Tag Archives: Remigijus Šimašius

Vilniaus merų balaganas – serija nr.2

Apie rinkimus rašyti nesinori. Aš jau ir nerašyčiau, bet kad kaskart įsiveliu, parašau ir tenka tada tęsti – iki galo. Todėl šiandien jūsų dėmesiui – antroji Vilniaus merų balagano dalis. Artūras Zuokas vs. Remigijus Šimašius. Kas iš jų laimės, kas iš jų ko prisidaręs, kas iš jų vertas ar nevertas būti meru dar kartą.

Kažkaip kaip prieš porą šimtmečių, kai 1808 Juozas Pieška šitą tapė, taip ir dabar vat kokios tai dramos Vilniuje vis dar šviečia. Bet tai mūsų pasirinkimas – ar dramos nuves į gėrį, ar į vogimą.

Pirma Vilniaus merų balagano serija baigėsi. Rezultatai pakankamai aiškūs – dalį jų jau aprašiau, kalbėdamas apie politinių partijų fiasko – daugybė partijų tiesiog gavo šlapiu skuduru per snukį – už visą tai, ką darė ir ko nedarė metų metais. Gavo ne veltui, bet net ir gavusios, kiek mačiau komentarų, taip ir nesuprato – dažniausias politikų aiškinimas buvo, kad čia esą komitetai blogi, kažkaip žlugdo rinkimus ir panašiai.

Žinote, kai koks nors politikas yra besmegenis dalbajobas, tai paprastai jau jam nieko nepadėsi. Ir tie narcizai, besipiktinantys komitetais – irgi nėra pataisomi. Nedavė Aukščiausiasis jiems smegenų, tai aš jiems juo labiau neduosiu. Jie taip ir nesupras, kad patys prisišiko. Iki Seimo rinkimų vos metai, o laimėjimai jų ten nelaukia. Bet jie nesupras, kodėl.

Žodžiu, situacija kaip ir aiški. Bet liko ir Vilniaus specifikos. Bet ir jos pakankamai paprastos. Šįsyk nebus daug.

Continue reading

Rinkimai. Vilniaus merų balaganas

Nagi noriu aš ar nenoriu, bet matau kad reikia parašyti vėl apie politiką. Nors, turiu pasakyti, mane ta politika per paskutinius metus užveikė tiek smarkiai, kad jos matyti aš nenoriu, ir visai man ji neįdomi. Nu bet kur aš dėsiuos… Taigi, šiandien bus jums realaus kratinio apie Vilniaus mero rinkimus. Deja, bus tik apie Vilnių, nes apie kitus miestus pernelyg mažai ką galiu komentuoti.

Ir šachmatai čia kažkokie neaiškūs, ir partija neaišku, kuo čia baigsis. Taip ir su visais tais Vilniaus mero rinkimais.

Nesigilinkim daug, nes kandidatų tikrai daug ir visko detaliai čia neišnagrinėsim. Aš pasakysiu jums apie kiekvieną kandidatą tiesiog tai, kas mano galvoje užsifiksavo. Kai kur gal ta mano nuomonė bus per daug subjektyvi, iškreipta, kai kur gal atmintis sumeluos, kai kur bus daug prirašyta, kai kur bus labai mažai, kažkur neteisingai – bet tai jūs atsirinkit patys. Pamatysit. Vietomis gal ir kiek neįprastu kampu pasakosiu apie tai, ką galvoju, bet tiesiog tą, ką galvoju – tą ir rašysiu čia.

Na, o dabar žiūrėkim iš eilės, pagal visą sąrašą iš VRK, štai kokie yra kandidatai į Vilniaus merus. Apie kai kuriuos bus daug, o apie kai kuriuos – vos kelios eilutės. Apie kiekvieną pirmiausiai parašysiu kažką blogo, o paskui – ir kažką gero.

Continue reading

Apie politinius krachus

Per paskutinius mėnesius mes matėme nemažai visokių bardakų politikoje. Kai kurie tuo džiaugiasi, kai kurie tuo piktinasi. Aš čia siūlyčiau geriau sunerimti ir kartu pasidaryti labai, labai atsargiais. Politiniai bardakai baigiasi ne tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, geresni. Politiniai bardakai baigiasi tuo, kad į senų politikų vietą ateina nauji, blogesni. Kitaip tariant, ateina vis naujos, ir labiau išprotėjusios populistinės jėgos.

Laikas jau galvoti apie tai, kur eina populistiniai rinkėjai.

Prisiminkime valstiečių pergalę rinkimuose į Seimą:

  • Valstiečiai ir žalieji iki tol surinkdavo kokią 1 vietą per rinkimus. Kitaip tariant, pagal savo įtaką jie buvo faktinis nulis.
  • Subyrėjo ir išsidaužė Darbo partija bei Tvarka ir teisingumas. Liko šių partijų rinkėjai.
  • Dalinai nudužo Liberalų sąjūdis, vėlgi liko jų rinkėjai.
  • Už ką balsavo dalis libų, o taip pat dauguma DP ir TT rinkėjų? Aišku gi už ką. Už tą partiją, kuri buvo nulis, o staiga tapo didžiausia Seimo jėga.

Esminis supratimas, kurį būtina turėti – tas, kad maždaug pusė rinkėjų balsuoja už populistų partiją. Populistų partija – tai ta partija, kuri vis dar neapsidirbusi, todėl neturi neigiamų konotacijų, ir kuri žada ką papuola, o todėl visiems atrodo lyg puikiausiai tinkama.

Continue reading

Kas bus Prezidentas? Apklausos rezultatai.

Aš darau apklausas, kuriose neklausiu, už ką balsuotumėte. Aš klausiu, už ką, jūsų manymu, balsuotų dauguma. Tai reiškia, kad jūs girdite kalbas, turite įsipūdžius apie įvairius žmones, o tuo remdamiesi, ir pasakote, kokie kandidatai gali tapti laimėtojais. Kadangi taip vertinančių žmonių yra labai daug, gaunasi taip, lyg susidėtų tūkstančių mažų apklausėlių rezultatai. Ir tokie rezultatai būna labai verti dėmesio.

Ta gelsva punktyrinė kreivė rodo maždaug statistiškai tikėtiną balsų lygį kandidatams, esantiems atitinkamoje vietoje. Jei balsų gerokai per daug ar gerokai per mažai – tai reiškia, kad kažkur gali būti kandidato pervertinimas arba nuvertinimas. Ingrida Šimonytė čia gali būti bene labiausiai pervertinta, bet kartu tai rodo jos didžiulį potencialą augti. Aušra Maldeikienė atrodo bene labiausiai nuvertinta, bet tai rodo, kad jos populiarumas matyt kike ne toje sferoje, kuri matėsi balsuojantiems. O šiaip, rimtai į šitą grafiką žiūrėti neverta – tai tik šiaip pasiskirstymas. Paprasčiausiai gražu.

Taigi, čia ir apžvelgsim paskutinę apklausą – apie rinkimus į Prezidentus. Sakykim taip: anksčiau aš labiau skirstydavau pagal kokius nors sąlyginius balsų kiekius, bet dabar skirstydami pasiremkim grynai visokiais internetų personažais. Jie gana žinomi, tad pagal jų įtakas galime nustatyti ir kažkuriuos korekcinius kriterijus. Viso buvo virš 3000 balsavusių žmonių, tad apklausa pakankamai plati.

Apklausoje rodyti procentai rodo, kokią dalį no visų balsų gavo kandidatas. Tačiau apklausą atsakinėję žmonės galėjo žymėti po tris kandidatus, t.y., kai kuriems kandidatams tas procentas yra realiai tris kartus didesnis. Kita vertus, kai kurie galėjo žymėti ir vos po vieną kandidatą.

Kokia dalis balsuojančių už kurį kandidatą atidavė balsus – tiesiogiai paskaičiuoti nesigauna, tačiau praktiniai skaičiai yra tokie: 7958 balsai iš viso, ir 3317 balsavusių, taigi – grubiai, 2,4 balso per statistinį kandidatą. Taigi, visur, kur rašysiu kad tiek ir tiek balsavusių ją mato kaip prezidentę, tai bus tiesiog padidinta iš to daugiklio. Turėkit omeny, kad jis truputį statistinis, ar kaip čia pasakius.

Dalis balsavimų buvo ištrinta – pvz., tokie, kur balsuota už Adolfą Hitlerį ar Vladimirą Putiną, o taip pat – pakartotinai įvesti kandidatai, kurie jau buvo sąraše. Kai kurie balsuotojai galvojo, kad jei pabalsuos už Zigmą Vaišvilą kelis kartus, tai Zigmas Vaišvila surinks daugiau balsų. BTW, ne šiaip sau Zigmą Vaišvilą čia miniu – jo pakartotinius įvedimus daugiausiai kartų trinti teko. Panašu, kad kai kurių veikėjų fanai labai keistai tokias apklausas supranta – gal nepaskaito tiesiog.

Continue reading

Naujienų apžvalga

Čia jums svarbiausios šio meto naujienos bus. Kad nereiktų daug kapstytis, ieškant. Išties tai labai norėčiau, kad man panašiai kas nors naujienas suvirškintų – tada gautųsi paprasčiau. Šiaip tai tų naujienų tiek padavė, kad aš net nesu tikras, ką išgirdau, o ką praleidau, o ką neteisingai supratau. Tiesiog kažkoks bardakas visiškas prasidėjo. Ar ir jums atrodo panašiai?

Brangūs pacientai, nereikia jums naujienų, kad nerėktumėte, pirma jums užklijuosime burnas, o paskui dar aminazino, nes reikia jus pagydyti. Neskaitykite naujienų daugiau.

United Airlines skandalas: debilavota JAV kompanija nutarė, kad viskas leidžiama, o kadangi avialinijas visada saugo teisėsauga, tai leidžiama netgi labai viskas. Pritrūko lėktuve vietų dėl overbukinimo – tai vietoje to, kad dar prieš skrydį aiškintųsi, nutarė išmesti keleivį tiesiai iš lėktuvo. Keleivis nesutiko, todėl jam sulaužė nosį ir vilkte išvilko iš salono. O paskui dar kompanijai užteko durnumo vaizduoti nekaltą avį ir kaltinti keleivį. Žodžiu, sutaupė 400 dolerių, išvilkdami keleivį, bet per dieną prarado berods 250 milijonų dolerių akcijų biržoje, o bendras vertinamas nuostolis artėja link milijardo.

Continue reading