Kažkada rašiau apie Andriaus Užkalnio knygą – tą, kur apie Angliją ir tuos žmones, ir jų šalį… Kas neskaitėt –http://rokiskis.popo.lt/2009/12/30/andrius-uzkalnis-anglija-apie-tuos-zmones-ir-ju-sali/
Ką pamačiau Knygų Mugėje – dabar platinamas jau trečias tiražas. Debiutantas išpardavė savo pirmą tiražą (2000) per nepilnas dvi savaites. Antrą tiražą (3000) išpardavė irgi vos per keletą savaičių. Trečias tiražas (4000) jau baigiamas išparduoti. Parodoje gerbiamo autoriaus klausiau, ar bus ir ketvirtas. Sakė, kad bus. Nesakė, kokiu tiražu. O aš spėju, kad bus ir penktas. Stebina tai, kad rekordinė, jau porą mėnesių visų knygynų top-1 knyga nesulaukė jokių oficialių apdovanojimų, o net ant jos trečiojo tiražo viršelio vis dar neatsirado užrašas „bestseleris“.
Taigi, visų ignoruotas debiutantas sumušė visus visų laikų Lietuvos debiuto rekordus – gal dėl to jis ir yra taip ignoruojamas visokių rašytojų sąjungos veikėjų. Bene vienintelė kritikė iš rimtos literatūrinės chebros – Aistė Bimbirytė, pareiškusi, kad Užkalnio knyga velniškai pelninga, pakliuvo į Pipediją, kaip teisybės nešėja. Išties, gal knyga ir yra baisiai pelninga leidyklai (kuo irgi kažkiek abejoju), bet mano žiniomis, autorius tegavo vienus nuostolius.
Gandai sklando, kad greitai pasirodys ir dar viena Andriaus Užkalnio knyga, o rudeniop – ir trečia. Tikiuosi, ir šios knygos bus tokios pat įdomios ir maloniai skaitomos.
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
Kiek sakė Andrius, tai pirmo leidimo honorarai išėjo knygos reklamai ir kelionėms susitikti su skaitytojais. Tai antras ir trečias gal jau pradės duoti pelną.
Kiek man minėjo, pirmas leidimas pavirto į labai riebias išlaidas, o kol kas panašu, kad ir antras bei trečias dar neatsipirkę bus. Aišku, jam sudėtingiau, nes rašytojų sąjunga jį tiesiog ignoruoja, tad reklamos beveik nėra -- tiktai visokie blogeriai. O važinėti į susitikimus su skaitytojais ir visokius pristatymus tenka iš Anglijos, tai irgi brangus malonumas.
Nepersistenk su užuojauta 🙂 Rašytojų sąjungos produkcija „reklamuojama“ labai specifinėmis priemonėmis ir labai siaurai auditorijai. O Andriaus -- būtent per lūpas, blogerius ir t.t. Net neabejoju, kad jo reklama yra gausesnė kokius 5kartus. Bet jis prie to ir daug dirbo.
Gal būt, bet efektyvumas skirtingas. Bet taip ar anaip, faktas tas, kad „rimtų literatorių“ chebra gavo šlapiu skuduru į veidą.
Skirtingi skaitytojų segmentai, nelyginami dalykai. Kas skaito tik Aputį ir Granauską, vargu ar skaitys Užkalnį.
Jau greičiau skuduru gavo ne nuo Užkalnio, o nuo Sabaliauskaitės.
Ne, gal ir taip visgi. Bet vadinasi, du kartus netgi gavo skuduru. Na, ir gerai 🙂
Re:..mano žiniomis, autorius tegavo vienus nuostolius
O kaip tai išvis yra įmanoma, jei parduota beveik 9 tūkst. egz. knygos?
Kas gali trumpai paaiškinti tą knygų biznio kainodarą?
Kiek A.Užkalnis gauna nuo kiekvienos parduotos knygos, kurios kaina, berods, ar ne trisdešimt litų?
Jei bent po 5 litus, tai kur jis, žaltys, tuos pinigus padėjo, kad į nuostolius išėjo? Pragėrė su fanų klubo nariais?:)
Re: ..mano žiniomis, autorius tegavo vienus nuostolius
Kiek teko girdėti anksčiau apie leidyklas, gaunasi taip, kad autorius turi ar pilnai, ar bent dalinai apmokėti pirmo tiražo savikainas. O jau paskui, jei gerai einasi, tai įmanoma kažką gal ir atgaut. Bet labai nedaug. Apie 5 litus nuo knygos -- abejoju, nors gal. Muzikos leidyboje, kiek teko girdėti iš pačių muzikantų, didžiausi grandai džiaugiasi, jei gauna litą nuo parduoto kompakto -- tai žvėriškai aukštas apmokėjimas.
Neužmirškim, kad autoriui ir paskui kainuoja viskas -- imtis atostogas ir skraidyt į Lietuvą kas porą savaičių, o paskui daryt visokius turne.
Aš tai ne į temą norėčiau (ne)retoriškai paklausti -- kiek mačiau Vagos leidykloj (berods, ta -- kur Gedo prospekte nebetoli Katedros) Sabaliauskaitės knyga po 42 Lt.
Tikrai įdomi kaina, nedidoka kartais? Berods, ir plonais viršeliais (beje, nekenčiu, kai prileidžia didžiulių knygų storais viršeliais ir lupa nežinia kiek iš nelaimingų skaitytojų, matyt, už knygos formatą -- kuo blogiau mažo formato paperbackai grožinei literatūrai?)
Užkalnio kaina -- viskas aišku, kitų knygų -- viskas aišku. O čia tai mane nustebino, dukart ėjau PASITIKSLINTI, ar tikrai tiek.
Jei perka, o panašu, kad Sabaliauskaitę perka neblogai, vadinas ne per didelė. Jei nebepirks, o tiražo bus likę -- sumažės 🙂
Pirmas leidimas Vagoje buvo berods po 28 litus, kai kitur buvo berods po 20 ar tai 25 -- žymiai pigiau. Kituose knygynuose dabar turėtų būti už kokius 30 litų maždaug. Vagos knygynas, atrodo, tiesiog užsiplešia patį didžiausią antkainį, mat konkurentų knyga. O parodoje Užkalnio knyga buvo parduodama po 20 litų.
Na, jei konkurento antkainis, tada aišku. Užkalnio ir ne parodoj panaši kaina, ar ne kokie 23 Lt.
Nuostabu, kad ir pas konkurentą, ir su tokiais antkainiais, knyga jau nuo 2009 pabaigos pirmoj vietoj pagal pardavimus 🙂
Tikrai neįtikėtina ir sunkiai suvokiama (šitoj vietoj metas prisiminti frazę „O DAR SAKO, KAD LIETUVIAI SUNKIAI GYVENA!!!“)
Neskaičiau, bet iš draugų girdėjau, kad briedas. Savom akim įsitikinti kažkaip gaila laiko 🙂 O šiaip seną įrašą buvo įdomu perskaityti -- anksčiau neteko. Keletas komentarų:
Man visada keistas tas POV, kai žiūrima iš Anglijos Lietuvio taško: anglas atrodo lyg ateivis iš kosmoso geriausiu atveju, blogiausiu -- visi nesugebėjimai prisitaikyti apibūdinami tiesiog ‘durniai anglai’. Gal todėl, kad pati atsikrausčius barjero visai nepajutau -- atvirkščiai, atrodė, kad pagaliau radau namus. Ir niekad nepatyriau to jausmo, kai anglai neįsileidžia į savo ratą -- jie sudaro didžiąją dalį mano draugų, mes suprantam vieni kitų bajerius, etc etc.
Policininkės! Čia yra vietinis bajeris apie tai, kokios negražios anglų policininkės. Ta proga paklausiau vyro (kuris pusiau anglas ir pragyvenęs čia vienuolika metų). Sakė, per tą laiką gražias policininkes matė dvi. O mūsų toks darbo pobūdis, kad su policija susiduriam bent kartą per savaitę.
Čia persikrausčiau 2007aisiais, gyvenau (ir turiu tarp jų daug draugų) ir su tais gatvės muzikantais/pankais/alternatyvčikais, tačiau Anglijos vaizdas man visai ne toks, kaip apibūdinai. Gal dešimt dienų vis tik neužteko, kaip kad neužtenka pasiskaityti Wikipedijoje, kad diagnozuotum ligą. Vien Londone -- per dešimt milijonų gyventojų, jei ne draugiau. O dar kokie kultūriniai skirtumai tarp skirtingų šalies dalių!
Jo, pamatyti galėjau tik kraštelį, vieną gabalėlį. Bet anglų policininkės kažkodėl pasitaikė ištisai gražuolės. Nežinau net kodėl. Matyt, sekasi 🙂 Arba skoniai skiriasi 🙂
O dėl knygos -- ji nėra iš Anglijos lietuvio taško. Ji greičiau iš taško, artimesnio patiems anglams: Andrius Užkalnis nėra tipinis emigrantas iš Lietuvos, o ganėtinai aukštą postą BBC užimantis vadovas, per 15 metų suanglėjęs tiek, kiek išvis įmanoma suanglėti lietuviui. Todėl manau, ir tamstos pažįstamų atsiliepimai tokie: jų požiūris visiškai kitas. Ir Užkalnis paaiškina, kodėl atsiranda tas lietuviškų imigrantų požiūris į anglus.
O ką jis BBC daro, jei ne paslaptis? Jų websaitas sako, kad vertėjauja BBC World Service, tik nesu tikra, ar Kente ar visam SE regionui.
Tas įdomu -- namie BBC šventas reikalas. Pusryčiams, pietums, vakarienei ir naktipiečiams. Tiesa, World Service nelabai klausom, bet geras fonas miegant. Prabundi kada netyčia, tai kartais ir ant ko įdomaus užtaikai.
ką daro
Tas paminėjimas apie Kentą tai buvo tik vienas projektas, kurį prieš kelis metus padariau laisvu nuo pagrindinio darbo metu. O šiaip aš esu nekūrybinis darbuotojas monitoringo tarnyboje. Aš vadovauju Europos ir Lotynų Amerikos skyriui.
Re: ką daro
Ačiū -- kitaip iškast turbūt būtų nepavykę.
pelnas ir nuostoliai
Matematikos gerbėjams paaiškinu. Autorius gauna maždaug du litu už 1 knygą.
Pirmas leidimas buvo dar pigesnis ir gaunam 1 lt 60 kapeikų už vieną. Dauginam iš dviejų tūkstančių ir išeina 3200 Lt prieš mokesčius. Po mokesčių išeina apie 2700 Lt.
Dabar skaičiuojam kad autorius buvo vien dėl knygos Lietuvoje tris kartus (ketvirtą kartą buvo Kalėdoms, bet šito neskaičiuojam, nes vistiek būtų važiavęs). Bilietams: 3 x 800 Lt = 2400 Lt. Autorius išleido 300 Lt viešbučiams, 400 Lt mašinos nuomai ir apie 400 Lt benzui grynai susijusiems su knyga reikalams. Itogo išeina 3500 Lt., neskaitant visokių tiesioginių kūrybos išlaidų (e.g., kelionių fotkinti vien dėl knygos, etc.) ir smulkmenų (taksi Vilniuje).
Mėgėjai skaičiuoti gali suvesti galus, kad pliusas šiuo atveju prasideda nuo antrojo tiražo, kaip ir teisingai prisiminė gerb. Maumaz.
Jei kas nors klaus, kodėl autoriui moka tiek mažai: atsakau, moka normaliai. Gal koks Erlickas ir daugiau gauna, bet toks procentas yra normalus.
Pelno ir nuostolių idomioji buhalterija
Na, žinoma, jei taip skaičiuosi, viskas vieni nuostoliai.
Knygos pristatymas, aišku, gerai, bet jei nuo knygos gauni du litu, kelionė kainuoja 1000 litų, o knygos pristatymas padidina pardavimus trim šimtais egzempliorių, tai… jei neprisipažinsi skaitytojams, prisipažink pats sau:
Kelionės į Lietuvą knygai pristatyti- ne išlaidos knygos reklamai.
Tai išlaidos maloniam laiko praleidimui. Pats savo bloge rašai, kad mėgsti keliones, plius dar gali pamaloninti nuosavą ego- VAŽIUOJU Į SAVO KNYGOS PRISTATYMĄ, NU. Kas yra neįkainuojama, nu.
Bėje, 800 litų kelionei? Čia Ryanair taip brangiai, ar Aer Lingus taip pigiai? O gal lietuviškuoju Star1 naudojaisi?
Re: Pelno ir nuostolių idomioji buhalterija
Panorėjus, galima viską suskaičiuoti, kaip išlaidas savo malonumui. Pvz., netgi tiesiogiai patį knygos išleidimą -- juk tai savo ego patenkinimui, todėl tų pinigų juk negalim skaičiuoti, kaip knygos išlaidų? 🙂
Re: Pelno ir nuostolių idomioji buhalterija
Atsakau: ne, tikrai ne ego patenkinimui. Mano ego seniai patenkintas. Gal būčiau alpęs nuo dėmesio prieš 15 metų. Dabar yra kitaip: malonu, tikrai neaukočiau laiko ir pinigų vien tam, kad pasišildyčiau dėmesio spinduliuose. Juolab kad knygos kelionės labai nepatogios, labai suspaustos laike ir nepaliekančios laiko jokiam malonumui.
Aš nesakiau, kad vien tik nuostoliai gaunasi: kelionė, kuri atsieina su viskuo pusantro tūkstančio, knygų pardavimą padidina ne trim šimtais, o pora tūkstančių (jei skaičiuosiu ne tik tos savaitės, bet trijų-keturių mėnesių pardavimo rodiklius). Yra tiesioginis efektas iš knygų, parduotų susitikimuose ir pasirašymuose, bet yra ir publicity efektas, nes gauni paminėjimus, kuriuos kitaip reikėtų pirkti už pinigus.
Dėl bilietų kainų: su Ryanair neskraidau, nes nekenčiu tos avialinijos, man šlykštus jos biznio modelis ir jos savininkas. Be to, kadangi gyvenu į vakarus nuo Londono, man patogiausia Heathrow. Skraidau Lufthansa arba Czech.
dar dėl Star1
Star1 nesinaudoju ir nesiruošiu naudotis: pirmiausia, niekam, kas kaip nors susiję su flyLAL chebra (ne, nekonkretinsiu, kaip susiję), mano piniginėje nėra nei lito, antra, man Stanstedas yra toliau, nei kiti keturi Londono oro uostai.
Paspoksojau į Užkalnio knygą mugėj, bet nepirkau, gal be reikalo, dabar minus 2 litai jam, bet kad labai krizinių pinigų gaila. Pirkau tik Radvilavičiūtę ir Grajauską.
Tiesą sakant, aš tai išvis nei vienos knygos nenusipirkau. Nes atvažiavau, supratau, kad toje besigrūdančioje minioje man momentaliai važiuoja stogas, pabandžiau dar pavaikščioti, šriubikai atsisuko ir pabėgau.