Apie tai, ar verta stovėti eilėje. Tikroji kaina.

Po to, kai atsidarė Lidl ir pirmomis dienomis kilo daug eilių, atsirado labai daug patyčių iš tose eilėse stovėjusių, esą „eikit geriau dirbti ir daugiau uždirbti“. Čia aš jums paskaičiuosiu aproksimaciją apie uždarbio/sutaupymo ekvivalentinius lygius. Kad pasidarytų aišku, kiek jūs turite uždirbti, kad šitaip aiškintumėte.

Pastovūs kaštai yra tokie, kur pinigai per laiką. Kintami kaštai - tai tokie, kur pinigai per produktą. Šituos išmokite skirti, nes konversija įmanoma tik post factum, nes laiko neatsuksi atgalios. Todėl pastovūs kaštai neįeina į savikainą, o tėa tik kintamų kaštų tikslais. Tebūnie tai jums ezoterinė manęs ištarmė, kurios jums suprasti nebūtina, o pakanka, kad kartotumėt kaip maldelę. Ir pinigus man neškit.

Pastovūs kaštai yra tokie, kur pinigai per laiką. Kintami kaštai – tai tokie, kur pinigai per produktą. Šituos išmokite skirti, nes laiko-materijos konversija įmanoma tik post factum, nes laiko neatsuksi atgalios. Todėl pastovūs kaštai neįeina į savikainą, o tėra tik kintamų kaštų vykdymo tikslais. Tebūnie tai jums ezoterinė manęs ištarmė, kurios jums išsyk suprasti nebūtina, o pakanka, kad kartotumėt kaip maldelę. Ir pinigus man neškit.

Pradėkim nuo paprasto dalyko – jei jau daugiau dirbti, tai tarkim, pora valandų daugiau, nei įprasta. Sakykim, 10 valandų, kad skaičiuoti būtų paprasčiau. Ir 20 dienų per mėnesį, kad visgi savaitgaliai liktų gyvenimo džiaugsmui. Sutinkate, kad tai bus daugiau darbo? Jei taip, tai judėkim toliau.

Žmogus atsistoja į eilę prie Lidl. Stovi ten, paskui nueina ir apsiperka, sakykim, už 50 eurų, nusipirkdamas prekių tiek, kiek kitur nusipirktų už 100 eurų. Sugaišta tam valandą. Na, netgi taip sakykime – sugaištų paprastoje parduotuvėje valandą, o Lidlui išeikvoja netgi dvi valandas – taip gauname valandą sueikvoto laiko. Sutinkate, kad tai bus realu? Jei taip, tai judam toliau.

Valanda ir sutaupyti 50 eurų – tai ekvivalentas 50 eurų uždarbiui per valandą. 10 valandų per dieną – tai 500 eurų. Per 20 darbo dienų gautųsi 10000 (dešimt tūkstančių) eurų. Tai yra realus uždarbio ekvivalentas, paskaičiavus jį mėnesiui.

Ponai ir ponios. Tie, kurie stovėjo tose eilėse prie Lidl, savo finansinį srautą tuo metu pasididino iki tokio lygio, kuris atitinka 10 tūkstančių eurų mėnesinį atlyginimą. Pasididino, žinoma, ribotu lygiu (tik už valandą), bet visvien labai riebiai.

Žinau, kad tarp mano blogo skaitytojų yra žmonių, kurie panašias sumas uždirba per dieną ar kelias, bet tie žmonės labai gerai žino apie šituos dalykus, tad šitas paaiškinimas ne jiems, o tiems, kurie sėdi ofisuose ir aria nuo skambučio iki skambučio.

Dabar eikite savais keliais ir pamąstykite apie gyvenimo prasmę bei apie tai, kad visgi reikia mokėti skaičiuoti finansus. Ir apie tai, kad tegul ir intuityviai, tie paprasti eilėse stovintys žmonės finansų valdyme susigaudo kardinaliai geriau už kokį nors eilinį vadibybininką, baigusį VU ekonomikos fakultetą.

Čia jums buvo straipsnis iš finansų ir ekonomikos pradmenų. Geros jums dienos.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook422Share on Google+1Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

41 thoughts on “Apie tai, ar verta stovėti eilėje. Tikroji kaina.

  1. Karvė

    Šitie skaičiai būtų argumentas, jei po 2-3 dienų nebebūtų galimybės sutaupyti tos pačios sumos tik nešvaistant papildomo laiko.

    Beje tikėtis, kad Lidl vidutinis krepšelis yra 50% pigiau nei kituose prekybcentriuose yra taip pat kvaila kaip ir tikėtis, kad ten nemokamai viską dalina.

    Reply
    1. Lidl pirkejas

      Dabar pagalvok, jeis tas zmogus atstovejes eile pirks daugiausia tik akcijines prekes. Tai visu pirma kitom dienom uz tokia kaina greiciausiai nebegaus, antra krepselis gausis jau gal net 3 kart pigesnis nei kitur (jei pvz, pirko tik bananus po 66ct). Ar vis dar nelogiska?

      Reply
    2. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Jūs nueikite į Lidl ir patirsite tą siurrealumo jausmą. Prekės pagal kokybę pagrindinai eina viduriniam lygio segmente, tai jei palyginsite su atitinkamu segmentu įprastuose supermarketuose, tai maža nepasirodys.

      O dėl tų 2-3 dienų -- jei namuose nėra iš anksto supirkto atsargų buferio, tai paprastai skaičiuokit: tarkim, išlaidos maistui 600 eurų per mėnesį, t.y., 20 eurų per dieną. Jei sutaupymas yra pusė apsipirkimo sumos, tai trys dienos reiškia 60 eurų, t.y., prarandamas 30 eurų sutaupymas, kurį per tą valandą galima gauti. 30 eurų per valandą yra pakankamai daug.

      Reply
  2. yssz

    Karve, seriously! Buvai, kainas lyginai?

    Galu gale, kad ir ne 50% o 30%, still, skirtumas didelis.

    Reply
  3. grumlinas

    Darbe per arbatgėrį šia tema sugeneravome paprastą dalyką: „Kam dirbti daugiau, jei galima pirkti pigiau?“ Ir visi kolumnistai bei bankų analitikės gali eiti nx, nes žmonės įpratę eiti mažiausio pasipriešinimo keliu. Kas iš viarslinykų to nesupranta -- iškrenta iš rinkos.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Taip. Žmogus negali dirbti be galo. Ir todėl pasiekia tam tikrą darbo lygį ir viskas. Paskui visi pokyčiai eina nebent darbo pelningumui didinti irba išlaidoms mažinti.

      Reply
      1. grumlinas

        btw, labai gražiai internetuose ryškėja prekybtinklių nupirkti žurnalizdai ir kitokie kolumnistai. Tokios isterijos aiškinant, kad tas Lidlas čia nieko ypatingo ar kad jo kllientūra -- sovokai-lūzeriai, senokai neteko skaityti 😀 panašu, kad 300% maržos kartelis pradeda panikuoti.
        Kai kurie rašeivos vis dar tebegeneruoja tą sovietinį įprotį aiškinti, kaip kiti turi teisingai gyventi. Čia kaip ta seimūnė-kaip-ji-ten, kur putojo, kad valstybines šventes reikia švęsti vietiniuose prekybcentriuose, o ne pas liankus. Tauta pasakė: „Eik nx“. Man asmeniškai iš viso to, ką mes pasiekėme po 1990ųjų -- laisvė pačiam spręsti, ką ir kaip daryti. Suvokianyt visas rizikas, be abejo.
        P.S> turiu įtarimą, kad greičiausiai rinkoje nebeliks „Peismos“ ir „IKI“

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Prismos neliks ta prasme? Šiaip Prisma man patinka, bet vat labai jau jie maži pagal paplitimą. Prekių pasiūla labai didelė, kainų ir kokybės segmentas aukštesnis, tad tiesiogiai nėra konkurencijos su Lidl. Kita vertus, klientų segmentas didele dalimi persikloja -- tie, kurie važiuoja ilgesniam apsiprekinimui.

          Dėl Iki -- jie yra labiausiai dezorientuoti iš visų tinklų. Tuo pat metu ir bando taikyti į brangesnį klientą, ir kartu taupyti su visokiais ten Cento, mažo pralaidumo kasomis bei pergrūstomis prekybos salėmis. Telekomunikacijų rinoje labai panašūs į juos būtų Bitė, kurie tai ten pasakoja apie geresnį aptarnavimą, tai apie pigiausias kainas, tai kalba apie geriausią Internetą, tai paskui paaiškėja, kad vis dar bene 3G, kai pas kitus jau 4G seniausiai. Dezorientacija ir bandymai derinti tarpusavy priešingus reikalavimus paprastai baigiasi liūdnai. Kai prasidės destabilizacija, Rimi ir Maxima ims perimdinėti Iki klientūrą.

          Nors daugelis pranašauja blogas dienas Norfa tinklui, manau, kad kaip tik šitas tinklas turi šansų atsilaikyti, jei planavimas bus geras -- labai didele dalimi jie išsibarstę per kaimus, tai Lidl jiems mažiau įtakos darys, o vėlgi prekių segmentas yra ir taip pigus, tai žaidimas pas juos bus jų pačių įprastoje zonoje, o ne pagal svetimas taisykles. Aišku, čia daug faktorių, bet Norfa turi didelių stiprybių -- persiorientavę, jie gali pasioptimizuoti taip, kad paskui ir kitiems maža nepasirodys. Kita vertus, jei nepersiorientuos, tai jau bus jų problema.

          Įdomiausia, kaip bus su Maxima ir Rimi. Ten sunkiau prognozuojama viskas. Viena vertus, dideli ir turintys daug resursų, kita vertus, lyg ir gerai organizuoti, trečia vertus, išlaidų lygis per prekių srautą pas juos turėtų būti aukštas. Srautui kristelėjus, jie gali nemaloniai pasijusti.

          Reply
          1. grumlinas

            Va būtent ką paminėjai apie Prisma ir IKI -- tą ir turėjau omenyje:
            Prisma teturi, berods, 3 parduotuves, tad jiems užsidarymas nebūtų tragiškai skausmingas. Prekių pasirinkimas pas juos tikrai geras, kainos biškį aukštesnės nei Maxima, mumi su btangiausiąja pastoviai apsipirkdavome, kai dar nevažinėjome tiek po liankijas.
            IKI tai kažkoks nesusipratimas, ypač jų „akcijos“, kai ryte pateikia 8 lašišas ir tipo jau „akcija“. Vienintelis bonusas -- gera konditerija, bet mažosios kepyklėlės padengė tą segmentą.
            Būtent Norfa vienintelė, kuri turi realų šansą išlikti -- jų marža ir taip palyginti mažesnė buvo, ten visad pigiua apsipirkdavome
            Prismos nevirškinu, mėgėjai perklijuoti galiojimo datas, esame tike mes, tiek pažįstami turėję bėdų. Įtariu, kad jie turi mažiau potencialo išlikti, nei Maxima, nes Maximos didesnis tinklas amortizuos didmiesčiuose užduchintus jų centrus. btw, Kaune Rimi tragiškai nesiseka, keli jųcentrai per paskutinius porą metų užsidarė

            Reply
            1. grumlinas

              ooops, soory, kai rašiau apie perklijuotojus -- tai tirėjau omenyje Rimi. Tinklas, kurio išnykimo man visų mažiausiai būtų gaila 😉

              Reply
          2. Rimas

            Dar vienas IKI neapsisprendimo požymis: prieš kelerius metus pakeitė savo „Iki premija“ nuolaidų korteles į su keliais partneriais pristatytas „Mylimiausias“. O štai prieš porą savaičių atrodo staiga nusprendė iš to šito partnerių tinklo trauktis. Nors kol kas patys apie tai neskelbia, bet išdavinėti jas savo parduotuvėse jau berods nustojo, o vienoje „Čili“ picerijoje mačiau ant durų pakabintą skelbimą, kad nuo kitų metų kažkurios dienos tos kortelės IKI parduotuvėse negalios.

            Šiaip man dar keista, kai kai kurie prekybcentriai sugeba atidaryti savitarnos kasas tik tam, kad kitą dieną jas uždarytų. Viršuliškių Prizmoj taip buvo. Atidarė, pasigyrė, ir daugiau, kiek žinau, tos kasos nebedirbo.

            Reply
  4. Darius

    Kreiva logika. Veiktu jeigu jie pragyventu is pirkimo. Su tokiu sąlyginiu skaičiavimu gali milijardus uždirbti ir srautus didinti iki begalybės. Primena kažkurio tinklo lojalumo korteles su „uzdarbiu“. Pirma išleidi pinigus iš kurių tau kažkiek grįžta įsivaizduojamas uždarbis.
    Esmė gi, kiek pinigų jie generuoja, kita veikla, už kuriuos perka. Prie tam tikros sumos apsimoka pirkti greiciau -- brangiau, negu letai -- pigiau.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Labai paprasta logika -- pinigai verti tiek, kiek už juos gali nusipirkti. Jei gali nusipirkti daugiau -- reali pinigų vertė gaunasi aukštesnė. Atitinkamai, vienintelis teisingas kriterijus -- perkamosios galios pokytis. Čia jums ekonomikos pradmenys, ponas.

      Reply
      1. Darius

        gaila, kad nera like arba +/- mygtuku ant komentaru. Butu galima pasijuokt nieko nekomentuojant is kai kuriu personazu 🙂

        Reply
  5. Mindaugas

    Na bet rimtai, maniau, kad to nesuprantančių žmonių čia jau tikrai neužsuks. Bet va… Peršasi jau ne ekonominiai, o psichologiniai dalykai, kad visi tiek besipiktinantys/besišaipantys „vadibibininkai“ tiesiog elementariai negali sau leisti suvokti, kad visi tie jų baigti Riomeriai, visos tos ofisuose prasitrintos valandos, visi paaukšininimai ir visi ieškojimai kaip įsiteikti savo darbdaviui dėl geresnio atlyginimo tiesiog nėra verti permokėti už tokį basic dalyką, kaip maistas ar kasdienio vartojimo „šmutkės“. Ai nu bet apie tokius dar kadaise rašė Leo Lenox -- tai „simpltonai“, kuriems darbas, kaip ir kažkokių ritualų darymas (brangių šmutkių pirkimas, važinėjimas po kraštus, į kuriuos „lygis“ nuvažiuoti, bet nulis supratimo, kas ten ir kodėl, ar dalyvavimas renginiuose, kurie visai ne jų skoniui, bet atitinką jų „klasę“) -- yra reikalingas tik jųjų „statusui“ išlaikyti. O čia kaip koks dūris į pašonę, kad tokie patys „nuo žagrės“, tik daug ofisinių kėdžių neišbandę, gali gauti tą patį, tik už mažiau.

    Reply
  6. Linas

    sakykim, už 50 eurų, nusipirkdamas prekių tiek, kiek kitur nusipirktų už 100 eurų

    žodis“sakykim“ čia yra esminis.Jei“sakykim“ pirkėjas nusipirko už 20eurų kuomet kitur būtų išleidęs 26,4 eurų skaičiavimai atrodytų kitaip.
    Sakykim,kad šis visatos valdovo rašinėlis-iliustracija.Į tą pusę tik nelabai vykusi.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Nueikit į Lidl, susidarysit pagal save vaizdą. Pamatysit savo akimis ir nereiks abejoti savo paties fantazijomis. Kai kurie kalba net apie didesnį, nei dviejų kartų išlaidų skirtumą, apsiperkant. Bet kuriuo atveju pažadu, kad maža nepasirodys. Jausmas, žiūrint į kainas, tarpais biškį siurrealus.

      Reply
      1. Linas

        Buvau.
        Kainų skirtumai yra,bet ne kosminiai.Bananai -taip.Faršo,kurio ir ėjau-tuščios lentynos.T.popierius €0,29 už ritę,praeitą savaitę analogas norfoj 0,19.Pomidorai agurkai-taip ir ne.Čia 0,49,kalvarijose 0,5-0,6.Malta kava 3,29,kitur 3,74.
        Eilė iš tikro eina greitai.Pradžia 10:18;pabaiga 10:34.
        Išleidau 6,67 euro.Kokį generavau finansų srautą?Manau apie eurą.
        Fantastikos ir kostmoso neaptikau.Arba ne į tas pozicijas žiūrėjau.

        Reply
        1. Z

          O tai tu supranti, kad tu lygini visų lietuvos prekybcentrių ir turgų „Best Offersus“ su Lidlo „taip iš didžiosios faking raidės“ pasiūlymais, kurie nebūtinai akcijiniai. Perskaičiuok kiek Lidle sutaupai 1eur + 3h sutaupyto laiko 3h transliuojam į pinigus kiekvienas pagal save, pas mane tai būtų 25eur. Viso 26eur arba daug šimtų procentų pigiau.

          Reply
        2. Vaidas

          Pigių greit gendančių bananų partija baigsis, ir to pavyzdžio greit nebebus. Galvojant iš kitos pusės, kokia prasmė prekybcentriui pardavinėt prekes 50% pigiau, jei pardavinėdami ir 20% pigiau, jie liktų pigiausi mieste? Ar jie čia atvyko 30% išmesti į orą?

          Reply
    2. Darius

      Px man visi Jusu „sakykim“. Realybe paemiau farsho po 0.99eur (priesingai nei Delfi „analitiniam“ straipsnyje raso) 6 pakuotes farso po 500 gr uz 0.99eur ir sakyk tu man ka nori apie tavo verslo ekonomika, bet uz 3 eur 3 kg farsho tu niekur nei su „sakykim“ nei be „sakykim“ nepaimsi ant marijos zemes bet kurioj is musu „baznyciu“. Siulau Ozo salies burtininko akinius nusiimt. Kiek tai tesis nezinia, mes ne ziurkenai kur viska zino, bet akivaizdu, kad prie kasu per sita aziotaza stovejau tiek pat kiek sush.. IKI prie namu kiekviena eilini vakara, kai tenka bauda ten uzsukt.

      Reply
  7. Ausra

    Grizta mazasis Joske is mokyklos ir giriasi tevui: siandien sutaupiau 1 sekeli. -Ir kaip, sunau? -- Tu man davei pinigu autobusui, o as parejau.pesciomis. -- Saunuolis Joske. Imk dar viena sekeli. Kita diena Joske parbega laimingas. -Tete, siandien sutaupiau 20 sekeliu.- Nagi? -Paprastai, tete, siandien is mokyklos nevaziavau taksi.

    Tai tokia pamokele apie prarastos galimybes kastus. Visiskai atitinka pono RR isvadas. Prarastas 50 euru per val. uzdarbis (a la eikit geriau dirbt!) turi buti realus. Kitaip tai bus Joskes biznis.

    Reply
  8. Martynas

    pavargau šiandien ir nebesugebu elementariai pirmo Rokiškio pavyzdžio persiskaičiuoti kitais skaičiais -- o jeigu Lidl’e sugaišti ne 2 val, o tik 30 min, t.y. net dvigubai greičiau nei įprastame PC apsiperki -- kokia tada ekonomija?

    Reply
    1. Martynas

      Dar klausimas -- ar piminiame skaičiavime, kai Lidl’e sugaištama 2 val., nėra klaidos? Kažkaip paskaičiuota, kad 50 EUR/val nauda (sutaupymas), o gal turi būti 50 EUR/2 val, t.y. 25EUR/val. nauda(sutaupymas)???

      Reply
  9. Richardas

    Na nežinau kaip jums, bet aš asmeniškai geriau sugaišiu 2valandas, negu 1valanda, ir sutaupysiu ~2x pinigu, negul kur kitur. Aš nemanau, kad čia dar begali būti ir kitokių diskusijų. Nebent jei jos atsiranda, jums nėra svarbu kur pirktis, arba perkate bananų kekę.

    Reply
  10. Komentatorius

    Straipsnis būtų 100% teisingas, jei ne būtinybės aspektas. Niekas neprivalo darbo laiko keisti stovėjimo eilėje laiku. Tai galima daryti ne darbo metu, tai galima daryti tada, kai nėra eilių, galima šitą procesą replikuoti bet kuriuo laiku ir bet kokiomis sąlygomis. Nėra ribotų išteklių aspekto, todėl stovėjimas eilėje ant saulės atidarymo dieną nėra ekonomiškai pranašesnis su ėjimu į Lidl’ą po dviejų dienų, kai nėra eilės. Na gal galima primesti, kad reikėtų minusuoti suvartotą produktų kainos skirtumą už tas dvi dienas, bet hey -- kiek per dvi dienas suvartosi?

    Žmonės neskaičiavo šito ir sąmoningai šito pateisinimo nesugalvojo ir tokio argumento paklausti už pinigus neatkartos. Jie taip darė, nes suveikė sovietinių laikų nepritekliaus refleksas, nes pagalvojo, kad tik tas pirmas dienas gaus geresnes kainas, kad gali prarasti progą sutaupyti, t.y. tam tikra ribotų resursų baimė. Tik tiek.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Aš manau, kad darbo metu niekas ten nestovėjo, t.y., niekur nedingsta tas darbo laikas, atitinkamai, minusavimo iš darbo pajamų nėra. O dėl atidėjimo -- jis irgi paskaičiuojamas. BTW, panašu kad atidėjimą toms porai dienų labai daugelis darė -- atitinkamai, šeštadienį bumas buvo didesnis, negu atidarymo dieną.

      Reply
  11. apropos

    Man autoriaus mintis apie tai, kad pastovūs kaštai neįeina į savikainą, pasirodė labai inovatyvi. Tai, galima sakyt, proveržis buhalterijos moksle, aukštasis pilotažas. Jei tradicinių tinklų (ne LIDL) buhalteriai suvoktų šią revoliucinę tiesą ir atsikratytų sustabarėjusių buhalterinių dogmų, tai netrukus kainos maximose galėtų ženkliai kristi, o pelnai šautų į dangų.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Pelnas negali būti sudedamoji savikainos skaičiavime. Ir tai ne inovatyvu, o pats pagrindas, elementarus dalykas iš finansų valdymo (nors kiek matau, jūs netgi finansų valdymo nuo buhalterijos neskiriate). Ir tai yra akivaizdu kiekvienam, kas galvoje turi bent kažkokius matematikos pagrindus.

      Savikaina visada rišasi prie produkto (jau pagal patį apibrėžimą), o produkto santykis su pinigais eina kaip kintami kaštai. Pastovūs kaštai yra pinigai per laiką. Laikas iš produkto nesiprastina (nebent pats pardavinėjamas produktas yra laikas), atitinkamai, su produkto kaina ir savikaina gali būti susietas tik post factum, kaip realybės rezultatas. Atitinkamai, bet kuris bandymas skaičiuoti į savikainą pastovius kaštus yra elementarus būrimas. Kaip ir kiekvienas būrimas, jis gali pasisekti, bet dažniausiai visgi su realybe siejasi tik gana netiesiogiai.

      O kad jūs gal būt finansų valdymą painiojate su buhalterija, o tada pastovių kaštų padengimo tikslus skaičiuojate pagal praeities faktą -- nu tai galiu tik užjausti tą įmonę kur dirbate. Ateities tikslus (t.y., pastovių kaštų ir investicijų padengimą) pagal praeities pajamų rezultatus nusistatinėti -- tai stagnacijos klasika. Čia nėra ką komentuoti tiesiog.

      Reply
      1. apropos

        Aš neprisimenu, kad būčiau kur nors rašiusi, jog pelnas įeina į savikainą. Bet taip dažnai pasitaiko, kad jei žmogus blūdina buhalterijos pradmenyse, tai turi ir teksto suvokimo problemų.
        O kadangi savikaina įeina į kainą, tai natūralu, jog sumažinus savikainą gali padidėti pelnas arba sumažėti kaina.
        Bet gal su tamstos globaliu mąstymu tikrai neverta gilintis į tokias žemas smulkmenas kaip elementarioji buhalterija. Lietuvoj daug žmonių, kurie įsitikinę, kad važinėti mašina kainuoja tik tiek, kiek kainuoja benzinas. Pilni Suvalkai tokių.

        Reply
        1. Rokiškis Rabinovičius Post author

          Labą dieną, savo komentarą pasiskaitykit ir paskui pakalbėkit apie teksto suvokimo problemas. Viso gero. Ai, nors beje, kadangi man rodos žinau kas tamsta esat, tai galit savo komentarų ir neskaityti ir nekalbėti. Nes visvien nesusivoksit, kad pastovūs kaštai, kurie dengiami pelnu, nėra savikainos dalis, nes banaliai ir tūpai pelnas neįeina į savikainą. Žodžiu, čiuožkit čiuožkit. Elementarioji buhalterija vietoje finansų valdymo. Sėkmės jums.

          Reply
          1. apropos

            Be reikalo tamsta taip kompleksuojate. Niekas negimė žinodamas, tuo labiau buhalterijos pagrindus. Bet tai lengvai pataisoma. Galėčiau jums organizuoti apskaitos kursus su 38% nuolaida -- būtų kaip LIDLe. Turim pradinukų grupes, kur taikoma supaprastinta metodika, operuojama daugiau buitiniais terminais, naudojamos adaptuotos užduotys. Tokios, žinot, kur UAB „Rokiškio avialinijos“ pirko iš UAB „Užkalnio koldūnai“ 3000 kg virtų makaronų… . Ir po kokių 6 savaičių galėsite užtikrintai pasisakinėti ne tik apie savikainą, bet ir realiai pasvajoti apie 4 nulius ir kitus dangiškus migdolus. Tegul ir tolimoj ateity.

            Reply
            1. Rokiškis Rabinovičius Post author

              Taigi, vadinasi teisingai atspėjau, kas jūs per persona. Toji pati, kur nežino, kuo kintami kaštai skiriasi nuo pastovių ir įsivaizduoja, kad įmonių procesų (ir pinigų) valdymas turi būti pajungtas buhalterinės apskaitos supaprastinimui, kad tarp laiko ir prekių atsirastų vienareikšmis ryšys. Staltiesėlė kelias.

              Reply
  12. kriss

    Ne, jie atvyko ne pinigus išmeti, tiesiog, mano manymu, jie yra monopolininkai visoje europoje, todėl jiems yra susiklosčiusi palanki situacija derėtis su tiekėjais dėl palankesnės kainos. Jeigu domėjotės, tik 20 proc. yra lietuviškų produktų, tai daug ką pasako. Maxima Lietuvoje yra lyderiai, o LIDL nereikia reklamos visoje europoje. Žinote kokie reklamos kaštai, LIDL nesireklamavo, bet visi esame jau buvę ar girdėję apie šį prekybos tinklą, Portugalijoje ir ten Lidl yra vienas iš populiariausių prekybos centrų ir patikėkite, ten apsipirkinėja ne tik vidutines ar žemiausias pajamas uždirbantys. Lidl strategija yra gauti pelną nuo parduodamų produktų kiekio, o ne užkeltos kainos.

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Na, Lidl nepavadinčiau Europos mastų monopolininku, nepriartėjo jie prie to dar. Schwarz Gruppe GmbH (jai priklauso Lidl, Handelshof ir Kaufland) gauna 80 milijardų per metus -- tai daug (jie tikrai bus didžiausių pasaulio prekybos tinlų penketuke, o pagal dalį vertinimų -- net galimai ir antroje vietoje po WalMart). Bet Vokietijoje Lidl valdo vos 11% (Aldi -- dar 15%) prekybos, o kitose šalyse -- dar mažiau. Palyginus su mūsų Maxima, kurie kaip sako gandai, Lietuvoje vieni patys valdo apie 40%, tai yra labai labai nedidelė rinkos dalelė.

      Reply
  13. Arklimantas

    ne srautą finansinį pasididino, o išlaidas sumažino. tai kardinaliai skirtingi dalykai, jei „finansinis srautas“ pas mus -- apyvarta t.y. uždarbis brutto…

    Reply
    1. Rokiškis Rabinovičius Post author

      Įdomus tik galutinis pelno srautas, jis yra galutinis finansinis srautas, atskaičiavus veiklos pajamas ir sąnaudas (šitie yra žemesnio lygio rodikliai). Jei išlaidos sumažėja, pelnas (likutis) padidėja. Taip vat paprastai ir reikia žiūrėti.

      Reply
  14. Remigijus

    Sutaupyti ir užsidirbti -- du skirtingi dalykai, kaip ir negautas pelnas nėra nuostolis, tačiau tokie kalbos spekuliantai, kokiu ir esate, deda lygybę šiems terminams.

    Visi straipsnių rašinėtojai, kurie gavo pinigus už prekybo centro pagyras, prašome eiti ir išleisti tuos pinigus kuo greičiau, kad išvaduotumėte liaudį nuo nesamonių.

    Jei kam patinka valgyt batona už 20 centų ar maitintis bananais uz 60ct ir sutaupyti savo 50proc, tai prašom neskiesti kaip maistui per mėnesį išleidžiat 600 eurų, nes tiek ryškiai net neuždirbat.

    Varguoliams apsipirkus mėnesiu į priekį ir sumažėjus eilėms, lankiausi jau ne vieną kartą ir -- nėra ten stebuklo. Maža to, šiaip apsipirkinėti yra savotiškai malonu, o Lidl paruotuvėse -- ne.

    Neagituoju jokio centro, patys suraskit mėgiamą, tačiau nereikia ant šakių kelti … (patys žinot ko)

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *