Rokiškis Rabinovičius

32 thoughts on “Monarchijos privalumai”

1. nyazoff 2009/12/20 at 12:11

   Konfederacinio valdymo požymių Lietuvoje yra labai daug -- esame vienas iš Eurosojūzo konfederacijos narių. Reiškiasi gyvenimas gerės.

   Reply ↓
   1. notserious_net 2009/12/20 at 12:48

      Naudai is naristes yra:)) Kai didziaja dali Lietuvos ispirks suomiai, olandai ir kt, padaris is Lietuvos bananu respublika. (sorry for my Lithuanian)

      Reply ↓
      1. rokiskis Post author2009/12/21 at 04:22

         Nemaža dalimi jau padarė.

         Reply ↓
         1. notserious_net 2009/12/21 at 10:32

            yra jau faktu daug? Zinau kad prie Ignalinos Olandai, Zarasuose irgi kazkas…

            Reply ↓
            1. rokiskis Post author2009/12/21 at 10:54

               Alaus gamyklos -- pas danus, Telekomas -- pas švedus, bankai irgi užsieniečiams priklauso, tad kaip sakant, kas galėta -- tas parduota, o kas neparduota -- tai arba ant vietinio švogerizmo laikosi arba tiesiog specifinės nišos, neįdomios užsieniui. Aišku, kažkiek perdedu, bet esmė maždaug tokia.

               Reply ↓
               1. notserious_net 2009/12/21 at 11:45

                  visai ne perdedi:) Tai reiski nuo Lietuvos greit liks tik pavadinimas.

                  Reply ↓
   2. rokiskis Post author2009/12/20 at 13:26

      Na, ES tai privalumas išties. Bet pačioje Lietuvoje atrodo nedaug požymių, kad savivalda būtų pakankamai stipri.

      Reply ↓
2. notserious_net 2009/12/20 at 12:46

   Belieka Rusijai susiveikti cara ir viskas bus OK:))

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2009/12/21 at 04:06

      Rusijai -- gal ir taip, o mums -- nežinau. Gal ir taptų stabilizuojančiu faktoriumi. Bet šiaip, ta šalis yra neprognozuojama, jai dėsniai negalioja.

      Reply ↓
      1. notserious_net 2009/12/21 at 04:13

         su tokiais zombiais kaip dabar -- „šalis yra neprognozuojama, jai dėsniai negalioja.“

         Reply ↓
         1. rokiskis Post author2009/12/21 at 04:17

            Gali būti. Bet ir iki tol kažkaip man sunkokai suprasti gaudavosi, kas per dėsniai ten galioja. Šiaip, visas pasaulis nuolat nesupranta 🙂

            Reply ↓
            1. notserious_net 2009/12/21 at 10:30

               nes mes neimam i demesi kad ne „zmoniu gerovei“ tautos „isrinktieji“ traukia Lietuva uz ausu…O kaip prostitute parduot nori kuo brangiau.

               Reply ↓
               1. rokiskis Post author2009/12/21 at 10:49

                  Jo, pas mus yra šita problema. Bet tai jau suprantomas procesas, skirtingai nuo Rusijos -- vakarietiškas, taip sakant 🙂

                  Reply ↓
                  1. notserious_net 2009/12/21 at 11:47

                     tai panašu kad kaip Estai Suomiams norejo parsiduoti tai Lietuva nori irgi … susilaukti ramibes:))

                     Reply ↓
3. jurkis 2009/12/20 at 15:13

   Va va, ko mums dar trūksta -- gero valdžios piaro. Kita vertus, kai neturime monarchinių tradicijų, tai mums niekada ir neturėti tokios karalienės -- traukiniais važinėjančios.

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2009/12/21 at 04:16

      Mūsų politikai didesne dalimi dar nepriaugo iki tokių demokratijų. Bene vienintelė Bledavičiūtė užsiiminėjo tokiais dalykais, užtat savo laiku ir tapo tokia populiaria. Jei ne kitos maklės ir iki absurdo priėjęs politekonominis populizmas, tai vien per tai turėjo šansą tapti prezidente.

      Reply ↓
4. zeppelinus 2009/12/20 at 18:14

   Jei pas mus susikurtu monarchija, tai prabangos ir aukštuomenės gyvenimo išsiilgusi aplinka tikrai neleistu jos nariams traukiniais ar dviračiais važinėtis bei su valytojais už rankos sveikintis:)
   Turėtume kažką panašesnio į Tibeto tradicijas iki kinų invazijos.

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2009/12/21 at 04:12

      O vat žinok abejoju, ar tai pavirstų į imperatoriškus debilizmus. Gal ir ne išsyk įsivažiuotų, bet manau, kad per saikingą laiką išvirstų į kažką panašaus, kaip ir senose Europos monarchijose.
      Žinai gi, o šiaip, prisimint galima Olandijos monarchus: šie juk buvo paprasti, nors ir turtingi prekeiviai, kol britai, norėdami sukurti Prancūzijos pašonėje lyg ir „savarankišką“ valstybę, pavertė juos karališka šeima. Savo pačių nelaimei: vertelgiška monarchų patirtis kombinacijoje su ilgalaikiu suinteresuotumu (juk ir anūkams šalį valdyt reiks) Olandiją pavertė didžiausia Britanijos konkurente kolonijinėse rinkose 🙂

      Reply ↓
5. skimas 2009/12/21 at 07:23

   >Ar pastebėjote, kad didesnė dalis turtingiausių pasaulio šalių -- tai konstitucinės monarchijos, turinčios karališką šeimą, kuri šalies valdymui daro ilgalaikę įtaką…
   Pastebėt pastebėjome, bet klausimas visgi lieka atviras ar tos šalys turtingos dėl to, kad turi monarchiją, ar jos turi monarchiją dėl to, kad yra turtingos, ar trečias variantas -- jos turi kažką tokio, kas įtakoja ir turtingmą ir monarchijos turėjimą 🙂

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2009/12/21 at 10:47

      Turtingos dėl to, kad turi monarchiją.
      Ir ne šiaip monarchiją, o konstitucinę -- t.y., norom nenorom tenkina gyventojų interesus (t.y., demokratija), bet dėl monarchų šeimos valdžia daro mažiau populistinių, tačiau žalingų sprendimų (nes jie žalingi tai pačiai monarchų šeimai, kuriai srėbt juos gali tekti net ir tada, kai paskmės bus po pusės šimtmečio) ir kartu vadžia daro daug daugiau ilgalaikiai naudingų sprendimų (vėlgi dėl to, kad monarchų šeima jais džiaugsis kad ir po pusės šimtmečio).
      Tiesiog atsiranda didelis suinteresuotumas ilgalaikiais rezultatais.

      Reply ↓
6. skimas 2009/12/21 at 10:59

   Labai daug panašumo, kad tam tikrus požymius, kurie ištikro yra pasėkmės, priskiriate priežastims. Jei aš prisipirksiu Jaguarų nuo to turtingesnis netapsiu. Taip ir monarchija nėra priežastis turtingumo ir išsivystymo, o atvirkščiai -- ji yra brandumo ir tradicijos vaisius.

   Reply ↓
   1. rokiskis Post author2009/12/21 at 11:33

      Nieko nesupratau apie jaguarus, tačiau paaiškinu dar kartą, kaip tai susiję, tikiuosi sugebėsiu esminius momentus aiškiai išsakyti, nes jie ganėtinai suprantami ir natūralūs:
      Esminė priklausomybė susijusi su valdžios trukme, t.y., suinteresuotumu trumpalaikėmis ar ilgalaikėmis naudomis. T.y., vietoj trumpalaikių populistinių cirkų atsiranda daugiau strateginių, ilgalaikių projektų.
      Jei renkamas politikas gali prikrušti rinkėjams protą, pasidaryti sau pelną iš kokių nors verslo grupių atstovavimo, o paskui laimingai pabaigti, monarchui ar jo vaikams visą šitą mėšlą teks srėbti: jų pajamos priklauso nuo mokestinių įplaukų bei didelio šalyje turimo NT vertės. Skirtingai nuo renkamos valdžios, monarchų šeimos pajamas iš politikos gauna ne 5-20 metų, o šimtmečius.
      Būtent dėl to konstituciniai monarchai tampa suinteresuoti patys daugiau ar mažiau rūpintis ilgalaike tautos gerove -- nuo šiosios priklauso ir monarchų gerbūvis (ryšys, grubiai imant -- tiesiog su BVP). Rezultatas -- gal ir ne kardinalus, bet akivaizdus.
      Išties viskas labai paprasta -- valdžių interesų balansas. Įprastinės demokratijos turi ganėtinai ryškų disbalansą, susijusį su trumpalaikiškumu. Plg. su lietuviška situacija: atėjo kokie nors populistai į valdžią, pasikėlė sau reitingus, didindami pensijas -- vat ir pasekmės: 3-4 metus krūvai gyventojų geriau, o paskui -- krizė Sodroje. Tuo tarpu ilgalaikius pokyčius palaikančios grupės būna pakankamai silpnos, tad koks nors AE ir elektros tiltų projektas -- stringa amžiams.

      Reply ↓
      1. skimas 2009/12/21 at 11:40

         Kuri šalis turtingesnė Vokietija ar Ispanija?

         Reply ↓
         1. rokiskis Post author2009/12/21 at 12:33

            Kuri šalis turtingesnė -- Norvegija (BVP gyventojui 94 tūkstančiai dolerių gyventojui) ar Graikija (BVP gyventojui 32 tūkstančiai dolerių)? 🙂
            Noriu priminti, kad Ispanija (neturtingiausia ES monarchija) atgavo monarchinę santvarką tik 1975, tačiau dabar tai viena iš pakankamai turtingų Europos šalių. Ispaniją lyginti vertėtų su panašesnę istoriją bei geopolitinę padėtį turinčia kaimyne Portugalija: Ispanijos BVP gyventojui -- 35 tūkstančiai dolerių, Portugalijos -- 23 tūkstančiai dolerių. Nors Portugalijos, skirtingai nuo Ispanijos nekamavo pilietinis karas, II pasaulinio metu ji liko neutralia, o diktatūra pasibaigė netgi keliais metais anksčiau, nei Ispanijoje.
            Vokietiją galime palyginti su jos kaimyne Danija. Ir čia palyginimas vargu ar Vokietijos naudai: Vokietijos BVP gyventojui -- 45 tūkstančiai dolerių, Danijos -- 62 tūkstančiai dolerių. Dar kitos Vokietijos kaimynės -- Olandijos BVP gyventojui 52 tūkstančiai dolerių.
            O šiaip, jei norisi kraštutinių taškų lyginimo, galiu priminti, kad iki krizės viena turtingiausių europinių (nors ir ne ES) šalių buvo liūdnai pagarsėjusi Islandija (BVP gyventojui -- 53 tūkstančiai dolerių). Parlamentinė respublika.
            Galime ir ES top-15 pagal BVP gyventojui sudaryti:
            1. Liuksemburgas (monarchija)
            2. Norvegija (monarchija)
            3. Danija (monarchija)
            4. Airija (respublika)
            5. Olandija (monarchija)
            6. Švedija (monarchija)
            7. Suomija (respublika)
            8. Austrija (respublika)
            9. Belgija (monarchija)
            Lygindami, akivaizdžiai pamatysim, kad nors ryšys nėra kardinalus (t.y., santvarkos pokytis neapverčia visko aukštyn kojomis), tendencija pakankamai aiški.
            (Finansiniai skaičiai -- 2008 metų)

            Reply ↓
            1. skimas 2009/12/21 at 13:53

               Matai ir pats teigdamas, kad „ryšys nėra kardinalus“ kaip ir pripažįsti, kad tiesioginio ryšio nėra. Ryšys yra, bet per kitus dalykus.

               Reply ↓
               1. rokiskis Post author2009/12/21 at 16:47

                  Pabandyk įvardinti tuos kitus dalykus ir pagal juos suklasifikuoti, gaudamas aiškesnę priklausomybę (juk esant geresnei klasifikacijai, priklausomybė turi būti demonstruojama geriau) 🙂
                  Silpnesnis ryšys nepaneigia priklausomybės. Ar tu neigi ilgalaikio suinteresuotumo faktą? 🙂

                  Reply ↓
                  1. skimas 2009/12/22 at 12:33

                     Tarp ryšio ir priežasties visgi yra skirtumas. Esminis skirtumas 😉

                     Reply ↓
                     1. rokiskis Post author2009/12/22 at 18:01

                        Pagrindimą bei faktus į studiją.

                        Reply ↓
                        1. skimas 2009/12/22 at 19:58

                           Pasiskaityk ką pats parašęs „…ryšys nėra kardinalus (t.y., santvarkos pokytis neapverčia visko aukštyn kojomis)…“ ir nebesiginčyk pats su savimi 😉

                           Reply ↓
                           1. rokiskis Post author2009/12/22 at 20:40

                              Ne, mielas Skimai -- neturi ką pasakyti, tai netęsk to „blablabla“, nes jau verksmingai atrodai.
7. unless_spring 2009/12/27 at 03:32

   > Ar pastebėjote, kad didesnė dalis turtingiausių pasaulio šalių -- tai
   > konstitucinės monarchijos, turinčios karališką šeimą
   Mano vienas pažįstamas mano, kad Amerikai praverstų turėti karalių. Gal tokiu atveju žmonės rinktų prezidentą nesivadovaudami jo išvaizda ir žavesiu, nes charizmatiško lyderio rolė liktų karaliui. O prezidentą tuomet galėtų rinkti pagal protą. 🙂

   Reply ↓

8. Pingback: Rokiskis