Category Archives: Vadyba ir marketingas

Vadyba, marketingas, įmonių ir organizacijų valdymas

Šūdina valdiškų įmonių defokusacija

Lietuvos paštas kažkada išnaikino pašto dėžutes, skirtas laiškų išsiuntimui. Nes esą daug pinigų kainuoja iš jų laiškus paimdinėti. Rezultatas – per kelioliką metų žmonės užmiršo kaip laiškus siųsti. Lietuvos paštas tapo merdinčia nesakysiu ko skyle. Ir jie dabar, kaip kartą sakė kažkas iš pažįstamų, jie prekiauja kažkokiomis paduškėlėmis, o norint ką nors per juos išsiųsti… Aš nesakysiu nieko, bet tai tiesiog man pasirodė neįmanoma.

Kai būna defokusacija, sunku net ir suprasti, kas išvis per problemos vyksta. Ar atpažįstate, kokios čia įstaigos vadovas nuotraukoje? Štai taigi… Kai toks defokusuotas vaizdas, tai ir atpažinti nesigauna.

Lietuvos geležinkeliai kažkada išgriovė geležinkelio liniją į Alytų, nes tipo krovinių mažai. Paskui ir liniją į Latviją. Dabar gavo baudą už pastarąją – 28 milijonus. Buvęs vadovas, Stasys Dailydka, nemato tame problemos. Jūs suprantate, tiems tipažams atrodo, kad geležinkelių ardymas yra geležinkelių veiklos gerinimas. Aš labai tikiuosi, kad pasikeitusi vadovybė ten imsis totalaus senų degradų valymo.

Susisiekimo paslaugos ir VVT pasiekė to, kad būtų išnaikinti mikriukai, kurie esą kėlė kažkokią konkurencijai klaikiems griuvėsiams, vadinamiems VVT. Jūs nematėte, kaip tai atrodo – tai valstybinė įmonė, kurioje darbuotojams yra tokio baisumo sąlygos, kad aš privačiame versle nieko panašaus išvis nesu matęs. O SP žinote, kuo užsiima? Keleivių tikrinimu (nors tą puikiai išsprendžia įlaipinimas per priekines duris) ir maršrutų derinimu (nors tai išvis yra absurdas). T.y., neaišku kam reikalinga veikla.

Tai yra valdiškos organizacijos, į kurias realiai baisu žiūrėti, nors jos yra pakankamai skirtingos. Tiesiog baisu žiūrėti vien dėl to, kaip absurdiškai jos dirba ir kaip jos pačios nemato iki kokio absurdo jos yra priėjusios. Ir problema yra ne tame, kad kokie nors politikai ar dar kažkas ten blogai veiktų – problema yra tame, kad tose organizacijose tiesiog neaišku kas užsiima neaišku kuo, ir tai tęsiasi tol, kol visas marazmatinis šūdas užrūgsta tiek, kad ima putoti ir lietis per kraštus. O mes tada stebimės – iš kur čia šitiek šūdų lenda.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ką reiškia „pilnai apkrauti žmones darbu“

Senokai nerašiau vadybos temomis. Tai šiandien truputį pastebėjimų duosiu – visai iš praktinės vadybos, tačiau skirtų tiems, kas jau kažkiek pažengę, turintys kažkokios patirties ir supratimo. Attinkamai, viską duosiu be didelių aiškinimų, o tiesiog su keliomis esminėmis sąvokomis ir praktiniais apkrovimų rezultatais, kurie gaunasi tada, kai vykdomi reaktyviniai darbai.

Jei norite, kad ugniagesiai visada spėtų užgesinti gaisrą, jų apkrovimas darbu turi būti artimas nuliui. Jei jie bus apkrauti darbais, daugelio gaisrų užgesinti jie tiesiog nespės. Žodžiu, melskitės, kad gaisrininkai darbo neturėtų ir nieko neveiktų.

Pirmiausiai pradėkime nuo dviejų esminių sąvokų:

  • Reaktyvinis darbas reiškia, kad kažkur įvykis įvyko (pvz., klientui į galvą šovė) ir todėl reikia tą darbą daryti. Daryti tiesiog todėl, kad klientui prireikė. Reaktyvinis – tai reiškia, kad daromas kaip reakcija, į kažką reaguojant.
  • Proaktyvinis darbas – tai toks, kuris gali būti planuojamas, savo paties susigalvtas ir susidėliotas. Proaktyvinis – tai reiškia, kad daromas aktyviai, priešingai nei reaktyvinis.

Reaktyvinio darbo pobūdis yra toks, kad jis visada pertraukia proaktyvinį darbą. Kadangi reakcijos prioriteto nustatymas yra išorėje (ne pas vykdytoją), tai realus reaktyvinio darbo prioritetas visada gaunasi aukštesnis nei proaktyvinio darbo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kodėl mane trigerina viešieji pirkimai

Aš rašiau jau apie tai, kaip pirkimai turi būti valdomi ir kokie yra patys pagrindiniai principai, kurie tokie elementarūs, kad išvis savaime aiškūs bet kokiame versle. Ir kurie iš principo neveikia viešame sektoriuje, nes su protu viešasis sektorius ne tai kad susipykęs ir nedraugauja, o išvis veikia atvirkščiai.

Kai jūs pasidarysite salotas pagal įprastas viešųjų pirkimų praktikas, tai galėsit džiaugtis, kad negavote į jas Sosnovskio barščių.

Mane trigerina visokie valdiški kliedesiai. Ir visokie viešieji pirkimai irgi trigerina, nes aš turiu su kuo palyginti.

Žinote, kaip būtų, jei jūs norėtumėte pasidaryti Cezario salotų namuose, o jums tada imtų ir suveiktų visi reguliavimai, kokie būna taikomi pirkimams ir užsakymams? Aš jums papasakosiu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Vilniaus-Kauno oro uostas

Jūs žinote, ką reiškia persikraustyti iš buto į butą? Dabar įsivaizduokite, ką reiškia perkraustyti iš vienų patalpų į kitas visą parduotuvę, dargi taip, kad jos darbas nesustotų. O dabar įsivaizduokite, ką reiškia perkraustyti iš vienų patalpų į kitas visą prekybos centrą, irgi taip kad nesustotų. O dabar įsivaizduokite, ką reiškia perkraustyti prekybos centrą ir autobusų stotį. O dabar įsivaizduokite, ką reiškia perkraustyti oro uostą.

Lėktuvai visada būna gražūs. Svaigesį jie tiesiog kelia. Bet būna dar labiau wow, kai pamatai, kad visos įmonės vadovas dirba su visais apatinėse grandyse, nes taip gali identifikuoti siauras ar nestabilias procesų vietas, kurias išsyk gali ir pataisyti. Tai nuneša stogą labiau, nei lėktuvų kauksmas.

Jeigu jums atrodo, kad jūs įsivaizduojate, tai aš jums pasakysiu, kad jūs neįsivaizduojate. Kažkada, kai britams prireikė statyti kažkokį naują oro uostą, ar tai kažkokį seną smarkiai atnaujinti, jie sukūrė ištisą projektų valdymo metodologiją – pavadino ją PRINCE-2.

Žinote, kodėl jiems prireikė naujos projektų valdymo metodologijos? Ogi todėl, kad visi tie projektų valdymo būdai, panašūs į visokius PMI PMBOOK, paaiškėjo besą maždaug tokio lygio, kaip butų ar mažesnių parduotuvių perkraustymui tetinkami.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Finansiniai deliriumai ir matricos

Aš kartais pastebiu, kad kai kurie dalykai, kurie man savaime aiškūs, daugeliui būna nelabai aiškūs. Bet jie pasidaro aiškūs, kai aš truputį paaiškinu kai kuriuos analizės metodus. Štai čia jums bus vienas toksai visai paskiras analizės metodas, kuris žinomas labai įvairiais pavadinimais, pvz., kaip sprendimų efektyvumo matrica, dėmesio kvadrantas, fokusavimosi grafikas ir taip toliau.

Efektyvumo vertinimo reikalai išties yra kiek sudėtingesni, nei atrodo. Bet kai gerai pasibraižai, tai viskas supaprastėja.

Viso šito kvadranto esmė yra labai paprasta: į viršų, koordinatėje Y – turime išlaidas (finansines, darbo, ar kitų resursų sąnaudas), o į dešinę, koordinatėje X – turime gaunamą naudą (finansinę, darbo sutaupymo ar dar kokią nors).

Viena finansinė pastaba: kaštus praktikoje vertiname pagal kintamas išlaidas ir investicijas. Pastovūs kaštai laikomi nieko nekainuojančiais tol, kol jie nesikeičia arba nestabdo kitų veiklų, nes jie ir taip jau yra.

Taigi, matome tokį kvadratą, kurio viršuje – pinigų taškymas, o kairėje – veiklos imitavimas. Kvadrato apačioje – veikla nieko nekainuoja. Kvadrato dešinėje – gauname daug naudos.

Paprastai šitas kvadrantas pateikiamas labai elementariai – tiesiog kaip kvadratas, suskirstytas į keturis mažesnius, vienodo dydžio kvadratus:

  • Didelė kaina, mažai naudos
  • Maža kaina, mažai naudos
  • Didelė kaina, daug naudos
  • Maža kaina, daug naudos

Kai kalbama apie tai, ką reikia daryti, tai būna įvardinama, kad reikia įvertinti bet kuriuos veiksmus pagal du parametrus (kainą ir naudą), o paskui – pasirinkti tuos veiksmus, kur maža kaina ir daug naudos. Ir jau tik tada, jei tų veiksmų nėra, galima daryti ir kažką kito – už mažą kainą mažai naudos ar už didelę kainą daug naudos.

Kvadratas atrodo labai paprastas, kol nepasigilini. Tačiau pasigilinus, paaiškėja, kad viskas yra truputį sudėtingiau. Aš jums tai jau parodžiau paveiksliuke – yra visa krūva sprendimų zonų, ir tos sprendimų zonos išties skirstosi visai ne pagal kvadratą, o gerokai kitaip.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter