Jei sergate sausa gerklė, tai virusas paprastas medus

Antraštė – ne šiaip absurdas, o beveik citata iš vieno kliedesinio teksto apie koronavirusą. Šitą, žemiau pateiktą kliedesinį tekstą vis dar platina nemažai žmonių, kurie tiesiog nesuvokia nei kas tie virusai, nei kas tos ligos, nei dar kažkas. Bet tie žmonės kažkokiu būdu turi kantrybės perskaityti tuos kliedesius.

Kartais Facebook galima tokių kliedesių atrasti, kad maža tikrai nepasirodo. Bet dar labiau nepasirodo maža, kai pamatai, kad tokiais kliedesiais dalinasi šimtai kitų veikėjų. Tai kažkas už suvokimo ribų. Ir visi – apimti aiškiai baisios baimės.

Aš jums žemiau juos pateiksiu, kad matytumėt. Tai vienas iš kelių kopypeistinamų variantų, kuris platinamas Feisbuke. O platina jį žmonės, kurie bijo infekcijos (tai natūralu, durna būtų nebijoti), bet vietoje pasigilinimo – užsiima kažkokiomis nesąmonėmis.

Kai paskaitysit, tai maža nepasirodys, pažadu.

Continue reading

Viruso bendrininkai ar visgi atsakingi piliečiai?

Andrej Rudanov yra puikus teisės specialistas ir jis šiandien mano bloge pasakoja apie tai, kas gali nutikti tiems, kas nesilaiko karantino ar ką nors apkrečia. Ir tai – jau ne medicinine prasme, o teisine. Pasekmės, žinokite, gali būti rimtos.

Koronavirusas gali sukelti ne tik ligą. Kartais dar labiau jums pakenkti jis gali savo teisinėmis pasekmėmis.

Taigi, žemiau – Andrejaus Rudanonvo straispnis.

 

Andrej Rudanov

Medicinos teisės ekspertas

Viruso bendrininkai ar visgi atsakingi piliečiai?

Pirmą kartą šią frazę „COVID-19 ir jo bendrininkai“ išgirdau prieš savaitę. Tai sukėlė ne tik daug apmąstymų apie visuomeninės atsakomybės stoką, bet ir įpareigojo priminti, kokios teisinės pasekmės laukia visų, kurie nesilaiko ekstremalios situacijos metu paskelbto karantino ir galvoja, kad išėjimai į parkus ar parduotuves yra visiškai nekalti ir nekeliantys jokios žalos kitiems mūsų šalies piliečiams. Taigi, kas, stengiantis suvaldyti koronaviruso plitimą, priklauso nuo mūsų pačių ir su kokiomis pasekmėmis gyvensime, nesilaikydami tvarkos?

„Karas… biologinis karas. Mus puola, o mes net elementarių apsaugos priemonių neturime. Mes net nežinome, kaip jis plinta ir kas jau serga, o kas ne“, – taip kalbėjo mūsų šalies medikai – tie, kurie atsistojo į pirmąją fronto liniją kovoje su COVID-19. Tie, nuo kurių dabar priklauso LABAI DAUG, bet tikrai ne viskas.

Taip, medikai – profesionalai, jie gydys visus, kam reikės gydymo, suteiks reikiamą pagalbą ir priežiūrą. Bet net ir nuo geriausių mūsų šalies medikų nepriklauso visų likusių šalies žmonių – mano ir jūsų – sąmoningumas ir atsakomybė. Bet ar visi elgiamės atsakingai? Ar stengiamės prisidėti prie šalyje plintančios virusinės infekcijos padėties stabilizavimo ir suvaldymo, o vėliau greitesnio ir nuoseklesnio šalies, gyventojų, darbo rinkos ir ekonomikos atsigavimo? Pasekmės, kurios laukia, priklauso nuo mūsų pačių.

Mes visi puikiai žinome, kad sveikata yra prigimtinė ir pamatinė žmogaus vertybė ir gyvenimo pagrindas, kuris turi būti tvirtas tam, kad žmogus gebėtų sėkmingai spręsti kasdienio gyvenimo klausimus, įveikti socialinius, ekonominius bei visuomeninius iššūkius, kylančius jo gyvenime. Išmokome šios tiesos per 30 Nepriklausomybės metų.

Tačiau dabar, kritiniu metu, mes privalome išmokti dar kelias itin svarbias tiesas:

  • valstybės pareiga rūpintis žmonių sveikata nepaneigė ir dabar nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo dvasinę ir fizinę sveikatos būklę;
  • esant epidemiologiniam protrūkiui, sveikatos sistemos įprasta paslaugų teikimo tvarka pasikeičia ir asmeninė kiekvieno žmogaus atsakomybė padidėja kelis kartus, nes kiekvienas mūsų yra pats geriausias, pažangiausias ir moderniausias COVID-19 perdavimo kanalas.

Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės ir prevencijos centro, Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro analizių duomenimis, 80% mirčių, siejamų su COVID-19 virusu sudaro asmenys, vyresni nei 65 metai. Šiai amžiaus grupei Lietuvoje 2019 metų duomenimis priklausė 19,8%  nuolatinių gyventojų. Tad Lietuvos valstybės rizikos mastas – beveik 1/5 mūsų žmonių, piliečių, darbuotojų, vartotojų.

Kiekvienas žmogus, kiekvienas Lietuvos pilietis turi aiškiai ir nedviprasmiškai suvokti – nesilaikydamas karantino sąlygų, neužtikrinęs tinkamos saviizoliacijos, nesiimdamas atsargumo priemonių, tampa COVID-19 bendrininku – padeda jam plisti šalyje, užkrečia kitus žmones, prisideda prie viruso keliamų pasekmių (žmogiškųjų, socialinių, ekonominių, finansinių).

Prisiminkime, kad pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (o ši vadinamoji „juodoji knygutė“ tikrai bus atversta pasibaigus karantino sąlygoms, o gal net ir anksčiau), yra net 5 atskiri straipsniai, kurie gali būti pritaikyti visiems, kurie iki šiol nesuprato, ką reiškia karantinas ir kaip jo laikytis. Baudžiamasis kodeksas numato teisines pasekmes visiems, kurie dėl savo neatsargaus elgesio ir karantino taisyklių nesilaikymo sukels įvairaus sunkumo sveikatos sutrikdymus kitiems žmonėms. Perskaitykite ir kitą kartą gerai pagalvokite, ar būtina dar kartą nueiti susitikti su draugais, užeiti dar šio to į parduotuvę ir kitaip ignoruoti valdžios nurodymus karantino metu.

 Sunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo

(LR BK 135 ir 137 straipsniai) 

Už ką? Bausmė
Baudžiamoji atsakomybė dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kiltų, jeigu yra susargdintas žmogus ir dėl to jis susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo. Laisvės atėmimas iki 10 metų.
Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu). Laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.
Susargdinimas dėl neatsargumo. Areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Jeigu susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių. Laisvės atėmimas iki 5 metų.
Jeigu sunkiai sutrikdyta sveikata, nesilaikant karantino sąlygų (specialiųjų elgesio saugumo taisyklių). Laisvės atėmimas iki 7 metų.

 

 Nesunkus sveikatos sutrikdymas, įskaitant dėl neatsargumo

(LR BK 138 ir 139 straipsniai)

Už ką? Bausmė
Susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo sunkių padarinių. Laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus (daugelis vyresnio amžiaus žmonių, ypač sergančių sunkiomis ūminėmis ligomis, neįgalieji ir pan. patenka į šią kategoriją), savo artimojo giminaičio ar šeimos nario, nėščios moters, dviejų ar daugiau žmonių nesunkus susargdinimas (apkrėtimas COVID-19 virusu). Laisvės atėmimas iki 5 metų.
Jeigu nesunkus sutrikdymas įvyko dėl neatsargumo ir dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau nukentėjusiajam nebuvo sunkių padarinių. Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 1metų.
Jeigu nesunkiai susargdino dėl neatsargumo du ir daugiau žmonių. Areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų.

 

 Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas

(LR BK 277 straipsnis)

Atsakomybė taikoma tik, kai taisyklės pažeistos iš neatsargumo. 

Už ką? Bausmė
Sveikatos apsaugos reikalavimų ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisyklių, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija, nesilaikymas. Bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų.
Jeigu žmogus yra informuotas gydymo įstaigos apie jo ligą, būklę ir pan., ir būdamas įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, šių reikalavimų nesilaikė ir sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga (aptariamu atveju COVID-19). Viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas.

 

Aš renkuosi elgtis atsakingai ir laikytis visų karantino taisyklių, aš įsipareigoju Lietuvai.

#isipareigojuLietuvai

Andrej Rudanov yra aukštos kvalifikacijos teisininkas ir rizikos valdymo specialistas, sukaupęs 20 metų išskirtinės patirties medicinos, farmacijos, maisto pramonės, grožio ir kosmetikos sektoriuose. A. Rudanov yra advokatų kontoros Drakšas, Mekionis ir partneriai Gyvybės mokslų praktikos vadovas, Tarptautinės sveikatingumo asociacijos (InWellSa) prezidentas, Tarptautinės geros farmacijos praktikos ir kokybės užtikrinimo asociacijas (INASPA) prezidentas, Lietuvos metų vaistininkų klubo valdybos narys.

Kognityvinė elgesio terapija ir naujasis koronavirusas

Kiekviena krizė, kiekviena pavojaus situacija visada mums kelia natūralų nesaugumo jausmą. Koronavirusas (COVID-19 aka 2019-nCoV susirgimas) – irgi kelia. Tai pavojinga liga. Nereikia to nesaugumo jausmo bijoti pripažinti – jis yra visiškai sveikas, jis yra visiškai natūralus. Yra pavojus mums ar mūsų artimiesiems, draugams – reiškia, kad nesaugumo jausmas natūralus.

Koronavirusas yra vienas iš daugelio peršalimus keliančių virusų. Dauguma jo rūšių pakankamai mums nepavojingos. Deja, kai kurios retesnės ir naujesnės jo rūšys (pvz., SARS (aka SŪRS), MERS) kelia didelį pavojų. Naujasis koronaviruas – irgi iš tokių pavojingesnių. Ir negana to, jis labai sparčiai plinta.

Dėl nesaugumo mes galime jausti baimę ar pyktį. Gal tokie jausmai padėtų mums, jei mums grėstų koks žvėris, bet kai pavojų kelia virusas – nei baimė, nei pyktis nepadeda, o tik klaidina. Būtent tuo ši situacija yra kiek neįprasta.

Mes galime daryti klaidas ir pervertindami pavojų, ir jį nuvertindami. Bet kurios klaidos mums trukdo. Išties apgalvotai mes galime elgtis tik kai objektyviai ir realistiškai įvertiname situaciją.

Dėl to labai svarbu suprasti, kokias mes mąstymo klaidas darome. Ir svarbu mąstyti protingai. Tik gerai suprasdami situaciją, galime padėti sau ir kitiems.

Taigi, šitas straipsnis yra apie mąstymo klaidas, kurios kyla, kai galvojame apie koronavirusą ir jo epidemiją.

Continue reading

Kas yra multitaskingas ir kodėl jis yra blogis

Kai kalbam apie darbuotojų efektyvumą, tai vienas iš dalykų, į kurį tenka kreipti dėmesį, yra multitaskingas. Jei tik jį pasitaiko aptikti, tai reiškia, kad viskas prastai ir tą multitaskingą reikia naikinti.

Būna, aišku, atvejų, kur multitaskingo pilnai panaikinti neįmanoma (reaktyvūs darbai su aukšta skuba, pvz., helpdeskas, ligoninių priėmimo skyriai ir pan.). Visgi daugeliu atvejų panaikinti multitaskingą galima, o išlošimas iš to būna labai didelis.

Šiandien realiai trumpai pažiūrėkim į keletą esminių multitaskingo keliamų bėdų.

Svarbiausia multitaskingo problema matosi iš paveiksliuko žemiau – tai yra tai, kad visi darbai yra padaromi užvėlintai, tiesiog maksimaliai užvėlintai.

Trys darbai. Vienu atveju – daromi ištisai, o kitu atveju – suskaidyti gabalais. Kada jie baigiasi?

Štai pasižiūrėkim į labai saikingo multitaskingo atvejį: vos trys darbai, vos į tris dalis išskaidyti, išmaišyti ir daromi menamai „paraleliai“, multitaskinant. Kas gaunasi? Pirmas darbas baigiamas beveik du su puse karto (!!!) vėliau, antras darbas – virš pusantro karto vėliau, o trečias darbas – kaip ir laiku.

Continue reading

Kodėl lietuviai blogai maitinasi ir kodėl negalima jų perauklėti

Ponas Andrius Užkalnis, kuris yra daugelio prakeiktas maisto ekspertas, visai neseniai parašė kraštutinai humanistišką, optimistišką ir mielą straipsnį apie tai, kad galima lietuvius perauklėti ir išmokyti valgyti padoriai. Tai jis ten, kad ir bandydamas būti demonstratyviai grubus, atskleidė savo išties gerą ir mielą būdą. Bet jis neteisus.

Čia manęs buhalteris Ričardas Savukynas ėda japonišką sriubą kaip paršas, nes jis supranta, kas yra geras maistas. Bet ne kiekvienas tą supranta.

Aš manau, kad kai koks nors žmogus, pvz., pakliūna į kokią nors liūdnai maistu pagarsėjusią ligoninę* ir ten pavalgo afsiankės su kažkokia šleikščiu mėsos pakaitalu ir dar kažkuo neaiškesniu, padarytu iš išvis neaišku ko, o paskui sako, kad buvo ligoninėje XXX ir „visas maistas ten normalus, ir išvis, ko jūs norite, ligoninė – taigi ne restoranas“ – tai čia jau ne šiaip nemokėjimas susigaudyti maiste.

Aš manau, kad kai kurie žmonės turi kažkokių pažeidimų su uosle, skonio receptoriais ir panašiai. Nes akivaizdu, kad esant dabartinėms galimybėms, dabartinei produktų gausai, sveikam žmogui neįmanoma nepriprasti prie maisto, kuris skoniu ir kvapu panašus į maistą.

Continue reading