Bebrų pavojus smarkiai perdedamas

Bebrų pavojus smarkiai perdedamas
Aurelija Simkuvienė, LVŽŪA referentė

Paskutiniu metu žiniasklaidoje ir internete pasirodantys pranešimai apie bebrų pavojų yra smarkiai perdėti, kas verčia galvoti apie šių pranešimų skleidžiančius asmenis įvardinti, kaip nekompetenciją. Štai pranešama, kad bebrai keliasi į kanalizacijas, parkus, šiukšlynus ar kitas žmonių apgyvendintas vietas. Tačiau LVŽŪA nori priminti, kad iki šiol neužfiksuota atvejų, kad tokie reiškiniai būtų padarę žymesnę žalą. Netgi priešingai, bebrai atstato gamtos pusiausvyrą, pakeldami gruntinio vandens lygį. Tvirtinimai, esą bebrų užtvankos užlieja šiukšlynus ir šitaip kenksmingos medžiagos išplaunamos į aplinką nėra teisingi, nes nepatvirtinti jokiais tyrimais. Į aplinką pakliūnančios kenksmingos medžiagos gali būti išplaunamos ir dėl kitų priežasčių.

Itin stipraus atgarsio visuomenėje gali sulaukti nepagrįsti teiginiai, esą bebrai platina pasiutligę. Pernai Lietuvoje užfiksuoti tik 112 bebrų pasiutligės atvejų, užpernai tokių atvejų buvo 57, visus juos likvidavo medžiotojai. Nėra įrodymų, kad nuo bebrų pasiutlige būtų apsikrėsta per apgraužtus medžius ar krūmus, visi žinomi atvejai paremti tiesioginiu bebro įkandimu, taip pat reikia pažymėti, kad bebrai nesudarė žymių pasiutligės židinių. Atvejai kada užsikrėsta pasiutlige įsivarius rakštį ar susižeidus į bebrų apgraužtus medžių kamienus yra užfiksuoti Vokietijoje, Austrijoje, bet Lietuvoje apie tai nėra žinių.

Bebrai – tai dalis Lietuvos gamtos, todėl puolant juos, neigiama šių žvėrelių teigiama įtaka ekologijos pusiausvyrai, o žala melioracijos įrangai yra perdėta. Tiktai apgalvotai juos daugindami ir veisdami bebravietes galime užtikrinti, kad nenaudojamose žemėse bus atkurta gamtos pusiausvira.

Paimta iš http://www.brigin.lt/forumas/viewtopic.php?p=97440#p97440

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

50 thoughts on “Bebrų pavojus smarkiai perdedamas

  1. zalias_bebras

    Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
    Tai ką -- daugiau nesi bebrų tautos priešas, reikia suprasti, kad tokias panegirikas spausdini pas save? 😉

    Reply
    1. pavejui

      Re: Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
      Alyvos šakelę tau tiesia, kiba nesupratai? 😉
      (paduok bebrui alyvos šakelę -- jis ją chrum-chrum… 😛

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Re: Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
        Jo, neveltui lieudis posakis sako: „neglostyk bebro, nes ranką nukąs“.

        Reply
    2. rokiskis Post author

      Re: Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
      Taigi aš esu neutralus, argi nepastebėjai. Tiesiog mane domina bebrų fenomenas, aš į jį gilinuosi, kaip į reiškinį 🙂

      Reply
      1. zalias_bebras

        Re: Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
        Tu? Neutralus?? Bebrų atžvilgiu???
        Nepastebėjau!!! 😀
        Nėra čia ko gilintis. Nėra. Mieli žvėriukai -- ir tiek žinių.

        Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
                  Tylėk, nutukęs suslike!!! Aš tau parodysiu geruosius bebrus!!! Dar sužinosi, iš kur atsiranda mirties dykros!!!

                  Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: Koks bebras čia Tau įkando? 🙂
                      Kiek suprantu, neturite ką pasakyti, ar ne? Argumentacija išseko? Mygtukų kompiuteryj pritrūko? Galva tuščia? Už tekstą neatsakote? Kalbų nefiltruojate? Batoną trupinate? Ramentų ieškotės? Į gatvę vakare neisite? Nieko nenorite? Gyvenimas beprasmis? Viskas blogai? Ar ne?

  2. mishrune

    „Ale…
    …ot gražiai kepsneliai pešasi…“ -- pagalvojo lapė ir apsilaižė.
    „kas verčia galvoti apie šių pranešimų skleidžiančius asmenis įvardinti, kaip nekompetenciją.“ -- skaitau šitą sakinį ir nesuprantu, kas turėta omeny. „pusiausvira“? Tiaps, raštingumo lygis un Lietuvėlas nekyla.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: „Ale…
      Kažkodėl dažnoki tokie sakiniai naujienų pranešimuose. Gal BNSŲ/ELTŲ redaguotojai stringa, o gal ir rašytojų smegenų veikla sutrikusi. Aš jau pripratau, tiesą sakant 🙂
      Konkrečiai šis pacituotas sakinys man skamba, lyg autorė būtų pradėjusi rašyti sudėtingą sakinį, bet kol pabaigė, tiesiog užmiršo sakinio pradžią. Į atmintį netilpo, matyt 🙂

      Reply
      1. mishrune

        Re: „Ale…
        O aš niekaip nepriprantu. Nei prie tokių, nei prie kitokių „raštingumų“. Nu galima parašyt bilekaip, ale paskui gi vistiek perskaitai ką prikeverzojai… ar ne?
        (Ypač smagu, kai va taip rašo kokia klientė, žiauriai rimtos firmos žiauriai rimta vadybininkė su kosminiais reikalavimais. Ir dar sms’inių w, j, nzn, krc ir panašių grožybių prideda. Ūūūū…. :D)
        „Į atmintį netilpo“ -- Ghy. Primena mano bendradarbę. 😀

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Re: „Ale…
          Jo, prie SMS stiliaus ir aš nepriprantu. Tiesą sakant, siutina. Toks įspūdis, kad neraštingi visiškai.

          Reply
          1. Anonymous

            Re: „Ale…
            O mane siutina, kai žmonės baisiai piktinasi, bet patys palieka klaidų:P Pvz., „vistiek“. štai.

            Reply
            1. mishrune

              Re: „Ale…
              „O mane siutina, kai žmonės baisiai piktinasi, bet patys palieka klaidų:P Pvz., „vistiek“. štai.“ -- jei jau apie tai kalba -- sakinio gale dedamas taškas, net jei ten ir prilipdyta šypsenėlė. O sakiniai prasideda didžiosiomis raidėmis, net jei jie iš vieno žodžio. Tai kaip ten mums su gramatika, a?
              Ir piktinuosi aš ne gramatinėmis kliurkomis, o… o rimtai, kaip tai pavadinti? Šiaip, tarkim, bendru durnumu. 😉
              Grįžtant prie sms šnektos, hm -- bala nematė, kol tai lieka ten, kur ir užgimė -- t.y., sms’uose. Bet iš rimtų žmonių nevalingai tikieki kiek kitokio stiliaus, nei iš diskotekinių paauglių.

              Reply
              1. rokiskis Post author

                Re: „Ale…
                Na, reikalavimas, kad nebūtų net ir mažų klaidų -- tai jau reikalavimas, kad visi būtų idealūs 🙂
                O dėl to, kad šypsėnėlei esant, turi būti taškas -- nesutinku. Šypsenėlė yra simbolis, žymintis sakinio emocinį kontekstą, bendrąją nuotaiką ar paskirtį, t.y., naudotinas, kaip ir šauktukas, klaustukas ar tas pats taškas, kitaip tariant, pakeičia tašką sakinio gale, bet ne papildo jį. Jei šypsenėlė rašoma po taško, ji tampa atskirta nuo sakinio, o jei taškas rašomas po jos, jis tampa beprasmišku, nes sakinį jau yra užbaigusi šypsenėlė.
                Kita vertus, šypsenėlių vartojimas sakinio viduryje yra neabejotinai klaidingas, nes sudarko visą sakinio struktūrą (beje, tai yra ir dar vienas įrodymas, kad šypsenėlė užbaigia sakinį).

                Reply
                1. mishrune

                  …ale mumi mislyja kitaip.
                  „Šypsenėlė yra simbolis, žymintis sakinio emocinį kontekstą, bendrąją nuotaiką ar paskirtį“
                  Na taip, bet pati ji nėra skyrybos ženklas. Ir nė velnio netampa atskirta nuo sakinio, nei tašku, nei daugtaškiu. Papildo sakinį, parodo rašiusiojo ryšį su išdėstyta mintim irgi jo požiūrį, įtakoja įsivaizduojamą skaitomo teksto intonaciją -- bet nifiga nepakeičia taško. Tokia mano nuomonė, ir nors jūs man kuolą ant galvos tašykit. 😀
                  Ir sakinio vidury, imho, kuo puikiausiai gali būti vartojama (bebebeee 😛 ), jei išskirta skliaustais.
                  Ir apskritai, kas čia -- kalbininkų vakarėlis? ;D

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Re: …ale mumi mislyja kitaip.
                    Jei išskirta skliaustais, gali būti vartojama, bet tik todėl, kad skliaustai išvis išskiria iš sakinio informaciją, kuri nėra sakiniui priklausanti. Kitaip tariant, skliaustai veikia lygiai taip pat, kaip ir išnašos.
                    O apie tai, kad šypsenėlė nėra skyrybos ženklas, galiu pakomentuoti paprastai: taškas, šauktukas ar klaustukas irgi pat nėra sakinio skyrybos ženklai. Tai yra teksto skyrybos ženklai, atskiriantys sakinius tekste, bet nežymintys sakinio struktūros. Kitaip tariant, jie skiria sakinius, kaip sememas, bet nenusako sememų sintaksės. Taigi, šypsenėlės atskyrimas nuo sememos atskiria ją sintaksiškai nuo paties sakinio, kurio kontekstą šioji šypsenėlė sukuria. Akivaizdu, kad taip atskirti galime tik tuo atveju, jei šypsenėlei suteikiame savarankišką prasminį krūvį, ją paversdami atskiru sakiniu. Bet akivaizdu ir tai, kad tokiu atveju šypsenėlė nustoja veikti, kaip kito sakinio emocinį kontekstą žymintis ženklas. Taigi, jei ir vartotume šypsenėles kartu su sakinio galą žyminčiais ženklais (šauktukais, taškais ir klaustukais), šiuos ženklus derėtų dėti tiktai po šypsenėlės, o ne prieš ją. Vėlgi, nors šypsenėlė ir negali pakeisti klaustuko, ji gali pakeisti šauktuką (tai juk emocinis simbolis) bei tašką (tai emocijų nenešantis, neutralus simbolis).
                    Tai tiek vat.

                    Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Re: …ale mumi mislyja kitaip.
                      Tai labai elementaru, tik raidžių daug 🙂
                      Žodžiu, gaunasi taip, kad gal ir galima naudoti su sakinio užbaigimo ženklais, tačiau anuos reiktų dėti po šypsenėlės. Štai taip vat man galva sugalvojo.

                    2. mishrune

                      Re: …ale mumi mislyja kitaip.
                      Baikit, tamsta, raidžių tai visai nedaug, tik keli nematyti žodžiai. Bet mana kukli apsamanojusi makaulė to neneša. Suprast supratau, logiškai tvarkinga, bet neteisinga… idėjiniu požiūriu, jei suprantate, ką turiu omeny. Deja, nesu tokia protinga, kad sugebėčiau normaliai paaiškinti, kur čia klaida.
                      Me senamadiška ir laikysis įsikabinus taško. 😉
                      P.S. „Tai yra teksto skyrybos ženklai, atskiriantys sakinius tekste, bet nežymintys sakinio struktūros.“ -- tai, vadinasi, sakinio PABAIGA, kurią žymi taškas, nėra sakinio struktūros dalis? Ar norite pasakyti, kad jei paliksiu ant stalo raštelį „Petrai, nupirk pieno“, tai taško gale nereikia (nes sakinys gi vienas, ne tekste, ir nėra kitų sakinių, nuo kurių jį reikėtų atskirti)? Kaip čia y, m? Ne, rimtai?
                      Ale rupke, nu ir įmaurojau peklon… nu bet bala nematė, gal sugudrėsiu mažumą.

                    3. rokiskis Post author

                      Re: …ale mumi mislyja kitaip.
                      Taip, taškas sakinio gale neskiria jokių sakinio dalių vienos nuo kitos, jų neišskiria ir kitaip neįtakoja. Jis skiria sakinius, bet ne sakinio dalis. Būtent todėl taškas turi visada griežtai apibrėžtą vietą -- PO sakinio. Kitaip tariant, taškas reikalingas ne sakinio, o teksto supratimui 🙂
                      Jei reikia praktinio pavyzdžio, kaip naudojamas taškas ir kaip jo gali nebūti -- kad ir iškaba „SIUVAME DRABUŽIUS“. Tekstas ant šios iškabos -- tai irgi sakinys, bet tai ir visas tekstas. Kadangi visas tekstas sudarytas iš vieno sakinio, tai skirti sakinių nereikia, atitinkamai -- nereikia ir taško 🙂 Visai kitokia situacija būtų, jei iškaba būtų „SIUVAME DRABUŽIUS. PRIŽIŪRIME BEBRUS.“ -- jei sakiniai tekste keli, juos jau reikia skirti vieną nuo kito 🙂
                      Aišku, aš nesu lituanistas, todėl negaliu tvirtinti, esą mūsų lituanistai tai yra surašę savo taisyklėse (jei jau kalbėsim apie Lietuvių kalbą, tai anoji iki šiolei tikros gramatikos neturi). Tiesiog žiūriu iš analitinės pusės 🙂

                    4. mishrune

                      Re: …ale mumi mislyja kitaip.
                      Dėl iškabų antraščių jokių priekabių ir neturiu. Bet kaip ten su tuo Petru ir pienu?
                      „tai anoji iki šiolei tikros gramatikos neturi“ -- e… o kas yra „tikra gramatika“?

                    5. rokiskis Post author

                      Re: …ale mumi mislyja kitaip.
                      Baigtinis taisyklių rinkinys, leidžiantis generuoti ir analizuoti visus įmanomus tekstus, bet neleidžiantis sugeneruoti neįmanomų ir leidžiantis identifikuoti tokius.
                      Žmoniškai kalbant -- tokios taisyklės, kurių kiekis yra nebegalinis ir kurios aprašo viską, kas yra realybėje, o ne išimtis iš kažko neapibrėžto 🙂 Plg. lietuvišką „gramatiką“ su angliška, ypač Chomsky generatyvine.
                      Deja, lietuvių kalba tokio taisyklių rinkinio neturi. Viskas kas yra -- tai kažkoks rinkinys neaiškių empirinių pastebėjimų apie kažką neaiškaus. Beje, būtent todėl tos taisyklės vis keičiasi ir keičiasi: lituanistai aptinka tai tą, tai aną, bando pataisyti ar pagerinti, ir vis gaunasi nei šis, nei tas 🙂 Toks jau tų sintetinių kalbų likimas 🙂

  3. anaiptol

    na va kaip gerai, kad pamačiau. nes jau pradėjau knistis, kokiam institutui parašyti laišką su nuorodomis, kad paaiškintų, kas teisus:}. tik kad tie zoologai kažkaip slepia emeilus. tai neprisikasiau:)

    Reply
    1. rokiskis Post author

      O mane tai džiugina, jog tikimybė užsikrėsti pasiutlige nuo bebrų apgraužtų krūmų bei medžių -- maža. Tai tiek džiugesio iš viso šito paneigimo 🙂

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Kodėl tamstai vis nepatinka viskas apie bebrus? Jei gerai apie bebrus -- tai nepatinka, jei blogai apie bebrus -- vėl nepatinka. Įdėjau paneigimą informacijų -- irgi blogai, prieš tai buvo kitokių informacijų -- irgi buvo blogai… Tai ko gi tamsta norite, ką gi apie bebrus rašyti?

        Reply
                1. zalias_bebras

                  Nu kas galėtų paneigti, aišku… 😀
                  Bet ne, ne bebrai. Tie žmonės kartais viename tokiame “akvariume“ sau leidžia žvaigždutes ant pečių nešioti.

                  Reply
                    1. zalias_bebras

                      Girdėjau iš vienos vienaakės žiurkės (plg. “kas sakė -- boba vienaakė“, “žiurkė, išnešanti informaciją“). 😀
                      Jei rimtai, tai esu linkęs kažkaip tikėti vienu vyr.prokuroru iš Generalinės, kuris apie surinktus parodymus ir įkalčius kalbėjo.

                    2. rokiskis Post author

                      Aš irgi galiu pakalbėti apie suringtus įrodymus, jog sprogimo nebuvo, o tik bebrai nugraužė geležines sijas. Ar tamsta galėtumėte tai paneigti? 😉

                    3. rokiskis Post author

                      Aš irgi galiu pasakyti, kad bebrai su Landsbergiu nesikruša. Vadinasi, tu nelogiškai teigi, kad tarp jų yra kažkoks ryšys. Jei netiki, pasiklausk biologės Anaiptol 🙂

                    4. rokiskis Post author

                      Noriu pastebėti, kad būtent tamsta profesorių susiejote su bebrais. Todėl ir bandžiau pasakyti, kad tamsta neteisus.
                      Todėl manau, kad jūs neteisus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *