Apie Lietuvos aukštąsias mokyklas

Nenoriu gilintis, tiesiog savo nuomonę išsakyti. Labai prastą.

Vienintelė aukštoji mokykla, kuri dar ruošia realius specialistus – ISM. O ir ta – komercinė.
KTU kažkokiu būdu vis dar neblogai paruošia programuotojus. Net nežinau, kodėl. Gal todėl, kad programuotojai patys save pasiruošia.
Apie VU – patylėsiu. Nors ne – pasakysiu. Mėšlo karalystė. Ją pabaigę studentai yra darbui mažiau tinkami, nei abiturientai.
VGTU – keistenybė kažkokia. Ar išvis tą reiškinį galim pavadinti aukštąja mokykla, nežinau.
Pedagoginis – tai išvis stebuklas. Jau sovietmečiu tai buvo gėdinga įstaiga, o dabar išvis ruošia kasininkes supermarketams.
O krūvelė visokių buvusių profkių, gavusių aukštųjų mokyklų statusą kituose miestuose – tai visai kažkoks nesusipratimas.

Žodžiu, vaikai, nuoširdžiai patariu: nemeskit iš savo gyvenimo kelerių metų. Mokykitės patys – išmoksite keleriopai daugiau. Darbdaviai jau žino apie mūsų „aukštojo“ „mokslo“ (taip, abu žodžiai paskirai, kabutėse) lygį, todėl patikėkit, nieks nesigilins į jūsų diplomus, jei tik parodysite, kad nesate asilas.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook0Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

77 thoughts on “Apie Lietuvos aukštąsias mokyklas

          1. Anonymous

            Re: Mantas (settle.private.lt)
            Ir džiaugsiuos, jei įstosiu 🙂
            Ir koks tikslas stot? Visi stoja, tai ir aš stoju 🙂
            Tikiuosi daugiau „ir?“ nebebus, nes nebeturiu, ką pridurt.

            Reply
  1. anaiptol

    kaip gerai VISKĄ apie viską žinoti. kur to moko? gal kokį Hogvartsą baigėt? ar gal išmetė iš visų univerkių, katras išvardijot, kad jų mokymą taip gerai išmanot?:))

    Reply
  2. perfect_feme

    Gerbiamas kolega, eilinį kartą nusiviliu Jumis. Tai reabilituojatės, tai vėl ŠU….. malate 🙂
    Lietuviškų universitetų epitetai labai taiklūs, sutinku. Pati prieš gerų porą desėtką metų baigusi „mėšlo karalystę“.
    Bet kam vaikams smegenis pudrinat? 🙂 Dar tikrai pamanys, kad be tų popieriukų kietais viršeliais taps gerais specialistais (samoučkomis):) O pagaliau, kas Jus pats būtumėte be diplomo, gauto vienoje iš aukštojo mokslo „tvirtovių“ ???

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Kur aš būčiau be savo Minsko milicijos mokyklos patenkinamai baigto diplomo? 🙂 Ten pat.
      Jei rimtai, mano gyvenimo karjerai jokie popieriai nedarė jokios įtakos. Nei vienam darbdaviui nesu sakęs nieko apie savo išsimokslinimus. Ir pats esu matęs, kai darbuotojų atrankoj 17-metis mokinys surinko geresnius rezultataus, nei būrys aukštąjį išsilavinimą turinčių dėdžių.
      Kol kas nesu sutikęs žmonių, baigusių aukštąjį mokslą per paskutinius 10 metų ir galinčių pasakyti, kad tasai mokslas jiems davė kažką, ko jie ir taip nebūtų gavę. Gal išimtimis galėčiau pavadinti kokius medikus ar pan., tačiau tai tik specifinės (profesinės, o ne mokymo) išimtys.
      O kas gaunasi praktikoje? Dar gyvenimui nepasiruošęs žmogus nueina į aukštąją mokyklą, kurios darbuotojai iš jo tyčiojasi, žemina, reikalauja pinigų už „mokslą“, galų gale nieko realiai neduoda, o tik pasistengia paversti prisitaikėliu. Gal tu šito nori palinkėti tam pačiam jaunimui? 🙂
      Aš sakyčiau, kad jei esi jaunas, gabus ir protingas -- reikia ne gadintis gabalą savo gyvenimo „mokymo“ įstaigose, o realiai pradėti karjerą ar verslą. Arba važiuoti mokytis į užsienį.

      Reply
      1. perfect_feme

        Kaip matau, užvirė diskusija 🙂
        Vėl nenorėčiau su tavimi visiškai sutikti. Kas aš būčiau, jei nebūčiau baigusi VU MF (medicinos fakultetas)??? Gydytoja tikrai negalėčiau dirbti, nebent basonus ligoninėje būčiau nešiojusi 🙂
        Nesutinku, kad mokymasis „mokymo“ įstaigose yra gyvenimo gadinimas. Žinoma, dirbti statybose, kasininkėmis MAXIMOSE ir NORFOSE, šiukšlių konteinerių surinkėjais -- ko gero universitetinio išsilavinimo nereikės. Tačiau KUO pradėti karjerą 19 -- mečiui be išsimokslinimo ????????
        Ir pagaliau, kiek realiai lietuviškų statistinių šeimų gali leisti tokią prabangą ir galimybę vaikui mokytis užsienyje ???? Turiu patirties ir pavyzdžių, kiek tai kainuoja.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Mediciną paminėjau, kaip profesinę išimtį. Bet tai išimtis, susijusi būtent su profesijos specifika 🙂
          O dėl tų 19-mečių -- o kuo jiems pradėti karjerą su tokiu „išsilavinimu“, kokį jie gauna mūsų „aukštosiose“?

          Reply
          1. perfect_feme

            Malonu diskutuoti su protingu oponentu 🙂
            Pakapstykim toliau. Gerai, tavo galva, universitetai nesuteikia reikiamų žinių tolesnei karjerai ir bizniui. Gal būt. Tačiau mokytis reikia visą gyvenimą. Aš taip pat galvojau, kad baigusi jau viską moku. Dabar esu tikra -- kuo daugiau žinau, tuo man atrodo, kad aš nieko nežinau.
            O apie mentalitetą diskutuosime ???? Taigi, ar jauti skirtumą bendraujant su žmogumi, kurio biografijoje yra įrašas „baigęs universitetą“ ir kokią nors specmokyklą ?
            Esu filantropė, tačiau šios mano nuomonės niekas nepakeis jokiais argumentais. Ir ar gali jų būti ???

            Reply
            1. rokiskis Post author

              O tu jauti skirtumą, bendraudama su manimi, baigusiu Minsko milicijos mokyklą ir su manimi, nebaigusiu Minsko milicijos mokyklos? Arba su manimi, baigusiu VU ir su manimi, nebaigusiu VU? Arba su manimi, baigusiu Harvardą ir nebaigusiu Harvardo? 🙂
              Noriu pasakyti, kad ne aukštasis mokslas pakeičia žmogų, o tiesiog protingi žmonės nori mokytis ir daug žinoti. Todėl ir užkimba ant „aukštojo“ „mokslo“ kabliuko.
              Tikrai, mokytis reikia visą gyvenimą. Ir tikrai, aukštosios mokyklos potencialiai gali duoti daug. Bet aš matau kitą reiškinį: mūsų aukštosios mokyklos kažkodėl neduoda to, ką turėtų duoti, netgi žmonėms, kurie tikrai stengiasi kimšti į savo galvas didžiulius kiekius žinių.
              Paprasčiausiai nepastebiu koreliacijos tarp aukštosiose mokyklose įgyto profesinio išsilavinimo ir profesinių žinių, kurias žmonės turi realiai.

              Reply
              1. perfect_feme

                Nieko, kad mes ant „TU“ ?
                Jaučiu -- nejaučiu, koks skirtumas, ką aš jaučiu? Esu tikra, kad bendrauju su išsilavinusiu žmogumi, kuris ne vienerius metus vaikščiojęs kokios nors ALMA MATER koridoriais ir sėdėjęs ne vienoje auditorijoje. Taip?
                Kadangi turiu pakankamai didelę profesinę patirtį, todėl drįstu išreikšti savo kuklią nuomonę: profesinis išsilavinimas ir profesinės žinios koreliuojasi proporcingai pradirbtiems metams toje specialybėje. Vat kaip protingai pasakiau ! :)))))

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Taip, realios profesinės žinios koreliuojasi su pradirbtais metais, bet ne su įgytu išsilavinimu. Beje, tai paskutinių keliolikos metų tendencija. Anksčiau, kol aukštosios mokyklos nebuvo pavirtusios degeneracijos židiniais, buvo truputį kitokia padėtis. Kaip minėjau, ir dabar yra tokia ISM, kur padėtis normali.
                  O tai sakai, kad man Minsko milicijos mokykla suteikė stiprų išsilavinusio asmens šarmą, taip?
                  Tarp kitko, man tai žymiai nuoširdžiau bendraujasi, kai sakai „TU“. Todėl kreipinį „JŪS“ neretai vartoju specifiškai 🙂

                  Reply
          2. gerasirdis

            Klausimu į klausimą
            Na bet pala- tai visgi, kaip karjerą pradėt nieko nebaigus ir sulaukus tik devyniolikos, pagal tavąjį receptą? Ir ne kasininke/u? Nueit į firmą, ir sakyt- „nieko nebaigiau, bet iš tų mokslų vistiek jokios naudos, paskirkit mane vyriausiu vadybininku?“
            Mano brolis kaip tik baigė mokyklą, mokslų dar nepradėjo, ieško darbo vasarai. Žiūrėk, patikrinsim tavo patarimus praktiškai :-).

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Re: Klausimu į klausimą
              Visų pirma, nepainiok darbo vasarai su normaliu darbu 🙂 Vasarai nieks neepriims nepriklausomai nuo to, ką tu baigęs ar nebaigęs, ir net nepriklausomai nuo realių žinių ir patirties 🙂 Na, nebent kokiu kroviku ar pan. 🙂
              O šiaip -- daugiausiai lemia sugebėjimas save pateikti. Ir parodyti, kad būsi geras darbuotojas. Ir, aišku, darbo (o ne mokslo) patirtis.
              Būk kad ir 5 universitetus baigęss, jei neparodysi motyvacijos, sugebėjimo rūpintis firmos reikalais, gilinimosi į darbo sritį -- būsi niekam nereikalingas. Bet net jei tik ką baigei mokyklą, domėjaisi ir darbo sritimi, ir įmone, kurioje darbiniesi, sugebi pritapti prie kolektyvo, o kiekvieną savo patirtį pateikti, kaip privalumą -- įsidarbinsi. Pradirbsi metus-pusantrų vienoje įmonėje -- galėsi pradėti normalią karjerą.
              Pagrindinis barjeras besidarbinantiems -- tai darbo patirties (būtent darbo, o ne mokslo) trūkumas.

              Reply
              1. gerasirdis

                Ne vasaroje esmė
                >Visų pirma, nepainiok darbo vasarai su normaliu darbu 🙂
                Na, vasara čia patogi tik tuo, kad galima susirast darbą nemetant mokslų, o į mokslus rudenį nenueit tuo atveju, jei darbas bus pakankamai geras :-). Tai kur patarsi eit ieškot darbo, ir kur taikyt- į gen. direktorius, ar pakaks, kaip sakiau, kokio vyriausio vadybininko pirmai pradžiai?
                >Būk kad ir 5 universitetus baigęss, jei neparodysi motyvacijos, sugebėjimo
                >rūpintis firmos reikalais, gilinimosi į darbo sritį -- būsi niekam nereikalingas.
                Tai tik parodo, kad mokslas- ne pakankama, o būtina sąlyga geresniam darbui susirasti. Aišku, būna retų išimčių, bet praktiškai aukštojo mokslo baigimas prideda ir sugebėjimo save pateikti, ir mokėjimo pritapt prie kolektyvo ir kitų naudingų (o galbūt taip pat ir žalingų) dalykų.
                Kad aukštasis mokslas neduoda tiek, kiek galėtų- su tuo, bėje, pilnai sutinku. Bet kaikurie cinikai sako, kad visiškai nesvarbu, ko ten tas universitetas moko- svarbu, kad baigei kokį sunkų bereikalingą dalyką, kas rodo, jog esi atkaklus, protingas ir sugebantis eiti iki galo.

                Reply
                1. rokiskis Post author

                  Re: Ne vasaroje esmė
                  Vasaroje esmė ta, kad į laikiną darbą priimdinėja tik sezoninius darbuotojus 🙂 O į vyriausius vadybininkus be darbo patirties nepriims. Visvien metelius-kitus teks paarti, kaip asiliukui. Ir nesvarbu, ar turi, ar neturi diplomą.
                  O dėl gilinimosi į darbo sritį -- tai ne mokymosi aukštojoje reikalas (aukštoji ar ne aukštoji -- tai nekeičia reikalo), o asmeninė savybė, rodanti, kad žmogus nori to darbo ir jį dirbs 🙂
                  Vėlgi, dėl pastebėjimo apie tai, ką sako cinikai -- su tuo tikrai sutinku. Mokytis kelis metus pačiam neįdomių ir nereikalingų nesamonių -- tai yra rodiklis 🙂

                  Reply
      2. indraja_rrt

        Na, aš irgi savo srityje nedirbčiau be aukštojo, -- pas mus labai integruotas studijavimas ir apmokymas darbovietėje (negali sąžiningai apsiginti diplomo, jei nedirbi, ir nieks neims apmokyti dirbti, jei nestudijuoji). Ir taip, tai VU 🙂

        Reply
          1. indraja_rrt

            Jau lyg ir nebestudijuoju, o sritis turbūt tiksliausiai būtų pavadinta biotechnologija. Studijos buvo molekulinės biologijos, lygiai toks pat likimas ir biochemikų. Skirtingai nei daug kur, čia sąžiningai studijuojant+dirbant nėra įmanoma užsidirbti kažkur dar kitur, -- ir taip daugybę metų net Kalėdos būdavo leidžiamos specialybinėje darbovietėje. Jeigu ta darbovietė pasitaiko pakankamai pasiturinti ir padori, studentams algą moka, bet ne nuo pirmų dienų.

            Reply
  3. ezhux

    aš prisijungiu prie choro. Praėjo tie laikai, kai bankuose žmonės su biologų diplomais sukosi. Arba Maximose su medikų. Universitetas proto tikrai neatima, nereikia vaikų iš kelio vesti.
    vienintelė teisinga vieta poste mano galva yra apie programuotojus, kad jie patys save pasiruošia. Bet čia ne lietuviškų universitetų bėda, tokia specifika tiesiog.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Būtų taip, jei ruoštų realiai. Praktikoje, kiek tenka susidurti, žinių lygis pas šiuo metu paruoštus studentus -- pasibaisėtinas. Koks skirtumas, kokį tu diplomą turi, jei jis visvien nieko vertas, nes paprasčiausiai nieko benra neturi su tavo žiniomis?

      Reply
  4. shpock

    Nu tiktai. Ne dėl diplomo studijuoju. Dirbu jau krūvą metų vienoj srity, tai darbą nesunkiai rasiu. Rinkaus specialybę grynai pagal kreditus -- ir drįstu teigti za-ja-bys (izvinite za moj francūzkij). Nepakenks man tas diplomas. Studijos veža.
    O ruošia taip, kaip pats ruošiesi. Nes dažnai stropuoliai pirmūnai būna visiškai nepritaikyti darbui ir praktiniam savęs pritaikymui, o universitetas čia ne prie ko.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Nu tai jei universitetas čia ne prie ko, tai kam tas universitetas, leiskite paklausti? 🙂
      Ar tik nebūsite tamsta tuo pavyzdžiu, kai protingas žmogus karjerą padaro be mokslo, ypač todėl, kad tie su „mokslu“ neturi šansų su tamsta konkuruoti?

      Reply
      1. shpock

        Universitetas -- aukštajam išsilavinimui. Gairės, nukreipimas, studijos, žinios. Dažniausiai teorinės.
        Nors -- sutinku, yra specialybių labiau praktiškai orientuotų ir ruošiamų (tarkim ta pati medicina).
        O dėl antro klausimo: kažkas panašaus, tik dėl „protingas“ dar drįstu pasiginčyt -- nesijaučiu tokia, nes va studijuoju ir suprantu, kad nu tokia kvailiukė, dar tiek daug neišmanau :))) (atsakymo į pirmą klausimą papildymas)

        Reply
        1. tokia_kokia_esu

          aš pritariu špokeliui, kad ruošia universitetai taip, kaip pats ruošiesi. Pati mokinuosi KU (dabar jau neakivaizdžiai) ir neturiu nusiskundimų, apart to, kad aš -- sąžiningai besimokydama buvau paskutinėje nemokamoje vietoje, o prieš mane buvo kelios panos, kurios viską nusirašė. O žinias gautas universitete žinau, kad panaudosiu, jei ne dirbdama pagal specialybę, tai kasdieniniam gyvenime -- tikrai 🙂

          Reply
  5. pavejui

    Nu čia tamstele mostelėjai, kaip į vandenį pirstelėjai…
    Tenka mažumėlę dėstyti žemkėje Kaune, tai galiu pasakyti, jog pagrindinė problema ne šioje aukštojoje mokykloje, o būtent jos studentuose -- totalus nenoras įdėti bent kiek pastangų žinioms įgyti. Ir tik tie, kuriuose dar likusi žingeidumo ugnelė, kažko išmoksta.
    Pats baigiau VISI, tą mokyklą kotiruoju.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Oj, taigi pakakatų tuos studentus dusinti taip, kaip ISM dusina -- būtų viskas kuo puikiausiai 🙂 O ką dabar turime? 🙂 Tarp kitko, tie, kas nori mokytis, ir taip daug išmoksta, net be aukštųjų 🙂
      O VISI smarkiai pasikeitė nuo tų laikų, kai buvo VISI 🙂

      Reply
      1. pavejui

        Padusinus tuos studentus pagal mano reikalavimus (taip, kaip mane dusino VISI) -- beveik visas kursas liktų apraudot savo dalią, kas sukeltų nereikalingas perturbacijas 😉 Bėda ta, kad tai būtų man pačiam ant galvos ir be gilesnės praktinės naudos. Turbūt užtenka to, kad jie bent suvokia, kad mano dėstomas dalykas, jei jie dirbs pagal specialybę, jiems bus tikrai reikalingas. Kitas dalykas -- kol kas (turbūt beveik) visa mūsų aukštojo mokslo sistema sukonstruota taip, kad studentai ne įgyja žinias, o yra užverčiami jūra informacijos. Trečioji problema -- dėstytojai, nedirbę praktinio darbo, o iškart po makalauro apsimagistravę ir apsidaktaravę, neturi supratimo, koks gi yra tas realus gamybinis pasaulis, ir tik toliau kartoja vadovėlines mantras.
        Mano galva, aukštoji mokykla tuti visų pirma išmokyti savarankiškai galvoti, apmokyti surasti reikalingą informaciją ir suteikti bazinius praktinius gebėjimus. Nes praktinis darbas pabaigus (išskyrus kai kuriuos atvejus, kaip medicina, kur praktiniai įgūdžiai iš esmės standartizuoti) yra toks įvairus, kad aukštoji maokykla turi tiesiog nubrėžti pagrindines gaires ir suformuoti profesinę pasaulėžiūrą, o ne išmokyti (kaip pavyzdys) vesti buhalterinę apskaitą konkrečiu atveju konkečia prohgrama.
        O dėl aukštųjų neuniversitetinių (a la kolegijų) tai situacija būtent ir būtų daugiau praktinio konkretaus mokymo. Ką ir darė technikumai savo laiku 😉
        Prisimindamas -- baigęs VISI raudonu diplomu, savo darbovietėje supratau, kad visi tie šbiežia iškepti inžinieriukai panašūs į žalią tešlą -- kur tėkši -- ten prilips. Ir inžinieriai iš jų susiformuoja (arba ne) būtent gamyboje.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Tikrai taip 🙂 Nelabai ką turiu nei pridėti, nei atimti. Deja, problema tame ir yra, kad savarankiškai galvoti aukštosios mokyklos pas mus nemoko. Nemoko ir pritaikyti savo žinių.
          O ir žinias kemša neretai pasenusias. Kai kada -- tiesiog siaubingai. Nors turėtų būti atvirkščiai -- būtent ten turėtų būti nagrinėjamos moderniausios teorijos, būtent aukštosios mokyklos turėtų būti ant progreso bangos.
          Kažkada man vieną pirmų minčių apie visišką mūsų aukštojo mokslo žlugimą įvarė pokalbis su jauna lituaniste, kuri nuoširdžiai mokėsi VU, bet pasirodo, buvo nei negirdėjusi apie de Sosiūrą, Čomskį ir modernias lingvistines teorijas. Pasirodo, netgi tokiose lėtai besivystančiose srityse, kaip lingvistika, lietuviškas aukštasis mokslas atsiliko tiek, kad ėmė prarasti paskutinius aktualumo likučius. Kaip jums? Šimtmečio atsilikimas -- neblogai atrodo, ar ne?
          Arba dabartinis VGTU, kur vienas pažįstamas studentas, šiemet baigęs transporto inžineriją, skundėsi, kad moderniausia technika, su kuria juos pažindino -- tai 1960 metų sovietiniai varikliai. Pusė šimtmečio technologinėje srityje -- neblogai, ar ne?
          O tarp kitko, apie užvertimą jūra informacijos -- vidurinėse mokyklose gal netgi dar baisiau 🙂

          Reply
          1. pavejui

            Takyčiau, A.Šliogeris į temą:
            Kaip universiteto profesorius gaunu studentus, kurie dar kvepia vidurine mokykla. Pas mus patenka geriausieji, bet per 20 darbo metų neatsimenu nė vienos pavardės: ateina pilka, amorfiška masė – blyškūs nepriklausomybės žiedeliai.
            Mokytojai šiandien verčiami daryti iš vaikų informacinius balionus, o paaiškėja, kad šie neturi elementariausių žinių. Antrakursio paklausiau, kada gyveno Jėzus Kristus. Sako: „XIX amžiuje…“
            Nereikia pasiduoti mitams, esą žinių visuomenė yra kažkokia ypatinga -- visos visuomenės yra žinių visuomenės. O vidurinis ugdymas turėtų parengti šiokios tokios kultūros žmogų, pajėgų bent kiek atsiplėšti nuo savo egoistinio akiračio.
            Dabar mokytojas verčiamas dirbti kaip kompiuteris – užbraukiama svarbiausia jo misija – auklėti. Auklėti, vadinasi, ugdyti pilietį, aukštąją sąmonę, suvokimą, kad nesi koks kuilys, kuriam tereikia paėsti. Žinoma, mokytojas gali auklėti -- tiek, kiek pats yra aukšto rango žmogus. Bet kaip toks būsi, jei kasdien esi panardintas į elementariausius buitinius rūpesčius ir negali pakelti akių kiek aukštėliau? Tai beviltiška! Žmogus, kuris auklėja vaikus, privalo turėti galimybę kartais pakelti galvą nuo žemės ar nuo sąsiuvinių. O tam reikia padoriai uždirbti ir nearti tokiu krūviu kaip dauguma mokytojų.
            Palyginus mokytojo darbo krūvį ir gaunamą atlyginimą drąsiai galima sakyti, kad už 80 proc. darbo jam neatlyginama. Niekaip. Nei pinigais, nei pagarba. Jis įmintas į purvą.
            http://www.dialogas.com/index.php?lng=lt&content=pages&page_id=23&news_id=2353

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Tarp kitko, labai teisus pastebėjimas. Galim ir kitką dar pastebėti: JAV, kur moksleivių žinių lygis neretai laikomas tragišku, mokslas išties karaliauja. Aukštųjų mokyklų lygis tenai tikrai išskirtinis.
              Kame reikalas? Ogi tiesiog jų mokyklose ne verčia atmintinai kalti melejoną tekstų ir skaičių, o moko PAŽINTI pasaulį ir PANAUDOTI tegul ir saikingas, bet MOKSLO žinias. Rezultatas akivaizdus: mokiniai žino, kaip panaudoti išsilavinimą ir žino, ką tas išsilavinimas jiems duoda. Todėl vėliau, aukštosiose mokyklose, jie jau realiai mokosi, o ne kala viską atmintinai.
              Klausimas tik toks: ar realu, kad mūsų švietimo ministerija susipras, kad vidurinės kursą reikia vos ne dvigubai sumažinti, norint realiai pagerinti išsilavinimo lygį? 🙂

              Reply
  6. literatka

    Aš užbaigiau Vilniaus kolegiją. Mano manymu, buvau gerai pasikausčiusi kaip teoriškai, taip ir praktiškai. Labai norėjau dirbti kokį darbą, kuris būtų susijęs su marketingu. Bet gavau „po polnyje pomidory“. Ką tu užbaigėi? Vilniaus kolegiją? Kas čia per profkė? Na, visvien kiekvienas turi savo nuomone ir nieko cia neirodysi, bet zinau, kad Vilniaus kolegija -- geras startas. Ten labai gerai pateikia informaciją. Niekuomet nesijutau palikta žinių jūroj. Mus rimtai ir reikliai ruošė, ko apie jokė univerą negirdėjau. O dėl „normalaus“ aukštojo mokslo, va pvz. mano direktoriui univeras ne univeras, jei tik jis ne VGTU. Kaip kam, vienu žodžiu.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Apie Vilniaus kolegiją negaliu ypatingai daug gero pasakyti, bet negalėčiau jos vertinti ir kaip mokymo įstaigos, nusileidžiančios įprastoms aukštosioms. Kiek teko susidurti, realiomis žiniomis ją baigę žmonės išties dažnai lenkia VU vidurkį 🙂
      O apie VGTU vyresni žmonės turi labai gerą nuomonę, nes atsimena senus laikus, kai tai buvo VISI. Dabar ten situacija gerokai kitokia.

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Riomerį tikrai pamiršau 🙂
      Bet ir nedrįstu jo vertinti taip drąsiai, kaip kitų aukštųjų. Nieko ypatingai gero apie Riomerio universitetą negirdėjau. Kaip ir nieko išskirtinai blogo. Ko gero, neturėtų kažkuo išskirtinai skirtis nuo kitų aukštųjų.

      Reply
  7. h0pi

    galeciau duoti pavyzdi, kad i valstybes tarnyba be aukstojo universitetinio diplomo neidarbins.
    istatymas isejo 2002 m 🙂
    cia siaip praktinis pavyzdys, bet is esmes pritariu del univeru sudinos mokymo sistemos, gal greicau del visos svietimo sistemos.

    Reply
      1. h0pi

        :)))
        nu jei nebutu meslo gamykla, tai matyt remtu ir tokia. cia jau sistemnoje zabalivanije.
        cia buvo daugiau sugalvotas saugiklis nuo idarbinimo savo giminaiciu ir draugu. dabar reik jau pasistengt giminaiciui gaut diploma 😀
        bet kitavertus geri specialistai tokiu pat budu irgi atsisijoja. kas zino kas blogiau…

        Reply
    1. rokiskis Post author

      Niekad neteko susidurti su jų mokymo pasekmėmis. Bet jei ten mokymas atitinka įspūdį, kurį sudaro jų puslapis -- aš ten neičiau.
      Kita vertus, priminėt man aukštąsias, kurias buvau visai užmiršęs -- kunigų seminarijas. Nors, kiek suprantu, valstybė seminarijoms lyg ir nesuteikia formalaus aukštųjų mokyklų statuso, mokymas ten tikrai labai geras, nors ir labai specifinis.

      Reply
  8. gegute

    „Apie VU -- patylėsiu. Nors ne -- pasakysiu. Mėšlo karalystė. Ją pabaigę studentai yra darbui mažiau tinkami, nei abiturientai.“
    dėl šito nesutinku. kodėl mažiau darbui tinkami?
    savo VU diplomą vertinu kaip vidurinio išsilavinimo praplėtimą. su mano darbu jis neturi nieko bendro. bet kažką visgi sužinojau, šiek tiek išmokau. tik gal neverta buvo už tai mokėti pinigus ir keturis metus trinti suolą. tiesa, ir motyvacijos ne per daugiausiai buvo…

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Kiek teko susidurti, VU baigusiųjų motyvacijos lygis daug prastesnis, profesinių žinių lygis -- tas pats, kaip ir daugelio nebaigusiųjų. Pastebėkime, kad ir pati savo VU diplomą vertini, kaip neturintį nieko bendra su darbu.

      Reply
  9. kashkas2

    „Darbdaviai jau žino apie mūsų „aukštojo“ „mokslo“ (taip, abu žodžiai paskirai, kabutėse) lygį, todėl patikėkit, nieks nesigilins į jūsų diplomus, jei tik parodysite, kad nesate asilas.“
    Pedagogai, teisininkai, architektai, statybininkai (vadovaujantys, ne murininkai), inzinieriai -- kuriuos paims i darba po vidurines, „nes protingas ir daug knygu skaite“?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Pedagogams egzistuoja valstybės apibrėžti reikalavimai. Teisininkams -- irgi. Architektams -- tam tikra prasme irgi 🙂
      Dėl kitų -- Lietuvoje jau pakankamai daugelis darbdavių turi patirties, kad universiteto diplomas -- tėra tik popierius. Viską lemia kiti kriterijai. Beje, įsidarbinti po universiteto į pirmą darbą ne ką lengviau, nei po vidurinės 🙂

      Reply
      1. kashkas2

        jei neklystu, daugumoje skelbimu del darbo vienas is pagrindiniu kriteriju -- „aukstasis issilavinimas“. Turint galvoj kad isidarbinti pirma karta ir siaip sunku, automatu nepraeinant pagal sita reikalavima (nepriklausomai nuo konkurentu diplomo kokybes) butu dar sunkiau, ane ?

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Tas kriterijus visąlaik būna nustatomas tik tam, kad būtų 🙂 Manęs niekur nėra jo klausę. Ir aš pats jo niekad neklausdavau, kaip kriterijaus. Tai tebūdavo svarbu, kaip socialinis faktorius 🙂
          Dar daugiau, pastebėk: paprastai tai būna kriterijus „aukštasis išsilavinimas“, o ne kriterijus „aukštasis cheminis išsilavinimas“ ar pan., t.y., niekas nei nesitiki, kad žmogus iš aukštosios mokyklos bus gavęs darbui reikalingas žinias.
          Mokėk rašyti lietuviškai be klaidų, mokėk anglų kalbą, į pokalbį ateik apsrirengęs padoriu kostiumu, o ne treningais, kalbėk gražiai, rimtai ir motyvuotai, pasigilink į darbdavio interesus, galų gale, sugebėk pats tiesiai pasakyti, kad „aš vertinu realias savo žinias, o ne šiuo metu veikiančią biurokratinę mokymo mašiną“ -- niekas nei nesigilins į tavo diplomus 🙂
          Kitaip tariant, tasai tikras aukštasis mokslas -- tai ne aukštųjų mokyklų savybė. Tai žmogaus savybė.

          Reply
  10. starlin_elvea

    Tam tikra prasme tikrai taiklu, tam tikra prasme -- ne. Nes klijuoti etiketę _visam_ universitetui yra pernelyg tiesmuka. Na, tarkim, ISMas yra aiškaus profilio, o kokiam VU, VDU tai juk visko pilna. Kai kas blogiau, kai kas geriau.

    Reply
  11. misswildanimal

    jooooo, čia tai tekstukas.
    Atsiliepimus galėčiau tik apie „keistenybę VGTU“ pasakyti (draugavau keturis metus) ir tai tik apie vieną fakutetą, o ne apie visus. Kalbų ir pavyzdžių tiek apie KTU, tiek VU, tiek MRU, tiek VPU turiu marias, bet nei sekundės nebuvau jų studentė, todėl tarti kaip ten pas juos gerai ar blogai negaliu.
    Jei galimybės leidžia mielai pritarčiau ir patarčiau abiturientui rinktis studijas užsienyje. Deja, koks procentas tai sau gali leisti???
    O dėl pasirinkimo tapti savamoksliu….nežinau nežinau. Ne visi juk verslininkais ar vadovais gimsta. Tolerantiškumo, komunikabilumo, pilietiškumo ar tiesiog paprasto žmogiškumo mokydamasis tik „sau“ tikrai neįgysi.
    Svarbiausia žinoti ko nori, stoti ten kur nori ir iš mokymo įstaigos pasiimti visą, ką ji tau gali gero suteikti. Pamiršti studijuoti vien dėl popieriaus ir su mintim „kaip čia viskas blogai“ . Klausyti ne vien nusivylimų ir pasipiktinimų apie studijų kokybę, bet ir teigiamų atsiliepimų bei gyvenimo patirčių.
    Esant dideliam norui visada galima suderinti studijas su darbu, ir tie keturi metai nebus vėjais iššvaistyti „trinant suolą“.
    „Nepabuvęs kareivėliu, nebus geras artojėlis…“ ar kaip ten lietuvių liaudies dainoje dainuojama? Tad perfrazavus galima būtų sakyti „nepabuvęs studentėliu nebus geras artojėlis“. Taip, artojėlis, tas kuris aria tą dirvą, kurią pažįsta, kurią pats pasirinko, kuriam svarbu ne tik kaip jo laukas suartas, bet kaip kaimynui darbai sekasi, kuris arklį kinko ne tik saulei šviečiant, bet ir lietui lyjant.
    Pabaigai. Sistema bloga, bet kiek prisidedame patys prie jos tobulinimo? Kartais neužtenka tik burnoti, kartais reikia veikti.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Rimtas tavo komentaras gavosi. Tikrai rimtas.
      Taip, yra tas dalykas, kad studentavimas veikia, kaip tam tikras socialinis fenomenas, išmokantis žmogų bendrauti, būti ne vaiku, o savarankišku žmogumi.
      Ir išties, kaip žmogus, atkentėjęs kareivišką pragarą, nori tiesiog užsiimti savo daržu, taip ir studentas, atkentėjęs krūvą mūsų aukštosioms mokykloms būdingų patyčų, beviltiškumo, permaišyto su lyg ir naudingomis, bet sunkiai įsisavinamomis žiniomis, neretai nori tiesiog dirbti. Tapti realiu darbuotoju.
      Deja, tiesiog pastebiu, kad daugelis, praėję lietuvišką aukštąjį „mokslą“, tampa tiesiog nusivylusiais skudurais. Tokiais, kuriems niekas neįdomu, kurie netiki savo galimybėmis. Žmonėmis, kurie subrendo sistemoje, kurioje klesti korupcija, o realios žinios, sugebėjimai, patirtis -- visiškai nevertinami.
      Sakyčiau, visas mano etiketinis vertinimas buvo labai subjektyvus, išties labiau pagrįstas tokiu susidūrimu su žmonėmis, neseniai baigusiais ar tiesiog bebaigiančiais aukštąjį „mokslą“. Tragiška, tiesiog tragiška situacija, visiškas atotrūkis nuo realybės ir net esant tokiam atotrūkiui žmonės visgi pažvelgia į savo gautas žinias ir pripažįsta, jog negali pasakyti, ką iš to savo „mokslo“ gavo. Pagal tai ir vertinu.
      Klausimas, kuris man kyla -- ar tikrai aukštosios mokyklos turi tapti socialinio ugdymo (studentavimo) institutu? Ir net tokiu atveju, ar jos išties gali atlikti tokią funkciją, jei neįstengia atlikti net savo tiesioginės -- mokymo funkcijos?

      Reply
  12. mastermind_haz

    Neprotinga skelbti nepatogias tiesas jų nenagrinėjant smulkiai.
    Nors, drįstu pastebėti, kad tam tikrais aspektais yra teisybė. Popierius, žinoma, nepakenkia – visgi rodo, kad esi konformistiškas ir vykdai socialinę programėlę, reiškia, esi socialiai patikimesnis (atseit, dirbsi, pirksi, mirsi, nes taip daro visi). Tai, kad Lietuvos aukštasis (na, tiesiog kilimandžaro aukščio) mokslas yra visiškas ir absoliutus smegenų bei subinės trynimas laikas nuo laiko palaižant šikną, kad per sesiją praslyst lengviau būtų, tik dar labiau paryškina diplomo nešiotojo konformistiškumo aureolę.
    O šiaip, mano nuomone, aukštojo mokslo institucijų Lietuvoje yra GEROKAI per daug. Jas reikia reorganizuoti – naikinant ir konsoliduojant.
    Toliau – aukštojo mokslo institucijų paskirtis, priešingai negu profesinių-techninių mokyklų, yra ruošti ne darbuotojus (specialistus), o mokslininkus. Tačiau vien tik stojančiųjų į aukštąjį mokslą kiekis rodo, kad Lietuvos aukštojo mokslo paskirtis – velniažin kokia, bet tikrai ne mokslininkų paruošimas. Tai yra ABSURDIŠKA – vos ne valstybė iš mokslininkų! Su aukštojo mokslo diplomu klozetus valo – nenormalu, gerbiamieji. Stojančiųjų kiekis – irgi didžiulė bėda kitiems studentams, kurie galbūt ne iš konformizmo siekia aukštojo mokslo, o dėl to, kad naiviai tikisi gilintis į kokios nors srities subtilybes ir paslaptis. Kaip su 40 žmonių grupe užmegsti mokytojo–mokinio santykius? Studentai turi kavą profesoriams nešiot, kol anie į mokslo subtilybes gilinasi, tarp jų turi būti BENDRAVIMAS ir bendras augimas, o ne atskaičiau-pamiršau-atskaičiau-pamiršau-sesija-vėl iš naujo konvejerinis trypčiojimas vietoje.
    bet anyway. Vistiek kurį laiką nieks nesikeis. Šiltos vietos svarbiau už mūsų ateitį 😉

    Reply
  13. anniemariex

    jau net nesugebejau pabaigti skaityti visu komentaru. nuosirdziai zliumbti noriu. baigiau univera ir siuksle jauciuosi, jau tiketi tuo pradedu

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Labai neteisingas požiūris. Bene tokį universitetuose ir kala, sakyčiau?
      Pažvelk į save, kaip į asmenį, vertą daugiau, nei verti popieriai. Tai, kad tu sugebėjai baigti universitetą -- išties biurokratikšą ir baisią dvasinio kankinimo įstaigą -- tai rodo tavo valią, tavo sugebėjimus, tavo galimybes. Bet ne universitetas paverčia žmogų žmogumi, o pats žmogus.
      Baigei universitetą -- ir tai tiesiog praeitas etapas. Dabar laikas sau pasakyti „galiu daugiau, nei bet kas galvoja -- galiu būti SAVIMI“. Žinok, tai verta daug daugiau, nei bet koks mokslas.

      Reply
      1. anniemariex

        mokiausi neziuredama nei i „lygius“ ir „nelygius“, siekdama aukstojo mokslo diplomo. visada zinojau, kad viskas priklauso nuo manes. bet tik dabar, baigus jauciuosi beviltiskai. bet tikiuosi, kad tai laikinas uztemimas:)

        Reply
  14. capitalist_d

    ISM ruošia realius specialistus? 😀 Pirmąkart girdžiu.
    Programuotojų skill išvis nepriklauso nuo mokymosi įstaigos, geriausi pradėda programuoti jau mokykloje. Tą patį galimą pasakyti dar apie kai kurias specialybes (susįję su menu, dizainu, muzika), visiems kitiems reikia studijuoti.
    Taip, daugelį dalykų dėsto prastai, bet ir daugelis studentų nesimoka. Todėl bendras lygis žemas, nors studijų programos sudarytos pakankamai gerai. Ir vis tiek univere susiburia adekvačiausi žmonės, bent jau tarp mano pažįstamų. Tarp tų, kurie metė, kažkaip niekas iki šiol ypatingų aukštumų nepasiekė, o į gilumas nuriedėja reguliariai.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Vadybos pagrindus ISM tikrai įkala į galvas, o tuos kurie bando š… malti -- meta lauk. Ir tai tikrai aukštoji, kuri sugeba duoti gerą žinių bagažą 🙂 Tačiau, kaip kažkas teisingai pastebėjo -- tai gan specializuota aukštoji.
      O vat dėl meno -- geru savamoksliu ten tapti yra nepaprastai sunku. Tamsta tiesiog visai nesusidūrėte su ta sritim, todėl taip ir galvojate (patikėkit, lengviau savarankiškai išmokti biochemijos, nei savarankiškai išmokti griežti smuiku). Beje, ta proga turiu pastebėti, kad meninės aukštosios visgi moko neblogai, ypač konservoj (irgi praleidau, viską absoliutindamas), tiek, kad tai irgi specializuotos aukštosios.
      O dėl „nuriedėjimo į gilumą“ ir ypatingų aukštumų nepasiekimo -- tai dalykai, kurie kyla ne dėl aukštojo mokslo trūkumo, o tik dėl to, kad žmonės, bandantys kažko siekti, nori mokytis 🙂 T.y., aukštosios -- tai ne pasiekimų priežastis, o tik spąstai (vienais atvejais geri, kitais -- blogi) tiems, kas turi proto, noro kažko siekti, etc..
      Pabandykit tiesiog suprasti, kad tų žmonių, įstojusių į aukštąsias, „adekvatumas“ -- tai ir yra priežastis, kodėl jie ten išvis susigalvojo stoti. Bet mūsų aukštosios daugeliu atvejų tą „adekvatumą“ ne ugdo, o žlugdo.

      Reply
      1. capitalist_d

        Į ISM stojamasis balas buvo ne itin aukštas, bent jau kada aš stojau. Ten stodavo tie, kas norėjo studijuoti vadybą VU ar VGTU, tačiau nesugebėjo įstoti, o tėvai turėjo pakankamai pinigų šituos tinginius finansuoti 🙂 Galbūt vadybos pagrindus ten įkala gerai, bet vidurinis VU\VGTU vadybos absolventas gabesnis.
        Dėl meno biškį neteisingai mane supratote -- nesakiau, kad ten galima viską išmokti savarankiškai. Tačiau čia aukštasis mokslas, skirtingai nuo nemeninių krypčių -- tik seniai nustatytos programos tęsinys. Kitur specialybė studijuojama praktiškai nuo nulio. Ir čia, beje, kyla daugiausiai problemų.
        Menininkas, jeigu piešia, į pučiamųjų fakultetą nestos. O „paprastieji“ studentai masėje nelabai ir žino, ką nori studijuoti, dažnai neteisingai įsivaizduoja tą specialybę, į kurią stoja. Ir vis tiek univeras suteikia jiems galimybę kažką išmokti ir daugmaž sėkmingai dirbti, gavus diplomą. Net ir ne geriausią sau specialybę pasirinkęs žmogus įsigys pakankamai žinių. Jeigu jis nesugeba net to padaryti (neįstoja ar meta), tada 95% išvis jam šakės.
        Sutinku, kad galu gale viską nulemia žmogaus savybės, bet tų, kurie gali be univero gerai pasikelti, tikrai mažai. Turiu gyvus pavyzdžius, kai tas bandymas „savarankiškai mokytis“, surasti „tikrai savo sritį“ atvedė prie menkaverčio darbo ir minčių, kad gal mesti univerą buvo ne geriausia idėja :))

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Gal pačioj pradžioj su ISM ir buvo kažkas ne taip, bet šiaip jie remiasi ne kažkokia idėja, esą geri mokyklos baigimo pažymiai ar pan. kažką lemia, o kad viską lemia žmogaus noras mokytis. Ten tikrai geras mokslas, yra tekę bendrauti su žmonėmis, kurie tą pačią vadybą mokėsi ir VU, ir paskui, pabaigę -- ISM, jau nekalbant apie tai, kad palyginti ten ir ten baigusių realias žinias 🙂 Pastebėčiau, kad šis reiškinys net nėra pilnai nulemtas dėstytojų, o daugiau pačios sistemos, pagal kurią ruošiamas mokymo kursas, etc..
          Tarp kitko, apie atranką (visokius stojimo balus ar net egzaminus) -- valstybinėse mokymo įstaigose dažniau laimi ne tiek gabesni, kiek geriau iškalantys. Tarp kitko, gan panašus reiškinys yra su Vilniaus Kolegijos ruošiamais programuotojais, kurie neįstengia įstoti į VU -- pastarąjame paruoštų IT specialistų vidutinis žinių lygis juntamai atsilieka nuo tos buvusios profkės 🙂

          Reply
  15. zvyras

    Kiek pats išmoksi, tiek ir turėsi -- tokiuose kaip VU, MRU, KTU ar VGTU, manau, yr visos sąlygos įgyt tas reikiamas žinias, tik tu norėk to, žmogau, dėstytojas neduos visko. Galiu pasakyt, kad mano univere pilna tiek prastų, tiek gerų dėstytojų, visos sąlygos eit į biblioteką teorijų mokytis ar mėgint praktikuotis ten, kur jau matai save dirbantį ateityje, tikrai yra.
    Negaliu sakyt, kad tamsta visišką briedą parašėt, tikrai yr labai labai daug minusų, bet, kaip čia sakė bent vienas iš komentuotojų, studentų dauguma neturi motyvacijos gilintis į būsimą specialybę -- kai visur, kur įmanoma, nusirašinėjama, ruošiamasi minimaliai iš kuo trumpesnių konspektėlių, tai turbūt ir Harvarde tokie „mokymosi metodai“ neatneštų daug žinių -- juk paprasčiausiai norima išlaikyt, neturėt skolų, o ne kuo daugiau visko išmanyt.
    Vėlgi yra ir objektyvių priežasčių -- nemažai dėstytojų, kurie, taip sakant, bbd ant dėstymo, nes jiem reik skubėt į antrą, geriau mokamą darbą, studentų irgi nemažai dirba iš reikalo -- tada tikrai nėr kada studijuot. Žodž, prisideda ir babkių rūpesčiai prie bendros kokybės. Nors kai kurie univerai giriasi, kad sudaro tokius tvarkaraščius, kad studentai negalėtų dirbt…
    Na, o pvz., juk nemažai mūsų univerus baigusiųjų dirba puikius darbus tam pačiam užsieny (daktarai visokie ir kt., ne statybininkai), tai, matyt, kažko juos visgi išmokė.

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Papunkčiui pabandysiu tamstai paoponuoti:
      1. Sąlygos mokymuisi tikrai ne visos. Dar daugiau, jos tokios, kurios nelabai priimtinos. Tai ir dėstytojai, kurie deda ant studentų, ir mokymo tvarkaraščiai, „kad studentai negalėtų dirbt“, ir pats personalo požiūris į studentą, kaip į šiukšlę 🙂 Ar reikia duoti pavyzdžių, ar taip patikėsit? 🙂 Baisiausia, kad neįvykdoma esminė mokymo sąlyga -- žinių siekimas turi būti skatinamas, o ne žlugdomas. Ar girdėjote, kaip šaukštas deguto medaus statinę sugadina?
      2. „Visos sąlygos eit į biblioteką teorijų mokytis ar mėgint praktikuotis ten, kur jau matai save dirbantį ateityje“ -- ar ne apie savarankišką mokymąsi tamsta šnekate? 🙂
      3. Studentų motyvacijos trūkumas, apie kurį kalbate -- tai daugiau bandymas suversti kaltę ant studentų. Paprasti keli klausimai: kodėl tokių studentų nieks neišmeta? kodėl studentai pirmiausiai stoja, norėdami mokytis, o paskui nustoja mokytis? kodėl netgi gerai besimokę studentai dažnai nebūna tinkami praktiniam darbui? Galų gale, kodėl tokių problemų nebūna Harvarde?
      4. O tie mūsų univerus baigusieji, dirbantys sėkmingai užsienyje -- ar nebuvo taip, kad tai senoji karta? O gal žmonės, kurie mokėsi, nepaisydami mokymo sistemos?

      Reply
      1. zvyras

        Patikėt man nereikia, aš pati studijuoju. O tai palauk, kodėl univere negali būti savarankiško mokymosi? Dėstytojas ir neturi sudiktuoti visko, pats skaityk -- aš asmeniškai labiausiai mėgstu ne paskaitose ar seminaruose mokytis (tenka lankyti, žinoma, ir kartais duoda naudos), o pati savarankiškai, tačiau nieko doro nebūtų, jeigu daryčiau tai tik savarankiškai namie.
        Toliau -- kodėl įstoję nustoja mokytis. Ojojoj kaip ne taip seniai baigusi mokyklą galiu pasakyt, kad abiturientai stoja ne iš didelio susidomėjimo ar noro mokytis -- dauguma nei mokykloj nori mokytis (kas irgi yra gera tema -- mokyklos irgi gali būt didelis šūdas, o gali ir nebūti -- aš savo viduriniu visai patenkinta, bet vėlgi mokiaus savarankiškai:), nei univere. Bet į univerą reikia. Reikia, ir viskas. Na, o jeigu nenori kurt verslo, o nori būt architektu ar teisininku, manau, nori nenori diplomą teks susižvejot. To ten ir stojama. Gerai, jei norima ir diplomo, ir žinių, o jei tik diplomo? Nes be diplomo esi „durnius“, nieko nesuebi, neduokdie profkę baigei.
        Šiaip teisingas pastebėjimas -- mokytis per daug nepaisant mokymo sistemos. Aš sakau, kad reik visur išlaikyt vidurį -- norintis ir mūsų univeruose ras sau naudos, ir sugebės pats savo darbu įgyt žinių bei įgūdžių. Nereik taip absoliutinti -- viskas blogai. Na, nėr taip blogai, ir tikrai labai daug priklauso nuo studento -- tai nėra kaltės vertimas jiems. Dar kažką parašyčiau, ale einu fulės žėt 🙂

        Reply
  16. vybrinka

    [burzgeriz] Tamysta nėra teisus, nes:
    1) Jei turi noro ir valios mokytis pats (kaip siųlai), universitete išmoksi daugiau ir _plačiau_, nei sėdėdamas tik namie/bibliotekoje. Kadangi universitetas greta bibliotekos/interneto resursų dar prideda dėstytojo jau surastus resursus ir analitinį protą.
    2) Aukštasis išsilavinimas plačiąja prasme vis tik šiek tiek keičia žmones. Pvz.: skustagalvis iš Panevėžio maždaug trečio kurso vidury nustoja rengtis treningais 😉 Kai kurie ima mažiau keiktis 😉
    Šiek tiek daugiau pasisakysiu dėl pirmo punkto. Aš pats VGTU „atidaviau“ 6 gyvenimo metus iš eilės, o po to, metelius pailsėjęs, dar 2 metus KTU. Jei reziumuosime tuos 8 metus, tai esencija tilptų į:
    a) „Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“;
    b) Tarp dėstytojų yra ir unikalių asmenybių, kurios paliko stiprų (gerą) įspūdį. Tiesa, vidutinių ir prastesnių sugebėjimų studentai dažniausiai tokių nekęsdavo;
    c) Jei žinai, ko nori, ir tikrai domiesi, diduma dėstytojų mielai ir džiugiai su tavimi pasidalins žiniomis, daug platesnėmis, nei programoje privalu išmokti. Jiems turbūt irgi nelengva kalbėti prieš bereikšmių žvilgsnių minią, todėl asmeniški interesantai -- tikras „sielos džiaugsmas“. 🙂
    Toliau truputis atsiminimų nuotrupų.
    Pirmi dveji kursai VGTU buvo tais laikais beveik vienodi visoms specialybėms ir daug kas pyko dėl beprasmių mokslų kimšimo. Bet tai -- irgi iš dalies. Pvz., sunku buvo nesižavėti termodinamikos dėstytoju, kuris būsimiems (na kur gi ne!) ekonomistams ir vadybininkams visą paskaitą pravesdavo nedirsteldamas į jokias knygas ar užrašus ir primargindavo pilną lentą formulių beigi jų išvedimų. Beje, daug kam tai buvo vienas nekenčiamiausių semestro dalykų 😉
    Magistrantūroje (VGTU) buvo nepaprastai šaunu stebėti, kaip teatrališkai vedamos reliacinių aibių teorijos paskaitos. Aš sėdėjau išsišiepęs, spindinčiomis akimis, dar vienas-kitas kolega tiesiog ramiai žymėjosi į užrašus, o likę beveik 20 -- grieždami dantimis stengėsi viską sukonspektuoti.
    O KTU informatikos fakultete sutikau turbūt daugiausia dėstytojų -- savo reikalo maniakų. Vien ko vertas matematikas, plačiais žingsniais vaikščiojantis per įsivaizduojamus grafus!
    Taigi, vietoje tavo patarimo, aš sakyčiau: mokykitės, bet tik jei esate žingeidūs 😉 Žinoma, verta prieš stojant gerai išsitirti situaciją -- kas, ko, kur ir kaip moko, ir kas arčiausiai to, ko nori. Ir dar svarbu nepasiduoti aplinkinių spaudimui dėl specialybės „perspektyvumo“. Ir dar: nenusirašinėkite, „nekalkite“ ir nebijokite dėstytojų (jie ne krokodilai ir turi žinių)!

    Reply
    1. vybrinka

      [burzgeriz] Tiesa, tai, ką dirbu, beveik nesusiję su mano VGTU studijom (išskyrus gal reliacinių aibių teoriją). O į KTU magistrantūrą ėjau dėl popierėlio ir netgi teko mokėti už mokslą (nes antro aukštojo valstybė nefinansuoja). Bet nei vienų studijų nesigailiu, nes kiekvienas etapas turėjo savo teigiamų patirčių, kurios plėtė akiratį ir provokavo mąstyti bei žvelgti iš įvairių kampų.

      Reply
    2. rokiskis Post author

      Jo, čia tai, ko gero, rimčiausias ir išsamiausias komentaras šia tema 🙂 Ir tikrai sunku prieštarauti 🙂
      Išties, netgi esant visiškai klaikiai aukštojo mokslo sistemai, esant neadekvačiai atrankai, etc., visvien tas mokslas gali duoti labai daug, jei jau bandai mokytis rimtai.
      Kita vertus, tai jau reiškinys, kai studentas verčia aukštąją mokyklą atitikti savo paties iškeltus reikalavimus 🙂

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *