Ponas Artūras Zuokas paskelbė nuostabų straipsnį – „Nacionalinės aviacijos duobkasiai“. Labai gražu viskas, bet aš jums tiesiog padekonstruosiu, ką aš tenai perskaičiau. Nes kai aš skaitau, tai truputį padekonstruoju šį bei tą, nes visada bandau suprasti, kas išties būna parašyta.
Čia ne skraidanti katė su vaivorykštimis iš šiknos. Čia nacionalinė avialinija.
Artūro Zuoko straipsnis pradedamas nuo istorijų apie tai, koks Eligijus Masiulis yra neteisingas, nes FlyLAL subankrutavo. Aš kadaise esu apie tai rašęs – anuo metu dar, kai tie bankrotai vyko. Buvau anuomet labai piktas ant visokių liberalų, bet netgi nepaisant viso to piktumo teko pripažinti, kad FlyLAL situacijoje buvo spąstai: visa kompanija padalinama į dvi dalis (pelningą ir nepelningą, kas kaip ir logiška), o paskui nepelningą dalį, kurioje visas bankrotas vyksta, siūloma gelbėti valdžiai. Ir jei valdžia negelbės, tai ji dėl visko kalta. Žodžiu, beveik šimtaprocentinis būdas išsiprašyti pinigų, nes jei valdžia neduos pinigų, tai lėktuvai neskraidys. Tai tiek istorinio diskurso, apie kurį išvadas galima pasidaryti.
Taip ar anaip, straipsnio apie duobkasius pradžia nuostabi savo turiniu – FlyLAL subankrutavo ir valdžia šios aviakompanijos negelbėjo, todėl kaltas Eligijus Masiulis bei Remigijus Šimašius, o todėl Air Lituanica yra gera ir ją šitie du veikėjai sužlugdė. O paskui pateikiama krūvelė nerišlaus skaičių kratinio, pvz., kad Air Lituanica atnešė baisiai kažkiek ten pelno ir buvo baisiai naudinga, plius visaip ten netiesiogiai atsipirkinėjo (aš jums apie tas netiesiogines naudas kiek žemiau dar atskirai paaiškinsiu).
