Areliai ((C)
![[info]](http://stat.livejournal.com/img/userinfo.gif){kind=small}
) užknisa. Jau kaip
šiandien parašė, ima pikdžiuga, kai jiems kas atsitinka. Ale kad dažniausiai nieko neatsitinka.
O gatvėse mane užknisa tie areliai, kurie neteisingai elgiasi sankryžose. Kelios rūšys tokių būna.
Yra tokie, kurie įžūliai važiuoja per mirksinčią geltoną ar net raudoną (jau net ir tokių daug) – šitie yra mirtinai pavojingi. Jiems priskirčiau ir tą rūšį arelių, kurie nepraleidžia pėsčiųjų per perėjas. Porą kartų šitokie areliai manęs vos nenumušė.
Vieną sykį ėjau per žalią šviesą, per perėją. O toks arelis sugalvojo lėkti į dešinę, manęs nepraleisdamas. Žodžiu, kažkokiu neaiškiu organu pajutau, kad kažkas iš už nugaros atlekia ant manęs. Ir šokau atgal. Tiesą sakant, pats nepatikėčiau, ale nušokau atbulas maždaug du metrus. Taip ir išsigelbėjau. Arelis cypiančiais stabdžiais sustojo už kokių 15-20 metrų ir išlipo su visais savo purvinais ir dryžuotais treningais iš sukežusio, bet piktinto golpuko. Iš arelio snukio supratau, kad tuoj pradės varyti kažką iš serijos „a tu girdi, a mata kur ein, gaidi!“. Deja… Aš nespėjau prie jo pribėgti, nes jis spėjo pamatyti MANO snukį, neįtikėtinai vikriai įšoko atgal į savo golpuką ir net nespėjęs durų užsidaryti (užtrenkė jau bevažiuodamas), nulėkė. Tur būt, mano veide pamatė kažką labai atgrąsaus… Deja…
O yra kita, itin populiari arelių rūšis – ne tokia pavojinga, bet labai užveikianti. Tai šitie per kampščius važiuoja į sankryžą, negalėdami iš jos išvažiuoti. Rezultatas – užsidega raudona, o jie vis dar stovi. Ir užkempša skersines gatves. O kadangi skersinėse gatvėse irgi pilna sankryžų, kurias užkemša tokie pat idijotai, tai užsikempša ir šių gatvių skersinės gatvės. Ir t.t.. Ir galų gale gaunasi taip, kad visur vien tik kampščiai. Taigi, dėl tokių idijotų turime didelius kampščius. Itin nemalonu yra tai, kad tokie areliai tvarkingai besielgiantiems vairuotojams dar ir pypsina ir fakus rodo. Ghrmz… Kampščiagalviai.
O kokie areliai jus užknisa labiausiai?
Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui
Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.
- Web |
- Google+ |
- More Posts (1489)
kazkada rasiau apie savo nuotyki kaip man einant par pereje (zalai sviesa dege) arelis su tikrai prabangia masina dejo per signala kad pasitraukciau. kaip tycia ta diena mano nuotaika labai prasta buvo tai jis isvydes vieno pirsto kombinacija net melynas pasidare. tada jau as issigandau ir griebiau tel del visa pikto. bet viskas baigesi geruoju. ir dar patarimo lj sulaukiua -- kita karta oro bucini pasiusti
Tu esi geras. Todėl tu jam tik parodei kažkokį ženklą. Esi ramus ir malonus žmogus 🙂
btw
geras yra tai ka skaitau paties parasyta. nes tai ka turiu english per daug man protingai atrodo. cia apie darba
Re: btw
Dėkui 🙂
Aš nevairuoju, tai apie vairavimo etiketą nieko negaliu pasakyt. Galiu tik kaip pėsčioji paburnoti.
Mane užknisa tie, kurie įvažiuodami iš gatvės į kiemus nužemintu šaligatviu-įvažiavimu, nerodo jokio posūkio ir nemažina greičio: eini sau ramiai šaligatviu, tik šast lekia į tave mašina net nepristabdydama. Tphu!
Tas pats galioja ir išvažiuojantiems iš kiemų. Juk jei vis tiek reikės pristabdyt prieš įsukant į gatvę, tai ko negalėtų stabtelėti prieš šaligatvį, nes ten eina žmonės?..
Erzina ir tie, kurie turėtų praleist pėsčiuosius sankryžoje, sukdami į dešinę, bet jų nepraleidžia. Tau dega žalia šviesa, bet negali eit per gatvę, nes vis važiuoja tokie areliai. Nepristabdydami. Kelis kartus mačiau, kaip stabteli mašina, pavažiuoja, stabteli, pavažiuoja -- tipo, eik greičiau, nesimaišyk po kojom. Tarsi neapsispręstų, praleist tave, ar ne. Šlykštukai.
Dar nepatinka žioplos moterys. Tos kurios vairuoja drąsiai, nežinodamos, kad taip negalima.
Pilnai sutinku su visais išvardintais teiginiais. Negaliu nei pridėti, nei atimti, tiesiog abosliučiai taip, kaip ir aš galvoju.
nemadinga šiais laikais posūkius rodyti 🙂
kokie areliai jus užknisa labiausiai?
Šita:
..itin populiari arelių rūšis .. per kampščius važiuoja į sankryžą, negalėdami iš jos išvažiuoti.
Kai aš mokiausi vairuoti, instruktorius aiškino, kad toks veiksmas yra uždraustas ir už jį yra baudžiama. Taip buvo ir realybėje.
Gal dabar taisyklės pasikeitė…?
Re: kokie areliai jus užknisa labiausiai?
Taisyklės nepasikeitė. Bet tokių kampščiagalvių iš kažkur priviso milžiniški kiekiai. Matyt todėl, kad nieks jų nebaudžia. Policijai per mažas pelnas.
Mane tai stačiai žudo areliai, vairuojantys viruomeninį transportą. Ne, ne mikriukus. Nors daug kas mėgsta keiksnoti Kauno „mikrobus“, bet dar nėra buvę taip, kad nepraleistų. Ko negaliu pasakyti apie avtojobusus. Čia ką, kokios nors naujos kelių eismo taisyklės, kad aniems pėstieji neegzistuoja, ar kaip? Jau net nežinau, kiek sykių ant perėjos teko taip šokinėti tiesiog iš po ratų. Gerai, jei prieš autiką važiuoja lengvoji -- pristabdo, tai ir tam gargarui tenka, o jei ne…
Jo, jie tai durni kažkokie, tas tiesa. Ir Vilniuj irgi. Kažkada gyveno šalia manęs kaimynas toks, girtuoklis. Vėliau kažkur išsikėlė. Žodžiu, anasai kaimynas girtas būdavo visada -- ir ryte, ir vakare. Duris painiodavo, kartais į visus iš eilės butus belsdavosi ir prašydavo „paskolinti“ pinigų. Nes labai reikia.
Tai va… Paskui sužinojau, kad dirba vairuotoju Vilniaus autobusų parke. Keleivius vežioja. Vėliau Vilniaus autobusų parką krėtė keli skandalai dėl vairuotojų girtavimo, gal padėtis ir pasitaisė, nežinau… Nevažinėju beveik autobusais -- sunku spręst.
O neseniai buvo kitas atvejis -- ėjau dukra vedinas per perėją. Mažiukė jinai dar visai, lėtai tipena. Ir prieš perėją stovintis autobusas ėmė man pypsinti, o vairuotojas rankom mosuoti, atseit „judinkis, ko čia velkiesi“, ir dar į priekį įžūliai taip pavažiuja truputį, grąsinamai. Bliamba, kaip persiutau, nežinau, nei kaip nupasakoti. Proto aptemimas apėmė tiesiog. Einu su vaiku per perėją, o man dar pypsina ir kažkokius ženklus rodo ir grąsina. Ir dar prišokt ir trinktelt per stiklą tam idijotui negaliu, nes vaiko negaliu paleist. Paskui pusę dienos persiutęs ir visas kaip nesavas buvau. Taip mano dukra mane išgelbėjo nuo atsakomybės už chuliganizmą ir galimų traumų.
[burzgeriz] Tokiu atveju verta įsidėmėti, arba su teleponu nufotkinti autobuso numerį ir surašyti skundą įmonės vadovybei, nurodant „prašau į skundą atsakyti raštu/el. paštu“. Dažniausiai įmanoma surasti keletą įmonės el. pašto adresų ir verta visus tinkamus surašyti į Cc. Tarp tinkamų gali būti: įmonės vadovas, klientų aptarnavimo skyrius/viršininkas, vidaus audito skyrius (valstybinės įmonės dažniausiai tokį turi) ir t.t. Jei įmonė savivaldybės, i Cc ir savivaldybę galima įtraukti. Būtinai Cc, o ne Bcc -- daugiau spaudimo 😉
Dabar neatsimenu, bet berods autobusų (o gal troleibusų?) parkui kažkada seniai teko rašyti skundą, ir jie atrašė, kad „buvo atliktas patikrinimas ir Jūsų nurodyti faktai pasitvirtino“.
Šiaip esu tinginys, bet jei mane stipriai suerzina kokia neteisybė, tampu labai dalykiškas, griežtas ir piktas >:-E
🙂
Taip, tai geri ir veiksmingi metodai. Ir pats laiks nuo laiko tokius naudoju. Deja, nesusiprotėjau tą kartą. Taigi, taip ir gavosi.
o man neatrašė išvis…gal dar neveikė ta jų sistema…
Tiesiog baisios istorijos 🙂 O man neseniai autikas pamirksėjo avariniais padėkodamas, kad išleidau jį iš stotelės 🙂
„Taip mano dukra mane išgelbėjo nuo atsakomybės už chuliganizmą ir galimų traumų.“
Šventa teisybė, vaikai -- geriausi saugikliai. Mano mergica irgi ne kartą taip apsaugojo mani nuo neapgalvotų veiksmų.
Kita vertus, kai šalia atžalėlė, tai ir agresyvumas dvigubas, veikia refleksiukai „gink jauniklį!“. 😉
Pasirašyčiau po kiekvienu tamstos žodžiu -- ir apie agresyvumą, ir apie saugiklius, ir apie refleksiukus 🙂
Beje, tas agresyvumas yra toks įgimtas, kad atsiranda ir kiti su tuo susiję reiškiniai: labai reti atvejai, kad kokie nors chuliganai užpultų tėvus, vedinus vaikais -- jiems irgi instinktyviai suveikia saugiklis, pasąmoningai sukuždantis, kad tėveliai gali būti kraštutinai pavojingi 🙂
Na, aš naiviai noriu tikėti, kad jie tiesiog jaučia, jog mažuliukų (o kartu ir jų gimdytojų) skriausti nevalia… 🙂
Manau, kad viskas paprasčiau: jie greičiau jaučia, kad koks tėvelis gali momentaliai sužvėrėti tiek, kad jam visiškai bus nesvarbu nei nelygios jėgos, nei dar kas nors 🙂
Ghrmz… Tamsta tikite chuliganų gerumu, o aš tiesiog esu ciniškas 🙂
Aš nesakiau, kad tikiu, sakiau -- noriu tikėti. Nors tai greičiausiai vienas ir tas pats. 🙂
vakar girdėjau tokį pasisakymą: jei bmw rodo posūkį, jis -- tiuninguotas, nes juose standartiškai nebūna įmontuotos posūkių lemputės:) Ar kažkaip panašiai.
Labai nemėgstu nepaisančių kelio ženklų beigi slenkančių 40km/h greičiu antra juosta, nes reikia skubiai sumaigyt sms kam nors (dažnai matau jau iš pirmos juostos). Ir visa kita, ką jau parašei tu. Ypač tie sankryžiniai.
Aha, tie, kur telefonais kalba važiuodami ir SMS renka -- tai kosmonautai kažkokie. Daro nesamones ir nesuvokia, kas aplinkui vyksta. Labai nemalonūs. Ir keliantys pavojų aplinkiniams, nes per savo telefonus nemato, kas vyksta aplinkui, todėl net važiuodami labai lėtai, sugeba sukelti avarines situacijas. Sakyčiau, tai neabejotinai atskira rūšis.
O BMW vairuotojai -- irgi atskira rūšis. Gal ne visi, bet didžioji dalis. Ir išties, itin retai rodantys posūkį. Ir niekad nepadėkojantys, jei įleidi, etc.. Pasikėlę tipai. „Mano tačkė krūta, jūs visi lopai, netgi treningų neturit“.
Aha, man, ko gero, bmw yra padėkoję per visą vairavimo stažą tik 2 kartus:) Nu gal tris.
Beskaitant prisiminiau prieš porą metų aptūrėtą malonumą nuo tokio arelio gipsą ant pėdos panešioti. Vaizdelis ir situacija buvo aprašytai panaši. Užsidegus žaliai ramiai žengiau, nors mačiau, kad dideliu greičiu lekia į mane arelis. Maniau -- sustabdys. Kurgi, ant tos atkištos kojos ir užvažiavo….Prieš prarasdama sąmonę (kaip Brilijantinėje rankoje) tvojau masyviu skėčiu per galinį stiklą…..ir įskėliau. Gal ir nereikėjo taip elgtis, bet tokia buvo mano reakcija, hipertrofuota nuo skausmo. Arelis nuvažiavo, o aš -- su gipsu.
Siaubas. Tai to arelio ir nepagavo? Košmaras.
Ne, jis nuvažiavo, o aš neįsidėmėjau mašinos numerių 🙁
Labai bjaurus atvejis. Po tokios istorijos vargu ar būtų galima gailėtis arelių, dėl savo elgesio patyrusių smurtą.
Mane tai nervina visi vairuotojai, bo trukdo man važiuoti 🙂 Be visų išvardintų vairuotojų, mane dar labai baugina labai drąsūs pėstieji, dažniausiai bobutės, kurie net neapsižiūrėję mauna per gatvę ir nevisada per perėję, o kartais ir su mažais vaikais.
Apie pėsčiuosius perėjose pasakyčiau du dalykus:
1. Jie tikrai kartais negalvoja. Ir kartais tikrai baisu, kaip jie šoka į gatvę. Beje, kartą važiuodamas taksi, mačiau girtą savižudį -- anasai tikslingai šoko po taksi, kuriuo važiavau, ratais. LABAI tikslingai, taip kad jį numuštų. Gerai, kad taksistas pasitaikė profesionalus: kažką nujausdamas tyčia iš anksto nusuko kuo toliau nuo ramiai ant šaligatvio stovinčio chroniuko, tai kai anasai šoko, pavyko išsisukti. Žodžiu, kraupiakas.
2. Reikia pripažinti, kad yra ir viena bėda: vairuotojai dažnai nestabdo prie perėjų ir nepraleidžia pėsčiųjų, ypač kai būna paliję ir pėstiesiems prie perėjos trukdo prieiti mašinų taškomas vanduo iš balų. Tai kartais tiems vargšams pėstiesiems norom nenorom tenka rizikuoti ir įžūliai lįsti.
1. „Beje, kartą…“ Bėje kartą girtas ėjo per perėją ir į mane (aš vairavau) taikė daiktą panašų į pistoletą 🙂 Na tipo nebandyk važiuoti ar panašiai 🙂
2 „Tai kartais tiems vargšams pėstiesiems norom nenorom tenka rizikuoti ir įžūliai lįsti.“ -- na nežinau, kažkaip visuose perėjose (be šviesoforų) niekur nelendu. Prieini. Sustoji. Ir praleidžia. Anksčiau ar truputį vėliau 🙂 Dėl balų, tai jo -- gali būti toks variantas.
O kiek mašinų tą vargšą pėsčiąjį bandė suvažinėti, kol jis, neapsikentęs, ėmė ginklu ginti savo teisę eiti per perėją? 🙂
„Prieini. Sustoji. Ir praleidžia. Anksčiau ar truputį vėliau“
Neveiksminga. Dėl to, kad yra dar viena pėsčiųjų rūšis -- rymotojai. Stovi toks prie perėjos, visai ant kraščiuko, stabteli praleist, o ans tau moja -- atseit „važiuok sau, aš čia mikriuko laukiu“.
Geriau jau taip: prieini, padedi vieną koją ant gatvės (atsargiai, kas spėt atitraukt, jei pasimaišys koks nesupratingas džigitas) ir visa savo povyza irgi žvilgsniu demonstruoji artėjantiems automomobiliams -- perėja MANO, aš EISIU. Nebuvo dar taip, kad nesuveiktų.
O bobulės, kurios laksto per gatvę bilekur, net jei iki perėjos joms gal koks dvidešimt metrų -- ūūū, blogis. Raudondvario plentas tokiomis garsėja, ir dar bambliais, žaidžiančiais seną gerą „kas nagliau praners mašinai prieš nosį“. Gr.
Oj, kai buvau mažas, su draugeliu žaidėm šitą žaidimą. Adrenaliniška. Netgi labai 🙂
Buvom radę ramią Antakalnio gatvelę, ilgą ir tiesią. Tai ja vairuotojai važiuodavo greitai ir drąsiai. Tuo naudodamiesi, mes jų ir laukdavom 🙂 Viena iš mašinų, kuriai pranėrėm pro nosį, net nulėkė ant šaligatvio, bebandydama mūsų nesuvažinėti, ale kitos vairuotojas visgi spėjo iššokti ir mus pasivijęs, pagauti ir užploti kelis kartus į subines. Tai paskui truputį apsiraminom 🙂
Dabar, kai prisimenu, tai pačiam plaukai piestu šiaušiasi nuo tokių žaidimų 😐
Je, mano pusbroliai irgi mėgėjai būdavo taip keliuose siautėt. Vis prigrasindavo -- „pasakysi mamai, tai gausi į galvą“. Įsižeidžiau paskui ir nebeidavau su jais į aikštelę prie morgo žaisti futbolo.
Bet va su puseserėmis kitą gerą žaidimą buvom sugalvoję. Irgi „gatvinį“, vadinom tai „avarija su aukomis“. Paprasta -- paimi pora skirtingo dydžio papuvusių obuolių, susmaigai pagaliukais, kad gautųsi žmogeliukas, ir mėtai ant gatvės. Lažinies, kelinta mašina tą nabagą „suvažinės“. Ir žiūri, kaip tykšta; o jei obuoliukas geriau papuvęs, tai ir žvingauji, kai puseserė ar draugė valosi nuo marmūzėlės iš po padangos turkštelėjusią košę. 🙂 Kvaila, bet gyvybei nepavojinga.
tragiškai netoleruoju važiuojančių į žiedą iš pirmos juostos ir blokuoju kiekvienu pasitaikiusiu atveju.
Aha, čia irgi atskira rūšis. Tiesa, su jais yra specifikų -- dalis iš jų tiesiog nemoka įvažiuoti į žiedą iš antros ar išvis nežino taisyklių ir galvoja, kad dešinėje esantiems ten dar ir pirmenybė.
O beje, gal yra ir tokia Arelių rūšis, kurie gal ir nepiktybiniai, bet tiesiog taisyklių nemoka? 🙂