Tag Archives: Internetas

Štai ir 5G mobilus ryšys ateina

Trumpai tariant, ponas Andrius Baranauskas paorganizavo smagumo – pasižiūrėti, kaip atrodo patys pirmi pasaulyje 5G mobilūs telefonai. Tele2 atvežė tokius du mobiliakus, kartu su Nokia. Na, ir žinote, tie mobiliakai atrodo maždaug taip, kaip nemažos komodos. Pervežamos sunkvežimiais. Kol kas. Išties, aišku, tai išvis net ne mobiliakai, o 5G ryšio stotys, na, bet esmė, kalbant paprastai – vis vien ta pati: radijo bangomis perduodamas signalas.

Čia maždaug taip galite įsivaizduoti du mobilius 5G telefonus. Arba jei tiksliau, tai dvi bazines mobilaus 5G ryšio stotis. Maždaug kokį 100 kartų pralaidesnes už 4G. O paskui gal ir 1000 kartų pralaidesnes.

Čia maždaug taip galite įsivaizduoti du mobilius 5G telefonus. Arba jei tiksliau, tai dvi bazines mobilaus 5G ryšio stotis. Maždaug kokį 100 kartų pralaidesnes už 4G. O paskui gal ir 1000 kartų pralaidesnes.

Ta proga aš jums pirmiausiai papasakosiu vos vos neįdomios techninės dalies, o paskui – žymiai įdomesnių futūrologijų truputį.  Techninę dalį galite ir praleisti, nors jei kažkiek radiotechnika bei IT domitės, tai pažadu, kad bus irgi įdomu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Įvykiai Turkijoje

Manęs prašė, tai aš ir rašau apie Turkiją. Gana trumpai ir negiliai. Štai pabandė įvykti ten perversmas. Išties tai nieko tokio. Aišku, atrodo kad pora šimtų žmonių žuvo, koks tūkstantis sužeista – tai yra nemažai, bet kita vertus, kaip kariniam valstybės perversmui su visais susirėmimais ir taip toliau – tai dar nedidelis kiekis.

Mustafa Kemal Ataturk - tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje - tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Mustafa Kemal Ataturk – tai žmogus, kurio dėka Turkijoje atsirado demokratija ir kurio idėjos 90 metų buvo visos Turkijos ideologija. Jis ne šiaip sau vadinamas visų turkų tėvu. Perversmo bandymas Turkijoje – tai klausimas, ar Turkija toliau eis link Vakarų, ar pradės grimzti į islamizmą.

Turkijoje perversmai vyksta reguliariai, o šis netipiškas tik vienu atžvilgiu – jis nesėkmingas. Tačiau tų karinių perversmų istorija bei idėja visad ta pati: Turkija turi būti sekuliari valstybė, kurioje remiamasi įstatymais, o ne religiniais islamistinio pobūdžio kliedesiais.

Norint suprasti, kodėl tie įvykiai vyksta Turkijoje ir ką išvis jie reiškia, reikia truputį nukrypti į istoriją. Ir čia ne šiaip sau nukrypti – mums labai sunku suvokti, kariniai perversmai Turkijoje visad reiškė demokratiją. Tuo tarpu įvykių eiga, kur liaudis išeina į gatves ir demokratiškai išrinktas prezidentas atsilaiko – nebūtinai geras ženklas.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Pirmas mano kompiuteris

Pirmas mano kompiuteris buvo legendinis Compaq Portable. Aš ir dabar jaučiu didžiulį dėkingumą kai kam, kieno dėka mano gyvenimas kaip reikiant pasisuko. Ko gero, labiausiai mano gyvenimą pakeitęs daiktas ever. Aš net nežinau kaip tai nusakyti.

Intel 8088 procesorius, 256kB atminties, jokio HDD, tiktai du penkiacoliai flopikai po pusę mego.

Intel 8088 procesorius, 256kB atminties, jokio HDD, tiktai du penkiacoliai flopikai po pusę mego.

Pirmas mano kompas leido naudotis Norton Commander programa, kokiu tai dosiniu Works, Turbo Pascal, turėjo debugerį, asemblerį ir dar kažką. Labai naudingos ir įdomios programos. Dar tenai buvo Tetris, bet aš jo nežaisdavau, nes asembleris buvo įdomesnis.

Anais laikais nelabai net aišku buvo, kas tie internetai. Kompiuteriu rašantis žmogus automatiškai buvo laikomas programuotoju. Sugebi su kokiu Word sudėlioti tekstą atspausdinimui – štai ir programuotojas, ir dizaineris-maketuotojas, ir adminas. Kompiuteriai buvo kažkokia mistika.

Sovietmečiu Lietuva buvo pirmajaunti SSRS respublika pagal kompiuterių ir programuotojų skaičių vienam gyventojui. Tačiau kompiuterių buvo tiek maža, kad ir dabar daugelis įsivaizduoja, kad Vakaruose anais laikais irgi kompiuterių nebūta.

Pats kardinaliausias pokytis, subyrėjus SSRS, įvyko būtent IT srityje – Lietuva jau per pirmą Nepriklausomybės dešimtmetį kompiuterizavosi tiek, kad galėtų lygintis su Vakarų Europos šalimis. Ir tada visur išplito internetai.

O koks kompiuteris buvo pirmas, kurį turėjote?

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Jeigu Internetas būtų sovietinis

Dažnas sako, kad Internetas* anais laikais neegzistavo ir dėl to čia nėra ko lyginti sovietmečio su šiais laikais. Nebuvo, suprantate, anais laikais kompiuterių, todėl dabar čia vat ir gaunam kažką, o tas kažkas – tai visai ne dėl to, kad sovietmečio nėra, o dėl to, kad tik šiaip koksai tai mokslas.

Nespalvotas ekranas, kuris terodo žalias raides. Mygtukai klaikūs. Ir kaukia kaip krūva dulkių siurblių. Viso šito šlamšto bendras svoris prilygsta smulkaus sudėjimo merginos svoriui.

Nespalvotas ekranas, kuris terodo žalias raides. Mygtukai klaikūs. Ir kaukia kaip krūva dulkių siurblių. Viso šito šlamšto bendras svoris prilygsta smulkaus sudėjimo merginos svoriui.

Aš jums pasakysiu, kaip būtų, jei dabar sovietmetis būtų. Būtų taip, kad būtų blogiau, negu Šiaurės Korėjoje. Blogiau tiesiog dėl to, kad Šiaurės Korėja įsiveža kompiuterius ir mobilius telefonus (išmaniuosius visokius) iš Kinijos, o ir šiaip pasienyje internetu iš Kinijos naudojasi. O vat jei pas mus būtų sovietmetis, tai galiotų pilnavertis embargo, jokio ten Interneto iš pasienių niekas negautų ir būtų taip blogai, kad Šiaurės Korėja atrodytų dar labai padoriai.

Žodžiu, jūs nei neįsivaizduojate, kaip būtų. Jūs verktumėte kamputyje ir galvotumėte, kad visokie pasakojimai apie tai, kad internetu Vakaruose galima naudotis laisvai, žiūrėti pornūškes visokias ir išvis ką nori daryt – tai tiesiog pasakos. Ir juo labiau pasakos tai, kad kiekvienoje šeimoje kompiuterių yra kokie 2-3 ar netgi daugiau, ir jau visai nesąmonė, kad mobilūs telefonai su internetu yra.

Sovietmečiu daugelis laikė pasakomis visokius pasakojimus apie tai, kad kur nors Vakarų Vokietijos parduotuvėse galima nusipirkti 20 rūšių dešros ir tai be jokių eilių, laisvai, be apribojimų ir tą gali padaryti kiekvienas norintis. O kad 50 ar 100 rūšių dešros – nagi tai išvis absurdas kažkoks, juk negali taip būti!

Tai dabar pabandykime įsivaizduoti, koks būtų Internetas, jei dabar būtų sovietmetis. Tik ne anų laikų sovietmetis, o toksai, koks jis būtų 2015 metais, jei toksai Michailas Gorbačiovas nebūtų pradėjęs Perestrojkos.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Teo posūkis

Kažkaip kaip jau būna, vis netyčiukais, teko malonumas sudalyvauti viename renginyje, kur vienaip ar kitaip pasitaiko. Vat šį kartą buvo ekskursija Teo įmonėse. Aišku, galėčiau aš čia jums papasakoti visokių dalykų, tik nežinau ar tai bus baisiai įdomu, kai apie tai jau ir kiti parašė.

Kadaise gandai keliaudavo paprastaisiais būdais. Paskui jie ėmė keliauti per laikraščius, dar paskui - per radiją ir TV, o dabar geriausia informacijos sklaidos priemone tapo internetai.

Kadaise gandai keliaudavo paprastaisiais būdais. Paskui jie ėmė keliauti per laikraščius, dar paskui – per radiją ir TV, o dabar geriausia informacijos sklaidos priemone tapo internetai.

Žinot, kažkiek metų mano įprastas kontaktas su Teo būdavo labai paprastas: paskambina koks vaikinukas ar mergina ir siūlo imti Gala TV, o aš jiems sakau, kad nežiūriu TV. Tada prasidėdavo klausinėjimai kažkoki, o paskui nustebimai, kad aš televizoriaus neturiu. Buvo netgi tokių, kurie siūlė nusipirkti televizorių ir labai dėl to įkalbinėjo. Bet laikas keičiasi ir atrodo, kad Teo susiprato, jog aš televizoriaus nepirksiu.

Kita vertus, man pačiam Teo yra įmonė, kuri turėtų tapti pavyzdžiu visoms Lietuvos valdiškoms kontoroms: po to, kai Lietuvos Telekomą nusipirko skandinavai, jie čia padarė nuostabią optimizaciją, masiškai atleisdami visus nekritinius darbuotojus, paskui su dideliu nenoru priimdami žmones vėl, o paskui vėl masiškai atleisdami ir vėl imdami per naują, tik jau nenoriai ir atsirenkant. Rezultatas buvo akivaizdus: iki tol telefoną įsivesti į namus trukdavo keletą metų, o po to – vos kelias dienas. Darbuotojų belenkiek sumažėjo, paslaugų belenkiek padaugėjo ir įmonė pasidarė absoliučiai nepanašia į tą sovietinį monstrą, kuris buvo iki pardavimo. Vat todėl aš visiems nuolat statau Teo už pavyzdį, kaip reikia tvarkyti valdišką sektorių.

Bet čia geriau kalbėkim ne apie istoriją, o šiaip apie visokius dalykus, kurie kažkokie įdomesni.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter