Google ir SEO optimizatoriai

Pilna Lietuva visokių SEO optimizatorių, gyvenančių praeito tūkstantmečio technologijų žiniomis. Jei norit – galit pasisamdyti šarlataną už kelis tūkstančius ar išvis kelis šimtus litų. Tuo tarpu Google tobulėja ir nesustoja. Visos konkuruojančios paieškos sistemos jau seniai tapo praeitimi ir netgi Microsoft bandymai lįst į paieškos metodus atrodo, lyg kūdikiškas veblenimas.

Atsimenu laikus, kai buvo toksai lietuviškas Infoseek – pakakdavo pridėti visokių raktinių žodžių į "keywords" meta tegą ir paieškoje išlįsdavai į pirmą vietą. Vienas mano puslapis buvo pirmas Lietuvoje pagal žodį "sex", nors su seksu nieko bendra neturėjo. Panašiai dusinti buvo galima ir kitas paieškos sistemas. Taip dabar bando daryti dauguma optimizuotojų, tik jau nesėkmingai, neretai nustebdami, kodėl po "optimizavimo" kokį nors puslapį Google išvis nustojo rasti.

Dar visai neseniai Google, įvedus mano vardą ir pavardę, atrasdavo kelioliką tūkstančių rezultatų, dabar randa 2000 su trupučiu. Nors puslapių, kur esu minimas, lyg ir daugėja. Kame reikalas? Ogi paprasčiausiai Google nustatė, kad yra ne šiaip sau du žodžiai, o konkretus žmogus, jais užvadinamas. Google su manim buvo sunkiau, nei su daugeliu kitų: turiu keletą įžymių bendrapavardžių ir kelis kartus keičiau savo veiklą, tad viską užkloja trikdžiai. Visgi, Google sugebėjo.

Jau prieš keletą metų rimti SEO optimizuotojai pastebėjo, kad Google sugeba atskirti gerus tekstus nuo blogų. Puslapis, kuriame tekstus parašė anglakalbis, mokantis rašyti rišliai, suindeksuojamas greičiau ir gauna geresnius rezultatus paieškoje, nei puslapis, kurio straipsniai parašyti laužyta anglų kalba, nemokšiškai ir neįdomiai. Google algoritmai identifikuoja, kiek ir kokių žodžių puslapyje vartojama, kokia sakinių sandara, kokios asociacijos tarp žodžių, kiek dažnai vartojami frazeologizmai, ar graži gramatika, padaro žodžių pasiskirstymo analizę, etc., viską įvertina ir nusprendžia. Primityvūs kompiuterių generuoti atsitiktiniai tekstai, SEO veikėjų naudoti prieš kokius 10 metų, dabar neturi jokių šansų: Google atpažįsta, kad tai beprasmybės.

Kažkada Google algoritmas buvo visiškai paprastas – kažkokiu būdu jie sugebėjo užpatentuoti metodą, bibliotekininkams žinomą jau kelis šimtus metų: tinkamų straipsnių ieškoti ne pagal pačių straipsnių turinį, o pagal straipsnių paminėjimus kituose straipsniuose. Kuo dažniau straipsnis minimas, kuo daugiau nuorodų dedama – tuo aukštesnis reitingas. Iš to ir kilo ilgai trukęs pamišimas rankiotis kituose puslapiuose nuorodas į save. Dabar gi nuorodos tapo greičiau antraeiliu faktoriumi. Google pagal žodžių pasiskirstymus patikimai nustato, ar puslapis prasmingas, kokia jo tema, dar įvertina jo kūrėjo patikimumą (ar serveris, kuriame hostinama nėra spamo platintojas), kokia programinė įranga naudojama, ar seniai tas puslapis veikia, koks jo domenas (".tk" – blogai, o ".edu" – turi net specialių privilegijų) dar krūvelę visokių faktorių, išanalizuoja tekstą, o tada ir paskiria vietą paieškos rezultatuose. Nei vienos nuorodos neturintis puslapis kartais gali pakliūti į pirmą vietą tarp tūkstančių kitų rezultatų.

Google tobulumas – neišpasakytas. Ši sistema atpažįsta visą krūvą skirtingų programų, naudojamų Internete, nustato, ar puslapio savininkas naudoja WordPress, ar kokią kitą programą, o tinkamoms programoms kartais netgi prideda šiokį tokį pliusą. Pavyzdžiui, už tai, kad programa nenaudojama spamerių, o tik normalių žmonių. Google mėgsta įvairius blogus, nes laiko juos tikrų žmonių puslapiais. Google sugeba atskirti, kur bloge yra pats straipsnis, o kur – komentarai, tad vieną ir kitą vertina skirtingai. Google atskiria, kur puslapyje yra meniu, kur reklamos, o kur naudingas turinys. Google netgi patikrina, į kur rodo straipsnyje esančios nuorodos ir už netinkamas pažemina, o už tinkamas – pagerbia. Dar daugiau: jei Google atras, kad į jūsų puslapį rodo daugybė spameriškų nuorodų, galite pasigailėti.

Google senų seniausiai skiria kalbas, kuriomis puslapis parašytas. Lietuviško puslapio ši sistema nekiša amerikiečiams, latviško – nekiša lietuviams. Tačiau dabar ši sistema jau sugeba atrasti, kuris puslapis apie ką – indeksuojami ne tik žodžiai, bet ir prasmės. Google vertėjo algoritmai reikalingesni pačiai Google sistemai, nei žmonėms: anglakalbis, ieškantis informacijos apie lietuviškas karves, kartais gali atrasti lietuvišką puslapį todėl, kad Google žino, jog nors ir lietuviškas, tai geriausiai tinkamas rezultatas.

Galų gale, Google netgi turi tūkstančius samdomų darbuotojų, kurie patys peržiūrinėja įvairius puslapius ir suteikinėja jiems reitingus, kuriais vėliau vadovaujasi paieška: kai puslapį peržiūri žmogus, jis sugeba atskirti, kur yra gudriai užmaskuotas spamas, o kur – labai nevykusiai pateiktas prasmingas turinys. Taip nedaro kitos paieškos sistemos.

Technologijos tobulėja be proto: dabar Google net įstengia atpažinti žmones nuotraukose. Jūsų nuotrauka net be jūsų paminėjimo kartais gali tapti priežastimi, dėl kurios bus atrastas kažkoks puslapis. O pagal įvairius antrinius požymius Google gali atrasti skirtingus puslapius, kuriuose lankotės ir susieti juos paieškos rezultatuose. Jei aktyviai naudojatės internetu, nenustebkite, pamatę, kad pagal jūsų pavardę Google atranda jūsų slapyvardį, kurio nežino net jūsų draugai.

Kažkada Google sistema buvo viena visam pasauliui, bet jau seniai skirtingos šalys ir netgi tų pačių šalių skirtingi regionai gauna pagerintas paieškas. Lankytojas iš Lietuvos gaus kitus rezultatus, nei lankytojas iš Londono, o šis – kitus, nei lankytojas iš Čikagos. Dar daugiau, netgi Kaune ir Vilniuje esantys žmonės neretai suras skirtingus puslapius – ieškodamas baldų parduotuvių, pirmiau rasite tas, kurios jūsų mieste. Bet dabar Google jau to nepakanka: ši sistema neretai nustato, kur koks žmogus ja naudojosi ir kiekvienam paiešką pagerina savaip. Netgi tuo atveju, jei niekaip nesate užsiregistravęs.

Techniniai SEO triukai jau seniai neveikia. Už technines gudrybes papildomų balų negausit – nebent neigiamų, jei Google nustatys, kad esate vienas iš tų SEO optimizatorių. Vienintelė kažkiek veikianti smulkmenėlė – teisingas HTML tegų naudojimas: taip, kad jie atitiktų puslapio semantiką. Žinokite, kam skirtas "h1" tegas ir kuo jis skiriasi nuo "h2". Žinokite, kuo skiriasi "strong" tegas ir kuo jis skiriasi nuo "b". Taip, Google jau seniai tapo semantinės analizės sistema. Google Internetą bando suvokti panašiai, kaip mes, o padedantiems – duoda truputį (bet tik truputį) pliusų. Dirbtinis intelektas? Gal būt – požymių yra.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.