Ir dar apie devalvaciją

Buvom svečiuose. Ir ten per teliką (TV-3) pora garbių ekonomistų iškilmingai aiškino, esą Lietuvoje tai galį įvykti tik dėl psichologinių priežasčių, jei gyventojai masiškai litus keistųsi į užsienio valiutą. Tą patį aiškina dažnas kitas devalvacijos kritikas, įskaitant ir valdžios atstovus.

Tai vat, mieli "psichologinės devalvacijos" šalininkai, ką noriu jumis pasakyti – kadangi pagal įstatymus Lietuvos Bankas dengia 100% litų emisijos įvairiomis užsienio valiutomis, visų pirma – eurais, litas savo vertės neprarastų netgi tuo atveju, jei 99,999999% litų būtų iškeista į užsienio valiutas. Nes užsienio valiuta padengti VISI litai (nors netgi 50% padengimo su kaupu pakaktų labiausiai kritinėms situacijoms). Taigi, vyriausybė turi bent 200 procentų efektyvumo svertus, leidžiančius išlaikyti lito kursą stabiliu.

Todėl tokiu atveju lieka paklausti savęs – KODĖL įvairūs valdžios vyrai ir kažkuo suinteresuoti ekonomistai (pagrindinai – bankų atstovai) meluoja apie kažkokias "psichologines" galimos devalvacijos priežastis? Ir kodėl valdžia, aiškindama apie devalvacijos negalimumą, neskelbia apie tai, kad vienintele lito devalvacijos priežastimi gali tapti tiktai valdžios sprendimas ir daugiau – niekas? Vietoj to, kad aiškiai įvardintų, jog devalvacijos nebus, nes visi svertai valdžios rankose ir valdžia pasižada lito nedevalvuoti, kišamas mėšlas apie tai, esą priežastimi devalvacijai gali tapti kažkokia "gyventojų panika".

Gal man paranojos kokios, bet ar nebus taip, kad ieško atpirkimo ožių iš anksto suplanuotiems reikaliukams – "jūs patys kalti, kad litas devalvuotas, o labiausiai kalti tie, kas jus įspėjo"?

Dar galime paklausti savęs, kas labiausiai suinteresuotas tokia devalvacija, apie kurią iš anksto niekas nežinotų? Jei neskaičiuosim valstybės, tai bene vienintelė tokia institucija – įvairios finansinės kompanijos (bankai, draudimo bendrovės ir pan.). Žinodami, kad litas nuvertės, bankai iš anksto iškeičia litines klientų sąskaitas į eurus prieš devalvaciją, o atgal į litus – po devalvacijos, ir šitaip patiria riebius pelnus, iš kurių ne tik gali sau kompensuoti dėl devalvacijos bankrutavusių skolininkų atneštus nuostolius, bet net ir premijas išsimokėti.

Atleiskit man dėl paranojos, tačiau šitas reikalas smirda.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

62 thoughts on “Ir dar apie devalvaciją

    1. zalias_bebras

      Re: Mantas (mantas.malcius.lt)
      Jei nepakankamai baisu, reikia skaityti Rokiškio rašomą siaubaką “Dantys“ (apie bebrus-žmogėdras). 🙂

      Reply
  1. alex_argen

    Абсолютно с тобой согласен. Они что-то готовят, но по-моему, побаиваются прямо взять и девальвировать лит. Вот и подогревают настроения толпы.
    Но есть еще один фактор, (кроме того, что иностранной валюты в резервах лежит намного БОЛЬШЕ чем нужно, чтобы обеспечить лит)
    Им не удастся подогреть настроения толпы еще и потому, что достаточно заметная доля доходов литовских граждан притекает из-за рубежа в иностранной валюте.
    Чуть ли не в каждой второй семье есть родственники работающие в Англии, Ирландии Испании, которые или напрямую помогают семье оставшейся в Литве, или балуют подарками к Рождеству, Дню матери и т.д в виде фунтов, евро, долларов.
    Так что, мне кажется, им все же придется издавать специальный указ, о девальвации, либо -- дотерпеть до перехода на евро, и во время перехода провернуть некоторые неприятные для населения делишки с наличностью.

    Reply
  2. scania_gti

    Ir nauja dainelė -- „Latvija devalvuos“ irgi keistu laiku išlindo. Tuo pačiu metu, kai nutilo su dainele „Lietuvos situacija blogiausia“.
    Tipo, supraskit -- Latvijoj geriau, bet ir tai devalvuoja…
    Kad visas bėdas numes ant liaudies -- čia šimtas. Bet kad būdus renkasi iškreiptus!

    Reply
  3. Anonymous

    Sergat paranoja, ponai. Kubilius pasakė, kad nedevalvuos, reiškia ramu kol premjeras Kubilius. Kas nors keistis gali tik po prezidento rinkimų. Pinigo patikimumas yra žymiai svarbesnis už bet kokius mėginimus padėti verslui. Toliau orientuotis į žemos pridėtinės vertės gamybą nebegalima. Devalvacija padėtų tik kokioms nors siuvykloms. Mūsų žmonės uždirba ir taip labai mažai. Verslas turi galvoti apie našumą ir aukštesnę kokybę. Aš turiu sutartis, jei devalvuotų litą išeičiau su šakėm valdžios versti. Taip padarytų labai daug žmonių. Todėl nereikia net judinti valties. Be to galvoju per daug visi viduriuoja, kol nauja valdžia dar dirbti nepradėjo. Kai pradės, tada ir kritikuokim. Brazauskas gi nesusilaukė tokios kritikos. Jei ką, tai šitas brėžnevas paliko Lietuvą be jokios reformos. Viskas plaukė kaip šūdas pasroviui. Net Kirkilas man atrodo buvo veiklesnis. Geriau jau klysti, nei visai nieko nedaryti.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Kubilius būtent to, kad jis užtikrina, jog nedevalvuos -- nepasakė. Jis pasakė tik tai, kad „nėra priežasčių“. Kitaip tariant, pasiliko sau visiškai pakankamai vietos manevrui.
      O visa devalvacijos logika -- labai paprasta, nieko nesuprantamo ten nėra, tik noras padidinti lietuviškų prekių konkurencingumą (bet kokių prekių -- svarbu trumpalaikis rezultatas, bent jau keliems metams) ir išlaisvinti tam tikrus Lietuvos Banke esančius rezervus, kuriuos būtų galima panaudoti krizės metu.
      Kalbėti apie našumo didinimą ir pan. dalykus galima ir netgi reikia, svarbu tik neužmiršti, jog našumo didinimas ar netgi atlyginimų mažėjimas -- nėra greiti procesai. Kaip jūs manote, kiek metų reiktų tam, kad vienam darbuotojui tenkantis pagaminto produkto kiekis padvigubėtų? Akivaizdu, jog ištisos seimo kadencijos vargiai užtektų net pusei to reikalingo augimo. Aš jau nekalbu apie tai, kad produktyvumo didinimui visada reikalingos didžiulės investicijos. Šiame kontekste netgi bedarbystės didinimas iki 15 procentų atrodo, kaip pernelyg lėta, neefektyvi priemonė.
      Tarp kitko, pasakymas „pinigo patikimumas -- svarbiausia“ -- tėra tik iš piršto laužtas mitas. Šitai kritiška tik kelioms pasaulio šalims -- toms, kurios turi labai gerus eksporto bei produktyvumo rodiklius kombinacijoje su didelius pinigus nešančia bankine sistema. Pvz., Šveicarijai. Bet prisiminkim, kad net galingiausios šalys ir tai nuvertina savo valiutą laiks nuo laiko -- kad ir tada, kai tiesiog pritrūksta pinigų. Dažniausiai -- tiesiog leisdamos valiutos kursui gan laisvai nuplaukti žemyn. Šiuolaikinę pasaulyje esančių šalių monetarinę politiką galim netgi priešingai apibūdinti: „nuolatinis pinigų vertės kritimas -- svarbiausia“. Prisiminkite, tarp kitko, kodėl 1934 JAV dvigubai devalvavo dolerį.
      O dėl bankrutuojančių verslų -- manau, kad stambiai žiūrint, toks valdžios tikslas ir yra: verslą, kuris gyvena iš importo, subankrotinti arba priversti persitvarkyti -- nes klaikus importas išties yra didžiausias Lietuvos ekonomikos kirvis. O tai, kad žlugs kažkiek naudą nešančių įmonių ar pan. -- tai jau, kaip sakė Josifas Stalinas -- „lies rubiat, ščiepki lietiat“.
      Galų gale, noriu atkreipti dėmesį į dar vieną faktorių -- devalvacijos dydį (manau, jis būtent ir yra kritinis dėl devalvavimo galinčioms bankrutuoti įmonėms): sunku spręsti, kiek smarkiai reiktų devalvuoti litą, norint pasiekti nulį prekybos balanse. Duomenis apie tai, ko gero, turi tik vyriausybė. Gal būt, tam pakaktų 2 kartų. Gal būt -- 3 kartų. O gal -- tik 30 procentų. O gal, kombinacijoje su kardinaliu atlyginimų mažėjimu -- netgi dar mažiau, pvz., 20 procentų. Taigi, nesiimkim spręsti, kol tai dar neįvyko.
      Ir pabaigai -- dar jums lašelis į nerimo vandenyną: po devalvacijos, surinkti mokesčiai turi mažesnę vertę pasaulinėj rinkoj, nei turėjo iki tol. O valstybė juk turi užtikrinti, kad ji sugebės įvykdyti savo išorinius įsipareigojimus. Taigi, ar mokesčių didinimas (kai visas pasaulis juos bando mažinti) vis dar atrodo nelogišku?

      Reply
      1. Anonymous

        Bet štai pasakysiu pavyzdį. Aš esu tas vadinamas smulkus verslas (individuali veikla). Turiu sudaręs sutartis. Mano darbui atlikti yra reikalingos tarpinės kitų įmonių paslaugos. Tokia devalvacija mane nužudytų, nes darbus atlieku už užsakovo pinigus ir savo jėgomis. Kaip asmuo sudaręs sutartį, atsakau savo turtu. Aš devalvaciją suprantu kaip elementarią vagystę. Nieko nesakyčiau, jei kursas plaukiotų. Bet devalvacija nėra infliacija. Iš viso manau, kad devalvacija reikalinga tik tiems, kurie turėjo laisvų pinigų ir pakeitė juos į užsienio valiutas. Darbas ir taip dabar pinga. Nedarbas bus didžiulis. Bet jam įveikti bus reikalingos kitos priemonės. Be darbo liks labai daug vadybininkų ir prekybos specialistų. Jie nebus pasiruošę dirbti gamyboje ir paslaugų sektoriuje, nes ten reikalingos specifinės žinios ir kvalifikacijos.

        Reply
        1. Anonymous

          Tiesa, apie pinigų patikimumą. Nepatikimo lito sąlygom jau gyvenau. Visi susitarimai ir atsiskaitymai vykdavo doleriais. Jais buvo laikomos ir santaupos. Dolerius į litus keisdavom tik eidami į parduotuvę. Ant kiekvieno kampo Vilniuje buvo keityklos. Nežinau, ar norėtųsi gyventi panašiai dabar.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Toks keitimasis į dolerius reikalingas buvo tik dėl didelės infliacijos. Turint omeny, kad dėl krentančios darbo jėgos kainos ir krentančios gyventojų perkamosios galios galima netgi vidinė lito defliacija, plaukiojantis devalvavimas išlaikytų praktinę lito perkamąją galią gan stabilia, tad vargu, ar doleriais (ar eurais) gyvent prireiktų.

            Reply
        2. rokiskis Post author

          Tam, kad devalvacija būtų įvykdyta, būtų keičiamas lito įstatymas, tad manau, kad per teismus galima būtų naudoti force majeure sąvoką arba kažką panašaus.
          Tarp kitko, „devalvacijos“ terminas nuo „infliacijos“ termino skiriasi ne tuo, kad vienas daromas staigiai, o kitas -- iš lėto. Esminis skirtumas tas, kad devalvacija -- tai valiutos vertės pokytis kitų valiutų (ar brangiųjų metalų) atžvilgiu, kai infliacija -- tai pokytis perkamosios galios atžvilgiu. Abu dalykai labai susiję, bet visgi skiriasi. Kaip pvz., Lietuvoje eilę metų vyksta pokraupė infliacija (prekės brangsta), bet devalvacija nevyksta (lito kursas stabilus).
          O dėl dėl devalvacijos, kaip vagystės -- argi pirmas kartas, kai valdžia iš mūsų vagia? Smulkiam versle būdamas, dar nepripratote, kad esate labiausiai išnaudojama ir plėšiama visuomenės dalis? Kaip berods Žalias Bebras kažkur pareiškė -- pas mus tą devalvaciją dar ir pavadins indeksavimu, kaip, atseit, teigiamą reiškinį. Tamstos pastebėjimas apie devalvacijos naudingumą specifinėms visuomenės bei verslo grupėms -- geras. Atkreipkim dėmesį į bankų įtaką.
          Galų gale dėl nedarbo -- devalvacija reikalinga ne nedarbo įveikimui, o tiesiog prekybos balanso pagerinimui (o jau tas gal ir padėtų susitvarkyti su nedarbu). Ir darbo jėgos pigimas, ir devalvacija -- giliau kabinant yra tas pats reiškinys: realios darbo savikainos mažinimas. Tik tiek, kad vykdomas per skirtingus galus.

          Reply
          1. zalias_bebras

            Smulkaus, savarankiško, šeimyninio verslo ir individualios veiklos skatinimas irgi padėtų “darbo savikainą“ sumažinti, tik, deja, lietuviai yra samdinių tauta (“geriau kur nors dirbti, o dar geras darbas tas, kur duoda tarnybinį auto ir mobiliaką“), o ne verslių žmonių, amatininkų ar net “špekuliantų“.
            Ir ne tiek blogai yra verslo liudijimų naikinimas, kiek verslo mokesčių sulyginimas su samdos (GPM ir Sodra) mokesčiais, kurie vis tiek apkraunami verslui mokėti (bent jau kaip prievolė pagal įstatymą nuskaityti ir pervesti į VMI): t.y. darbuotojui, kuris sutaręs dirbti už N litų į rankas, vis tiek iki lempos, kiek ten nuo jo nuskaito “kapitalistas“, nes jis vis tiek į rankas gauna tą pačią sumą. O verslas atsikrato per brangia tapusios darbo jėgos, nes privalo siekti pelno ir efektyvumo. Mokesčių slėpti neišeis -- nupjaus algas. Arba bankrutuos, pasiimdamas kapitalą, kad pradėtų nuo nulio iš naujo kitoje vietoje, kadangi yra juridinis asmuo, ir tai -- beasmenė būtybė.

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Čia ne lietuviai -- samdinių tauta, o valdžia -- banditėlių būrys, nesuprantantis, kad vištą, dedančią aukso kiaušinius, reikia tausoti ir mylėti. Jau vien mokestinės tvarkos supaprastinimas kiek duotų. Bet tvarkos nepaprastina, o mokesčius -- tik didina.
              O dėl antros tamstos pasisakymo dalies -- sutinku.
              Ir vat dabar, kadangi jau tamsta užvedėte apie mentalitetą, tai aš irgi pasisakysiu apie jį -- dėl problemų kaltas ne tautos, o valdžios mentalitetas. „Tauta turi tokius vadus, kokius nusipelno“ -- tai tik pasakymas, kuris leidžia suversti vadų kaltę žmonėms. Žmonės gi tiesiog prisitaiko prie to, kaip geriau išgyventi bet kokiomis sąlygomis. Mūsų valdžios „komunistinis“ mentalitetas niekur nedingo. Ir nedingo ne todėl, kad jis būtų kažkoks ypatingas, o todėl, kad tai yra banditų mentalitetas. Tų pačių banditų, kurie pirma Rusijoj, o paskui Lietuvoj ir kitose šalyse išnaikino „išnaudotojus“, paprasčiausiai juos žudydami ir plėšdami jų turtą vardan „liaudies gerovės“. Banditų, kurie mus engė dešimtis metų. Ir kai atgavom nepriklausomybę, gavome dar ir naują banditų kartą -- tų, kurie vykdė prichvatizaciją ir reketavo kooperatyvus. Nei komuniūgų, nei prichvatizuotojų, nei reketyrų mentalitete nėra jokio skirtumo, jie mato tik viena -- „plėšk, atimk, spausk“. Jiems neegzistuoja tokios sąvokos, kaip ekonomika, visuomenė, kultūra ar dar kažkas. Tai paleckiukų, imbrasų ir dekanidzių mentalitetas. Ir aš netikiu, kad mūsų naujoji klerikalkonservatoriška valdžia kuo nors nuo šiųjų skirtųsi.

              Reply
              1. zalias_bebras

                Ne visus mokesčius didina -- kai kuriuos gi mažina… 🙂
                Konservatoriai gal ne itin daug ir skiriasi, bet kai turi tik dvi blogybes, tai tenka rinktis mažesnę. Nors norisi ne iš blogybių rinktis. Deja, kartais nėra kito pasirinkimo.
                Pažiūrėsim, kas čia gausis. 100 dienų dar nepraėjo, o PR karą naujoji koalicija prapylė visais frontais…

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Nebūtų nuo pirmų dienų pradėję kurti debilizmų -- nebūtų pralaimėję propagandinio „karo“.
                  O dėl blogybių -- kaip ir sutinku. Tik vat kad dabar jau klausimas kitoks -- ar nebus taip, kad mes pasirinkome būtent didesnę blogybę vietoj mažesniosios? Galim tik liūdnai konstatuoti, kad bet kuri ideologija, lendanti į žmonių asmeninį gyvenimą, yra pražūtinga -- šis dalykas gan plačiai žinomas, kaip totalitarizmas. Klerikalkonservatoriai -- būtent totalitarinės ideologijos atstovai, skirtingai nuo absoliučios daugumos kitų partijų, tad liūdna, jog lyg ir turėdami tam tikrą patirtį bei istorines žinias, šį požymį nepakankamai įvertinome.

                  Reply
            2. Anonymous

              Verslo liudijimų naikinimas yra visiškai blogai. Liudijimų nereikia naikinti net statyboje. Reikia tik sutvarkyti, kad pagal liudijimus negalima būtų dirbti UAB -- ams. Jei liudijimus panaikins, niekas įmonių nesteigs. Dirbs nelegaliai, arba tokia veikla visai išnyks. Ar jūs įsivaizduojat kokį mūrininką, dirbantį privačiose statybose, einantį su visokiom mokesčių deklaracijom į mokesčių inspekciją. Taip nedarys ir visokie dizaineriai, kalviai, juvelyrai ir kitokio taikomojo meno atstovai. Viskas ko reikia, tai normali socialinio draudimo sistema, logiškos patentų kainos ir lanksti išėmimo tvarka. Žmonės surišti su individualiais užsakymais negali veikti pramoninės gamybos principais. Čia net normali darbo samda neįmanoma. Aišku, be unikalių dalykų galima ir apsieiti, bet ar reikia?

              Reply
              1. zalias_bebras

                Nesutiksiu. Nes verčiausi ir vienaip, ir kitaip. 🙂
                Įmonės steigti iš viso nebūtina -- pakanka pasiimti individualios veiklos liudijimą. O deklaraciją užpildyti visai daug proto nereikia, o tie, kurie užsiima “inteligentiška“ veikla, tai iš viso bėdos su EDS nemato. O ir ėjimas visiems tas pats, kaip ir verslo liudijimą imant. Maža to, net ir vaikščioti po to nebūtina, užregistravus kartą individualią veiklą, ir nereikia nieko mokėti avansu, o tik pagal faktiškai gautas pajamas. Labiau dėl to panaikinimo bijoti turėtų pati VMI, nes galima “pamiršti“ deklaruoti dalį pajamų, kai verslo liudijimo atveju mokestį susirenki iškart, dar neuždirbus, ir garantuotai. Ir liudijimus žmonės ima ne tuomet, kai jų mokestis sudaro 24 proc. nuo pajamų, o kai pajamos viršija gerokai keliskart sumokėtą sumą. Tai gal gana vienąkart “gudrauti“?
                Iš viso, apie VMI ir nepalankias verslui sąlygas Lietuvoje yra prikurta daug mitų, o juos dažniausiai kartoja tie, kurie niekuomet nesusidūrė praktiškai -- svarbu tik kad verkti. 🙂 Netgi kai kurie trukdžiai iš esmės yra nemalonūs tik pirmąkart, nes paskui įkerti sistemą ir problemos nėra. Nežinau, kaip kitose AVMI, bet Vilniaus AVMI aš problemų su darbuotojais niekad neturėjau (o su kitos AVMI -- taip): visuomet pasirengę padėti ir atsakyti į klausimus. Tai jie turėdavo bėdos su manimi daugiau, kai tekdavo kokį raštą atsakinėti, o aš prirašydavau savo stiliumi su hiperbolėmis ir panašiais išsidirbinėjimais (tiesiog ne VMI kalta, kad mokesčiai ar tvarka yra tokia, o ne kitokia). Draugas palygino su mūsų VMI su JAV IRS -- tai tikrai ne jų naudai… 🙂 O verslo sąlygos nėra jau taip labai ir sudėtingesnės. Tiesiog JAV nėra gero dėdės, kuris vis kažką žada duoti -- tai žmonės ir sukasi, kas kaip išmano, ir mokesčius susimoka. Progresinių mokesčių įvedimas padėtų čia geriau, nei verslo liudijimai “a-la kooperativ imeni nepovskovo sovka“.
                Tad nereikia demagogijų. Juolab, kad pastaruoju metu jau ir tie patys statybininkai ima individualios veiklos liudijimus, o ne verslo liudijimus -- nes nėra garantuoti dėl užsakymų, o kam permokėti?

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Tik nereikia čia „lialia“, paremtų kažkokio seimūno dideliais uždarbiais iš verslo liudijimo. O dėl mokestinės sistemos biurokratizavimo -- tarptautiniai vertinimai yra geriausias rodiklis. Lietuva šiuo atžvilgiu yra bene žemiausiose pozicijose visoje Europoje ir gali lygintis su daugeliu totalitarinių šalių. O VMI darbuotojų asmenybės šiuo atžvilgiu nėra rodiklis -- problema ne žmonėse, o sistemoje.

                  Reply
                  1. zalias_bebras

                    Ligitas Kernagis -- greičiau jau išimtis pagal pajamas, bet tipinis pagal ketinimus, jei taip galima pasakyti. 🙂
                    Aš turėjau omeny savo pavyzdžius. O dėl biurokratizavimo -- niekas tų rodiklių gerinti ir neketino.

                    Reply
                2. Anonymous

                  Aš ir sakau, jei unikalius , vienetinius darbus apmokestintume kaip pramoninę gamybą, tai tokia veikla arba išnyks, arba žmonės dirbs nemokėdami mokesčių. Nesu toks nesusigaudantis VMI veikloje. Bet pasaulis yra žymiai sudėtingesnis ir neįmanoma kiekvieną konkretų veiksmą aprašyti įstatymu. Todėl mokesčių mokėjimo schemų turi būti įvairių. Turi būti paliktos galimybės dalį mokesčių nustatyti savivaldybėms. Patentai yra būtent tokia galimybė.Be to jūs per daug tiesiai suvokiate socialinį solidarumą. Našumo skirtumai egzistuoja ne tik tarp valstybių, jie yra ir rinkos viduje. Didesnis našumas visada atneš daugiau pelno ir geriau dalyvaus valstybės aparato išlaikyme. Bet tik našumas juk nereiškia vienodo reikalingumo visuomenei. Būtų mano valia, tai mokesčius imčiau labiausiai nuo vartojimo (akcizai, PVM, turto mokestis, taršos mokesčiai, mokesčiai už automobilį), o darbą ir kapitalą apmokestinčiau minimaliai. Taip pat kai kuriam vartojimui galėtų būti lengvatos: ekologiškas maistas, receptiniai vaistai, remtinas gyvenamas plotas, kultūros,meno, švietimo , sveikatinimo paslaugos ir pan. Žinau, kad to neįmanoma padaryti per dieną, bet eiti link to reikėtų.
                  Romas

                  Reply
                  1. zalias_bebras

                    Papunkčiui:
                    1. Neįsivaizduoju, kokio įstatymo trūksta “unikaliai ir vienetiniai“ veiklai? GPM šiuo metu numato 15 proc. tarifą, ir išvardinama kam. O paskui parašyta -- “o visa kita 24 proc.“. Tai netiks pagal vieną -- tiks pagal kitą. 🙂 “Patentų“ sistema dubliuoja -- nėra ten verslo liudijimų už kažką unikalaus, kas nebūtų įvardinama standartiškai.
                    2. Savivaldybėms ir taip atitenka GPM. Tiesiog dalis to mokesčio perskirstoma kitų savivaldybių naudai. Galima peržiūrėti schemas ir leisti numirti kokiai nors “užgaidų“ dėka gimusiai Kazlų Rūdos savivaldybei, ir leisti dar labiau “tukti“ Vilniaus miesto. Vienok, vyksta atvirkščiai. O Vilniaus rajono savivaldybė ir lėšų perskirstymas -- ten iš viso “už schemos“ ir šios diskusijos ribų. Tad nežinau, kuo jau ten labai “patento“ mokestis keičia situaciją, ar kuo pakeis, jei liks.
                    3. Socialinį solidarumą suvokiam kaip silpnesnių socialinių visuomenės grupių rėmimą. Kiek ir kieno sąskaita -- kitas klausimas. Kad duoti, reikia prieš tai dar ir atimti iš kieno nors. Nemanau, kad dabar atimama visad iš “buržujų“.
                    4. Kaip šioje diskusijoje apibrėžiama sąvoka “našumas“? Bijau, kad mes lyg ir apie tą patį, tačiau išvados daromos priešingos?
                    5. Visi tie “vartojimo“ mokesčiai apmokami galutinio vartojo -- to paties pirkėjo. Nei vienas nepadėkos už jų kilimą. Beje, dėl jų pakėlimo pirmiausia rėkia dabar kaip tik verslas… 😉
                    6. Kas yra “darbo“ mokestis? Turima omeny GPM? Ar aš kažko nesuprantu? Nes sovietmečiu buvo tokia sąvoka, kaip “nedarbinės pajamos“, už ką bausdavo. Jei čia atvirkščiai tai sąvokai, tai vėlgi nesutariame dėl sąvokų, tad norėčiau konkretizuoti, kad suprasčiau, apie ką iš viso kalbame.
                    7. Kapitalo -- čia kas: dividendai, palūkanos, delspinigiai, investicijos, reinvesticijos, pelno ar kokie dar mokesčiai? Tarkime, dabar taip vadinamas “kapitalo mokestis“ yra tikrai per didelis (tiksinu: pelno ir dividendų) -- 15+15=30 dabar, o bus dar didesnis po “reformos“ -- 20+20=40. Tačiau net nebandyk pyptelėti, kad šitą sumažintų -- būsi apšauktas “stambaus kapitalo“ rėmėju. Tad mūsų UABai ir toliau dirbs “nepelningai“ ir norės “rėmimo“. Bet čia dar kita tema -- tiesiog, kaip ir sakau, reikia sutarti dėl sąvokų pirmiau, kad suprasčiau, ar čia Romas pritaria man, ar prieštaravimus matau… 🙂
                    8. Niekas taip nepabrangina reikalingų paslaugų ir prekių, kaip lengvatos ir rėmimas. Viskas, ką ligi šiol rėmė ar remia valstybė, pas mus yra brangesni, nei ten, kur tie dalykai neremiami: pradedant kompiuteriais ir knygomis, kurios tampa prabangos preke, ir baigiant išsilavinimu, medicina bei būstu. Nes lengvatos ir rėmimas -- tai perkamosios galios didinimas “iš oro“. Laimi tik tas susijęs verslas.
                    9. Link ko strategiškai reiktų eiti Lietuvai, turėtų grumtis ideologijos. O rinkėjai rinktis modelį, kuris jiems atrodo patrauklesnis. Tokią kovą kažkada laimėjo Sąjūdis prieš komunistus. Po to prasidėjo diskusija dėl sąvokų (tarkime, kas kaip supranta “laisvę“), ir laimėjo “rėmimą“ žadėjusi ideologija. O dabar net ir to nevyksta viešoje erdvėje (raskite tris skirtumus tarp 2K?). Tad gal mudviem gali būti ir ne pakeliui, gerb. Romai, kur ketinate siūlyti eiti? 😉 Nes aš galiu aukoti Caritas_ui, pats Romas -- Agnės Zokienės fondui, o Rokiškis -- iš viso neaukoti, nes dar nėra fondo prieš bebrus sukurta, o kitiems -- “a fig vam“ (c).
                    Va, dar vieną prisiminiau mįslę labai susietą: koks verslas ne tik nemoka už savo žaliavas tiekėjams, bet ir tiekėjai primoka tam verslui, atiduodami žaliavas nemokamai? 😉

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Nagi, nagi, atsakykit savo mįslę 🙂 Daug kam įdomu bus 🙂 Nes man greitosiomis tik viena verslo rūšis ateina į galvą 🙂

                    2. rokiskis Post author

                      Atliekų perdirbimas. Jei jau griežtai. Aišku, plačiau kabinant, galima kalbėti ir apie žiniasklaidą, politiką ir pan., bet tai būtų filosofavimas.
                      O koks teisingas atsakymas? 🙂

  4. zalias_bebras

    Pareiškimas tiesiog gali reikšti, kad nevykdomas Lito patikimumo įstatymas, nes ne visi litai padengti? 🙂
    Deja, būsų bankininkų, finansistų ir ekonomistų sugebėjimas sušnekėti dviprasmiškai, kad būtinai juos tarp eilučių perskaitytų ne taip, kaip jie norėjo pasakyti, ligi šiol mane žavi…

    Reply
    1. Anonymous

      O jei premjeras per televizorių sako, kad devalvacijos nebus, čia jis ramina, ar čia jo programinis pranešimas? Kol kas nesu pagavęs Kubiliaus akivaizdžiai meluojant. Kai nesi baigęs partinės mokyklos, tą daryti profesionaliai yra sunku. Apie devalvavimą jis pasisakė ryžtingai. Jei būtų netikėjęs tuo ką sako, būtų kaip nors lingavęs, maigęs rankas ir pasakęs tyliau.
      Romas

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Kubilius -- senas vilkas. Neverta iš jo (ar iš bet ko kito, pakliuvusio į seimą) tikėtis, kad jo neverbalika bus tokia pat išdavikiška, kaip dorai auklėto pradinuko 🙂 Tad susitaikykim su tuo, kad prognozuoti realius vyriausybės planus ir būsimus veiksmus yra sunku.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Tamstos cituojamame Maldeikienės straipsnyje -- ta pati bėda: litas yra 100 procentų padengtas, todėl absoliučiai jokie lūkesčiai ar kibirkštys nieko negali pakeisti. Išimtinai tik valdžios sprendimas.
          Įdomu, ką TVF Lietuvai patars 🙂

          Reply
        1. rokiskis Post author

          Taigi ir nekeliu panikos, dar daugiau -- sakau, kad jokia panika nieko negali pakeisti, nes viskas išimtinai tik valdžios rankose.

          Reply
  5. shankeris

    Apie D (gal teisingiau būtų -- plaukiojantį Lt) šiaip buvo svarstoma dar iki galimo Eur įvedimo. Manau, net ir botanikui aišku, kad euro įsivedimui kelią užtvėrė ne 0,1 infliacijos paklaida.
    Galima pasižiūrėti į Slovėnijos tolaro dinamiką (iki 2007.01.01) ir Slovakijos kronos judėjimą iki šių metų kovo mėn., kol buvo pasiektas atitinkamas lygis. Dabartinė Lietuvos banko ir lietuvoje veikiančių bankų vykdoma politika: ne požymiai, o stiprūs signalai. Situacija keičiasi taip sparčiai ta linkme, kad kitos išeities lyg ir nėra.Visi dairosi į kaimynines šalis, nagrinėja kitų šalių patirtį ir sprendimas tik vienas -- D. Tiesa, yra dar laiko mašinos atvejis: atsukti tėkmę bent jau į 2005 m.
    Manau, bus pasinaudota ir Šarkino korta (bet čia jau emocijoms numelioruoti ). Frazė, kai Reinoldijus pareiškia, kad nežino kur dingo litai, turėtų patekti į ekonomikos vadovėlius 🙂
    PVM ir sodros litų ir dabar nesurenka, o ką kalbėti apie 2009 m. Vakar Lryto televizijai finminas Šemeta tai pripažino ir iš jo žodžių tapo aišku, kad mokesčių korekcija pagerinti situaciją vargu ar galės.
    Reikia suprasti, kad visas ši Kubiliaus planas, tai desperatiškas „verslo“ planas pasiskolinti užsienio rinkose: reikia refinansuoti ankstesnius įsipareigojimus ir lopyti vis didėjančias biudžeto skyles. Juk daugiau kaip 1/3 biudžeto išlaidų sudaro atlyginimai biudžeto įmonių „bitutėms“. Praeitą savaitę pripažinta, kad vapsvoms atlyginimai jau vėluoja.
    Įdomiausiai, kad bukmeikeriai snaudžia ir nesiūlo dar lažybų.
    Bus ar nebus, jau nesvarstau. Geriau jau greičiau ir savu noru, nei priverstinai (santykis bus geresnis, o prie plaukiojančio kurso greit priprasim 🙂

    Reply
    1. zalias_bebras

      Aš manau, kad Planas A(ntikrizinis) yra bandymas užbėgti Planui B -- devalvacijai. Tad dabar belieka tik melstis, kad jis išdegtų. Va ar išdegs -- čia jau kitas klausimas, ir tą tik laikas parodys. Aš optimizmu netrykštu, bet gal tiesiog nematau kažkokių kitokių veiksnių, kuriuos mato Kubiliaus ekspertai (tikiuosi, jų sąrašas neužsibaigia Šemeta ir uošviene).
      Įsipareigojimus mažinti vis tiek reikės, o ministerijų skaičiaus didinimas ir nenoras daryti reformas (skaityk -- išlaidų mažinimas radikaliai) daugiausiai apleistose srityse yra irgi nėra labai čia raminantis. Beje, valdininkų daug neprimažinsi -- Lietuvai teks gana greit perimti pirmininkavimą ES, ir biurokratų tikrai prireiks daug.
      Reinoldijaus frazė pateks ne į ekonomikos vadovėlius, nes mokytis nėra iš ko, bet į ekonomistų tautosaką… 🙁
      Jei bukmekeriai snaudžia, tai galiu pasiūlyti -- jis su mielu noru susilažins! 🙂

      Reply
      1. shankeris

        Planas A, mano nuomone, tai A(titolinantis), kuriam tai laikui :).
        Vienų Kubiliaus ekspertų nuomone: Lt laisvas plaukiojimas -- viena iš nedaugelio išeičių.
        Kitų: lūkesčiai, kad globali situacija greit pradės keistis į gerąją pusę. Na, apie lūkesčius ir investavimą paremtą lūkesčiais ir penkmečių laikotarpiais, nesiplėsiu 😉
        Kaip gi rinkos vertina šį planą, galima pasižiūrėti į antrinę VVP rinką. Lietuvos eurobligacijų pajamingumas jau apie 11 %. Kad skolinimosi kaštai bus dideli, manau nesiginčysime. 1999 m. vyriausybė skolinosi litais ir už 36% … tačiau trumpam laikotarpiui :). Situacija buvo kita pasaulinėse rinkose.
        Š. tapsmas finansų ministru, sukelia abejones, ar konservai tikrai ruošėsi imti valdžią. Juk tokioje situacijoje parinkti ministru žmogų, kuris į ekonomikoje vykstančius procesus visada žvelgė per praeities skaičių šydą, yra tiesiog nesuprantama.
        O štai ir viena įdomi nuoroda:
        http://www.pivotcapital.com/reports/Europe-from_convergence_to_divergence.pdf
        Atkreipk dėmesį į datą, skaičius, valstybes. Kai kurias jau aplenkėme, iki kai kurių dar judėsime.
        Įdomu dar ir tai, kad šio fondo traderių kontora yra Vilniuje.

        Reply
        1. zalias_bebras

          Fiksuoto kurso modelis tikrai buvo pasirinktas ne dėl to, kad litas sparčiai brango (ir dėl “o kur dingo litai?“ bei “kodėl tas taip VILIBOR sukilo, kai pinga LIBOR?“). Užfiksavo, nes nuvertėjimas (“natūrali devalvacija“) buvo labai didelis, ir toks didelis buvo projektuotas į priekį (Baldišius todėl ir nesirūpino spausdinti iki 100 litų kupiūrų kokybiškų, kurias paskui reikėjo keisti padidintos apsaugos, nes nenuvertėjo, kas planuota, o “čiurlionio“ ir iki šiol dar nesulaukėme). Svarbu priežastys, kurios sako, kuomet tas būtų padaryta -- savo argumentų nesikartosiu, nes daviau nuorodą. O Rokiškis jau kelintąkart kalba apie valdžios sąmokslą ir vykstantį emocinį parengimą liaudies tai devalvacijai. Su juo sutikčiau dėl paskutinės dalies, o sąmokslo teorijai nelabai pritarčiau, nes iš mūsų valdžiukės sąmokslininkai -- kaip ir iš Žilinsko energetikas… 🙂
          Yra vienas didelis devalvacijos trūkumas Lietuvai politine prasme: litas -- dabar tas pats surogatinis euras. Nesugebėdami išlaikyti jo kurso stabilaus eurui -- parodome, kad nesugebame gyventi bendroje ES ekonominėje erdvėje. Tas kažkiek sulaiko TS-LKD nuo “vagnoriškų“ žygių.
          Plečiant apie sąmokslo teorijas -- kalbos apie devalvaciją yra Rusijos ir Lietuvos priešų sąmokslas, todėl Rokiškį reikia kuo greičiau sodinti į cypę, ir kad jį apklaustų VSD pareigūnai. 🙂
          Iš kitos pusės, burbulai sprogsta ne tik NT ir bankų sektoriuose, ir devalvacija būtų greičiau ne išdava, o tiesiog paprasčiausias atspindys -- kad ir tos pačios darbo jėgos kainos numušimo, apie kurią irgi kalba Rokiškis.
          Pradžiai būtų jau gerai tai, kad tas Planas A bent jau suveiktų kaip atitolintojas. Laiko laimėti kitąkart irgi gerai.

          Reply
          1. shankeris

            Psichologiškai pasiruošusi tauta -- tai kolegos Rokiškio užduotis. Malakausko rekomendacijos dėka, jis bus pristaytas Vyčio ordinui, gaus sklypą, rentą ir kardą.
            Valdžiai devalvacijos tema neparanki, nes duos mažesnį efektą.
            O dėl laiko -- jis pinigus kaštuoja, ir kuo daugiau bus tempiama, tuo daugiau jų reikės. Nesiskolinant pinigus galima paimti tik mūsų visų kišenėse 😉

            Reply
            1. zalias_bebras

              Rokiškį greičiausiai ne Vyčio kryžiui pristatys, o dėl devalvacijos kaip tik prie kryžiaus prikals… 🙂
              Vietoje “devalvacija“ tuoj pradės kalbėti “indeksacija“ ar “pajamų kompensacija“ -- kažkaip panašiai.
              Laikas reikalingas iki prezidento rinkimų. Po to -- jau nors ir tvanas, nes vis tiek bus formuojama nauja Vyriausybė. Nepamenu, kada Lietuvoje galvota buvo bent metams į priekį. 😉

              Reply
              1. shankeris

                Na, štai ir abejonių vis mažiau :), o prezidento rinkimų svarbos nereikėtų pervertinti, nes Vytautas nekandidatuos ar ne :)?
                Šių metų pirmo ketvirčio duomenimis litas euro atžvilgiu jau buvo pervertintas apie 10 nuošimčių. Latas euro atžvilgiu -- berods 18%.
                Priklausomai nuo situacijos vystymosi pagreičio, galim sulaukti ir 2010 m. su dabartiniu stabiliu modeliu :), tačiau kaip šiandien AK iš VK ramiai rašo, tai visvien bus „tuoj“ 🙂

                Reply
                1. zalias_bebras

                  Nors Papūnė ir nekandidatuos, bet pjautynių dėl posto bus daug. Nes ambicingų vien “permainų“ koalicijoje yra ne vienas ir ne du. O kur dar ir opozicijos gauja? 🙂
                  Jei sulauktume 2010 metų be devalvacijos, tai aš tik sveikinčiau.

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Ar nebus taip, kad sulaukus 2010 metų be devalvacijos, 20 procentų darbingų žmonių tektų emigruoti vien dėl bedarbystės, o PVM valdžiai tektų didinti iki kokių 25 procentų?

                    Reply
                    1. zalias_bebras

                      Dirbtinai infliaciją kelti irgi neišeina, kad bedarbystę mažinti. O ir bedarbystė pas mus labai greitai išsisprendžia emigracija.
                      Va Tau -- kam devalvacija reikalinga?

                    2. rokiskis Post author

                      Man devalvacija niekam nereikalinga. Reiks ir man velniop emigruot. Labai skaudu tai sakyti, bet tie išgamos naikina mano Tėvynę. Aš žiūriu į tai, kas vyksta ir man darosi vis labiau liūdna. Aš imu suprasti, kad tos Lietuvos, kuri man tokia brangi, po truputį lieka vis mažiau. Supranti? 🙁

                    3. Anonymous

                      Suprantu, kad liudna, bet liudna -- tai neiseitis. Reikia ieskoti iseities bei dirbti. Ir pozityviai bei optimistiskai ziurint, o ne pro „liudna“ prizme. Tikrai nenoriu nuvertinti Jusu jausmu, bet, kaip tiek daug matanciam ir nematanciam sugebanciui paaiskinti, del musu visu geroves, linkiu daugiau optimizmo.

                    4. rokiskis Post author

                      Linkiu tamstai daug pozityvaus optimizmo kovojant su visa sistema ir dirbant vardan jos gerovės 🙂

                    5. rokiskis Post author

                      Žinai, er daug filosofijos čia prasideda. Mano įtakos sfera -- tai dar ne Tėvynė. O savo įtakos sferas aš galiu susikurti ir kitur.

                    6. Anonymous

                      Tai Jusu itakos sfera Tevyneje ar ne? Kazkaip kilo tokia izvalga, kad Jus tiesiog noretumete tapti Tevynes valdovu ir zinotumete kaip viska suvaldyti, viens du trys, kas nesupranta ar nepritaria -- yra gaidys, o kad kaip minimum puse gyventoju galvoja ir masto kitaip -- nesvarbu, nes jie loxai ir kaimieciai kurie nieko nesupranta… Manau toks mastymas yra savidestrukcinis.

                    1. zalias_bebras

                      Šadžius yra lep -- kam jam galvą sukti dėl palūkanų? Šios jo “padliankos“ net nepripaišysi kaip tokios -- jis gi stengėsi, a-nea?
                      Vieną dalyką Šarkinas padarė, kai tapo LB pirmininku -- atpigino valstybės vidaus skolinimąsi. Kai buvo neišplatinta VVP emisija ir palūkanos dar labiau sukilo, tas tik ką buvo paskirtas ir staiga pareiškė, kad ne tik išplatins naują emisiją ir dar didesnę, bet ir palūkanas numuš. Buvo visiems labai juokinga… Bet juokiasi tas, kas juokiasi paskutinis.
                      O jau po kelių dienų juokinga nebuvo pirmiausia bankams. Nes jis labai ramiai dūrė pirštu į faktą, kad tie skolinasi iš LB pigiai, kad galėtų perskolinti Finminui brangiai, pirkdami tas pačias obligacijas. Geras biznelis? Aš irgi taip noriu! O Reinoldijus pasakė, kad tokios spekuliacijos nepakęs (ir dar šį bei tą pridūrė asmeniškai, kas neskelbiama). Ir bankai, žiū -- išpirko emisiją visą su neslepiamu džiaugsmu ir mažesnėmis palūkanomis!
                      Tai ir klausimas dabar išlieka atviras, “kur dingo litai, gerb.bankai?“ Ir kodėl šiandien Šarkinas nepadaro to paties?
                      Ir gelbsti tik viena, kad jis užsispyrė ir prieš porą mėnesių nepasirašė to devalvaciją siūlančio projekto. Ir kaip paskui partija, kuri dabar formuoja Vyriausybę, teisinosi, kad čia jie kitką turėjo omeny -- “vardan tos…“
                      Tuomet pritrūko tik Šarkino parašo. Kas dabar bus -- jau nesu tikras. Bet jei bankų jis neprispaudžia ir mėto chrestomatines frazes į eterį, tai rodo viena -- “stogo“ jau nebėra, arba nėra jo rankose svertų, kurie buvo anuomet, o gal ir iš viso yra povandeninių dalykų, kurie nekomentuojami.
                      O tie patys bankai dabar perka iš Finmin VVP. Brangiai perka. Verslas su VVP bankams visuomet buvo garantuotu pelnu.
                      Va ir pagalvok, ką viena ir kita istorija gali reikšti. Ir koks scenarijus bus. Nes apie makroekonominius rodiklius čia visi ir visaip kalba ir išvedžioja, o sprendimai, deja, priimami tikrai ne į juos žiūrint, o tik prisidengiant -- ir tai geriausiu atveju.

                    2. shankeris

                      Ne viską supratau, bet bandysiu 🙂 :
                      1.“Šarkinas padarė, kai tapo LB pirmininku -- atpigino valstybės vidaus skolinimąsi“
                      Mano nuomone, jis nei numušti nei pakelti palūkanų negali, nes tai reguliuoja rinka. LB lietuvos bankams neskolina, tai galima atrasti, kad ir http://www.lb.lt/lt/leidiniai/finatask/fa_2007_lt.pdf
                      Čia ne USA FED -- funkcijos ir struktūra laaabai skiriasi. Todėl bankai finminui ir negali perskolinti :). Jie skolina iš Lietuvos pritrauktas, motinų bankų lėšas, kai negali pelningiau ir patikimiau perskolinti.
                      2.Neturiu tos insaidinės informacijos apie prieš du men. „devalvaciją siūlančio projekto“
                      Abejotinas jis yra todėl, kad tam reiktų dar tuometinio seimo pritarimo, ir juolab Kirkilo vyriausybės šmykiai nors ir slėpė tikrąją padėtį, tačiau ,besižvalgydami į pasaulį, suspaudę pusrutulius laukė -- o gal pagerės situacija.
                      3.Šarkinas nenori kelti panikos -- todėl tai ir leptelėjo. O ,bebrui, ir Reinoldijui paaiškinsiu kur dingo litai. Jie guli tuose pačiuose lietuvos bankuose, nes bankai įsitempę dėl likvidumo, ir matydami neapirėžtą situaciją ir indėlių atsitraukimo tendenciją, taipogi sėdi pusrutulius suspaudę ant pinigų. O LB sukandę dantis supirkinėja litus iš bankų.
                      4.Brangiai perka Finmin’as pinigus iš bankų, o neatvirkščiai. T.y., mokesčių mokėtojų pinigais 🙂
                      Mozaiką iš detalių aš dėlioju po truputį ir atsiskleidžia vaizdas.
                      Scenarijų gali būti keli.
                      Man jokios naudos iš galimos devalvacijos nebus, net priešingai ;(.
                      Tačiau tai, ką turiu padaryti, kad apsisaugočiau, beveik viską padariau. Beliko paskutiniai akordai 🙂

                    3. zalias_bebras

                      Pabandysiu paprieštarauti papunkčiui:
                      1. Skolina. Tiesiog tai vadinasi “stabilumui užtikrinti“ arba dar kitomis poveikio priemonėmis. Privalomų atidėjimų reguliavimas -- irgi tą veikia. Tad techniškai to galima ir nevadinti, bet nuo to faktas nedingsta, kad ne vien iš “matkų“ tie bankai pasiima pinigus. Pasiima ir iš LB, ir dar kaip!
                      2. Ne inside info -- tapo vieša, nes kitaip nuo spaudimo parašyti nebuvo galima apsisaugoti. Kirkilas ir Co. ne iš baimės laukė -- tiesiog nesišvietė laimėti, todėl gerai buvo galima permesti ant ateinančiųjų. Ką ir padarė.
                      3. Bankams nebūtina turėti litų -- pakanka turėti likvidumui kad ir eurų. LIBOR pinga (pinigų yra), o VILIBOR brangsta (tipo, trūkumas?). LB nėra reikalo supirkinėti litus iš bankų, jei mainais nesiūlo valiutos arba Finmino VVP.
                      4. Per VVP, aš kažką netaip susakiau tekste aukščiau?
                      5. Kokie scenarijai?
                      6. Man irgi jokios naudos. Bet todėl ir apsisaugojau, kiek galėjau.

  6. nemunas

    Jūs čia prisvarstėt pilnas kelnes, pakaks. Dabar trumpai drūtai pasakykit didžiausią tikimybę bus kitais metais lito devalvacija ar nebus. Ir jeigu bus, kaip tai atsilieps samdomiems darbuotojams ir įmonėms. Ačiū.

    Reply
    1. zalias_bebras

      Jei trumpai ir drūtai:
      It depends. (c)
      Atsakymas į visas klausimo dalis -- atskirai ir kartu. Žr. anekdotą apie tai, kaip Reagan_as ieškojo vienarankio ekonomisto.

      Reply
    2. rokiskis Post author

      Pakartosiu Žalio Bebro žodžius: tai priklauso nuo daugelio faktorių.
      Ekonomiškai optimalus variantas -- vykdyti devalvaciją tuo metu, kai bedarbystė pasieks apie 10 ar daugiau procentų. Jei situacija blogės sparčiai, toks dydis gali būti pasiektas dar iki 2009 pabaigos, o gal -- net ir apie vidurį.
      Kita vertus, jei paaiškės, kad pakankamai prisiskolinti lėšų nepavyksta, o mokesčių surinkimas krenta tiesiog tragiškai, devalvacija gali būti ir anksčiau.
      Ir dar, jei paaiškės, kad situacija blogesnė, nei būtų galima įtarti pagal šiuo metu skelbiamus duomenis, devalvacija galima ir dar anksčiau.
      O ką gero ir blogo duos devalvacija -- tą jau truputį aprašinėjau -- http://rokiskis.livejournal.com/35271.html
      Apibendrintai galima tarti taip: jei tamstos įmonė dirba eksportui -- devalvacija jai padidins pelnus. Jei įmonė dirba importui -- pelnus sumažins (bloguoju atveju -- iki minusinio dydžio). Kitais atvejais devalvacija gali įtakoti dar ir įmonės turimų skolinių įsipareigojimų svorį: euro atveju įsipareigojimai staigiai padidėtų, apsunkindami įmonės padėtį. Darbuotojų gi atveju viskas priklausytų labiausiai nuo pačios įmonės sėkmės. Bendru atveju, devalvacija yra greičiau bedarbystę mažinantis, nei didinantis veiksnys, tad tuo atveju, jei įmonės veiklos devalvacija neįtakoja, darbuotojo darbo sąlygos ilgainiui netgi kažkiek gali padidėti. Kita vertus, užsieninės prekės brangs.
      Aišku, yra ir krūvos kitų faktorių, susijusių su lito „geru vardu“, užsienio investicijų dydžiu, investicijų pobūdžiu ir pan., bet manyčiau, kad Lietuvos ekonomikos atveju jie nėra kritiniai, nes litas paprasčiausiai nėra savarankiška valiuta.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *