Kai normaliose pasaulio šalyse vyksta normalios lažybos, paprastai laikomasi vieno elementaraus, sveiku protu lengvai suvokiamo dalyko: nesvarbu, kas ir kaip bebūtų, jei bukmekeris paskelbė statymus ir jų santykį, jokie registruoti lažybų sandoriai negali būti atšaukiami. Aišku, jei nenustatysim objektyvių priežasčių, kaip kad nusikaltimas ar pan.. Viskas natūralu, jei būtų kitaip, prasidėtų nesąmonės – pvz., paskelbia kokia nors lažybų kontora, kad bus toks ir anoks statymas už tokį ir anokį dalyką, paaiškėja, kad per daug žmonių išlošė, statymą ima ir atšaukia. Kad nuostolių nepatirtų.
Taigi, pasirodo, kad Lietuvoje yra kažkaip kitaip. Ir lažybų kontoros, kaip bebūtų keista, turi puikiausias galimybes pareikšti, jog suklydo ir nemokės jau po to, kai paaiškėja lažybų rezultatai. Visa tai tiesiog dėl to, kad visos sąlygos, kada kontora moka, o kada – ne, apibrėžiamos ne įstatymais, o tokiu labai įdomiu daiktu, vadinamu reglamentu. Kiekviena kontora susigalvoja reglamentą pati, patvirtina jį valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje ir daro ką tik nori, aišku, to paties nuosavo reglamento rėmuose.
Taigi, vyksta kokios nors krepšinio varžybos tarp Prancūzijos ir Belgijos, kokia nors kontora ima ir paskelbia, kad bus išlošimai mokami tuo atveju, jei viena ar kita komanda viršys tam tikrą taškų skaičių. Po varžybų paskelbiamas pvz., toks pranešimas:
Sudarant lažybų pasiūlą įvykiuose "Komanda pelnys taškų P-B/-56+/Prancūzija" (įv. nr. XXXXX) ir "Komanda pelnys taškų P-B/-74+/Belgija" (įv. nr. YYYYY), kurie įvyks 2010-07-03 21:00, buvo padarytos klaidos iš esmės, todėl šie įvykiai, remiantis lažybų reglamento ZZ straipsniu, yra atšaukiami.
Taigi, žinoma, kad buvo padarytos klaidos iš esmės, viskas teisėta ir gražu. Bet ar normalu? Versijos, kurias teko išgirsti, yra dvi:
- Tam tikrais atvejais kontoros bukmekeriai padaro klaidas, kurios kontorai kainuoja pernelyg brangiai, tokiais atvejais jas tiesiog pigiau yra atšaukti, pareiškus, kad klaidos esminės. Aišku, apie kokį esminiškumą kalba, vargu ar reikia aiškinti – viskas akivaizdu. Kita vertus, tokie dalykai gal ir nėra labai dažni.
- Tam tikrais atvejais kontorai tiesiog pritrūksta apyvartinių lėšų išmokėjimams, todėl, jei išmokėjimai už ankstesnes lažybas yra per dideli, tai reikia kuriam laikui pasiskolinti. Kad ir dienai-dviem, kol nepasidengs kitais uždarbiais. Ir žinoma, pigiausias būdas – tai pasiskolinti iš žaidėjų. Ir štai tokie pokštai – gan dažnas reikalas.
Žmogus, kuris man pasakojo šiuos dalykus, su lošimų reikalais susijęs iš kitos pusės, o ne kaip lošėjas. Kai paklausiau, kiek tokias maklevones darančių įmonių yra Lietuvoje, man įvardino vienu žodžiu: "visos". Paskui, paabejojęs, tarė: "Na, bendrai nežinau apie XXX, jų savininkai neseniai pasikeitė".
