Category Archives: Vadyba ir marketingas

Vadyba, marketingas, įmonių ir organizacijų valdymas

Viešieji pirkimai

Kadaise labai labai seniai man teko susidurti su tokia situacija, kai įmonė perka krūvas visokios įrangos, bet tuos pirkimus darosi kiekvienas skyrius atskirai. Nes kiekvienas skyrius susigalvoja pats, ko jam reikia, ieškosi kur nusipirkti pigiau ir geriau. Tiesiog visi stengiasi. Vieni protingiau nusiperka, kiti ne taip jau protingai – visaip būna.

Žinote, kaip buityje pasireikštų viešųjų pirkimų dizasteris? Jei nežinote, tai įsivaizduokite, kad jus suėmė baisi tryda (kartais, deja, visiems pasitaiko), o dėl to nenumatytai padidėjo tualetinio popieriaus sąnaudos, o todėl jis netikėtai baigėsi. Ir dabar jums reikia pildyti krūvą popierių konkursui, kuris vadinasi „Vardenio Pavardenio užpakalinės angos valymo medžiagų pirkimo 2017 metams papildyom konkursas“, o paskui, po mėnesio, kai tas konkursas baigsis, jūs gausite kaltinimus dėl to, kad savo trydos nesusiplanavote iš anksto, todėl teisės tai daryti neturėjote. Štai taip veikia viešųjų pirkimų principai.

Problema toje įmonėje buvo labai paprasta: kadangi visi pirkosi viską kaip papuola, ten viskas buvo skirtinga ir viskas buvo nesuvaldoma. Įsivaizduokite, kad yra 100 darbuotojų ir kokie 80 skirtingų modelių kompiuterių, kuriuos gamino kokie 15 skirtingų gamintojų. Visiems matėsi, kad bardakas, bet visi nenorėjo su tais pirkimais nieko tvarkyti, nes atrodė, kad visvien nieko nesigaus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Tinklinis marketingas, fak jū

Gaunu eilinę (nežinau jau kelintašimtąją) žinutę iš eilinio idioto, užsiimančio kažkokiu tinkliniu marketingu. Eilinė žinutė iš eilinio pročiakrušio. Ir visi jie vienodi, visi su savo tipiškomis demagogijomis, išmoktomis tinklinio marketingo kursuose. Ir visi jie nieko nepasakantys, vaizduojantys verslą, bet nieko nekalbantys, ir visi jie tokie banalūs, kad tiesiog nyku.

Vienas iš tipiškų multi level marketing makaronų. Tinklinis marketingas blyn. Paknisk protą 10 draugų, jie išknis protą kiekvienas dar 10 draugų ir rezultate turėsi 1000 pinigų. Labą dieną.

Vienas iš tipiškų MLM (multi level marketing) makaronų. Tinklinis marketingas blyn. Paknisk protą 10 draugų, jie išknis protą kiekvienas dar 10 draugų ir rezultate turėsi 1000 pinigų. Labą dieną.

Pasižiūri į tokio verslininko FB profilio nuotrauką – kaskart įprastas dalykas: sėdi prabangioje mašinoje. Mašinos salonas odinis, verslininkas šypsosi. Marškiniai balti, svetimo dydžio (pirkti padėvėtų drabužių krautuvėje), nuskalbti – net nuotraukoje matosi, kad jie daug matė, bet buvo rūpestingai prižiūrimi, nes trūksta pinigų. Kaklaraištis kažkoks priešistorinis, neretai – irgi nuskalbtas. Akinių rėmeliai seni, pirkti prieš 20 metų. Konservatyvūs, metaliniai, tačiau dažniausiai – su tais nuo šviesos tamsėjančiais stiklais, kuriuos šiais laikais retai bepamatysi. Skurdus gyvenimas ir svetima mašina, kurioje leido nusifotkinti kažkas, užsidirbęs daugiau pinigų.

Kartais būna ir svetimos nuotraukos, bet nelabai dažnai – tinkliniams marketingistams visgi tenka gyvai susitikinėti, tai sunku su tomis svetimomis fotkėmis. Feikai labai nemėgstami.

Kaskart pokalbio pradžia maždaug tokia, visiškai pasikartojanti, nyki nyki, bet pagal NLP vadovėlį kažkokį, kurio nei patys tokie tipo verslininkai nei akyse nematę, tačiau kursuose gerai iškalę. Kuruose jie dalyvavę daug kartų, nes patys vis pakliūna ir pakliūna į tas pačias tinklinio marketingo schemas:

Laba diena… Malonu bla bla bla, truputis apie mane. Aš su partneriais pradėjau verslo projektą… Bla bla bla… Turime partnerių užsienyje, esame sėkminga tarptautinio verslo dalis… Bla bla bla… Leiskite paklausti, kuo jūs užsiimate, jei ne paslaptis? Ar norėtumėte padidinti gaunamų pinigų kiekį? Ar šiuo metu turite poreikį papildomoms galimybėms, susijusioms su pinigais, laisvu laiku gyvenimui, sveikata, karjera? Tam nereiktų palikti dabartinio darbo ar verslo. Pradžioje tas galimybes galima išnaudoti laisvu metu, skiriant 1-2 valandas per dieną. Ar turite poreikį tokioms galimybėms?

Žinoma, debilavotas spameris nei nesusipranta pasiaiškinti, kam jis išvis rašinėja. To vargu ar galima tikėtis – jei spameris turėtų smegenų, jis tokiomis tinklinėmis masturbacijomis išvis neužsiimtų. Ir žinoma, aš tokiems idiotams atsakau visada labai paprastai:

Labas. Norit kalbėti apie savo verslo idėjas – 200 eurų. Pirma susimokat, o paskui kalbat. Jei per 5 minutes sugebėsite pasakyti kažką prasmingo – skirsiu iki valandos laiko.

Ir vėl, kaip įprasta, prasideda proto krušimas – tie tinkliniai spameriai matyt galvoja, kad aš juokauju. Jie gal tikisi, kad man praknis protą, įtikins savo briedu ir aš jų išklausysiu už dyką. O paskui gal netgi savo resursus į jų briedą kišiu. Fcuk. Jie nori iš manęs uždirbti pinigų ir kartu gaili įdėti pinigus. Prasideda tokie vat pezalai, visiškai tipiški:

Nuostabu. Aš turiu jums pasiūlymą, kur jūsų valanda kainuos ne 200 eurų, o tiek, kiek tik jūs panorėsite. Žinoma, įdėjus pastangų.

Ir aš vėl atsakau tipiškai, kaip ir įprasta:

Susimokat – kalbam. Nesusimokat – nekalbam.

Ir kaip įprasta, spameris iš pokalbio išeina aukštai iškelta galva. Juk jam nemalonu pasijusti šiukšle. Skaudu, kai kažkas su tavim išvis net nešneka, kol nesutinki mokėti pinigų. Skaudu, kai kažkas tavyje mato paprasčiausią katės šiknaspuogį, kuris nevertas nieko. Skaudu, kai žinai, kad niekada nesugebėsi pasijusti gerai, nes viskas, ką uždirbi – tai proto knisimas su visokiais tinklinio marketingo bulšitais. Taigi, spameris išdidžiai atsisveikina:

Čia jau jūsų pasirinkimas likti tik prie 200 eurų valandai. Malonu buvo pabendrauti.

Ne, man nemalonu buvo pabendrauti. Man šlykštu yra bendrauti su žmonėmis, kurie bando knisti protą, norėdami apgauti, įkišti kažkokį niekam nereikalingą mėšlą ir dar blogiau – tiesiog siurbti pinigus.

Ponai šūdų pardavėjai, tinkliniai marketingistai jūs visokie. Aš suprantu, kad jūsų gyvenimas labai nelengvas. Suprantu, kad jums tragiškai sunku, kai visi jus siuntinėja ir niekas nenori iš jūsų pirkti tų jūsų šūdų. Suprantu, kai sunku išlaikyti tą stresą ir nepalūžti. Suprantu, kaip jūs norite pinigų ir net negalite rišliai pasakyti nieko, nes jūsų smarvę iš tolo visi užuodžia.

Ponai tinklinio marketingo skleidėjai, aš suprantu jus. Bet eikite jūs nachui, nes jums ten ir vieta.

 

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie neteisingus matavimus

Vienas iš pirmų dalykų (o daugeliu atvejų – išvis pirmas), kurį reikia patvarkyti bet kurioje įmonėje, kurios veiklą nori gerinti – tai rodikliai. Rodikliai – tai tiesiog skaičiai, kuriais vertinama, ar įmonė ir jos paskiros dalys dirba gerai, ar dirba blogai. Jei nėra tokių skaičių, nesigauna nustatyti, kas negerai, ką reikia taisyti. Jei yra tokie skaičiai – viskas žymiai paprasčiau. Taigi, įmonės susikuria rodiklius.

Štai taip išties atrodo tikras pardavimų procesas, kai pirkėjas ateina į parduotuvę. Socialiniuose tinkluose tai dar labiau būna supainiota. Tai, kad jūs matuosite ir gerinsite pavienį tašką kokiame nors panašiame labirinte - gali ne tik nepadėti jūsų pardavimams, bet netgi jiems ir pakenkti.

Štai taip išties atrodo tikras pardavimų procesas, kai pirkėjas ateina į parduotuvę. Socialiniuose tinkluose tai dar labiau būna supainiota. Tai, kad jūs matuosite ir gerinsite pavienį tašką kokiame nors panašiame labirinte – gali ne tik nepadėti jūsų pardavimams, bet netgi jiems ir pakenkti.

Įprastas rodiklių rinkinys būna gana nesudėtingas: visų pirma, tai pelno srautas, o paskui – keletas sudedamųjų, leidžiančių tą pelno srautą didinti (kad gautųsi rodiklių hierarchija), pvz., rodikliai, rodantys pardavimų efektyvumą, gamybos efektyvumą, tiekimo efektyvumą. Deja, ne visada su rodikliais būna tvarkoje. Ypač aiškios problemos būna tada, kai rodikliams naudojami matavimai išties nėra teisingi ar dar blogiau – turi duomenis iškraipančius grįžtamuosius ryšius. Ir visai jau blogai, kai rodikliai sukuria lokalius optimumus.

Man šiandien vienas draugas, aukštuose sluoksniuose plačiai žinomas PR guru Giedrius Karsokas pateikė tokį gražų pavyzdį, kad tiesiog negaliu nepasidalinti. Tai pavyzdys apie tai, kaip geriau jau išvis neturėti rodiklių, negu naudoti neteisingus.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Sveikatos apsaugos sistema

Nelabai seniai man teko malonumas susidurti su sveikatos apsaugos sistema*. Išties neturiu nusiskundimų, jei ne tai, kad dabar žinau vieną dalyką: kardinaliai pigiau, greičiau, maloniau ir geriau yra mokėti pinigus privačiai klinikai ir gauti pagalbą, kurios reikia, nei bandyti aiškintis su valdiška poliklinika.

Kita vertus, aš tiesiog noriu parašyti apie tai, kad truputį pasiaiškinau, kokia yra bendra procedūra bendriems atvejams. Ta procedūra, kaip suprantu, yra nuleista iš kažkur iš viršaus. Ir žinoma, kad pacientai sveiktų, sveiko proto gydytojai priversti ją pažeidinėti, o kartais ir šiaip ta procedūra sutrinka ir suveikia, todėl ligoniai gauna gydymą. Bet šiaip jau, kadangi patirties su procesų analize turiu tiek ir tiek, tai ir pagal proceso požymius galiu atkurti, kaip realiai viskas vyksta.

Manau, kad pasivaikščioję po šitą procedūrą, atkursite savyje visokius prisiminimus apie visokias ligas.

Manau, kad pasivaikščioję po šitą procedūrą, atkursite savyje visokius prisiminimus apie visokias ligas. Šita bendroji sveikatos apsaugos procedūra nėra labai tiksli, nes atkurta tiesiog pagal išorinius požymius. Kažkur joje dar atsiranda ir gydymas, bet nelabai aišku, kur.

Taigi, ką iš šitos procedūros matome? Ogi tai, kad gal kažkur viename-kitame etape pacientui paskiriamas koks nors gydymas ir pacientas pasveiksta, bet vaizdas toks, kad sunku pasakyti, nuo ko jis pasveiksta išties. Schemos pati esmė – žaisti su pacientais futbolą tol, kol būklė pablogės tiek, kad jau dėl būklės blogumo būtų akivaizdu, kad gydyti reikia. Ir čia, jei pasiremsime prielaida apie tai, kad užleistų ligų gydymas reikalauja daug kartų daugiau resursų, nei ligų ankstyvose stadijose, tai štai jums ir atsakymas, kodėl viskas taip blogai.

Aišku, tai ne vienintelis atsakymas – kai poliklinikose tenka susidurti su futbolu, kai pacientui netgi neaišku ar užbaigti gydymą ar neužbaigti, kai būtinosios pagalbos procedūra (incidentų valdymas) tampa vieninteliu būdu pakliūti pas gydytoją anksčiau, nei liga pereis į komplikacijas ar lėtines stadijas – tai jau savaime rodo nenormalumą. Aš jau nekalbu apie tai, kad šitai gadina nervus ir gydytojams, ir pacientams.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Bankams nereikia efektyvaus verslo

Kažkaip prieš kelias dienas pasitaikė su vienu kolega persimesti apie bankus, kurie yra Rusijoje. Iš pirmo žvilgsnio keistokas dalykas, bet tenykščiai bankai labai būna nepatenkinti, kai klientai ima gerinti savo verslą, ypač kai tai klientai, kurie užsiima tiekimu.

Kai bankas duoda verslui paskolą, jis visai nenori, kad tas verslas susimažintų savo poreikį paskoloms. O paskolų juk labiausiai reikia tiems, kam nelabai sekasi.

Kai bankas duoda verslui paskolą, jis visai nenori, kad tas verslas susimažintų savo poreikį paskoloms. O paskolų juk labiausiai reikia tiems, kam nelabai sekasi.

Kolegos prielaida buvo apie tai, kad bankai pamato, jog pas klientą, gavusį paskolą, sumažėja sandėlyje esančių prekių kiekis, todėl bankas ima jaustis nesaugiai, nes gaunasi mažesnės garantijos. Bet čia ne visai tiesa. Tiksliau, visai netiesa.

Kai bankas duoda paskolą įmonei, užsiimančiai prekyba, ta įmonė už paskolą nusiperka prekes ir jomis prekiauja. T.y., prekių buvimas tampa kaip ir paskolos grąžinimo garantija. Wrong.

Realios priežastys kitur. Daug paprastesnės. Per daug paprastos ir akivaizdžios, kad lengvai pasimatytų. Kad ir kaip keistai kam nors beatrodytų, bankams paprasčiausiai nepelninga, kai klientai efektyviai dirba.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter