Author Archives: Rokiškis Rabinovičius

About Rokiškis Rabinovičius

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Visai jau paprastai apie aukštojo mokslo pertvarką

Žinote, man ta Ryža Bestija, kuri sugalvojo aukštojo mokslo pertvarką daryti, patinka. Aš tikiuosi, kad ji neįsižeis, kad ją taip pavadinau, nes nei aš jos pažįstu, nei žinau, kokia ji yra. Bet kažkaip iš akių matau, kad nagla Ryža Bestija, o jei taip – tai matyt turi galvoje kažką daugiau, negu koks nors tipinis ministras, kovojantis su lauko kavinių amoralumu.

Nepažįstu aš tos ministrės. Išties tai gal ji visai ir nėra niekuo panaši į drakonus ir bestijas, čia gal tik mano vaizduotė užsižaidžia. Užsižaidžia, nes noriu, kad biurokratijos būtų išdegintos iš pačių pagrindų.

Žodžiu, Jurgita Petrauskienė man patinka. Eikit sau, šiaip tai atsimenate, buvo tokia Audronė Pitrėnienė kadaise? Tai čia tiesiog priešingi poliai, kaip šviesa ir tamsa. Kaip nesakysiu net kas. Gal tai vienintelė ministrė šiuolaikinėje Vyriausybėje, kuri kažkuo man dar patinka. Ir kažkaip netgi labai. Ir ji dar ir graži.

Įsivaizduokite, nagla Ryža Bestija, kuri kaip furija atskrenda taršyti visos tos aukštojo mokslo stagnacijos, taip kad plunksnos ir pūkai skraidytų tiems stagnaciniams tipažams.

Ne, aš šiaip tai daug blogo galiu paskyti apie viską. Pvz., apie tai, kad mokslo metų ilginimas – nieko, absoliučiai nieko neišsprendžia. Nes nu kas iš to, kad ten keliais procentais pailginsi laiką? Nieko iš to nepasikeis, kai mokyklose yra vis dar tuntai užsimaskavusių ir apipelijusių Antono Makarenkos pasekėjų, programos neaiškios, o dar ir mokymasis yra skirtas ne mokymuisi, o kažkokioms neaiškios paskirties NEC atitiktims įgyvendinti.

Arba galiu priminti seną vadybinį anekdotą apie tai, kaip kokia tai kontora, kurioje viskas dūsta, nutaria baldus perstumdyti, o tada gauna pamoką iš valytojos*. Tai su aukštuoju mokslu – irgi gal ir tas pats kažkuriais atžvilgiais.

Nors gal ir ne visai, gal netgi ir smarkiai ne visai. Bus dabar jums chaotinės antisisteminės pseudoanalizės jums. Visiškai netikroviškos ir nieko neatitinkančios, grynai asociatyvinės. Su labai geromis ir aiškiomis išvadomis, skirtomis (iš anksto tai atskleidžiu) Jurgai Petrauskienei palaikyti.

Aš rimtai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ajajaj, VMI nutekina informaciją?

Žodžiu, man labai juokingas, nors kiek ir šlykštokas šitas skandalas, kuris dabar prasidėjo apie VMI ir tai, kad esą jie kažkam kažką nutekina. Aišku, nieko gražaus tame skandale nėra, nes visgi tai skandalas, bet ir juokingumo jame yra, nes jis yra tiesiog toksai, kaip čia pasakius. Daugiasluoksnis ir labai labai ryškus. Ir labai labai aiškią struktūrą turintis – tą, kur šūdas įkrenta į ventiliatorių.

Jeigu į ventiliatorių įkrenta šūdas, jis aptaško visus, ką papuola. Visi būna nutaškyti. O kai visi apsitaško šūdais, tai dar ir užmiršta esminį klausimą: o kas gi tą šūdą į ventiliatorių įmetė?

Žinot, kaip būna juokinga, kai stovi žmogus koks nors gatvėje, o kažkoksai vaikas pro langa švyst kiaušiniu į jį ir pataiko. Ir pasislepia. Stovi žmogus tada gatvėje visas kiaušiniais išmozotas ir net nežino, kas čia atsitiko tokio ir iš kur į jį tą kiaušinį metė. Paskui tas žmogus eina namo ir visiems labai bjauriai atrodo, nes kai kiaušiniai išteplioję veidą – na, negražu tai.

Štai toksai ir šitas skandalas, kur VMI atstovas spaudai Darius Buta ėmė ir lygioj vietoj buvo pradėtas trypti ir voluoti už kažkokį kažkokių tyrimų esą nutekinimą į MG Baltic.

Nors jei užduosime klausimą apie tai, kas buvo kur nors nutekinta, tai paaiškės, kad išties tai nieko. Informacijos, kuri esą nutekinta, turinys – yra savo esme lygus nuliui.

Žinote, aš čia rašydamas išties išklausiau tik vieną pusę – BNS. Tiesiog aš perskaičiau nuosekliai visą tą tekstą, klausdamas nuolatos, kaip buvo kažkas suprasta ir koks išties kažkurio dalyko turinys. Jūratė Damulytė ir Ignas Jačauskas parašė pakankamai nuosekliai, kad ir tos vienos pusės man pakaktų kai kurioms išvadoms.

Ir mano išvados yra tokios: Darius Buta vargu ar padarė kažką, kas būtų bent kiek smarkiau už kažkokio kasdienio žmogiško elgesio ribų. Bet jis (ir VMI) buvo paverstas taikiniu, kur susidorojimas būtų savitiksliu – nesvarbu dėl ko, bet tiesiog susidorojimui.

Ne, aš nemanau, kad BNS kažką čia surengė tam, kad susidorotų su VMI. Ir kartu nemanau, kad visa istorija yra gražutė ir gėlytėmis siuvinėta. Aš jums išdėstysiu, ką aš manau, o jūs savo išvadas pasidarykit. Spėju, kad irgi labai klausimų jums kils, nes man jie čia kyla.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Naujienos: valstiečiai su mokesčiais bei kitos smulkmenos

Ponai ir ponios, aš kartais parašau naujienų santrumpą kokią nors, tai ir šiandien jums parašysiu. Žodžiu, pastarojo meto žinios, kad orientuotumėtės, kas vyksta. O tai, kas vyksta – tai vadinasi šikna. Suprantat, gyveni, gyveni sau, o staiga šikna atslenka, didžiulė, užstojanti dangų. Ir ta šikna artėja, taikydamasi savo skyle užkloti visą Lietuvą. Tai štai tokios jums ir naujienos, jei labai jau smarkiai apibendrintai.

Čia nuotraukoje – ne skraidanti šikna, o dora, darna ir skaista, o taip pat – dar ir žalias gandras. Šitas žalias gandras atskrenda pas jus ir atneša jums žalią schizofreniją.

Taigi, pirma ir ryškiausia naujiena – kompleksinė. Su viskuo viskuo – tai įvairiarūšiai mokesčiai, kurie keičiasi.

Ir iš tos pirmosios naujienos labiausiai esminė – ta, kad su kažkieno ten patarimais Vyriausybė bendrai ir Saulius Skvernelis konkrečiai sugalvojo kovą prieš mokesčių slėpimus. Kovos esmė – kad jei metinės deklaracijos skaičiukas kažkur nukryps daugiau kaip 380 eurų, tai tokią klaidą padaręs žmogus gali sėsti į belangę, iki 3 metų.

Kad būtų aiškiau – per mėnesį tai sudaro 380/12=31,66 euro, kitaip tariant, jei jūs kažkur apsiskaičiuosite su kokiu nors NPD ar panašiai, tai jau gali būti, kad štai taip ir bus. Panašiai gali būti ir tuo atveju, jei kur nors pražioplinsite kokias nors autorines ar dar kažką ten. Na, jūs supratote.

O kas dar? O dar Sodros grindys, pagal kurias gaunasi, kad jei dirbsite ketvirčiu etato, tai po reformų turėsite sumokėti daugiau, nei išvis uždirbote. Kitaip tariant, jei dirbsite, tai ne tik pinigų negausite, bet dar ir valstybei skolingi liksite. Taip, čia for real. Susiraskite kokią nors skaičiuoklę iš internetų ir pasiskaičiuokite, kas gaunasi, kai moki Sodrą, paskaičiuotą nuo minimalaus atlyginimo, o dirbi ketvirčiu ar puse etato. Pažadu, kad maža nepasirodys.

Ai, na šiaip tai labai gerai visi galai čia susieina, ypač prisiminus dar neseną Sodros bei kai kurių iš VU išlindusių šikonomistų atsiprašau, ekonomistų aiškinimus, kad reikia apjungti ir paskui atimti iš žmonių II ir III pakopos pensijas (t.y., santaupas) ir jas perduoti Sodrai, nes Sodra geriau žino, ką daryti su tomis santaupomis, o žmonėms jų nereikia ir taip toliau.

Ai, ir visame tame fone, kur Sodra nori mokesčiams atimti daugiau pinigų, nei kai kurie uždirba, ir kai nori nusisavinti tas II ir III pakopas, itin fantasmagoriškai pasirodo tie Sodros siuntinėjami laiškai, kur ji siūlo iš šešėlio išeiti tiems, kas mažiausiai uždirba ir ką labiausiai per tas Sodros grindis ir stengiasi nudrožti.

O dar, Gedimino pilies kalno naujienos: kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson, atsakydama į Arūno Gelūno klausimus apie tai, kodėl niekas nedaroma taisant griūnantį Gedimino kalną, ir nei taisymo darbų pirkimai dar net nepradėti, pareiškė, kad visos įstaigos deda visas pastangas ir labai deda pastangas, viskas gerai ir taip toliau, deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas deda pastangas…

O aš suradau įdomų dokumentą ta proga. Gal pasikapstysiu dar. Žodžiu, PRI12-45, kur įvairiais pavidalais figūruoja tokios pavardės, kaip G.Kirdeikienė, N.Kazakevičiūtė, A.Lainauskaitė, J.Mendelevičius, statytojas – Lietuvos Nacionalinis Muziejus, o tame dokumente – įdomus planelis, kuriame matosi suplanuotas tasai Šiaurinis bokštas, nuo kurio esą atstatymo ir prasidėjo tas didysis šlaito slinkimas.

Ten kur rudai pažymėta – tai kažkas, ką kažkada rado. Atrodo, kažkoks senoviniais laikais išvirtusios sienos gabalas. O kur juodai akmenų pripaišyta – tai ten išvis kažkokie vėjai, pavadinti buvusių sienų žymėjimais ar tai kažkaip panašiai.

Dabar ieškau architekto konstruktoriaus, kuris man tą doką pasižiūrėtų ir paaiškintų, ar gali būti taip, kad maždaug pusantro metro pamatas, pastatytas ant neadekvataus statumo supiltinio šlaito, kuris beveik ore kybotų. Ir dar kad tokius daiktus kada nors kur nors senovėje statydavo šitaip. Ir panašiai, ir taip toliau. Nes gal aš kažko nesuprantu. Ir nesuprantu, kokios čia fantazijos ir kokie archeologiniai tyrinėjimai, kurie sukuria atstatymus ten, kur nieko nėra – plane matome, kad yra ten, kur ruda, bet vat kaip ten kitur kas atkasė? Archeologai virš šlaito buvusį orą kapstė ir iškapstė, o paskui toje orinio kapstymo vietoje supylė žemes ir ant jų atstatė?

Ir dar, man neaišku, kokiais būdais šita nesąmonė buvo pagrįsta, kaip esą reikalaujanti pirkimo, nes man kažkaip galai nesusieina, kuriems galams reikia pirkti tokias nesąmones. Pvz., tokius pirkimus, kaip išardyti 100 kubų akmenų sienos ir vėl sumūryti tą patį 100 kubų akmenų sienos (taip, aš tokių dalykų radau irgi). Kažkoks KPŠ. Kas norit pasikapstyti?

Ai, grįžkim prie naujienos – Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad visur visi deda pastangas. Įsiklausykite, deda. Pastangas. Deda. Pastangas. Deda. Pastangas deda. Deda pastangas. Deda pastangas. Deda pastangas. Deda pastangas.

Ai, ir dar už visas tas pastangas nuteka mūsų pinigai. Kažkokios firmos darbus dirba. Deda pastangas. Išardo sienas, sudeda, išardo, sudeda. Paskui laukia kol dar šlaitas nugrius nuo padėtų pastangų. Na, jūs supratote.

O kas dar? O dar, Ramūnui Karbauskiui nepatiko Mykolas Majauskas, kuris su ta savo veikla, kur rūpinasi, jog savižudybių būtų mažiau, kažkodėl ima būti vis labiau matomas, kaip žmogus, darantis gerus darbus. Ir aišku, žinoma, kaip čia dabar taip, kad Majauskas nesirūpina tuo, kad Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos bajeriai su alkoholių fokusais nebūtų įtvirtinti. Ir dar kažkokia Aušrinė Armonaitė tenai malasi, ir ji tai išvis liberalė kažkokia tai.

Taigi, reikia uždaryti savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, o jos vietoje atidaryti smurto ir savižudybių prevencijos komisiją. Ir joksai ten Mykolas Majauskas daugiau tegul nevadovauja.

Pasižiūrėsim, kas tai komisijai vadovauti ims. Užsižymėkite ir darykitės išvadas paskui apie tai, kas ką dirba, o kas užsiima kažkuo visiškai diammetraliai priešingu.

Ai, o dar su viskuo čia man siejasi kažkokie senų laikų psichiatrai, kurie pacientus kaip beždžionėles demonstruoja kažkokiems kursų dalyviams. Ir visa tai – dar žmogiškiausioje, normaliausioje psichiatrijos ligoninėje. Apie kitas ligonines, kas ten dedasi – galim tiktai spėlioti, nes su jomis palyginus, Vasaros gatvė nuolat būdavo pateikiama, kaip neįprastai humaniškas stebuklas, kuris gal netgi neadekvatus, nes užsiima nesąmonėmis, cackinasi su pacientais ir išvis, kas čia per humanizmai jums. Žodžiu, neduokdie apturėti kokių nors problemų ir į dūrkę pakliūt.

Jo, ir dar žinoma, alkoholio problemos, reikia vystyti dūrkių paslaugas klientams, nes visur vien alkoholikai, matėte gi, netgi koncertus prie Seimo renkia, kažkokius roko maršus. Ir dar Mykolas Majauskas trukdo. Žodžiu, galim čia daug visokių išvadų pasidaryti.

O kas dar? O kažkur ten toli Rytuose baltosios karštinės metu apsinešęs Vladimiras Putinas išsiuntinėjo kažkam kokias tai ukazanijas, taip kad Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas, jas paskaitęs, užgėrė, o paskui išsiblaivė, o paskui po poros dienų apėjo baltais arkliais ir ėmė skelbti, kad 72 milijardus dolerių Lietuva skolinga Rusijai už tai, kad buvo okupuota, nes okupacija – tai investicija.

Spėju, kad Aleksandras Udalcovas gaus paskatinimų iš Vladimiro Putino. O taip pat ras bendros kalbos su tais tipažais, kuriems vaidenasi ufonautai bei reptiloidai pakampėse, o taip pat ir psichotronai su chemtreilais.

Ai, kadangi Rusijos Ambasada seka mano blogą, tai perduodu jiems linkėjimus: Дорогой Александр Удальцов, пройдите пожалуйста сюда, на этот ресурс, это вам дружественное послание, которое вам шлёт Рокишкис Рабиновичюс.

Ai, ir dar Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Lietuva skleidžia rusofobiją, nes nuo Karaliaučiaus srities atsitverdinėja tvora. Tai labą dieną, nuo žulikų atsitvėrimas – tai žulikų puolimas? Kaip ten, ponas Sergejau Lavrovai, ar tąsyk gėrėt kartu su Putinu ir Rusijos ambasadoriumi Lietuvai, kad kažkaip panašiu metu čia visi vemt pradėjot?

Ai, ir dar: Путин Хуйло, лалалалала ла ла ла 🙂

Oficialūs legalaus alkoholio vartojimo duomenys Rusijoje –  apie 15-16 litrų absoliutinio alkoholio gyventojui. Pridėkime tai, kad alkoholio substitutai (visokie odekolonai, losjonai, langų plovimo skysčiai ir panašiai) siekia apie 20% nuo oficialiai apskaitomo spirito vartojimo (bet į alkoholinių gėrimų statistikas netraukiami) – jau gausime netoli 20 litrų galvai legaliai. Ai, ir dar, beje, Euromonitor rodo, kad Rusijoje nelegalaus alkoholio dalis suvartojime sudaro apie 30-50%. Taigi, tikėtinas skaičius –  apie 30-40 absoliutinio alkoholio litrų galvai. O dar, lokalus alkoholio vartojimas kai kuriose baisiausiose vietovėse, atrodo, pasiekia netgi 90 litrų gyventojui – irgi pagridninai nelegaliais gėrimais. Tai atitiktų maždaug 200 butelių degtinės per metus.

Štai jums ir atsakymas apie tai, ką šneka Rusijos ambasadorius. Pergėrusios valstybės veikėjams ėmė trūkti pinigų išgertuvėms, tai tas tipažas ir vimtelėjo.

Ai, čia dar prisiminkim, kad antialkoholinės priemonės, kurias diegia Aurelijus Veryga ir Ramūnas Karbauskis, tokios, kaip alholio pardavimo laiko ribojimas ir amžiaus kėlimas – tos pačios, kurias po truputį vis diegia Rusija. Sprendžiant pagal Rusijos gėrimo mastus, mes galime nuspėti ir Verygos-Karbauskio priemonių efektyvumą.

Ai, o dar Dainius Dzindzaleta ėmė ir atskleidė, kad kadangi NEC užduotis kartoja ir kartoja, tai pernykštes užduotis galėjo žinoti šimtiniai kiekiai moksleivių. O NEC pasakė, kad tai kažkokia jiems įprasta praktika ir išvis, Saulė Vingelienė netgi pasakė kažką ten apie kažkokią baudžiamąją atsakomybę tiems, kas taip kalba. Gerai nesupratau, ką ji ten pasakė.

Aš tai vat vėl nesuprantu: jeigu mokiniai mokosi dalykų, kurie nėra įslaptinti (o mokyklinės programos gi nėra įslaptintos), tai reiškia, kad užduotys, kurios tikrina išmokimą, pagal apibrėžimą negali būti išties slaptos, o jei jos slaptos – tai arba makaronai, arba jos skirtos ne išmoktų dalykų tikrinimui. Abiem atvejais tai reiškia, kad NEC arba kabina makaronus su slaptumais, arba kabina makaronus su slaptumais.

Žodžiu, aš nesuprantu, kodėl vaizduojamas slaptumas, ypač dar kai kiekvienais metais išlenda, kad egzaminų užduotys kelia klausimus apie tai, ar tikrai viskas tvarkoje tiems egzaminų kūrėjams.

Kodėl egzistuoja įstaigos, kurios užsiima neaišku kuo, o tik kabina makaronus apie savo susigalvotas nesąmones?

Ai, o dar apie Saulių Skvernelį – tasai kažkokiam paksuoliui liepė užkišti burną kokia tai proga, kad tas neklausinėtų, ko nereikia. Ir dar kažką ten pašnekėjo. O Gabrielius Landsbergis paskui sakė, kad Skverneliui trimečio sindromas.

Ai, o dar viena fantazija – valstiečiai sugalvojo drausti rūkyti. Tai prisigalvojo maždaug iki tiek, kad visi miestai tampa draudžiamo rūkymo zona. Žodžiu, prisimenate tą mokesčų kriminalizavimą, kai už 30-40 eurų per mėnesį galima sėsti? Taigi, rūkymas irgi juk nusikalstamas.

Ką ten Saulius Skvernelis pasakojo apie tai, kad reikia rinktis, ar policinė, ar kriminalinė valstybė? Panašu, kad atsiranda vis daugiau įrodymų, kad kriminalinė valstybė už policinę atrodytų patraukliau.

Ai, o dar Kęstutis Pūkas ėmė bylinėtis prieš žiniasklaidą, už tai kad šioji paskelbė apie jo priekabiavimus.

Žinot, kažkkia man buvo užsilikusi istorija iš kažkokios knygos, kur vagis, apiplėšęs žmogų, paskui dar padavė aną į teismą, nes apiplėštasis pinigų per mažai turėjo. Čia aš ne tai kad apie Kęstutį Pūką, o apskritai, apie tai, kas dedasi valdžioje.

Ai, o dar, marazmo praturtinimui: Prezidentė Dalia Grybauskaitė išdaužė moralais valstiečius, o tie ėmė skelbti žinote ką? Ogi kad jų pažiūros sutampa su Prezidentės įvardinimais, ir kad Prezidentė jiems čia suteikė pasitikėjimo kreditą.

Na, taip, pasitikėjimo kreditą. Dar nedaro priešlaikinių. Kol kas.

Ai, o Agnė Širinskienė nekalta, tik niu niu niu gavo, kai panašiai prieš keletą metų besielgęs Aleksandras Sacharukas, kuris panašiai svetimas korteles naudojo, buvo nuteistas, visai visai šviežiai vat – kaip už dokumentų klastojimą. Bet Agnė Širinskienė juk nekalta, ar ne?

Aj, o dar PVM legvatas šildymui panaikint ir tada dalint pašalpas. Jo, LVŽSD tą padarė. Kad darbo daugiau valdininkams būtų. Ir kad žmonės žinotų, kam bučiuoti batą už tas pašalpas.

Ai, žinote, man pastarojo meto valstietiškų absurdų kiekis jau per didelis, neįstengiu surašyti visko, kas galvoje užsiliko. Tai kažkokia nesuvokiamybė. Sakykite, o gal kas nors žinote, kokia procedūra yra Seimo paleidimui ir išankstiniams rinkimams?

Ką dar praleidau? Spėju, kad daug.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Realios antialkoholinės priemonės vs. Ramūnas Karbauskis ir Aurelijus Veryga

Ar žinote, kiek kainuoja puslitris tokio rašalo*? Ogi vos porą eurų už puslitrį. Taip, porą eurų, gal netgi mažiau – kažkur internetuose paieškojęs, radau, kad 1.75 euro. Taip, šitai kainuoja tiek pigiai. Tokio vyno stiprumas – maždaug 18-20 laipsnių. Idealus dalykas visiems, kas tik nori nusigerti. Ir daug visokių rūšių. Nežinau, kokio skonio, bet matyt labai nekokio, nes jei pabandai surasti tokius vynelius jų gamintojų puslapiuose, tai tuose puslapiuose nieko apie tuos gėrimus net neužsimenama. Matyt, kad pačius gamintojus kompromituojantys produktai.

Alkoholizmas yra sunkus ir baisus reikalas. Žmonės pradeda gerti dėl problemų, dėl to, kad jiems sunku bendrauti, dėl to, kad nemoka kažkaip paprasčiau pasilinksminti ar dėl to, kad šiaip kažkas blogai. Bet paskui alkoholis įsuka – jis veikia kaip narkotikas. Ir viskas tik blogiau ir blogiau. Ir kuo daugiau vartoji, tuo blogiau.

Vynelis, skirtas nusigėrimui, kainuoja labai pigiai. Palyginimui, kone keturgubai silpnesnis „Genys“ firmos alus kainuoja netgi daugiau už puslitrį rašalo, nors parduodamas trečdalio litro buteliukais. Taip, jūs teisingai supratote – 0,33 litro kelių laipsnių stiprumo alaus buteliukas kainuoja brangiau už butelį alkoholikams skirto vyno. Ir netgi visai paprastas silpnas alus skardinėse kainuoja tiek, kad alkoholis jame gaunasi dvigubai brangesnis, nei perkant pigiausią rašalą. Matyt, alus nėra skirtas alkoholikams. Ypač brangus alus.

Puslitrį degtinės galima nusipirkti už kokius 6-7 eurus. O gal ir pigiau, nežinau net. Ir net nelabai žinau, kiek kainuoja pigus alus. Man rodos, kad apie eurą už puslitrį. Taigi, 40 laipsnių padaliname iš 10 ir gauname, kad degtinė atitiktų 4 laipsnių alų, bet po 60 centų. Puslitrį degtinės užkietėjęs alkoholikas susiverčia per kelias minutes. 5 litrus alaus išlakti neįmanoma netgi per valandą.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ponai ir ponios, sveikinu jus su manęs diena!

Ponai ir ponios, šiandien ta diena, kai aš jus sveikinu su manęs diena, nes jūs man neškit pinigus, dovanas, sveikinimus ir taip toliau, jūs mane sveikinkit, o aš viską priimsiu, geriausiai grynaisiais, bet dar tinka ir aukso, sidabro, platinos luitai bei brangakmeniai visokie.

Tortą aš suvalgysiu, o pinigus irgi paimsiu.

Taigi vat, nes viskas turi būti manęs, nes aš būsiu Visatos Valdovas, nes aš jums esu ne kas nors, o Rokiškis Rabinovičius.

O bendrai tai man labai smagu, kai yra pilna, tiesiog be galo pilna nuostabių žmonių aplinkui, begalės džiaugsmų, juokų, smagumų, gerumų, šilumos ir viso kito, kas šitą gyvenimą padaro laimingu 🙂

Ir man labai smagu, kad jūs esate 🙂 Ačiū jums 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter