Šiandienos „nacionalistų“ eitynės iš esmės buvo smūgis mazgote Zuokui per veidą. Panašų smūgį kažkada patyrė Navickas, kai gavęs skambutį iš Kinijos ambasados, pareiškė, kad Vilniuje Tibeto skvero nebus – Tibeto skveras atsirado, nes miestiečiai tiesiog dėjo ant mero, kuris neatstovauja jų. Būtent tas įvykis buvo pirmas signalas, kad tas Vilniaus meras baigs savo karjerą politikos šiukšlyne, nes žmonės jau pasakė, kur jo vieta.
Ir reikalas čia visai ne jokiuose nacionalizmuose. Viskas yra daug paprasčiau – tai tiesiog klausimas apie tai, ką gali spręsti valdžia, o ko ji negali spręsti.
Lietuvos vėliava - tai tiesiog mūsų valstybės simbolis. Kai kažkas nori eiti į gatvę, nes valstybingumo šventė, o kažkas sako, kad čia fašizmas, tai ką gali žinoti... Gal išties čia kažkokia šizofrenija, kuri slepiasi kažkur visuomenėje?
Šiandien Tibeto skvero scenarijus atsikartojo su eitynėmis, kurioms reklamą padarė ne tiek kokie nors ultradešinieji (nors manau, kad jie įsivaizduoja, kad čia būtent jie taip viską įsuko), kiek pats meras, nutaręs pristatyti krūvas užtvarų ir prifantazuoti apie kažkokius kreidutėmis ant asfalto paišančius vaikus.
Užtveriamieji žaidimų aparatai, užtveriamoji scena, užtveriamieji policininkai ir užtveriamosios mašinos, užtveriamieji vaikų piešiniai ir taip toliau – buvo padaryta viskas, kad tik žmonės negalėtų eiti Gedimino prospektu – kaip kokiais sovietiniais laikais, kai prospektu žygiuodavo koks nors sovietinis karinis paradas. Ir būtent todėl į gatvę išėjo tiek daug žmonių, kaip niekad.
Labai simboliškai čia galime prisiminti vieną seną istoriją: kai vyko bene paskutinis sovietinis karinis paradas Gedimino prospekte (1989 metais, kiek atsimenu), Artūras Zuokas, bent jau kaip pasakojama, iššoko priešais šarvuočius, krito ant grindinio ir taip stabdė visą tą okupacinį šou. Tačiau neseniai, vos grįžęs į mero postą, jau pats Zuokas surengė šou gyventojams – važinėjosi Gedimino prospektu tokiu pat sovietiniu šarvuočiu, demonstruodamas, kad jis gali traiškyti mašinas, nes jis čia šeimininkas. Šiandien paaiškėjo, kad ne.
Dėjo ant tokių šeimininkų tie, kas nusprendė išeiti į gatvę. Ir dėjo ne tik dėl to, kad jie norėjo eiti dėl Kovo 11. Žmonės dėjo ant tų reguliavimų dar ir todėl, kad parodytų Artūrui Zuokui, kas yra miesto šeimininkas. Išties – žmonės dėjo tiesiog ant mero. Būtent tai yra esminis šių eitynių pranešimas valdžiai.
Visa tai labai natūralu: ne merui spręsti, kas ką gali kalbėti ir kur kas gali vaikščioti. Ne savivaldybei spręsti, kam leisti eiti, o kam neleisti. Ir Gedimino prospektas – tai ne Artūro Zuoko nuosavybė, kur jis sau gali sovietiniais šarvuočiais važinėt. Kovo 11 yra kiekvieno šventė, todėl kiekvienas daro, kaip nori. Kas nori – švenčia namie, kas nori – kaboke, kas nori – eina į Gedimino prospektą. Tai tiesiog kiekvieno teisė, kuri yra įvardinama Konstitucijoje – tą, tarp kitko, labai aiškiai ir gražiai teisiškai išdėstė ponas Tomas Chochrin.
Jei prieš nepriklausomybę protestuoti nori kokie nors frontiniai komunistai, garbinantys Lietuvą okupavusį ir masines žudynes rengusį Staliną – jie gali*. Ir jei nori pasisakyti kokie nors naciai, garbinantys Lietuvą okupavusį ir masines žudynes rengusį Hitlerį – jie irgi gali**. Ir jau juo labiau teisę išeiti į gatvę turi tūkstančiai žmonių, kurie negarbina nei Stalino, nei Hitlerio, o tiesiog galvoja apie Lietuvą ir nori tai kažkaip parodyti.
Beje, čia dar kartą nukrypkime į istorijas: kažkada, kai buvo organizuojamos gėjų eitynės, kurios būtų buvusios gal ir niekam neįdomios, jas bandęs uždrausti meras Juozas Imbrasas irgi baigė tuo, kad visvien teko rengti eitynes, tik dėl tų draudimų susidomėjimo kilo tiek, kad viskas virto visiškais cirkais. Paskui baigėsi meravimo dienos šiam merui. Kur giluminės priežastys? Ogi ten pat – būtų nedraudęs ir neišsidirbinėjęs ir būtų viskas tykiai ramiai praėję, be jokio ten susidomėjimo. Ir taip ir reikėjo padaryti, nes laisvė reikšti savo nuomonę yra absoliučiai būtinas demokratijos pagrindas.
Būtent teisė laisvai kalbėti, išeiti į gatvę ir išreikšti savo nuomonę – tai ta vertybė, kuri yra esminė. Savivaldybės reikalas čia visiškai minimalus – ji teturi prievolę užtikrinti, kad žmonės ta teise galės pasinaudoti. Ir kai savivaldybė sugalvoja, kad čia ne jos prievolė, o teisė spręsti, kas ką ir kur gali galvoti ar kalbėti – tai jau yra Konstitucijos pažeidimas.
Mes, dabar gyvendami jau trečią Laisvės dešimtmetį, galim įvardinti viską paprastuoju būdu: Laisvė jau yra. Ir joks kažin ką apie save įsivaizduojantis meras, nepriklausomai nuo to, kokiai partijai jis priklausytų, negali reguliuoti, ką kas turi ar neturi galvoti, ką kas turi ar neturi kalbėti ir kur kas gali ar negali vaikščioti.
Fantasmagoriška renginio išdava atrodo simboliškai: policija suėmė žmogų, kuris vilniečiams teigiamų jausmų kelia tūkstanteriopai daugiau už merą – Kunigaikštį Vilgaudą Vildaugą. Daugelio laikomas keistuoliu ar nepilnapročiu, šis žmogus išties yra svarbesnis ir geresnis Vilniaus simbolis, negu Artūras Zuokas. Tai ir vėl atrodo, kaip smūgis mazgote Zuokui per veidą. Labai simboliška.
—————–
* Komunistų nužudytų žmonių suskaičiuoti beveik neįmanoma – begalės buvo tiesiog sušaudyti ar nukankinti, begalės išvežti į Sibirą, begalės – į Šiaurės lagerius, kur mirė, kaip lapai. Pagrindinės persekiotos Lietuvos gyventojų grupės buvo inteligentai, pasiturintys ūkininkai, visi lenkai ir vokiečiai, o nuo 1948 metų – dar ir žydai. Kai matote kokį nors sovietmečio garbintoją, sakantį, kaip sovietmečiu buvo gera gyventi – žinokite, kad tas žmogus sako, kad gerai masinės žudynės ir Lietuvos okupacija buvo gerai.
** Nacių nusikaltimų skaičius irgi sunkiai įvertinamas – pradedant Holokaustu (vien Lietuvoje – šimtai tūkstančių nužudytų) bei tų pačių lietuvių ir lenkų žudynėmis (Pirčiupiai – tai atvejis, kurio niekas neturi užmiršti) ir baigiant įdomiais planais, pagal kuriuos buvo numatyta sunaikinti apie 80 procentų lietuvių. Ir ne veltui naciai sodino ir šaudė lietuvių karininkus. Jie žinojo, kad Lietuvos patriotai kovos prieš III Reichą. Kai matote kokį nors nacizmo garbintoją, sakantį, kaip prie nacių buvo gera gyventi – žinokite, kad tas žmogus sako, kad masinės žudynės ir Lietuvos okupacija buvo gerai.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Nors pats nemačiau, kaip ten viskas vyko, bet iš principo tai pritariu tamstos požiūriui. Ir turiu klausimą ne į temą. Rašote:
„Užtveriamieji žaidimų aparatai, užtveriamoji scena, užtveriamieji policininkai ir užtveriamosios mašinos, užtveriamieji vaikų piešiniai ir taip toliau“
Ar „užtveriamieji“, o ne „užtveriantieji“ todėl, kad tikrai taip geriau, ar nusileidžiate kvailam kalbininkų norui veikiamuosius dalyvius priskirti išimtinai tik gyviems veikėjams?
Kalbainiai tiesiog nesugeba išsiaiškinti, kuo skiriasi veiksmo adresantas nuo adresato, todėl jiems ir gaunasi, kad esą adresantas yra gyvas, o adresatas negyvas. Neklausykit jų šnekų.
Tai vis tiek likau nesupratęs… Žaidimų aparatai „užtveriamieji“ todėl, kad jie kažkuo užtveriami (t.y. yra adresatai), ar visgi turėtų būti „užtveriantieji“, nes jie kažką užtveria (t.y. yra adresantai)? Ar reikia dar vienos dalyvio formos, kuri nusakytų priemonę, nes nei aparatai užtveria, nei aparatus užtveria, bet aparatais užtveria?
Nesigilinkit į tuos kalbainius.
Aš čia parašiau išties labai elementariai: kaip kalbainiai remiasi savo susigalvotomis taisyklėmis ir daro nesuprantamus veiksmus, taip ir savivaldybė pirma prisigalvoja nesąmonių, o paskui jomis remdamasi, visokias nesąmones daro.
Mat kokia gili mintis 🙂 Dabar jau susiprotėjau.
Tamstai klausimuks: kuo skiriasi kepėjas nuo keptuvės?
Atsakymas turėtų padėti surasti skirtumą tarp užtveriamųjų ir užtveriančiųjų.
Turiu negerą įtarimą, kad tamsta iš tų įsivaizduojančių kad adresantas būtinai yra gyvas, o adresatas būtinai yra negyvas.
Tos Zuoko barikados iš piešinių, žaidimų aikštelių ir scenos tikrai atrodė kvailai.
Taip išeina, kad Gedimino prospektu tik Zuokas gali tankais važinėtis, o visiems kitiems tik paupiu pasivaikščiot išrašo leidimus.
Kunigaikštis VilDaugas, o ne VilGaudas, amžinai painioja žurnalistai:).
Tai kad amžinai ir painios, nes toks nedažnai naudojamas vardas. Vildaudas ar Vilgaugas būtų šia prasme geriau 🙂
Einu taisyt, nors aš ir ne žurnalistas 🙂
Nepažįstu nei vieno žmogaus, kuriam Vilgaudas keltų teigiamus jausmus. Prasigėręs psichopatinis durnius. Gerai, kad nekenksmingas.
Taikliausias apibūdinimas. O tai vis pasigirsta pabėdavojimų kad anas vos ne tikras kunigaikštis.
Ponas Buržujau, durneliai visada būdavo visuomenės būklės indikatoriais. Kai žmonės juos toleruoja, sugeba priimti, sugeba netgi jų akimis į save pažvelgti -- tada visuomenė vystosi. Kai žmonės nesugeba, bijo, nekenčia -- tada jau problemos.
Pasižiūrėkite į Kunigaikštį Vildaugą -- jis kiekvieno iš mūsų atspindys. Ir tamstos irgi. Tai, ką matote jame, tą turite savy.
Jeičia būtų „like“ funkcija, palaikinčiau šitą komentarą. Kokius 3 kartus 🙂
Vis laukiu laukiu ir nesulaukiu kada abi pusės sakančios „kad masinės žudynės ir Lietuvos okupacija buvo gerai“ susikaus. Tikriausiai niekad nesulauksiu. Labai jau juos vienija vieningas priešas -- visi kiti jiems nepritariantys.
Nereikia geriau. Karai niekada nėra džiaugsmingas dalykas. Tie karai tiktai įtraukia kitus, padalina visus į dvi puses ir prikelia naujų problemų. Netgi visokių grupuočių tarpusavio karai.
Bliūkšta ir bliūkšta mūsų miesto abonentas tiesiog valandomis.
Įtariu, kad atmeruos šią kadenciją ir keliaus pas Čapliką į istorijos šiukšlyną.
Gaila tik tai, kad Janukoniui nebus problema rasti dar vieną perspektyvų jaunikaitį, jį atpoliruoti ir užsiundyti ant mūsų.
Nemanau, kad būtų tada buvę be triukšmo suregti gėjų eitynių. Čia jau vien dėl savo specifikos jos pritraukia daugybę žioplių. Be to, Gediminkėj būtų buvę sunkiau jas apsaugoti -- būtų reikėję užtverti šaligatvius iš abiejų pusių, minios policininkų, būtų spūstys ir t.t.
Šiap dar su tom eitynėm -- jau ne pirmi metai jos sulaukia dėmesio, nors tradicija vyksta bene dešimtmetį. Anksčiau tai būdavo išimtinai vien skinų organizuojamos, dalyvaudavo apie šimtą žmonių, ir niekas apie jas nežinojo. Ir tas dėmesys prasidėjo nuo to, kai žurnalistai kažakada apie jas parašė, įdėjo saliutuojančių skinų nuotraukų, o paskui tai jau prasidėjo -- Donskis, Zingeris, dar kai kurie kiti ėmė reikšti „gilius susirūpinimus“, kasmet delfyje po keliolika smerkiančių straipsnių… o nuo to eitynės kasmet vis masiškesnės. Dabar jau dalyvių ten tūkstantis ar du. Streisand efektas visam gražume.
Beje, nė karto jose ndalyvavau.
Nieko ten su tomis gėjų eitynėmis nereikėjo tverti. Visas tas aptvėrimas buvo kaip tik priežastimi, dėl kurios ir buvo tuntai visokių protestavimų.
BTW, jei mano atmintis nemeluoja, gėjų eitynės jau yra buvę, berods dar tais laikais, kai vykdavo LIFE festivaliai. Ir visiems buvo giliai dzin.
Tas atvejis, kur Juozas Imbrasas bandė drausti gėjų eitynes, gavosi maždaug toks, kaip su tais šunimis, kur ant visų loja ir draskosi lyg pasiutę, pakol pririšti grandine: vos tik nuo grandinės atrišamas, išsyk pasidaro ramus ir tylus.
Zuokas neturi fantazijos. Reikėjo perkasti keliose vietose prospektą ir psio. Ir nereiktų anei užtveriamųjų scenų, anei užtveriamųjų žaidimų aparatų, anei policininkų. Arba dar variantas- minuoti.
Zuokas gali likti meru, nes jis neturi jokių skrupulų- dėl mero kėdės paaukos bet ką . Užtat jį palaikys Vilniaus lenkų-rusų forumas, kai kurios kairiosios partijos.
Panasu kad Zuokas arba bent jau kazkas is jo patareju irgi skaito sita bloga 🙂
Dabar jis pareiske kad viskas buvo zaibys, ir kad kitamet eisena leis.
Jau tai nieko nepadės jam. Nes ne eisena yra jo bėdų priežastis. Ta eisena -- tai tiesiog simptomatika.
http://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/13374/a._zuokas_policija_tures_ivertinti_nesankcionuotas_kovo_11-osios_eitynes
Žiūriu Zuokas jau jam būdingu oportunizmu bando kažką teisintis, kad lyg ir ne taip blogai buvo kaip tikėjos, dar netiesiogiai verčia viską tai teismui tai policijai…
Žodžiu pats gavo iš savo paties skuduro ir ieško būdų kaip kuo greičiau išsiblizgint mundūrą, vėl tapt geru ir pereiti į populiariųjų pusę.
Palaikau Zuoką, vis dėlto jis mąsto teisingai.
Žiūriu Zuokas jau jam būdingu oportunizmu bando kažką teisintis, kad lyg ir ne taip blogai buvo kaip tikėjos, dar netiesiogiai verčia viską tai teismui tai policijai…
Žodžiu pats gavo iš savo paties skuduro ir ieško būdų kaip kuo greičiau išsiblizgint mundūrą, vėl tapt geru ir pereiti į populiariųjų pusę. Bet netiesa ka sako kiti zmones
Labai geras straipsnis.Ačiū.
Gerbiamas Rokiški, ar gal kas kitas iš vyresnių prisimena tarybinių paradų Vilniuje apytikrį scenarijų? Iš kur / į kur būdavo žygiuojama? Kažkoks pradinis ir galinis taškas? Kur stovėjo pagrindinė tribūna (nomenklatūra / valdžia / sveikintojai / etc.)?
Nedalyvaudavau juose, tai sunku ir atsakyt. Kiek atsimenu, rinkdavosi toje vietoje, kur dabar Verslo Trikampis, prie upės, o tada eidavo pro Aukščiausią Tarybą Lenino prospektu Katedros link. LTSR vadovybė stovėdavo Konservatorijos balkone, priešais Lenino aikštę -- tą pastatą apkabinėdavo raudonom paklodėm taip, kad jis nepanašus į save pasidarydavo.