Ką reiškia „pilnai apkrauti žmones darbu“

Senokai nerašiau vadybos temomis. Tai šiandien truputį pastebėjimų duosiu – visai iš praktinės vadybos, tačiau skirtų tiems, kas jau kažkiek pažengę, turintys kažkokios patirties ir supratimo. Attinkamai, viską duosiu be didelių aiškinimų, o tiesiog su keliomis esminėmis sąvokomis ir praktiniais apkrovimų rezultatais, kurie gaunasi tada, kai vykdomi reaktyviniai darbai.

Jei norite, kad ugniagesiai visada spėtų užgesinti gaisrą, jų apkrovimas darbu turi būti artimas nuliui. Jei jie bus apkrauti darbais, daugelio gaisrų užgesinti jie tiesiog nespės. Žodžiu, melskitės, kad gaisrininkai darbo neturėtų ir nieko neveiktų.

Pirmiausiai pradėkime nuo dviejų esminių sąvokų:

  • Reaktyvinis darbas reiškia, kad kažkur įvykis įvyko (pvz., klientui į galvą šovė) ir todėl reikia tą darbą daryti. Daryti tiesiog todėl, kad klientui prireikė. Reaktyvinis – tai reiškia, kad daromas kaip reakcija, į kažką reaguojant.
  • Proaktyvinis darbas – tai toks, kuris gali būti planuojamas, savo paties susigalvtas ir susidėliotas. Proaktyvinis – tai reiškia, kad daromas aktyviai, priešingai nei reaktyvinis.

Reaktyvinio darbo pobūdis yra toks, kad jis visada pertraukia proaktyvinį darbą. Kadangi reakcijos prioriteto nustatymas yra išorėje (ne pas vykdytoją), tai realus reaktyvinio darbo prioritetas visada gaunasi aukštesnis nei proaktyvinio darbo.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Kognityvinė diarėja ir Kremlius

Ėjau prieš kelias dienas Senamiesčiu, žiūriu, prie Prezidentūros – palapinės kažkokios, plakatai ir kokie tai žmonės. Priėjau pasižiūrėt, paskaitinėt, galvoju – kas ten vyksta sužinosiu. Sužinojau. Marazmas vyksta. Lietuva žlunga ir taip toliau. Žmonės žudomi ir paskui į psichiatrines uždardinami, kur juos paskui uždardina. Ir žudynes rengia valdžia. Ir teismai savivales daro. Plakatai visokie apie tai pasakoja aiškiai.

Lietuvos piliečiai be kaltės baudžiami ir net žudomi. Tyčia. Tie, kurie nepalankūs.

Kol aš ten žiūrėjau į tuos plakatus, prie manęs pristojo kokia tai mteriškė, kuri ėmė pasakoti, kad kovoja už kažką, bet gerai nesupratau už ką. Iš pasakojimo pabirų supratau, kad viskas blogai, gavo sąskaitą už kažkokias šiukšles, yra geriausia kažkokios mokyklos mokytoja ir ją persekiojo kažkoks žmogus, kuris visas mokyklas nusamdė, nes tenai sukišo KGB agentus ir dabar viską valdo.

Paskui priėjo dar koksai tai žmogėnas, kuris pradėjo išvis neaišku kokius vėjus pasakoti ir abu jau pradėjo kišti man kažkokį žurnalą, kur pasirašyčiau, kad Lietuvoje viskas blogai. Reikalavimų ar išvis pasirašymų prasmės nesupratau, tai ir pasakiau, kad neaišku, ko jie nori, tai nepasirašysiu. Tada prasidėjo dar didesnė diskusija.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ar smagu auginti alkoholizmą, Sauliau, Ramūnai ir Aurelijau?

Įsivaizduokite, kad turite bandą avių, į kurią įsimaišę yra ir vilkų. Avys avimis – gal jos ir ne itin protingos, bet nu visvien avys, o štai vilkai – tai jau blogis, su kuriuo reikia kovoti. Ir dabar įsivaizduokite, kad jūs imatės vilkų mažinimo programos, kad vilkų būtų mažiau, o avių – daugiau.

Kai avių bandoje vilkų daugėja, tai būna labai aiškus požymis, kas išties vyksta.

Natūralu, kad savo veiksmų rezultatus įvertinsite pagal tai, kiek tų avių liko ir kiek vilkų. Tiesą sakant, tokioje vilkų skaičiaus mažinimo programoje tereikia žinoti vieną skaičių – kiek yra vilkų. Jei vilkų daugėja – reiškia, kad jie ėda avis sparčiau. Jei vilkų mažėja – reiškia, kad jie avių ėda mažiau.

Avių skaičius gali mažėti, nes gal jas vilkai ėda, avių skaičius gali ir didėti, nes gal tiesiog jas didesniais kiekiais veisiame. Tačiau jei mažėja vilkų, tai reiškia, kad jie išpjaus mažiau avių. O jei vilkų daugėja, tai reiškia, kad jie avių išpjauna daugiau. Kitaip tariant, pakanka vieno rodiklio – vilkų skaičiaus. Arba vilkų procentinės dalies, jeigu norite kaip nors sudėtingiau matuoti.

Dabar imkim ir pasižiūrėkim į tai, ką reiškia Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos alkoholio mažinimo programos skaičiai. Per pirmus 7 šių metų mėnesius alaus parduota 14,5% mažiau, o stipriųjų gėrimų – 8.5% daugiau.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Iš kur atsirado semiotika

Aš labai seniai nerašiau apie semiotiką. Ir aš labai nemėgstu durnių. Tiksliau, itin nemėgstu vienos labai specifinės durnių rūšies – tokių, kuriems smegenų trūksta, noro gilintis ir aiškintis – irgi trūksta, bet užtat yra didžiulis perteklius tūpo pasitikėjimo savo durnu „nesupantu, nežinau – vadinasi nesąmonė, kliedesius čia man pasakoja„.

Jūs nesuprantate semiotikos? Aš jums ją paaiškinsiu taip pat suprantamai, kaip ir visada 😀

Yra vienas dalykas, kurį aš žmonėse gerbiu ir pats bandau to laikytis – tai noras aiškintis ir sužinoti kuo daugiau. Kai aš rašau kokį nors straipsnį, aš perverčiu bent 10-20 kartų daugiau medžiagos, nei tame straipsnyje būna. Nes reikia suprasti, apie ką rašai. Ir yra vienas dalykas, kurio aš žmonėse visiškai negerbiu – tai savimyliškas nenoras nieko aiškintis ir sužinoti, laikant save savaime tokiu tobulu, kad tiesiog viską žinai.

Durnių būna visokių. Būna ir šiaip nieko nesiaiškinančių, o būna ir tokių, kurie įklimpsta į kažkokią sritį ir nemato jokių dalykų, kurie absoliučiai greta, beveik panosėje. Ir kai kada tokie žmonės irgi elgiasi kaip tie patys durniai, tik dar užtikrinčiau, nes jaučiasi žinantys kažkurią sritį pakankamai gerai, kad visa kita jiems tiesiog neegzistuotų.

O aš vat nežinau, nes gal aš tiesiog neturiu to jausmo, kad aš viską žinau. Aš jaučiuosi nuolat daugybės dalykų nežinantis. Ir dėl to nuolat įtariu, kad kažko nežinodamas, aš kažką praleidžiu ir dėl to aš nuolat kapstausi, vis stengdamasis sužinoti dar daugiau. Ir paskui būna, kad nustembu, kaip, pvz., koks nors matematikas gali nežinoti, kad kompiuteriai, programavimas ir išvis visas IT yra ne kas kita, kaip apčiuopiamą pavidalą įgavusi matematinė metateorija, o pati ta metateorija – tėra tiesiog mokslas apie kalbą, skirtą formulavimui, analizei ir įrodymams. Man tokie momentai būna visiškas wow.

Čia panašiai, kaip būna, lyg kalbėtum su kokiu nors gydytoju ir staiga suprastum, kad tas gydytojas nuoširdžiai nežino apie tai, kad virusai nėra bakterijos. Taip, būna ir tokių atvejų, for real.

Žodžiu, šiandien aš jums tiesiog pasaką paseksiu, apie matematiką, Greimą ir kompiuterius.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Labą dieną, VLKK kabutės

Aš kažkada jau rašiau apie kabutes, su kuriomis VLKK bei kitiems kalbainiams yra gilios problemos. Tokios gilios, kad jie nei nesupranta, ką jie ten daro. Problema čia labai paprasta – jie tiesiog nesupranta, kas ta gramatika ir kam išvis tos gramatikos reikia. Iš to kyla prisirišimai prie kokių nors visiškai jokio lietuviškumo neturinčių menamai lietuviškų kabučių, kurių skirtumo anie net nesupranta.

Į jus žiūri kalbainystės katė.

Su kabutėmis bendru atveju yra labai paprasta: bazinė kabučių funkcija yra teksto išskyrimui, nurodant, kad jose patalpintas tekstas nėra pagrindinio teksto gramatinė dalis. Kitaip tariant, mes galime turėti tekstą „labas, bezdaliukai“, o tas tekstas bus kabutėmis išskirtas iš einamojo tam, kad būtų parodyta, jog kabutėse esantis tekstas nėra gramatinė einamojo teksto dalis.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter