Tag Archives: Google

Ar pelnytai skrieja akmenys į Sodrą? Pelnytai.

Lol, pasidariau sau internetuose paiešką po straipsnio, kur apie Sodrą prieš kažkiek laiko rašiau. Net nežinojau, kad Lietuvoje tokie kiekiai keistos regioninės žiniasklaidos (kai kada – tiesiog absoliučiai identiškų portalų, duodamų skirtingais pavadinimais – paklausa matyt tiesiog siautėja. Ir regioninė žiniasklaida, ko gero, tiesiog klesti.

Čia šiaip asociatyvinė nuotrauka, ar kaip ten vadina. Apie rišlų diskursą.

Na, pasižiūrėkit patys – virš 8000 rezultatų, kai tą pavadinimą įvedi į Google. Aišku, kažkur ten bus komentarų puslapiai, kažkur šiaip puslapiai, kur nuorodos į taip pavadintus straipsnius, tačiau kiekiai tiesiog stebina. Netgi ne tas žodis, kaip stebina. Nuostabu tiesiog.

Ne, ne, žinoma, jokių čia užsakytų reikalų (aš tikrai taip negalėčiau pagalvoti, tikrai tikrai), tiesiog žiniasklaida labai dvasingai ir susiprantančiai ima iš valdiškos kontoros straipsnius ir juos perpublikuoja. Nes patys nuomonių ir minčių tomis temomis neturi. Todėl didžia minia visi stoja piestu ir klausia to paties klausimo – „Ar pelnytai skrieja akmenys į Sodrą?“ 😀

Taip, pelnytai skrieja akmenys į Sodrą.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apple vs. Android

Pakeičiau savo telefoną. Galų gale po visokių Android perėjau prie Apple iPhone. Štai ir pasidalinsiu įspūdžiais, kas gi su tuo kitaip ir ne taip. Kas džiugina, o kas užknisa. Gal ir patys tada lengviau pasirinksit, nes suprantu, kad esminis klausimas visada toks: ar išties verta?

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Aš iki šiol dar nežinau, ar verta, nors naudoju tą naują telefoną jau kokią dieną mėnesį* laiko. Gal ir verta. Spėju, kad net labai verta. Arba gal ir ne. Kai kurie dalykai man tame iPhone tikrai velniškai patinka. Kai kurie dalykai jau spėjo subiesinti. Kai kurie dalykai tokie, kad atrodo, jog visi Android telefonai yra tiesiog šūdas. Kai kurie tokie, kad kartais kyla mintis, jog velniop tą iPhone ir senas Android yra žymiai geriau.

Aišku, per dar kelias dienas apsiprasiu ir kažkaip matyt jau pasiliksiu su tuo iPhone, juoba, kad jis turi neįtikėtiną savybę: jo garsas, kai su kažkuo kalbiesi, yra toks švarus, toks kitoks, kad kartais net kyla jausmas, jog kalbiesi ne per telefoną, o per kažką kitą. Čia yra vienas iš tokių dalykų, kuriuos sunku suprasti, kol pats nepradedi naudotis.

Bet kol kas dar visokių minčių kyla, nes aišku, kad ne viskas gerai, yra ir visokių blogų reikalų. Štai ir pasidalinsiu su jumis savo pastebėjimais.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Jeigu Internetas būtų sovietinis

Dažnas sako, kad Internetas* anais laikais neegzistavo ir dėl to čia nėra ko lyginti sovietmečio su šiais laikais. Nebuvo, suprantate, anais laikais kompiuterių, todėl dabar čia vat ir gaunam kažką, o tas kažkas – tai visai ne dėl to, kad sovietmečio nėra, o dėl to, kad tik šiaip koksai tai mokslas.

Nespalvotas ekranas, kuris terodo žalias raides. Mygtukai klaikūs. Ir kaukia kaip krūva dulkių siurblių. Viso šito šlamšto bendras svoris prilygsta smulkaus sudėjimo merginos svoriui.

Nespalvotas ekranas, kuris terodo žalias raides. Mygtukai klaikūs. Ir kaukia kaip krūva dulkių siurblių. Viso šito šlamšto bendras svoris prilygsta smulkaus sudėjimo merginos svoriui.

Aš jums pasakysiu, kaip būtų, jei dabar sovietmetis būtų. Būtų taip, kad būtų blogiau, negu Šiaurės Korėjoje. Blogiau tiesiog dėl to, kad Šiaurės Korėja įsiveža kompiuterius ir mobilius telefonus (išmaniuosius visokius) iš Kinijos, o ir šiaip pasienyje internetu iš Kinijos naudojasi. O vat jei pas mus būtų sovietmetis, tai galiotų pilnavertis embargo, jokio ten Interneto iš pasienių niekas negautų ir būtų taip blogai, kad Šiaurės Korėja atrodytų dar labai padoriai.

Žodžiu, jūs nei neįsivaizduojate, kaip būtų. Jūs verktumėte kamputyje ir galvotumėte, kad visokie pasakojimai apie tai, kad internetu Vakaruose galima naudotis laisvai, žiūrėti pornūškes visokias ir išvis ką nori daryt – tai tiesiog pasakos. Ir juo labiau pasakos tai, kad kiekvienoje šeimoje kompiuterių yra kokie 2-3 ar netgi daugiau, ir jau visai nesąmonė, kad mobilūs telefonai su internetu yra.

Sovietmečiu daugelis laikė pasakomis visokius pasakojimus apie tai, kad kur nors Vakarų Vokietijos parduotuvėse galima nusipirkti 20 rūšių dešros ir tai be jokių eilių, laisvai, be apribojimų ir tą gali padaryti kiekvienas norintis. O kad 50 ar 100 rūšių dešros – nagi tai išvis absurdas kažkoks, juk negali taip būti!

Tai dabar pabandykime įsivaizduoti, koks būtų Internetas, jei dabar būtų sovietmetis. Tik ne anų laikų sovietmetis, o toksai, koks jis būtų 2015 metais, jei toksai Michailas Gorbačiovas nebūtų pradėjęs Perestrojkos.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Eilinė paieškos džiaugsmų porcija

Laikas nuo laiko aš jums duodu vieną-kitą paieškos džiaugsmų porciją. Aišku, duodu tam, kad suprastumėte, kokių dalykų žmonės internetuose ieško. Nes faktas akivaizdus – žmonės internetuose ieško kažkokių kliedesių. Nes matyt yra išprotėję.

Visi puikiai žino, kad katės yra visiškai kvaili ir išprotėję padarai. Matyt, jos ir internetuose ieško atitinkamai, be jokio proto.

Visi puikiai žino, kad katės yra visiškai kvaili ir išprotėję padarai. Matyt, jos ir internetuose ieško atitinkamai, be jokio proto.

Kadangi paskutinė paieškos džiaugsmo porcija buvo ne taip jau ir seniai, tai čia pernelyg nesigaus tendencijų pamatyti, bet kai kurios frazės visgi nuostabios.

Aišku, aš jau nekalbu apie tokias visiems žinomas, kaip „Rokiškis“, „putės niežėjimas“ ir panašiai. Aš čia apie visokias retesnes parašysiu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nauja porcija paieškos džiaugsmų

Štai jums duosiu reguliarią porciją tų džiaugsmų, kurių žmonės ieško internetuose, nes tiems žmonėms galvos yra kažkokios keistai dirbančios ir jie gal mąsto panašiai, kaip koks nors katinas, prisirijęs valerijonų. Juk ir patys pagalvokit – argi gali valerijonų prisirijęs katinas mąstyti, jei jis netgi neprisirijęs negali mąstyti?

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Nėra pasaulyje beviltiškesnio padaro, nei katė. Nežaisminga, nyki, neįdomi, neturinti proto, grubi, atstumianti ir išvis klaiki. Bet už paprastas nykias kates dar klaikesnė yra ružava katė, nes tai jau yra visiškas dugnas. Kai kurias paieškos frazes aiškiai parašo katės, o tarp jų gal net ir ružavos. Kitaip šito absurdo paaiškinti neįmanoma.

Trumpai tariant, jau kelis mėnesius nerašiau, kokie čia žmonės ateina. Aš spėju, kad greitai jau ateidinės netgi tokie, kurie ieško psichotronų, skraidančių lėkščių ir acto garinimo receptų. Ir dar kokio nors binto rūkymo bei kitų gudrybių. Oj, bendrai tai buvo kažkokia frazė apie psichotroniką Rokiškyje…

Taip, ponai ir ponios, visa tai – ne šiaip kokia nors šizofrenija, o kuo paprasčiausi žmonės, ieškantys kažko internetuose. Ir jie gal netgi jokių narkotikų nevartoja, o ramiai ir be jokio streso gyvena kokiame nors Lietuvos miestelyje, pavyzdžiui, Radviliškyje, Kupiškyje ar Raseiniuose.

Taip, tai tiesiog elementarūs durniai, besinaudojantys Google paieška. Durniai ir katės visokios. Todėl šitą kartą duosiu tik pavienių frazių, nes tos kur dažnesnės, tai kartojasi, taip pat kaip ir anksčiau. O štai durnumas tai visada būna unikalus, nes tai proto priešingybė, kitaip tariant – variacija, nuokrypis nuo normos ir brokas visoks.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter