Tag Archives: durniai

Eilinė paieškos džiaugsmų porcija

Laikas nuo laiko aš jums duodu vieną-kitą paieškos džiaugsmų porciją. Aišku, duodu tam, kad suprastumėte, kokių dalykų žmonės internetuose ieško. Nes faktas akivaizdus – žmonės internetuose ieško kažkokių kliedesių. Nes matyt yra išprotėję.

Visi puikiai žino, kad katės yra visiškai kvaili ir išprotėję padarai. Matyt, jos ir internetuose ieško atitinkamai, be jokio proto.

Visi puikiai žino, kad katės yra visiškai kvaili ir išprotėję padarai. Matyt, jos ir internetuose ieško atitinkamai, be jokio proto.

Kadangi paskutinė paieškos džiaugsmo porcija buvo ne taip jau ir seniai, tai čia pernelyg nesigaus tendencijų pamatyti, bet kai kurios frazės visgi nuostabios.

Aišku, aš jau nekalbu apie tokias visiems žinomas, kaip „Rokiškis“, „putės niežėjimas“ ir panašiai. Aš čia apie visokias retesnes parašysiu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nauja porcija paieškos džiaugsmų

Štai jums duosiu reguliarią porciją tų džiaugsmų, kurių žmonės ieško internetuose, nes tiems žmonėms galvos yra kažkokios keistai dirbančios ir jie gal mąsto panašiai, kaip koks nors katinas, prisirijęs valerijonų. Juk ir patys pagalvokit – argi gali valerijonų prisirijęs katinas mąstyti, jei jis netgi neprisirijęs negali mąstyti?

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Trumpai tariant, jau kelis mėnesius nerašiau, kokie čia žmonės ateina. Aš spėju, kad greitai jau ateidinės netgi tokie, kurie ieško psichotronų, skraidančių lėkščių ir acto garinimo receptų. Ir dar kokio nors binto rūkymo bei kitų gudrybių. Oj, bendrai tai buvo kažkokia frazė apie psichotroniką Rokiškyje…

Taip, ponai ir ponios, visa tai – ne šiaip kokia nors šizofrenija, o kuo paprasčiausi žmonės, ieškantys kažko internetuose. Ir jie gal netgi jokių narkotikų nevartoja, o ramiai ir be jokio streso gyvena kokiame nors Lietuvos miestelyje, pavyzdžiui, Radviliškyje, Kupiškyje ar Raseiniuose.

Taip, tai tiesiog elementarūs durniai, besinaudojantys Google paieška. Durniai ir katės visokios. Todėl šitą kartą duosiu tik pavienių frazių, nes tos kur dažnesnės, tai kartojasi, taip pat kaip ir anksčiau. O štai durnumas tai visada būna unikalus, nes tai proto priešingybė, kitaip tariant – variacija, nuokrypis nuo normos ir brokas visoks.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Paieškos atradimai jūsų džiaugsmui

Štai tasai garsusis pašto ženklas

Štai tasai garsusis pašto ženklas

Kadangi laiks nuo laiko jums paskelbiu paieškos rezultatus ir papasakoju, kokie durniai ateina čia pas mane į blogą, ieškodami kartais Rokiškio Rabinovičiaus, o dar dažniau – kažkokių nesusijusių kliedesių, tai štai jums bus nauja porcija. Juoba jau ištisi metai praėjo nuo paskutinio karto.

Keista, tačiau paieška vis keičiasi ir ateina vis kitokių žmonių. Netgi dar keisčiau tai, kad kažkodėl kartais ėmė ateidinėti gal netgi visai ir ne durnių, o tai labai stebina, nes tie, kas nėra durniai, yra visiška mažuma, o tą jau daug ankstesnės kliedesingos paieškos akivaizdžiai įrodė.

Taigi, kaip visada, pradėsim nuo sisteminių paieškos atvejų – tokių, kurie nėra vienkartiniai, o yra daugkartiniai, reguliarūs ir vis pasikartojantys. Akivaizdu, kad ieško manęs (tokiomis frazėmis, kaip „Rokiškis“, „Rokiškis Rabinovičius“, „Rokiškio blogas“, „Rokiškis popo“ ir panašiai), nors randančių ir nelabai daug, bet vis koks lankytojas-kitas ir pasitaiko, o tai reiškia, kad tampu didele garsenybe, kas nenuostabu, nes visi žino, kad greitai tapsiu Visatos Valdovu.

Neabejotinai nuo seno vis lenda kažkokie seksualiniai daugelio lankytojų polinkiai. Pvz., „putė monstras“ arba „penis drakonas“. Kai tokios frazės persimaišo su frazėmis apie lytinių organų higieną ir niežtėjimą, tai gaunasi visai jau fantasmagoriška kažkaip. Man rodos, kad žmonėms stogas dėl sekso pačiuožęs dar labiau, nei ponas Freudas įsivaizdavo. Jis gi neturėjo interneto ir negalėjo sužinoti, ko žmonės ieško paslapčia. Būtų sužinojęs, tai dar neaišku, ar pats nebūtų išprotėjęs.

Na, bet gal prie realių pavyzdžių pereikim, nes tenai tikrasis įdomumas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kova su internetų puspročiais ir Kanto problema

Dar visai šviežia, bet daugelio jau apkalbėta naujiena – kad suimtas anoksai Kantas, seniai ir plačiai žinomas internetų veikėjas, apie kurį dar tarp nekurių kartais pasklando ir įtarimai, kad galimai jisai ir visiškai legendinis Karpienis – tai vienas ir tas pats žmogus.

Kas toksai yra Karpienis – vargu, ar verta daug pasakoti – jį prisimena visi, kas žino, kas yra nūnai pridusęs, bet kažkada lietuvišką blogosferą auginęs LiveJournal. Kas nežino, tiems pasakysiu paprastai – tai tiesiog atvejis, kai žmogui galvoje persimaišo psichotronai, konservatoriai ir ufonautai, o visa tai dar persikloja su kažkokiais išvis nesuprantamais reflektavimais apie neaišku, ką. Žodžiu, atvejis ir smagus, ir liūdnas. Liūdnas dėl to, kad gaila žmogaus, kadaise lyg ir turėjusio proto, o smagus dėl to, kad tie kliedesiai visvien kartais juokingi.

The Internet is Serious Business

Internetas yra labai rimtas dalykas ir čia jokių nesąmonių neturi būti.

Visgi manau, kad Kantas nėra Karpienis: pastarasis pernelyg atvirai nusišnekantis būdavo, pereinantis į visiškai nerišlius žodžių kratinius. Kantas tuo tarpu, nors ir varydavo savo įvairiuose bloguose įvairius kliedesius apie chemtreilus, ufonautus, žydomasonus bei belenkokias kitas nesąmones, lyg ir rodė kažkokias sistemiškumo apraiškas. Spėju, kad Karpieniui tai būtų kiek per sunku.

Kita vertus, per kažkiek metų ir Kantas tapo tiesiog bendriniu vardu: jei visiškia nukvakusius galėdavai lyginti su Karpieniu, tai su Kantu galėjai lyginti visokius sąmokslų teoretikus. Kaip ir su dar vienu panašiu atveju – Labas, Lietuva, kuris irgi buvo suimtas, bet kuo ten jam baigėsi – taip ir nesupratau iki šiol. Atrodo lyg ir praleistas, rašo toliau savo tinklaraštį?

Tarp kitko, ne visi Kanto blogai uždaryti – kiek suprantu, tik pagrindinis. Tuo tarpu krūva kitų – vis dar sukasi. Kai kurie neatnaujinti jau porą metų, kai kurie – dar neseniai buvo visai aktyvūs. Štai kad ir blogas apie ateivius – vis dar pasiekiamas. Kaip ir krūva kitokių nevisprotiškų nesąmonių apie chemtreilus, valstybės pertvarkymą, kažkokias komunistines sapaliones ir panašiai.

Bet tai tik bendras kontekstas. Visokias mintis man kelia kiti dalykai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Naujoji pasaulio tvarka 1941 metais

Kažkada, dar beprasidedant II Pasauliniam karui, kažkoks amerikonas Maurice Gomberg ėmė ir išleido keistą žemėlapį, kuriame nupiešė naują, ganėtinai radikaliai besiskiriantį pasaulio padalijimą. Žemėlapis buvo paruoštas dar 1941 metais, prieš Perl Harboro užpuolimą, o išspausdintas – 1942, kai karo baigtis vis dar buvo visai neaiški. Vokietija tuo metu dominavo Europoje, o Japonija – Ramiojo vandenyno zonoje.

Maurice Gomberg žemėlapis, Naujoji pasaulio tvarka

Paspauskite ant paveiksliuko - jis didinasi. Ir visai kelia minčių apie tai, kaip ta pasaulio tvarka buvo įsivaizduojama dar 1941.

Nors viskas buvo labai neakivaizdu, Maurice Gomberg žemėlapyje buvo pavaizduotas pasaulio padalijimas, labai primenantis tą, kuris ir įvyko – kurį laiką ir Vokietija, ir Japonija išties buvo kaip ir karantine, paskui visa Rytų Europa buvo atiduota SSRS, o Vakarų Europa ėmė jungtis į Europos Sąjungą. Afrika irgi buvo dekolonizuota, nors visokios afrikietiškos sąjungos ir bandymai toms šalims jungtis visgi virto į šnipštą. Įdomu ir tai, kad žemėlapyje jau yra Izraelis, tiesa, didesnis, nei paskui atsirado.

Kai kurios šalys visgi pavaizduotos smarkiai ne taip, netgi pagal politinę įtaką vertinant – Iranas priskirtas SSRS, o Indija parodyta, kaip vieninga su Pakistanu ir Afganistanu. Visgi kai kurios detalės labai įdomios – kad ir Taivanas, kuris priskirtas JAV priežiūrai.

Išties tai daug kas tais laikais galvojo apie tai, kad pasaulis persidalins – visi prisiminė, kaip žemėlapiai atrodė prieš I Pasaulinį karą, kur per visą Europą realiai tebuvo gal kokios 6-7 normalesnės valstybės. Tarpukaryje atsiradusi fragmentacija daugeliui didžiųjų valstybių gyventojų atrodė nelabai normali – po nežmoniškai didelės Britanijos Imperijos saulėlydžio visi laukė, kad pasaulis taps dar labiau apjungtas.

Kaip paaiškėjo ilgainiui, nesigauna dirbtinai apjunginėti šalių į imperijas – išcentrinės jėgos sugriauna viską. Bet šiaip jau įtakos zonos visvien lieka. Gal dėl to, žiūrėdami į įtakų zonas, visokie konspiracinių teorijų kūrėjai pasakoja apie tai, kad dar Tarpukaryje kažkokie žydomasonai sugalvojo Naująją pasaulio tvarką, kuriai įvesti reikėjo kažkokio sąmokslo.

Čia vienas vertas pamąstymo dalykas – jei pabandytume pažiūrėti į dabartines įtakos zonas ir jėgas, tai paaiškėtų, kad Lietuva yra labai nestabilioje vietoje…

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter