Category Archives: Belenkas

Nedegantys pastatai

Nelabai seniai, birželio 14 dieną buvo didžiulis, košmariškas gaisras Londone – sudegė daugiaaukštis, kuris buvo visai neseniai renovuotas. Renovavimas buvo lyg ir visai tvarkoje – firmos Rydon (kontraktorius) ir Harley Facades Limited aiškino, kad viskas čia buvo gerai ir niekas nekaltas, ir jų priešgaisrinė sauga jokių problemų nekėlė.

Suprantate, „niekas nekaltas ir visi reikalavimai atitinka, ko jūs dar norite?“ – pažįstamas aiškinimas? Kažkaip tai labai jau primena man kažką. Pas mus irgi visokios įstaigos ko nors priperka, ką nors daro, o paskui – „taigi atitiko visus reikalavimus, ko jūs norite?„. Čia panašiai, kaip su kokiu Gedimino kalnu – irgi matyt atitinka visus reikalavimus. Ir niekas nekaltas.

Labai gražiai pastatas atrodė po renovacijos. Toks gražus ir renovuotas. Labai apšiltintas. Labai daug šildymo išlaidų sutaupė.

Išties, žvelgiant nuosekliai, pati firma, kuri klojo tą pastatą degiomis medžiagomis, nekalta – ji darė tai, kas nurodyta. Pagrindinis kontraktorius – irgi gal ir nekaltas, nes darė tai, kas buvo nurodyta reikalavimuose. Tačiau kažkur pradinėje stadijoje atsirado koks nors reikalavimas, pvz., kad ir dėl mažiausios kainos, o kartu buvo pamirštas koks nors kitas reikalavimas – pvz., dėl principinio apšiltinimo nedegumo. Ir taip atsirado medžiagos, kurios teoriškai nedega, o praktiškai dega taip, kad maža nepasirodo.

O jau paskui, suprantate, viskas tvarkoje, pastatas sudegė, bet ne dėl to, kad buvo aprenovuotas degiais putplasčiais, o dėl to, kad suprantat, „visi reikalavimai įvykdyti, ko jūs iš mūsų norit„?

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apsimestinė tolerancija

Visi dabar triukšmauja apie tai, kaip ten baisiai kažką Rasa Juknevičienė pasakė, kai pasakė, kad kažkur JAV matė vien juodaodžius benamius, miegančius gatvėje. Taip, lyg būtų pasakiusi kažką nederamo. Ajajaj, kaip baisu, kokia netolerancija ir rasizmas, ir gal net įžeidė kažką ten, kokį nors juodaodį. Ir ne ne ne, kaip čia viskas nekalta, juk nieko tokio, ar ne?

JAV istorija nuostabi dar ir tuo, kad ši šalis nepabijojo atsisakyti vergijos, nors būtent vergija buvo tapusi daugelio valstijų ekonomikos pagrindu. Žmogaus teisės ir lygybė buvo aukščiau pinigų.

Ponai ir ponios, aš Lietuvoje esu matęs vien baltaodžius benamius. Ir miegančius, ir nemiegančius, išvis vien baltaodžius – visi benamiai pas mus baltaodžiai. Ir ką?

Tolerastija skiriasi nuo tolerantijos tik vienu požymiu – bukumu. Ji buka, tai reiškia, kad paremta ne priežasčių-pasekmių, ne sąlygų-galimybių logika, o grynai panašumų magija. Lygiai ta pačia panašumų magija, kaip ir rasizmas.

Panašumų magija reiškia, kad jei kažkas yra juodas – tai reiškia, kad yra skriaudžiamas, persekiojamas ir žeminamas. Arba, lygiai taip pat, kad tas kažkas – tai nusikaltėlis, benamis ir narkodileris. Ir panašiai.

Panašumų magija neparemta jokia logika. Ji paremta tik panašumais. Ir bukumu.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Visai jau paprastai apie aukštojo mokslo pertvarką

Žinote, man ta Ryža Bestija, kuri sugalvojo aukštojo mokslo pertvarką daryti, patinka. Aš tikiuosi, kad ji neįsižeis, kad ją taip pavadinau, nes nei aš jos pažįstu, nei žinau, kokia ji yra. Bet kažkaip iš akių matau, kad nagla Ryža Bestija, o jei taip – tai matyt turi galvoje kažką daugiau, negu koks nors tipinis ministras, kovojantis su lauko kavinių amoralumu.

Nepažįstu aš tos ministrės. Išties tai gal ji visai ir nėra niekuo panaši į drakonus ir bestijas, čia gal tik mano vaizduotė užsižaidžia. Užsižaidžia, nes noriu, kad biurokratijos būtų išdegintos iš pačių pagrindų.

Žodžiu, Jurgita Petrauskienė man patinka. Eikit sau, šiaip tai atsimenate, buvo tokia Audronė Pitrėnienė kadaise? Tai čia tiesiog priešingi poliai, kaip šviesa ir tamsa. Kaip nesakysiu net kas. Gal tai vienintelė ministrė šiuolaikinėje Vyriausybėje, kuri kažkuo man dar patinka. Ir kažkaip netgi labai. Ir ji dar ir graži.

Įsivaizduokite, nagla Ryža Bestija, kuri kaip furija atskrenda taršyti visos tos aukštojo mokslo stagnacijos, taip kad plunksnos ir pūkai skraidytų tiems stagnaciniams tipažams.

Ne, aš šiaip tai daug blogo galiu paskyti apie viską. Pvz., apie tai, kad mokslo metų ilginimas – nieko, absoliučiai nieko neišsprendžia. Nes nu kas iš to, kad ten keliais procentais pailginsi laiką? Nieko iš to nepasikeis, kai mokyklose yra vis dar tuntai užsimaskavusių ir apipelijusių Antono Makarenkos pasekėjų, programos neaiškios, o dar ir mokymasis yra skirtas ne mokymuisi, o kažkokioms neaiškios paskirties NEC atitiktims įgyvendinti.

Arba galiu priminti seną vadybinį anekdotą apie tai, kaip kokia tai kontora, kurioje viskas dūsta, nutaria baldus perstumdyti, o tada gauna pamoką iš valytojos*. Tai su aukštuoju mokslu – irgi gal ir tas pats kažkuriais atžvilgiais.

Nors gal ir ne visai, gal netgi ir smarkiai ne visai. Bus dabar jums chaotinės antisisteminės pseudoanalizės jums. Visiškai netikroviškos ir nieko neatitinkančios, grynai asociatyvinės. Su labai geromis ir aiškiomis išvadomis, skirtomis (iš anksto tai atskleidžiu) Jurgai Petrauskienei palaikyti.

Aš rimtai.

Continue reading

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Ponai ir ponios, sveikinu jus su manęs diena!

Ponai ir ponios, šiandien ta diena, kai aš jus sveikinu su manęs diena, nes jūs man neškit pinigus, dovanas, sveikinimus ir taip toliau, jūs mane sveikinkit, o aš viską priimsiu, geriausiai grynaisiais, bet dar tinka ir aukso, sidabro, platinos luitai bei brangakmeniai visokie.

Tortą aš suvalgysiu, o pinigus irgi paimsiu.

Taigi vat, nes viskas turi būti manęs, nes aš būsiu Visatos Valdovas, nes aš jums esu ne kas nors, o Rokiškis Rabinovičius.

O bendrai tai man labai smagu, kai yra pilna, tiesiog be galo pilna nuostabių žmonių aplinkui, begalės džiaugsmų, juokų, smagumų, gerumų, šilumos ir viso kito, kas šitą gyvenimą padaro laimingu 🙂

Ir man labai smagu, kad jūs esate 🙂 Ačiū jums 🙂

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter

Apie visokių duomenų išviešinimus

Dabar vyksta skandalas, kad kažkokie hakeriai iš kažkokios neaiškios klinikos pagrobė berods 21 tūkstančio (ar kiek ten?) žmonių duomenis ir nuotraukas. Pati firma, berods negalėjusi tokių duomenų rinkti ir saugoti, juos rinko ir saugojo (išties tai nelabai), o dabar, atkartodama RRT pareiškimą, sakosi, kad gal traukti kažką ten pagal BK 167 straipsnį (neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas), jei kas tuos duomenis pamatys.

Pati hipokrizės esmė – padaryti kažką, o paskui intensyviai kovoti už tai, kad taip nebūtų, kartu jaučiantis doru ir moraliu šventuoliu.

O ką aš noriu pasakyti? Aš savo nuomonę turiu apie tą firmą ir tokią jos vadovybę. Ir apie šantažuotojus irgi turiu savo nuomonę. Apie vienus ir kitus ji panaši.

O visiems savo draugams ir pažįstamiems, kurie ten tvarkėsi, o ir išvis visiems, kas tvarkėsi, ir išvis visiems, kas čia skaito aš noriu pasakyti paprastą dalyką: mes visi turime įvairių problemų. Pačių įvairiausių. Ir tai visiškai normalu. Ir normalu tvarkytis savo problemas. Tame nėra nieko, ko galima gėdintis.

Pas vieną prastas regėjimas, pas kitą – nuplikusi galva, pas trečią – pilvo trūkis, pas ketvirtą – skydliaukė, pas penktą – randai. Daug visokių problemų turime visi, vieni – didesnių, kiti – mažesnių. Ir tai visiškai normalu – turėti kokių nors problemų ir tas problemas tvarkytis. Nenormalu yra tik save pačius kankinti.

Ir man jūs patinkate tokie, kokie esate, ir dėjau aš ant tų išviešinimų. Ir man yra visiškai nesvarbu tai, kad kokie nors kažkokios firmos veikėjai pridarė nuotraukų, o kiti paskui išviešino tas nuotraukas. Žmonės, kurie yra tikri, man yra tiesiog tikri. Ir mano nuomonė nuo tokių išviešinimų anei niekaip nepablogės apie nei vieną žmogų.

Kas tik nori gali tvarkytis trūkius, papus, užpakalius, plikes, šlubumus, randus, apendicitus ar dar ką nors. Tai kiekvieno reikalas ir tame nėra jokios gėdos, jokio dalyko dėl ko reiktų drovėtis ar bijotis išviešinimo. Gėdintis čia gali nebent tie, kas galvoja, kad savo problemų sprendimas esą yra kažkas negero.

Aš esu su jumis. Man yra ok, kad jūs darote tai, ką jūs norite, nes jums taip reikia. Jums reikia – jūs darote, ir gerai, nes taip jūs norite. Ir dėjau aš ant tų išviešinimų.

Mano nuomonė nuo tokių istorijų blogėja tik apie tokius duomenų vagis ir tokias firmas, kurios skleidžia tokio lygio hipokrizę. Visokie 2018 metų duomenų standartai ir taip toliau, ir hipokrizės leveliai, didesni, nei 9000. Ir dar kažkokie grasinimai kam papuola dėl ko papuola. Tegul tie visokie išviešindinėtojai apsivožia bliūdais.

Dalinkitės visur: Share on FacebookShare on Google+Share on LinkedInTweet about this on Twitter