Labai noriu padėkoti visiems, kas tik sudalyvavo tinklaraščių reklamos savaitėje, neišskirdamas nei vieno. Kiekvienas prisidėjo, kaip galėdamas – taip atvesdamas naujų skaitytojų į gerus, bet mažiau žinomus blogus, reklamuodamas kitus ir platindamas tarpusavio paramos idėją. Aš tikrai nesitikėjau tokio plataus palaikymo. Tai nuostabu – gerokai virš 100 dalyvių, tarp jų – ir ryškiausios, tūkstančiams žmonių žinomos blogosferos žvaigždės, ir dar tik pradedantys blogeriai, dalinę mums visiems nuorodas į savo atradimus.
Mūsų – tiek daug, kad aš net neįstengiau atsekti visų dalyvių, nors nuolat kapsčiau Google naujienas, vis ieškodamas, kas prisijungė prie mūsų akcijos. Atsiprašau, jei ką praleidau ar įtraukiau sąrašan pavėluotai.
Daugiau, nei 100 blogerių – tai milžiniška jėga. Pabandykim aproksimuoti skaičius – štai, jei kiekvienas iš dalyvių vidutiniškai nurodė po 5 kitur nesikartojančius blogus – mes padarėme reklamą pusei tūkstančio autorių. Tai nepaprastai daug. Tai gali lygintis su Lietuvoje aktyviai dirbančių žurnalistų skaičiumi. O jei tarsim, kad kiekvienas toks blogeris vidutiniškai turi 50 skaitytojų per dieną (taip, žinau, kad kai kurie turi dar mažiau, bet yra ir tokių, kur skaitytojų per dieną virš 1000) – tai gausime 25 tūkstančių žmonių dienos auditoriją, 750 tūkstančių mėnesinį skaitytojų srautą. Lietuviška blogosfera, kaip matome, savo įtakingumu gali konkuruoti net ir su didžiaisiais žiniasklaidos banginiais, tokiais, kaip Delfi ar Lietuvos Rytas.
Savaime aišku, kad blogeris – tai ne žurnalistas. Mes juk netaikome į įvykių nušvietimą, mes rašome apie save, savo nuomones, mums svarbius dalykus. Tačiau tie dalykai – neretai žymiai artimesni realybei ir daug svarbesni mums, nei kažkokie pramoginių zvonkių skandalai. Mes rašome ir sau, ir vieni kitiems, mes bendraujame ir dalinamės. Ar dažnai kokiame nors portale gali padiskutuoti su straipsnio autoriumi? Bloge – gali.
Pasaulis keičiasi, internetas mums atveria naujas galimybes – tai banali ir nuvalkiota tiesa. Tačiau ji tampa visai nebanalia ir nenuvalkiota, kai pamatai, kiek daug mes galime. Ir aš tikiu, kad mes visi per šią savaitę pamatėme savo galimybes. Aš pats pamačiau, kad tai, kuo aš taip noriu tikėti, yra tikra – visų dalyvavusiųjų dėka. Ir noriu tikėti, kad mes ir toliau reklamuosime vieni kitus, stiprinsime save ir padarysime pasaulį gražesniu, nes mes sugebame daryti bendrus, šimtus žmonių apjungiančius projektus.
Aš pats tik mažas blogeriukas, žiurkiukas Rokiškis – tą jūs galite pamatyti iš šiame bloge kabančios nuotraukos. Tačiau tikiuosi, kad ir mano cyptelėjimas kažką reiškia, kažką keičia. Nes aš juk, po galais, irgi blogeris! 🙂
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Apskaičiuojant tą blogerių jėgą, gal reiktų įvertinti ir tą aplinkybę, kad pvz. jei yra 100 blogerių, kurių kiekvenas vidutiniškai turi po 50 skaitytojų per dieną, tai anaiptol nereiškia, kad į visą tą reikalą įsisukusių asmenų saičius viršija 100 vnt. Kitaip sakant „patys sau žiniasklaida“ arba patys rašom ir patys save skaitom.
Taip, įvairiai galima skaičiuoti. Bet berods vien tiktai blogas.lt sistemoje registruota keliasdešimt tūkstančių blogų, tiesa? Ir tikrai nėra taip, kad skaito tie, kas patys rašo. Senas dėsnis -- kad vienam rašančiąjam tenka bent kelios dešimtys skaitančiųjų.
Jei dar prisiminsim tokius neįtikėtinas auditorijas turinčius autorius, kaip Beata Nicholson ar Artūras Račas -- tai irgi gausis nemažai. Net jei tarsim, kad 100 didžiausiųjų blogų vidurkis -- 10 kartų mažesnis, nei Artūro Račo -- visvien susidarys dešimttūkstantinės dienos auditorijos.
Tad net jei mano aproksimacija nėra tiksli (o į tikslumą juk ir nepretenduoju), manau, kad reali blogosferos auditorija ne daugiau kelių kartų skiriasi nuo mano grubaus įvertinimo. Kitaip tariant -- blogosfera yra milžiniška jėga. Ir ji auga.
„Tačiau tie dalykai – neretai žymiai artimesni realybei ir daug svarbesni mums, nei kažkokie pramoginių zvonkių skandalai.“
Labai pritariu. Ir šiaip šauni idėja 🙂
VŽ neprastai pasirodė: http://vz.lt/straipsnis/2011/01/10/Tinklarasciai_baige_akcija_laukia_nauju_skaitytoju_ban . Nustebau :].
„Tinklaraščių autoriai nuorodas supranta kaip galimybę praturtinti savo turinį, suteikiant tekstams (ir skaitytojams!) papildomos vertės. Tuo tarpu dauguma komercinių tinklapių vengia publikuoti nuorodas, manydami, esą jomis sekdamas skaitytojas gali palikti tą tinklapį ir pabloginti reklamdaviams pateikiamus lankomumo rodiklius“
„Tinklaraščių savireklamos savaitė buvo skirta pasidalinti skaitytojais ir kartu padrąsinti juos labiau pasitikėti pilietine žiniasklaida“
„rasite puikių autorių, kurie ilgainiui taps kasdieninės jūsų informacijos šaltiniais. Taip, kaip tapo tūkstančiams lietuvių, neapsiribojančių žiniasklaidos naujienomis“
Net įdomu, kas tekstą generavo
maniau, kad tu kiaulytė… :)))
Rokiški, jei nepaslaptis kiek pats turi skaitytojų ?
Man taipogi būtų įdomu sužinoti unikalių skaitytojų vidurkį 😉
O kodėl domitės ir kiek jums reikia? 🙂
Kažkas skelbė, kad pas Artūrą Račą 1500 skaitytojų per dieną, tai sulyginus komentarų skaičius, galim primest. Ten rekordas apie 600 komentarų, o čia buvau radęs straipsnį maždaug su 200, tai galim spėti, kad pas Rokiškį yra apie 500 per dieną. Galim dar primest, kad tiek daug linkų į visus pridėliojęs, neblogai skaitytojų kitiems blogams Rokiškis davė.
Norėjau atkreipti dėmesį, kad komentarų skaičius ne visuomet lemia tinklaraščių populiarumą, nes minėto A. Račo auditorija ir įrašai specifiniai, diskusijose dalyvauja daug maž tie patys veidai 🙂 Dauguma dažnai minimų blogų reklamos savaitėje ne taip ir gausiai komentuojami, tačiau jie lankomi, mėgiami, atrandami. Kitas dalykas, koks rašymo tikslas, kaip ir dainų dainavimas: tik dėl savęs ar dėl svaiginamo populiarumo 🙂 Jei abu dalykai suderinami ir pasiteisina, poreikis pateisinamas, tai puiku. Bet gi dar nemažai yra tokių, kurie rašo tik dėl savęs ir neieško šlovės takelio „reklamos savaitėse“. 🙂
Mes kaip pradedancios peles kažkaip atskiro įrašo nedariau -- nuolat yra nuorodos į kitus, skaitomos blogus 🙂
O dėl augančios įtakos, tai tu teisus. Be galo smagu, kad gali skaityti tiesiai iš šviesiu galvų atkeliavusius tekstus ir apsieti be „penkto puslapio“ (l. Rytas) ir „žvaigždučių“ blausaus mirguliavimo 🙂
Rokiški, daug nuveikėte. Gera metų pradžia.
Rokiški, daug nuveikėte. Gera metų pradžia.
„Aš pats tik mažas blogeriukas, žiurkiukas Rokiškis“ -- anakalbe pasakysiu -- „p*di, p*di, no mieru znai“ 😉 Jei ne tu -- vargu bau b9tų toks aktyvumas pakilęs. Puiki iniciatyva, gal reiktų daryt kasmetinį tokį užgeneravimą?
Gal ir galima būtų kasmetinį, tik jau čia kažkas kitas matyt turės daryt, nes, prisipažinsiu, savaitė laiko buvo sunaudota pagrindinai šitam reikalui.
Būtent dabar pajutau ypatingą pagarbą Džiugui Paršoniui, nes visu savo kailiu supratau, kokį neįtikėtiną darbą jis darė eilę metų.
O šiaip -- juk viskas mūsų galvose. Ir išties juk akcijų nereikia -- pakanka tiesiog nuolat tai daryti kiekvienam. Ir pasaulis pagražės 🙂
Manau, užteks tiesiog tą patį padaryti kitąmet savuose tinklaraščiuose ir sniego gniūžtė riedės 🙂
-- Asmeninis sąmoningumas didina visuomeninį sąmoningumą, -- pasakė kažkoks dėdė prieš keletą mėnesių nacionalinio transliuotojo eteryje. Užsirašiau ir mėginu vadovautis.
Rokiški, pagarba ir pliusas.
Dėkui už šią puikią akciją, per ją gavau naujų 30 skaitytojų ir 10 naujų sekamų tinklaraščių.
Galvojau, net atskira įrašą padaryti su panašiais skaičiais ir nauda iš šitos visos akcijos, bet matau mane aplenkė. 🙂
Gausi tu… 🙂
Vieną dieną visi, kaip išprotėję pradėjo rašyti savo sąrašus.
Idėja super, bet vistiek suerzinai, nes visi kaip užsikirte „rokiškis, rokiškis, rokiškis…“ 🙂
Kad daugiau taip nebūtų! 😉
Man negaila ką nors erzinti. Kuo visi aplink piktesni, tuo aš atrodau geresnis visų piktųjų fone 🙂
Pats simpatiškiausias žiurkiukas ANT visos Lietuvos!
Nereikia apsigaudinėti. Charakteris mano bjaurus, o būdas -- nevaldomas, tad kai kurie skaitytojai nukenčia ir plūsta paskui mane visokiais žodžiais 🙂
Rokiųški, ar tai matei???
http://www.tinklink.lt/ziniasklaida/straipsniai/blogu_pijarinimo_savaite_tapo_saskaitu_suvedinejimu.html
turiu omenyje šią nuorodą:) Ar matei?
Njooo… Įsižaidė žmonės 🙂 Nebuvau matęs, dėkui 🙂
Na, bet tai visgi normalu, reikia gi pasitarkuot, puikus šou blogosferoje, sakyčiau.
🙂
Taip puikus
Zvonkų skandalams iki tokio šou toli… Oi toli…
Aš gavau tryliktą numerį(ir gal net turėjau degraduoti) jo blogų savireklamos sąraše, tačiau mano lankomumo statistika privertė nukelti kepurę prieš blogeriaujantį metalistą.
Palyginimui paėmiau keturias darbo dienas prieš Kalėdas. Gruodžio 20-23 d.d. Aplankė mano blogą prieš akciją -- 759 kartus.
Akcijos metu sausio 4-7 d.d. -- 1098 kartai.
Po akcijos liekamasis lankomumas dar išaugo. Sausio 10-13 d.d -- 1227 kartai.
Augimas akcija/prieš akciją -- 45 procentai.
Po akcijos/prieš akciją -- 62 procentai.
Rokiški Rabinovičiau, kitą kartą kai darysite aš visada. Savireklamos akcija pavyko
Nu, man taip smarkiai nepadidėjo. Matyt nėra tiek daug prietrankų, kuriems mano blevyzgos patiktų. Bet kokiais 20 procentų augimas gavosi (ir banhamerį jau teko vėl išsitraukt iš spintelės). Dar pora žmonių irgi minėjo, kad užaugo. Tai tiesiog klausimas, kaip mes galim surasti vieni kitus 🙂
Aš pats tai manau, kad išties galime daryti tai nuolat, nebūtina juk akcija. Vienaip ar kitaip tai sugrįžta kuo nors geru 🙂
Pavėluotai pastebėjau šią akciją, nepavyko sudalyvauti šį kartą, tad parašysiu kaip neutrali ir matyt pakankamai objektyviai 🙂 Visų pirma -- maloniai nustebino išties įdomių, originalių tinklaraščių skaičius. Dauguma jų ką tik pamačiau pirmą kartą. Be to dar neįsigilinau į didžiumą rekomendacijų, tad būtinai prie progos. Nustebau, kad jų tiek daug. Eina sau.. 😀 Kai užmačiau kas vyko, pradžioje net nesupratau „kas do“ Rokiškis. Na, pamaniau, Rokiškio miesto kultūrinis centras organizuoja, čia rimtas dalykas 😀 Labai atsakingai į šį renginį pasižiūrėjau 😀 Tik po to išsiaiškinau, kad čia jos ne Rokiškio kultūrcentris ar viešoji kokia biblioteka :))))
V.ž. ačiū už švietėjišką misiją. Ir malonu atrasti. :}
Čia jau kai mane palyginot su kultūrcentriu, tai jau išties suklydot 😀
Nėra čia pas mane kultūros. Bet taip, kokių nors švietėjavimų kartais būna, tegul ir tokių, ghrmz. Kaip čia pasakius 😀
O dalyvauti juk galim visada, nuolat, su visais, akcija -- tai tik apiforminimas. O realiai juk viskas mūsų galvose 🙂