą.

Didžioji Britanija akivaizdų atvejį įvardino, kaip akivaizdų: žmones nuodyti Novičok nuodais pajėgi tiktai Rusija, tiktai Rusija pajėgi šį nuodą gaminti gryname pavidale (t.y., „military grade“ – pakankamai išvalytas nuo priemaišų), tiktai Rusija tą nuodą gamino ir, kas akivaizdu iš Skripal nuodijmo – gamina ir dabar, ir tiktai Rusija turėjo priežastį tam nuodijimui.

Neužmirškim, kad specialiosios tarnybos turi ir dar kai kurių, savų informacijos kanalų, kurie būna neskelbiami, tačiau kuriais pasiremia vyriausybės, darydamos sprendimus – galime neabejoti, kad Jungtinė Karalystė turi ir daugiau įrodymų apie Rusijos nagus.

Tai sena KGB taktika, kai Rusiją išdavę agentai yra persekiojami ir žudomi, ir tai daroma tokiais būdais, kad kiltų kuo daugiau triukšmo ir kuo labiau būtų įbauginti kiti, kurie gali pabėgti. Tik šį sykį ta taktika ėmė ir nesuveikė taip, kaip veikdavo anksčiau. Vietoje to, kad būtų dar vienas atvejis, kur visiems viskas akivaizdu, o niekas esą įrodyti nieko negali (prisiminkim, kaip viskas vyko Aleksandr Litvinenko atveju), gavosi atvejis, kur Didžioji Britanija pasakė tai, kas visiems akivaizdu.

Bene didžiausias stebuklas šioje istorijoje yra tai, kad Didžioji Britanija (ir, galimai JAV ar Prancūzija) paaiškėjo turinčios priešnuodžių, kurie gali padėti nuo zomano efekto, t.y., nuo anksčiau negrįžtamu laikyto acetilcholinesterazės ardymo: nepaisant aiškių prognozių, atrodo, kad ir Sergej Skripal, ir Julija Skripal visgi atsigavo, ir atrodo, kad be negrįžtamų smegenų pažeidimų, kokius gali sukelti zomano efektą turinčios medžiagos.

Priminsiu tik tiek, kad Novičok nuodingumas toksai didelis, kad mikroskopinis lašelis, pakliuvęs ant odos, žmogų nužudo per kelias minutes. Dozės, kurios yra dešimtis ar šimtus kartų mažesnės už mirtinas – pažeidžia ir centrinę, ir periferinę nervų sistemą, t.y., sukelia negrįžtamą paralyžių ir daug metų trunkančią komą, iš kurios niekas neturėtų atsigauti.

Pagal viską sprendžiant, toksai ir turėjo būti nuodijimo tikslas – nunuodyti ne iki galo, o panašiai, kaip radioaktyviu poloniu buvo nunuodytas Aleksandras Litvinenko: taip, kad auka kuo ilgiau (mėnesius ar metus) kankintųsi, kad apie ją būtų ilgai kalbama ir kad visi potencialūs perbėgėliai būtų kuo labiau įbauginti.

Continue reading

Zomano efektas, Novičok ir kiti cheminiai ginklai

Tą istoriją apie tai, kaip vidury baltos dienos buvo nunuodytas buvęs šnipas Sergej Skripal ir jo dukra Julija Skripal, ko gero visi jau girdėjote. Ir girdėjote jau ir visokių kalbų apie tai, kas yra Novičok (angliškai – Novichok, iš rusų kalbos išvertus, tai reikštų naujoką). Taip, Novičok yra apie 1980-1990 metus sovietų kurtas visai naujos kartos cheminis ginklas. Kadaise, beje, jau truputį apie jį rašiau.

Tokios apsaugos pakaktų dauguma atvejų, tačiau jei naudojamas VX, ji nepakankamai efektyvi. Novičok atveju tokia apsauga jau gali būti mažai veiksminga, tik dalinai teapsauganti.

Kad nuodijimą surengė Rusija – vargu, ar galima abejoti: nei pačias tokias medžiagas kažkas galėtų lengvai susintetinti, nei kažkas galėtų gauti iš to kokios nors naudos. Priežastys irgi aiškios – tai labai seniai žinoma KGB (FSB) ir GRU taktika – užtikrinti, kad visi jų darbuotojai ir agentai žinotų, jog jei išduos, bus nužudyti, ir nužudymas bus baisus, ir įvykdytas nesiskaitant su jokiomis priemonėmis.

Rusija šiuo metu įtariama jau keliolika Didžiojoje Britanijoje įvykdytų nužudymų, surengtų per Vladimiro Putino valdymo laikotarpį. Sergej Skripal atvejis čia primena Aleksandr Litvinenko nužudymą poloniu: jis toks pats įžūlus, atviras ir baisus. Kai kuriais atžvilgiais – gal netgi baisesnis. Nes su zomano efektu.

Apie zomano efektą papasakosiu kiek vėliau, tačiau išsyk pasakysiu tiek: labiausiai tikėtina Skripal atvejo baigtis bus tokia, kur abi aukos daug metų liks komoje – iki pat mirties. Ir niekada neatsigaus. Juos bandęs gelbėti policininkas – visam gyvenimui liks suparalyžuotas ir su sunkiai pažeistomis smegenimis.

Kaip ir Aleksandr Litvinenko atveju, Rusija čia tiesiog demonstruoja saviškiams, kas jų laukia, jei jie pabandys pabėgti nuo darbo Vladimirui Putinui – lėta, ilgai ilgai besitęsianti agonija.

Oficialios Rusijos reakcijos į Didžiosios Britanijos įvardintus kaltinimus – irgi tipiškos, tik leidžiančios spėti apie vis labiau augančią Vladimiro Putino beprotybę: Rusija jau spėjo užsiminti Didžiąjai Britanijai apie tai, kad turi branduolinį ginklą, ir įteikti protesto notą, ir netgi apkaltino Didžiąją Britaniją, kad čia būtent šioji nesilaiko tarptautinių sutarčių dėl cheminio ginklo draudimų.

O dabar – daug daug medžiagos tam, kad gautumėte vaizdą apie tą Novičok ir kitus nervus paralyžuojančius cheminius ginklus.

Continue reading

Paneigimas ryšium su Ktulhu pasirodymu Seimo požemiuose

Ponai ir ponios. Šiuomi noriu paneigti bet kokias insinuacijas, kad aš žaidžiu dvigubus žaidimus ir esu kaip nors susijęs su prieš kelias dienas įvykdytu Ktulhu kankinių šventyklos (oficialiai vadinamos Lituanicon) surengtu paminklo-altorėlio atidengimu Vilniaus Lukiškių aikštėje. Visos šios insinuacijos, kaip ir teiginiai apie psichotroninių priemonių naudojimą – tai visiškai melagingos nesąmonės.

Šis gražus paminklas yra skirtas vilniečiams bei visiems Lietuvos žmonėms džiuginti. Jis skleidžia šviesą, gėrį ir laimę.

Tap pat neigiu bet kokias savo sąsajas su reptilijanais iš Alfa Centauro žvaigždyno. Tai, kad Sektorius „גן עדן יהודי מס ‘420“ yra tas pats, kuriame čia aš tvarkausi Visatos valdymo reikalus, yra niekaip nesusijęs. Visi bandymai tai teigti yra bjaurus apkalbėjimas, kuris skleidžiamas tiktai dėl to, kad visiškai nukalkėję, apvarvėję, supuvę ir nudžiūvę besmegeniai pavyduoliai nori paskleisti visokį purvą apie mane. Tai toks žemas lygis, kad šitaip elgtis galėtų nebent kažkokios šiukšlynų katės.

Iškilmingai atidarytas Ktulhu paminklas Vilniuje – tai pirmas žingsnis į žmonių susitaikymą, santarvę ir gerovę. Jis skleidžia džiaugsmą ir laimę.

Mes negalim užmiršti, kad Ktulhu dvasia yra didelė ir gili, ji visaapimanti ir skleidžianti šviesą. Praregėjimas tesuburia žmones, tegul didi tūkstantmečių dvasia sugrįžta į žmonijos širdis! Menki žmogiūkščiai, melskitės man!

Noriu paneigti visus teiginius dėl psichotronų, kuriuos naudojau žmonėms apspinduliuoti. Šios importinės technologijos, sukurtos geriausiose Alfa Centauro laboratorijose ir pagamintos kokybiškiau, nei japoniški televizoriai, yra tik dar vienas negeranorių šmeižtas, nukreiptas prieš mane. Nenaudojau jokių psichotronų ir nesiruošiu paneiginėti visokių man primetamų nesąmoningų kaltinimų!

Taip pat neigiu ir tai, kad šitoksai psichotronas yra įrengtas Ktulhu paminkle, skirtame Ktulhu minčių retransliavimui visos Lietuvos mastais. Tai netiesa.

Taip pat noriu paneigti ir tai, kad esą kažkokių kaimo neopagonių atėjimas į valdžią – tai mano nuopelnas, ir kad specialiai Seimo požemiuose įrengtame baseine gyvenantis Ktulhu sukuria tuos proto aptemimus, kuriuos pamatome Seimo narių veikloje. Ktulhu negali sukurti jokių tokių proto aptemimų, nes jis nedaro nieko kenksmingo žmonėms. Taip pat informuoju, kad Seimo baseine niekada Ktulhu nebuvo, tai yra melagingi išsigalvojimai.

Mažas Ktulhu lerviukas, toksai mielas ir atnešęs džiaugsmą, trumpam pasirodė šventinį paminklo atidarymo vakarą. Žmonės jam meldėsi ir buvo labai laimingi.

Taip pat kategoriškai neigiu žiniasklaidai išsiuntinėtas insinuacijas, kad esą prieš porą savaičių, Vasario 25 dieną, vykdydami kažkokias apeigas, Seimo koridoriais keturiomis ropinėjo ir gyvulių balsais bliovė 6 ministrai, 60 Seimo narių ir 600 slapta atvežtų avių. Tai insinuacijos, nepatvirtintos faktais, jokių avių ten nebuvo, o tik kažkurios partijos nariai, suvažiavę į Baisių apeiginę sesiją.

Paskui jie visi esą maudėsi ir rengė orgiją baseine, kuriame Ktulhu čiuptuvai jiems kažką darė. Panašiai, kaip japonų multikuose, kurių jūs per teliką nepamatysite, nes per teliką tokių nerodo.

Visa tai yra melas ir išsigalvojimai. Ši veikla nieko bendro išvis neturi su Ktulhu ir Ktulhu to sukelti negalėjo. Tai visiškas atsitiktinumas ir niekaip nesusiję. Visiškai tai neigiu, nes tai nesąmonė. Nėra jokių įrodymų, kad tai buvo, nes visi faktai yra melagingi. Tai ne baltasis Ktulhu, o tiesiog šiaip kažkokie balti arkliai. Aš nekėliau jokiems nariams jokių psichozių ir aš nesu joks baltasis arklys.

Kalbas, kad visokie seimūnai vartoja nelegalų alkoholį, nelegalias tabletes ir nelegalias žoles, neigiu kategoriškai. Taip pat neigiu ir teiginius, kad Ktulhu sukelia tokius pat efektus, kai užsimano. Tai niekuo nesusiję.

Jūsų kaltinimai dėl to, kad aš kiekvieną šeštadienį dalyvauju juodosiose mišiose, kurias rengia Ktulhu kankinių šventykla – tai piktinantis šmeižtas. Jūs neturite jokių įrodymų dėl to. Jei jau iš kažkur išgriebėte tokius faktus, tai ar tikrai matėte tai savo akimis, ar remiatės nepatikrintais gandais? O jei remiatės tuo, ką matėte, tai kas jus ten įleido? Pateikite įrodymus, vardus, pavardes.

Bet kokie teiginiai, sakantys, kad aš turiu planetos pirkimo reikalų su abiem pusėm ir derinu kažkokius pasidalinimus tarp Ktulhu ir Alfa Centrauro reptilijanų – tai juokingas išsigalvojimas, skleidžiamas tiktai tokių atmatų, kurios netiki nei techniniu progresu, nei dvasingumo pergale.

Taip pat melas, kad Lituanicon išties yra santrumpa nuo Lituanicoin Blockchain Incorporated, pašalinus vieną raidę, kuri rodo sąsajas su pinigais, kad niekas nesuprastų, jog tai pinigai ir jie yra manęs. Ktulhu su tuo išvis niekaip nėra susijęs.

Ktulhu paminklas Lukiškių aikštėje buvo pastatytas savaime, jokios organizacijos ir statytojai to nedarė, jokių faktų dėl to jūs neturite. Nėra jokių įrodymų, kad tame dalyvavo nors vienas koks nors žmogus ar kad tame dalyvavau aš. Visa tai netiesa ir šmeižtas. Tokio paminklo nebuvo.

Informuoju jus, kad ir Centauro Alfa, ir reptilijanai, ir psichotronai, ir Ktulhu, ir jo paminklas, ir Ktulhu kankinių bažnyčia, ir bet kokios manęs sąsajos su šiomis grupuotėmis bei reiškiniais – tai tikrovės neatitinkanti informacija, faktų iškraipymas ir melagingos naujienos (angl. „fake news“).

Prašau iš visur nedelsiant pašalinti bet kokią mane šmeižiančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją. To nepadarius, imsiuosi griežtų priemonių, kurios užtikrins, kad Ktulhu kankinių bažnyčia turės iš ko daryti savo apeigoms skirtus aukojimus.

Taip pat reikalauju nedelsiant sunešti man pinigus.

Lazerių stebuklai ir Kovo 11

Šitą visiškai užribinį, realiai nesuvokiamą dalyką aš pamačiau prieš porą dienų, kai Sergejus Orlovas pašarino labai keistas lazerio spindulio nuotraukas Facebook. Labai labai keistas nuotraukas, kurios buvo tokios, kaip čia pasakius. Tokios, kur žiūri ir nesupranti, ką išties matai, nes išties tai lyg ir kažką matai, ir supranti, kad matai tokią interferenciją, bet supranti, kad taip negali būti. Nu negi gali būti?

Čia yra vienas spindulys, o ne krūva spindulių. Ir čia spindulys išilgai, o ne skersai. Čia ne koks atspindys ant sienos. Įsivaizduokite, kad kažkur po Gedimino stulpais, kažkur apačioje yra vienas prožektorius, ir jis šviečia, o ore jūs matote šitokį vaizdą. Nelabai gaunasi įsivaizduoti, kaip taip gali būti? Tai čia banginė fizika tokia.

Čia yra visiškai pamišęs dalykas. Šitus vaizdus jums duoda Sergejus Orlovas ir Fotoninių technologijų industrinė laboratorija, kuri yra Fizinių ir technologijos mokslų centre. Jei jums atrodo, kad jūs neteisingai supratote kažką, nes negali taip būti – tai žinokite, kad jūs supratote teisingai. Nes tai kaip tik tai, kaip negali būti, bet yra. Čia vienas spindulys ir tas vaizdas – tai ne spindulio skerspjūvis, o vaizdas išilgai spindulio.

Kaip tai vekia? Ogi per fazių sukiojimą, kaip fazinėmis gardelėmis. Šviesos bangos yra bangos, ir galima jas, tiksliau tuos bangų bangavimus visaip sukioti ir banguoti. Ir paskui gauti tokius fokusus, kaip visaip keistai susukti spinduliai.

Šie fokusai yra pats pasaulinio mokslo avangardas, grynas cutting-edge. Ir tai daroma Lietuvoje, ir tai daroma Kovo 11 proga.

Continue reading

Apie internetinius rinkimus

Šiuolaikinė vyriausybė nutarė jau siųsti į Seimą priėmimui visą tą internetinių balsavimų įstatyminį reikalą. Nors kalbos apie problemas yra senos, bet demagogijos netyla ir kai kurie iš politikierių vaizduoja tiesiog neaišku ką, lyg negirdėdami jokių argumentų ir tik pezėdami nuvalkiotus senus pezalus apie tai, kaip internetiniai balsavimai yra modernu ir panašiai.

Čia kažkaip ieškojau iliustracijų su nesakysiu kokiu žodžiu, kuris man kelia asociacijas su tais internetų rinkimais. Ir radau šitą paveiksliuką – jis tiesiog puikiai demonstruoja kažkokį nuoširdų internetinių balsavimų entuziastą.

Aš jums dėl to tiesiog paduosiu kratinį minčių iš savo galvos, kad būtų aiškiau, ką aš galvoju. Jei kažkur suklysiu – pataisykit. Aš kartais klystu. Būna.

Va tokios mintys, tikiuosi, kad pakankamai paprastos ir aiškios:

  • Estijoje internetinis balsavimas nepakeitė rinkėjų aktyvumo kaip nors kardinaliai. Balsavo tie, kas ir taip balsuoja.
  • Estijoje buvo skandalų, kur kažkokie valdantieji, diegę internetinius rinkimus, buvo kaltinti balsų falsifikavimu savo pačių partijoje, naudojant elektronines sistemas
  • Estijoje buvo ir skandalų su įtarimais, kad internetiniai rinkimai naudojami balsų supirkinėjimui
  • Pasaulio ekspertai jau ne pirmus metus siūlo Estijai užsidaryti tuos internetinius balsavimus, nes tai didžiulė saugumo skylė.
  • Kai kurios kitos šalys, pvz., Suomija, irgi yra bandžiusios internetinius balsavimus. Ir juos uždarė, nes paaiškėjo panašūs dalykai, kurie paaiškėjo ir Estijoje: patikimų rinkimų taip užtikrinti neįmanoma.
  • Kadangi internetinis balsavimas gali būti visur, supirkinėti balsus yra ypatingai, tiesiog kraštutinai lengva, ko nėra įprastų rinkimų atveju. Įprastuose rinkimuose gaunasi labai sunkiai nuslepiamos karuselės su balsavimų autobusiukais, kai internetuose viską galima paslėpti. Kompiuterį galima net į namus balsuotojui atvežti.
  • Yra didžiulė rizika dėl to, kad internetinis balsavimas įgalins kai kuriuos veikėjus visiškai kontroliuoti, už ką balsuoja, pvz., jų darbuotojai. Tokie veikėjai gali ir šiaip reikalauti subalsuoti, ir po rinkimų dar tikrinti balsavimą, ir t.t..
  • Anoniminis balsavimas čia išvis neįmanomas, nes neįmanoma patikrinti balso ir kartu užtikrinti, kad balsas liks nemodifikuotas, kai nėra saugomi jokie duomenys apie balsuotoją ir jo balsavimą. Anonimiškas balsavimas yra sąlyga, kuri užtikrina, kad jei kada nors Lietuva būtų okupuota, okupantui nesigautų lengvai sufalsifikuoti rinkimų.
  • Jei balsavimas būtų neanoniminis (t.y., prieštaraujantis Konstitucijai), t.y., kiekvienas žmogus galėtų pasitikrinti savo balsą (tas balsas būtų žinomas ir atsekamas balsavimo organizatoriams), falsifikavimo galimybės niekur nedingtų – visvien lieka visiškai nematomai skaičiuojamos balsų sumos.
  • Rusija turi elektroninius balsų skaičiavimus. Žinote, kaip jie veikia? Ogi taip, kad net per TV parodo kartais balsų sumas, kurios didesnės už 100%. Nes kaip jie nori, taip tos sistemos ir veikia. Ir labai juk patogu – niekas nemato ir patikrinti nieko negali, nes viskas kompiuteriuose.
  • Mes galime stebėti popierinių biuletenių naudojimą ir skaičiavimą gyvai – kiekvienas gali tapti rinkimų stebėtoju. Elektronų kompiuteriuose niekas negali stebėti.
  • Kompiuterių specialistai ir programuotojai yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir kiti. Ir kompiuteriai nedaro jokių stebuklų – tačiau yra bepročių, kurie įsivaizduoja, kad „jei rinkimus skaičiuos kompiuteris, tai viskas bus gerai“
  • Kompiuteriuose esančią informaciją keisti yra labai lengva: įsivaizduokite, kad dirbate su kokiu nors ekseliu – vat pakeičiate ką norite kaip norite ir gaunate tai, ko norite. Ir tai yra tuo lengviau, kuo didesnių mastų keitimus reikia daryti. Norint pakeisti 100000 popierinių biuletenių, reikia daugybės darbo ir daugybės žmonių. Norint pakeisti tiek įrašų duomenų bazėje – tai viena SQL eilutė ir kokia sekundė laiko.
  • Bankininkystė elektroniniu pavidalu gerai veikia tik todėl, kad kiekvienas banko klientas gali pasitikrinti savo sąskaitas ir viską sukontroliuoti. Ir jei tik bankas bandytų klientą apgauti, būtų skandalas. Ar nors kas nors tikėtų bankais, jei negalėtų sekti visų savo pinigų, visų sąskaitų, visiškai visko?
  • Ach, taip, kai vienas bankas apmokestino pinigų išdavimą, o žmonės pradėjo piktintis, kaip čia bankas, pasiskolinęs pinigus, paskui dar apmokestina tos skolos grąžinimą klientui, vienas toks banko veikėjas pareiškė: „na, gerai, pinigai tavo, o bankomatas ar tavo?“ Tą gali pasakyti ir kokia nors VRK: „na, gerai, balsai tavo, o ar rinkimai tavo?“
  • Per paskutinius rinkimus mes matėme visą seką klaikių fiasco su VRK sistemomis – ir neveikiančiomis, ir lūžtančiomis ar palaužiamomis, ir tiesiog praradusiomis funkcionalumą, kuris buvo ankstesnėse sistemose. Tai krūvos pinigų ir didesnis valstybės pažeidžiamumas.
  • Deklaruojami skaičiai, kad esą internetinis balsavimas kainuosiąs porą milijonų – aš tuo netikiu anei iš 10%. Atleiskit, soriukas, bet kainas panašaus lygio projektams aš truputį įsivaizduoju: pradiniame etape, darydami rimtai, kalbėti turėtume apie maždaug 40 milikų eurų, nes už mažiau jokia sveiko proto kontora, norinti realiai kažką padaryti, ŠITOKIAME projekte nedalyvaus. Už mažiau sutiktų dalyvauti nebent makaronščikai.
  • Valdiškų projektų veiksmingumą galima įsivaizduoti iš visokių elektrinės sveikatos sistemų, išlaužiamos Sodros puslapių ir taip toliau. Ir visa tai – sistemos, kurios kainavo belenkiek daug, o kartu jų kritiškumas yra belenkiek mažesnis – jos negali sugriauti valstybės, jei jas perims kokia nors priešiška šalis. Jūs matote skirtumus?
  • Teisingumo ministerijos ar kieno ten kalbos apie tai, kad juos konsultavo Infobalt ir ISACA – atleiskit, aš tuo netikiu, nes nei mačiau kokių nors konsultacijų, nei išvadų, nei konkrečių žmonių. Man panašu į tai, kad kažkas su kažkuo pašnekėjo kažką apie bendradarbiavimus, o paskui ėmė ir paskelbė apie konsultavimus. Tai vadinasi – „pasisveikinom, paklausėm, kaip gyvenate, pasigyrėm internetiniais balsavimais – tai ir buvo konsultacija, nes kalbėjom apie internetinius balsavimus“
  • Nuostabus papildymas įstatymo projekte, kad esą neigiamų pasekmių nenumatoma – vienareikšmiškai rodo faktais, kad neigiamos pasekmės nebuvo nagrinėtos ir nuo jų apsisaugoti nei negalvojama.
  • Aiškinimai, esą internetinis balsavimas atpiginsiąs rinkimus – totalus melas: įprasta rinkimų sistema niekur nedings, balsavimai – irgi. Tai reiškia, kad internetinis balsavimas bus PAPILDOMA suma, kuri tik pabrangins rinkimus.
  • Apie saugumą kalbėti neverta, ypač po to, kai paaiškėjo tos Intel procesorių skylės. Čia išvis apie saugumą kalbėti jau neverta po tų skylių.
  • Jūs matėte, kokius masinius laužimusis į ne internetines, o tiesiog elektronines JAV rinkimų sistemas darė Kremlius? Berods 7 sėkmingi įsilaužimai ir dešimtys fiksuotų įsilaužimo bandymų. Sėkmingi įsilaužimai reiškia, kad galėjo būti falsifikuojami duomenys. Sėkmės atveju – taip, kad niekas paskui netgi negalėtų nustatyti, kas buvo pakeista.
  • Galų gale, kas stūmė internetinius balsavimus? Pvz., tokios jums šalininkų pavardės: teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kuri dabar krenta iš posto, nes paaiškėjo ajajai kokių detalių. Savo laiku susisiekimo ministerijai vadovavęs Eligijus Masiulis (tai ministerijai buvo pavaldi IT plėtra), kuris patys žinot kur ir kaip susivėlė su alkoholio dėžutėmis. Pakapstykit dar giliau – gal atrasite dar ir paksuolių bei darbiečių žvaigždžių kalbas apie tai, kaip gerai būtų balsuoti internetuose.
  • Ir galų gale, po visų tų bajerių, pasižiūrėkim į skandalus, kurie prasidėjo naujoje VRK. Pasižiūrėkime ir maža nepasirodys.

Tai tiek vat jums padrikų minčių iš mano galvos apie internetinius balsavimus.