Category Archives: IT

Informacinės technologijos ir kompiuteriai, taip pat – ir programavimas

Apie internetinius rinkimus

Šiuolaikinė vyriausybė nutarė jau siųsti į Seimą priėmimui visą tą internetinių balsavimų įstatyminį reikalą. Nors kalbos apie problemas yra senos, bet demagogijos netyla ir kai kurie iš politikierių vaizduoja tiesiog neaišku ką, lyg negirdėdami jokių argumentų ir tik pezėdami nuvalkiotus senus pezalus apie tai, kaip internetiniai balsavimai yra modernu ir panašiai.

Čia kažkaip ieškojau iliustracijų su nesakysiu kokiu žodžiu, kuris man kelia asociacijas su tais internetų rinkimais. Ir radau šitą paveiksliuką – jis tiesiog puikiai demonstruoja kažkokį nuoširdų internetinių balsavimų entuziastą.

Aš jums dėl to tiesiog paduosiu kratinį minčių iš savo galvos, kad būtų aiškiau, ką aš galvoju. Jei kažkur suklysiu – pataisykit. Aš kartais klystu. Būna.

Va tokios mintys, tikiuosi, kad pakankamai paprastos ir aiškios:

  • Estijoje internetinis balsavimas nepakeitė rinkėjų aktyvumo kaip nors kardinaliai. Balsavo tie, kas ir taip balsuoja.
  • Estijoje buvo skandalų, kur kažkokie valdantieji, diegę internetinius rinkimus, buvo kaltinti balsų falsifikavimu savo pačių partijoje, naudojant elektronines sistemas
  • Estijoje buvo ir skandalų su įtarimais, kad internetiniai rinkimai naudojami balsų supirkinėjimui
  • Pasaulio ekspertai jau ne pirmus metus siūlo Estijai užsidaryti tuos internetinius balsavimus, nes tai didžiulė saugumo skylė.
  • Kai kurios kitos šalys, pvz., Suomija, irgi yra bandžiusios internetinius balsavimus. Ir juos uždarė, nes paaiškėjo panašūs dalykai, kurie paaiškėjo ir Estijoje: patikimų rinkimų taip užtikrinti neįmanoma.
  • Kadangi internetinis balsavimas gali būti visur, supirkinėti balsus yra ypatingai, tiesiog kraštutinai lengva, ko nėra įprastų rinkimų atveju. Įprastuose rinkimuose gaunasi labai sunkiai nuslepiamos karuselės su balsavimų autobusiukais, kai internetuose viską galima paslėpti. Kompiuterį galima net į namus balsuotojui atvežti.
  • Yra didžiulė rizika dėl to, kad internetinis balsavimas įgalins kai kuriuos veikėjus visiškai kontroliuoti, už ką balsuoja, pvz., jų darbuotojai. Tokie veikėjai gali ir šiaip reikalauti subalsuoti, ir po rinkimų dar tikrinti balsavimą, ir t.t..
  • Anoniminis balsavimas čia išvis neįmanomas, nes neįmanoma patikrinti balso ir kartu užtikrinti, kad balsas liks nemodifikuotas, kai nėra saugomi jokie duomenys apie balsuotoją ir jo balsavimą. Anonimiškas balsavimas yra sąlyga, kuri užtikrina, kad jei kada nors Lietuva būtų okupuota, okupantui nesigautų lengvai sufalsifikuoti rinkimų.
  • Jei balsavimas būtų neanoniminis (t.y., prieštaraujantis Konstitucijai), t.y., kiekvienas žmogus galėtų pasitikrinti savo balsą (tas balsas būtų žinomas ir atsekamas balsavimo organizatoriams), falsifikavimo galimybės niekur nedingtų – visvien lieka visiškai nematomai skaičiuojamos balsų sumos.
  • Rusija turi elektroninius balsų skaičiavimus. Žinote, kaip jie veikia? Ogi taip, kad net per TV parodo kartais balsų sumas, kurios didesnės už 100%. Nes kaip jie nori, taip tos sistemos ir veikia. Ir labai juk patogu – niekas nemato ir patikrinti nieko negali, nes viskas kompiuteriuose.
  • Mes galime stebėti popierinių biuletenių naudojimą ir skaičiavimą gyvai – kiekvienas gali tapti rinkimų stebėtoju. Elektronų kompiuteriuose niekas negali stebėti.
  • Kompiuterių specialistai ir programuotojai yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir kiti. Ir kompiuteriai nedaro jokių stebuklų – tačiau yra bepročių, kurie įsivaizduoja, kad „jei rinkimus skaičiuos kompiuteris, tai viskas bus gerai“
  • Kompiuteriuose esančią informaciją keisti yra labai lengva: įsivaizduokite, kad dirbate su kokiu nors ekseliu – vat pakeičiate ką norite kaip norite ir gaunate tai, ko norite. Ir tai yra tuo lengviau, kuo didesnių mastų keitimus reikia daryti. Norint pakeisti 100000 popierinių biuletenių, reikia daugybės darbo ir daugybės žmonių. Norint pakeisti tiek įrašų duomenų bazėje – tai viena SQL eilutė ir kokia sekundė laiko.
  • Bankininkystė elektroniniu pavidalu gerai veikia tik todėl, kad kiekvienas banko klientas gali pasitikrinti savo sąskaitas ir viską sukontroliuoti. Ir jei tik bankas bandytų klientą apgauti, būtų skandalas. Ar nors kas nors tikėtų bankais, jei negalėtų sekti visų savo pinigų, visų sąskaitų, visiškai visko?
  • Ach, taip, kai vienas bankas apmokestino pinigų išdavimą, o žmonės pradėjo piktintis, kaip čia bankas, pasiskolinęs pinigus, paskui dar apmokestina tos skolos grąžinimą klientui, vienas toks banko veikėjas pareiškė: „na, gerai, pinigai tavo, o bankomatas ar tavo?“ Tą gali pasakyti ir kokia nors VRK: „na, gerai, balsai tavo, o ar rinkimai tavo?“
  • Per paskutinius rinkimus mes matėme visą seką klaikių fiasco su VRK sistemomis – ir neveikiančiomis, ir lūžtančiomis ar palaužiamomis, ir tiesiog praradusiomis funkcionalumą, kuris buvo ankstesnėse sistemose. Tai krūvos pinigų ir didesnis valstybės pažeidžiamumas.
  • Deklaruojami skaičiai, kad esą internetinis balsavimas kainuosiąs porą milijonų – aš tuo netikiu anei iš 10%. Atleiskit, soriukas, bet kainas panašaus lygio projektams aš truputį įsivaizduoju: pradiniame etape, darydami rimtai, kalbėti turėtume apie maždaug 40 milikų eurų, nes už mažiau jokia sveiko proto kontora, norinti realiai kažką padaryti, ŠITOKIAME projekte nedalyvaus. Už mažiau sutiktų dalyvauti nebent makaronščikai.
  • Valdiškų projektų veiksmingumą galima įsivaizduoti iš visokių elektrinės sveikatos sistemų, išlaužiamos Sodros puslapių ir taip toliau. Ir visa tai – sistemos, kurios kainavo belenkiek daug, o kartu jų kritiškumas yra belenkiek mažesnis – jos negali sugriauti valstybės, jei jas perims kokia nors priešiška šalis. Jūs matote skirtumus?
  • Teisingumo ministerijos ar kieno ten kalbos apie tai, kad juos konsultavo Infobalt ir ISACA – atleiskit, aš tuo netikiu, nes nei mačiau kokių nors konsultacijų, nei išvadų, nei konkrečių žmonių. Man panašu į tai, kad kažkas su kažkuo pašnekėjo kažką apie bendradarbiavimus, o paskui ėmė ir paskelbė apie konsultavimus. Tai vadinasi – „pasisveikinom, paklausėm, kaip gyvenate, pasigyrėm internetiniais balsavimais – tai ir buvo konsultacija, nes kalbėjom apie internetinius balsavimus“
  • Nuostabus papildymas įstatymo projekte, kad esą neigiamų pasekmių nenumatoma – vienareikšmiškai rodo faktais, kad neigiamos pasekmės nebuvo nagrinėtos ir nuo jų apsisaugoti nei negalvojama.
  • Aiškinimai, esą internetinis balsavimas atpiginsiąs rinkimus – totalus melas: įprasta rinkimų sistema niekur nedings, balsavimai – irgi. Tai reiškia, kad internetinis balsavimas bus PAPILDOMA suma, kuri tik pabrangins rinkimus.
  • Apie saugumą kalbėti neverta, ypač po to, kai paaiškėjo tos Intel procesorių skylės. Čia išvis apie saugumą kalbėti jau neverta po tų skylių.
  • Jūs matėte, kokius masinius laužimusis į ne internetines, o tiesiog elektronines JAV rinkimų sistemas darė Kremlius? Berods 7 sėkmingi įsilaužimai ir dešimtys fiksuotų įsilaužimo bandymų. Sėkmingi įsilaužimai reiškia, kad galėjo būti falsifikuojami duomenys. Sėkmės atveju – taip, kad niekas paskui netgi negalėtų nustatyti, kas buvo pakeista.
  • Galų gale, kas stūmė internetinius balsavimus? Pvz., tokios jums šalininkų pavardės: teisingumo ministrė Milda Vainiutė, kuri dabar krenta iš posto, nes paaiškėjo ajajai kokių detalių. Savo laiku susisiekimo ministerijai vadovavęs Eligijus Masiulis (tai ministerijai buvo pavaldi IT plėtra), kuris patys žinot kur ir kaip susivėlė su alkoholio dėžutėmis. Pakapstykit dar giliau – gal atrasite dar ir paksuolių bei darbiečių žvaigždžių kalbas apie tai, kaip gerai būtų balsuoti internetuose.
  • Ir galų gale, po visų tų bajerių, pasižiūrėkim į skandalus, kurie prasidėjo naujoje VRK. Pasižiūrėkime ir maža nepasirodys.

Tai tiek vat jums padrikų minčių iš mano galvos apie internetinius balsavimus.

Reddit – visiškai kitoks socialinis tinklas. Vertas jūsų.

Dabar aš rašau apie Reddit – apie tinklą, kuris gal būt jums negirdėtas. Taip, aš visai tik ką parašiau apžvalgą apie įvairiausius socialinius tinklus – kas ten pasikeitė per paskutinius metus, kas dominuoja. Ir ten Reddit įvertinau kaip seną, bet naujai augančią, gerą perspektyvą. Ir taip ir yra – Reddit yra liuks. Pakankamai liuks, kad apie jį verta būtų parašyti atskirai.

Reddit simbolis – toks ufonautas Snoo, kuris būna visoks. Jūs neįsivaizduojate, kiek ten frykų ir kiek ten nuostabių žmonių – visokiausių. Ir kadangi pakankamai anonimiška, tai žmonės būna savimi. Visokiais. Tikrais. Senas tikras Internetas, be absurdiškų prievartinių deanonimizavimų. Taip, toks, kokio ir norime.

Pradėkime nuo to, kad Reddit yra kitoks. Įvairūs socialiniai tinklai augo labai skirtingai – kažkurie, kaip pvz., Facebook ar LinkedIn, iš esmės išaugo per galimybę atrasdinėti vieniems kitus ir užmezginėti tarpusavyje ryšius. Kai kurie kiti – augo, remdamiesi visai kita mintimi – kad galima būtų kurti turinį, o jau per tai – rastųsi ir kažkokie ryšiai tarp vartotojų. Pastarąjį modelį gerai atsimena tie, kas naudojo LiveJournal.

Bet buvo ir trečia rūšis tinklų – tie, kurie taikėsi į pačią socialinių tinklų esmę: ryšiai tarp žmonių yra ne šiaip abstrakcijos. Mes visi dalyvaujame tam tikrose bendruomenėse. Bendruomenės yra esmė, per jas ir atsiskleidžia mūsų sąsajos.

Klasikinis bendruomenių softas – tai visokie forumai. Savo laiku, dar iki atsirandant socialiniams tinklams, forumai tiek išplito, tapo tokiais įprastais, kad dabar retas kuris pagalvoja, jog koks nors forumas – išties yra socialinis tinklas. Forumų idėja buvo tokia aiški, kad paskui, kai visur plisti ėmė socialiniai tinklai, forumų kūrėjai net nesuprato, kame ten skirtumas, tad greitai tiesiog ėmė ir visi užsilenkė. Liko vienas-kitas didesnis forumas, bet visgi labai nedaug.

Vienas iš tokių likusių forumų buvo Reddit. Vienas iš sėkmingiausių forumų. Ir kartu vienas iš tokių, kuris buvo kiek nepanašus į kitus forumus – su keistoku reitingavimu. Ir kažkuo primenantis įprastesnius socialinius tinklus.

Continue reading

Socialiniai tinklai. Reddit yra gerai

Aš jau labai seniai nerašiau apie jokius socialinius tinklus, o juk daug kas keičiasi. Tad reikia kažką atsinaujinti, tiesa? Štai kažkada buvo Google+: nuostabus tinklas, kuris augo tokiais neįtikėtinais tempais, kad tai atrodė neįmanoma. Viskas ten buvo – ir galimybė skaityti per RSS, ir ratai, ir nefiltruotas (neatrinktas) turinys, ir į ekraną tilpdavo daugiau postų, ir taip toliau.

Įdomūs yra ne didžiausi pasaulio socialiniai tinklai, o tie, kurie yra antri ar treti. Pirmas šiiap jau visur yra Facebook. Išskyrus Rusiją (kur dominuoja Vkontakte) ir Kiniją (kur dominuoja QZone. Na, ir dar kelias puslaukines šalis su savom nesąmonėm. Beje, žemėlapis nelabai tikslus, tik orientacinis – pvz., Ukraina jau seniai pabėgo nuo tų Vkontakte ir Odnoklasnikų, o 2017 viduryje dar ir blokavo tuos tinklus. Aš jau nekalbu apie tai, kad žemėlapyje Vokietija pavaizduota, kaip Odnoklasnikų šalis – tas tai išvis LoL. Kita vertus, kažkiek galima įsivaizduoti tų tinklų paplitimus, juoba kad tikslių duomenų visvien nesigauna gauti. Beje, įdomu šiame žemėlapyje dar tai, kad Instagram yra totaliai, totaliai visur išsklidęs.

Jūs žinote, ką padarė Google? Būdami bene daugiausiai pelno gaunančia kompanija internete, jie nusprendė, kad pinigų jiems per maža, tad išmetė senus vadovus, į jų vietą pastatė kažkokius narcisistinius* hipsterius, tada tie hipsteriai ėmė vaizduoti intensyvų darbą. Jų intensyvus darbas baigėsi tuo, kad ratai buvo panaikinti, išvaizda paversta į bardaką, padaryti penki skrūlbarai, norint komentuoti (įsivaizduokit, kad penkis skrūlbarus reikia sukioti, norint pataikyti į tą kokį nors komentavimo langelį – taip, for real), o galų gale įkišti kontento filtrai, nes juk Google geriau už jus žino, ką jūs norite matyti.

Žodžiu, kompanija, kurios socialinis tinklas kilo pagal tokią eksponentę, kokios pasaulis nebuvo matęs, visiškai sušiko save per tokį trumpą laiką, kokio pasaulis irgi nebuvo matęs. Beje, atsimenate seną Google motto – „nedaryk blogio“. Jie tą motto ilgai laikė, o paskui labai sąmoningai ir konkrečiai pašalino. Ir visi suprato, ką tai reiškia. Ir taip ir atsitiko.

Dar paskui, jau po totalinio Google Plus susišikimo visi pasidarė sau dar gilesnes išvadas. Ta kompanija neturi gražios ateities – ji laikosi, bet jau seniai nesukūrė nei nieko stebuklingo, nei nieko šiaip labai gero. Na, nebent įvyktų koks didelis stebuklas – gal kažkas tada pasikeis.

Continue reading

Apple vs. Android

Pakeičiau savo telefoną. Galų gale po visokių Android perėjau prie Apple iPhone. Štai ir pasidalinsiu įspūdžiais, kas gi su tuo kitaip ir ne taip. Kas džiugina, o kas užknisa. Gal ir patys tada lengviau pasirinksit, nes suprantu, kad esminis klausimas visada toks: ar išties verta?

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Būtų gerai, jei viskas būtų gerai pas vienus, o blogai pas kitus. Bet taip niekada nebūna. Visada būna visaip.

Aš iki šiol dar nežinau, ar verta, nors naudoju tą naują telefoną jau kokią dieną mėnesį* laiko. Gal ir verta. Spėju, kad net labai verta. Arba gal ir ne. Kai kurie dalykai man tame iPhone tikrai velniškai patinka. Kai kurie dalykai jau spėjo subiesinti. Kai kurie dalykai tokie, kad atrodo, jog visi Android telefonai yra tiesiog šūdas. Kai kurie tokie, kad kartais kyla mintis, jog velniop tą iPhone ir senas Android yra žymiai geriau.

Aišku, per dar kelias dienas apsiprasiu ir kažkaip matyt jau pasiliksiu su tuo iPhone, juoba, kad jis turi neįtikėtiną savybę: jo garsas, kai su kažkuo kalbiesi, yra toks švarus, toks kitoks, kad kartais net kyla jausmas, jog kalbiesi ne per telefoną, o per kažką kitą. Čia yra vienas iš tokių dalykų, kuriuos sunku suprasti, kol pats nepradedi naudotis.

Bet kol kas dar visokių minčių kyla, nes aišku, kad ne viskas gerai, yra ir visokių blogų reikalų. Štai ir pasidalinsiu su jumis savo pastebėjimais.

Continue reading

Štai ir 5G mobilus ryšys ateina

Trumpai tariant, ponas Andrius Baranauskas paorganizavo smagumo – pasižiūrėti, kaip atrodo patys pirmi pasaulyje 5G mobilūs telefonai. Tele2 atvežė tokius du mobiliakus, kartu su Nokia. Na, ir žinote, tie mobiliakai atrodo maždaug taip, kaip nemažos komodos. Pervežamos sunkvežimiais. Kol kas. Išties, aišku, tai išvis net ne mobiliakai, o 5G ryšio stotys, na, bet esmė, kalbant paprastai – vis vien ta pati: radijo bangomis perduodamas signalas.

Čia maždaug taip galite įsivaizduoti du mobilius 5G telefonus. Arba jei tiksliau, tai dvi bazines mobilaus 5G ryšio stotis. Maždaug kokį 100 kartų pralaidesnes už 4G. O paskui gal ir 1000 kartų pralaidesnes.

Čia maždaug taip galite įsivaizduoti du mobilius 5G telefonus. Arba jei tiksliau, tai dvi bazines mobilaus 5G ryšio stotis. Maždaug kokį 100 kartų pralaidesnes už 4G. O paskui gal ir 1000 kartų pralaidesnes.

Ta proga aš jums pirmiausiai papasakosiu vos vos neįdomios techninės dalies, o paskui – žymiai įdomesnių futūrologijų truputį.  Techninę dalį galite ir praleisti, nors jei kažkiek radiotechnika bei IT domitės, tai pažadu, kad bus irgi įdomu.

Continue reading