Category Archives: Belenkas

Apie atseit deginamas Vanagaitės knygas ir esą cenzūrą

Niekas tų Rūtos Vanagaitės knygų nedegina. Jos yra tiesiog nurašomos į makulatūrą. Tačiau itin įspūdingai atrodo, kai būrys priedurnių ima skleisti visokius šūdus apie tai, paversdami visą situaciją kažkokiu absurdu. Tai aš jums paaiškinsiu, kame čia išties yra absurdas. Ir kiek šitoje istorijoje bei tokiuose aiškinimuose yra melagingumo, dabar jau skleidžiamo per įvairiausias skirtingas skyles.

Kai jau būna daug melo, tai jo būna labai daug. Melas, kuris dangstomas melu, kuris vėl dangstomas melu, kuris paskui dar dangstomas melagingais atsiprašymais ir melagingais aiškinimais apie klaidas, o paskui vėl melu apie deginamas knygas ir cenzūras.

Pradėkim nuo paprasto dalyko: kalbas apie knygų deginimą paskelbė pati Rūta Vanagaitė. Ne leidykla, ne dar kažkas, o ji pati – pareikšdama, kad čia esą vat taip viskas baisiai.

Ką padarė Alma Littera? Ji tiesiog pasakė, kad nieko bendro nei su Rūta Vanagaite, nei su jos rašymais nenori turėti. Ir viskas.

Alma Littera niekuo nėra įsipareigojusi Rūtai Vanagaitei ir anei niekaip neprivalo nei platinti tų knygų, nei kažkaip tos autorės leidybą remti.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ar smagu auginti alkoholizmą, Sauliau, Ramūnai ir Aurelijau?

Įsivaizduokite, kad turite bandą avių, į kurią įsimaišę yra ir vilkų. Avys avimis – gal jos ir ne itin protingos, bet nu visvien avys, o štai vilkai – tai jau blogis, su kuriuo reikia kovoti. Ir dabar įsivaizduokite, kad jūs imatės vilkų mažinimo programos, kad vilkų būtų mažiau, o avių – daugiau.

Kai avių bandoje vilkų daugėja, tai būna labai aiškus požymis, kas išties vyksta.

Natūralu, kad savo veiksmų rezultatus įvertinsite pagal tai, kiek tų avių liko ir kiek vilkų. Tiesą sakant, tokioje vilkų skaičiaus mažinimo programoje tereikia žinoti vieną skaičių – kiek yra vilkų. Jei vilkų daugėja – reiškia, kad jie ėda avis sparčiau. Jei vilkų mažėja – reiškia, kad jie avių ėda mažiau.

Avių skaičius gali mažėti, nes gal jas vilkai ėda, avių skaičius gali ir didėti, nes gal tiesiog jas didesniais kiekiais veisiame. Tačiau jei mažėja vilkų, tai reiškia, kad jie išpjaus mažiau avių. O jei vilkų daugėja, tai reiškia, kad jie avių išpjauna daugiau. Kitaip tariant, pakanka vieno rodiklio – vilkų skaičiaus. Arba vilkų procentinės dalies, jeigu norite kaip nors sudėtingiau matuoti.

Dabar imkim ir pasižiūrėkim į tai, ką reiškia Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos alkoholio mažinimo programos skaičiai. Per pirmus 7 šių metų mėnesius alaus parduota 14,5% mažiau, o stipriųjų gėrimų – 8.5% daugiau.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Nedegantys pastatai

Nelabai seniai, birželio 14 dieną buvo didžiulis, košmariškas gaisras Londone – sudegė daugiaaukštis, kuris buvo visai neseniai renovuotas. Renovavimas buvo lyg ir visai tvarkoje – firmos Rydon (kontraktorius) ir Harley Facades Limited aiškino, kad viskas čia buvo gerai ir niekas nekaltas, ir jų priešgaisrinė sauga jokių problemų nekėlė.

Suprantate, „niekas nekaltas ir visi reikalavimai atitinka, ko jūs dar norite?“ – pažįstamas aiškinimas? Kažkaip tai labai jau primena man kažką. Pas mus irgi visokios įstaigos ko nors priperka, ką nors daro, o paskui – „taigi atitiko visus reikalavimus, ko jūs norite?„. Čia panašiai, kaip su kokiu Gedimino kalnu – irgi matyt atitinka visus reikalavimus. Ir niekas nekaltas.

Labai gražiai pastatas atrodė po renovacijos. Toks gražus ir renovuotas. Labai apšiltintas. Labai daug šildymo išlaidų sutaupė.

Išties, žvelgiant nuosekliai, pati firma, kuri klojo tą pastatą degiomis medžiagomis, nekalta – ji darė tai, kas nurodyta. Pagrindinis kontraktorius – irgi gal ir nekaltas, nes darė tai, kas buvo nurodyta reikalavimuose. Tačiau kažkur pradinėje stadijoje atsirado koks nors reikalavimas, pvz., kad ir dėl mažiausios kainos, o kartu buvo pamirštas koks nors kitas reikalavimas – pvz., dėl principinio apšiltinimo nedegumo. Ir taip atsirado medžiagos, kurios teoriškai nedega, o praktiškai dega taip, kad maža nepasirodo.

O jau paskui, suprantate, viskas tvarkoje, pastatas sudegė, bet ne dėl to, kad buvo aprenovuotas degiais putplasčiais, o dėl to, kad suprantat, „visi reikalavimai įvykdyti, ko jūs iš mūsų norit„?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apsimestinė tolerancija

Visi dabar triukšmauja apie tai, kaip ten baisiai kažką Rasa Juknevičienė pasakė, kai pasakė, kad kažkur JAV matė vien juodaodžius benamius, miegančius gatvėje. Taip, lyg būtų pasakiusi kažką nederamo. Ajajaj, kaip baisu, kokia netolerancija ir rasizmas, ir gal net įžeidė kažką ten, kokį nors juodaodį. Ir ne ne ne, kaip čia viskas nekalta, juk nieko tokio, ar ne?

JAV istorija nuostabi dar ir tuo, kad ši šalis nepabijojo atsisakyti vergijos, nors būtent vergija buvo tapusi daugelio valstijų ekonomikos pagrindu. Žmogaus teisės ir lygybė buvo aukščiau pinigų.

Ponai ir ponios, aš Lietuvoje esu matęs vien baltaodžius benamius. Ir miegančius, ir nemiegančius, išvis vien baltaodžius – visi benamiai pas mus baltaodžiai. Ir ką?

Tolerastija skiriasi nuo tolerantijos tik vienu požymiu – bukumu. Ji buka, tai reiškia, kad paremta ne priežasčių-pasekmių, ne sąlygų-galimybių logika, o grynai panašumų magija. Lygiai ta pačia panašumų magija, kaip ir rasizmas.

Panašumų magija reiškia, kad jei kažkas yra juodas – tai reiškia, kad yra skriaudžiamas, persekiojamas ir žeminamas. Arba, lygiai taip pat, kad tas kažkas – tai nusikaltėlis, benamis ir narkodileris. Ir panašiai.

Panašumų magija neparemta jokia logika. Ji paremta tik panašumais. Ir bukumu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Visai jau paprastai apie aukštojo mokslo pertvarką

Žinote, man ta Ryža Bestija, kuri sugalvojo aukštojo mokslo pertvarką daryti, patinka. Aš tikiuosi, kad ji neįsižeis, kad ją taip pavadinau, nes nei aš jos pažįstu, nei žinau, kokia ji yra. Bet kažkaip iš akių matau, kad nagla Ryža Bestija, o jei taip – tai matyt turi galvoje kažką daugiau, negu koks nors tipinis ministras, kovojantis su lauko kavinių amoralumu.

Nepažįstu aš tos ministrės. Išties tai gal ji visai ir nėra niekuo panaši į drakonus ir bestijas, čia gal tik mano vaizduotė užsižaidžia. Užsižaidžia, nes noriu, kad biurokratijos būtų išdegintos iš pačių pagrindų.

Žodžiu, Jurgita Petrauskienė man patinka. Eikit sau, šiaip tai atsimenate, buvo tokia Audronė Pitrėnienė kadaise? Tai čia tiesiog priešingi poliai, kaip šviesa ir tamsa. Kaip nesakysiu net kas. Gal tai vienintelė ministrė šiuolaikinėje Vyriausybėje, kuri kažkuo man dar patinka. Ir kažkaip netgi labai. Ir ji dar ir graži.

Įsivaizduokite, nagla Ryža Bestija, kuri kaip furija atskrenda taršyti visos tos aukštojo mokslo stagnacijos, taip kad plunksnos ir pūkai skraidytų tiems stagnaciniams tipažams.

Ne, aš šiaip tai daug blogo galiu paskyti apie viską. Pvz., apie tai, kad mokslo metų ilginimas – nieko, absoliučiai nieko neišsprendžia. Nes nu kas iš to, kad ten keliais procentais pailginsi laiką? Nieko iš to nepasikeis, kai mokyklose yra vis dar tuntai užsimaskavusių ir apipelijusių Antono Makarenkos pasekėjų, programos neaiškios, o dar ir mokymasis yra skirtas ne mokymuisi, o kažkokioms neaiškios paskirties NEC atitiktims įgyvendinti.

Arba galiu priminti seną vadybinį anekdotą apie tai, kaip kokia tai kontora, kurioje viskas dūsta, nutaria baldus perstumdyti, o tada gauna pamoką iš valytojos*. Tai su aukštuoju mokslu – irgi gal ir tas pats kažkuriais atžvilgiais.

Nors gal ir ne visai, gal netgi ir smarkiai ne visai. Bus dabar jums chaotinės antisisteminės pseudoanalizės jums. Visiškai netikroviškos ir nieko neatitinkančios, grynai asociatyvinės. Su labai geromis ir aiškiomis išvadomis, skirtomis (iš anksto tai atskleidžiu) Jurgai Petrauskienei palaikyti.

Aš rimtai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter