Politiniai analiniai LTSR renginiai

Ponas Maumaz užrodė filmuką tokį – apie sovietines dainų šventes. Šiaip tai belenkoks briedas aišku filmuke, bet užstrigo diktoriaus skaitomas tekstas, trumputis, tačiau puikiai ir labai paprastai demonstruojantis teksto dviprasmiškumus bei reinterpretacijos galimybes, kurias teikia semiotika. Juk vos keli sakiniai – o tokios galimybės išverst viską taip, kad maža nepasirodytų. Ir, kas svarbiausia, aiškiai išverst, prasmingai.

Taigi, originalus tekstas ir semiotinė reinterpretacija

Teksto originalas:

Joninių naktys. Šimtmečiais lietuvis jose ieškojo paparčio žiedo, laimės žiedo. O surado jį spalio revoliucijos pergalėje, tarybinių tautų brolybėje.

Taigi, Joninių naktys – tėra kontekstas, nusakantis bendrą semantiką – paparčio žiedus ir panašiai. Kas tie paparčio žiedai ir jų paieškos? Akivaizdu – tai seksualinių santykių metafora, šitai žino kiekvienas, kas bent minimaliai domėjosi. Mergelės ir berneliai, ieškot paparčio žiedų į krūmus – reiškia, pasitvatint, dar ten visokius rūtų vainikėlius upėn paleist, kaip nekaltos nekaltybės praradimo simbolį ir taip toliau. Štai jums ir prašom – pirmas reinterpretuotas variantas, rodantis aiškų bendrąjį teksto prasmingumą:

Joninių naktys. Šimtmečiais lietuvis jose ieškojo kur pasidulkinti, į kokį žiedelį įkišt. O surado jį spalio revoliucijos pergalėje, tarybinių tautų brolybėje.

Spalio revoliucijos pergalė – irgi įdomus, nors ir kiek blankesnis daiktas: marginalų, liumpenproletariato, trumpai tariant – vagių, banditų ir kekšių pergalė. Visą revoliuciją, jei jau nagrinėtume seksualiniame kontekste, galėtume prilyginti orgijai. Bet čia įdomus momentas – visgi kekšes reikia atmesti, nes kalba apie brolybę juk, tiesa? Štai ir toliau interpretuojam:

Joninių naktys. Šimtmečiais lietuvis jose ieškojo kur pasidulkinti, į kokį žiedelį įkišt. O surado jį banditų ir vagių orgijoje, tarybinių tautų brolybėje.

Brolybė kažkaip nekaip čia skamba – jau anksčiau pastebėjom, kad tai įdomus momentas, susijęs su vyriškumu, bet niekaip ne moteriškumo požymis. Toji brolybė – čia akivaizdžiai ne jokia ne brolybė, o tiktai akivaizdi homoseksualybė, o turint omeny prievartinį revoliucijos pobūdį – tai ir išvis nekokia, o prievartinė – kaip sakant, ne kokie nors linksmi gėjai, o tiesiog pyderai – prievartautojai. Tad su visu tuo banditiniu kontekstu reiktų išvis smarkiai viską pakoreguot, jau net ir keičiant sakinių struktūrą. Tautų paminėjimas čia išvis beveik beprasmis lieka, nebent tam skirtas, kad parodyti visokį mišrumą, įvairumą, neapsiribojimą vien paprastu žaginimu, o išplėstą iki visokių numanomų keistenybių:

Joninių naktys. Šimtmečiais lietuvis jose ieškojo kur pasidulkinti, į kokį žiedelį įkišt. O surado jį patį – banditų ir vagių orgija, mišri pyderų ir įvairiausių iškrypėlių gauja.

Taigi, galim numanyti, kuo tos lietuviškos paieškos pagal šitą sovietinį naratyvą baigėsi ir kas į kokį žiedelį kam kišo.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook2Share on Google+0Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

20 thoughts on “Politiniai analiniai LTSR renginiai

  1. skirtumas

    Na o dar jei atkreiptumėm dėmesį į „lietuvis“. Vienaskaita ir vyriška giminė. Žinoma, rusai (o gal tiksliau rusakalbė sovietinė leksika) naudoja (tiksliau naudojo*) vienaskaitą ir vyrišką giminę tam, kad apibrėžtų praktiškai bet kokiam kiekiui ir bet kokias gimines ir net daiktus…

    Tad kas gi gaunasi? Manding gaunasi taip:
    „Ateis tokia data. Tada belekoks kiekis beleko, bet patapusio tuo, ko nori ir tikisi sovietiniai funkcionieriai, anksčiau tvatijęsi tik tarpusavyje, atsiduos jų (funkcionierių) valiai ir jų belenkokioms seksualinėms iškrypusioms fantazijoms“

    *-- įdomu ar „našistai“ ir „putinistai“ tebenaudoja tokią leksiką? O šiaip valdžiažmogiai Rusijoje?

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Na, tamsta išvertėt į jau visai subendrintą formą. Konkretumas dingsta su tais belenkokiais kiekiais belenko. Bet taip -- bendra prasmė gaunasi tokia. Ir čia jau nelabai kas ir paprieštarautų matyt 🙂

      O ta leksika atidirbta ir pas juos, tad turėtų būti išlikusi, nors gal ne tokioje originalioje formoje, kokią naudojo visokie pionieriai ir komsomolai Stalino ir vėlesniais laikais. Šiaip tai bet kurios ideologinės kalbos yra žiauriai šablonizuotos.

      Reply
      1. skirtumas

        Nu taip dingo konkretumas. Nes tame kontekste „lietuvis“ gi gali būti belenkas. O kiekiai irgi belenkokie. Nu netgi negali sakyti kad tai žmonės ar žmogus, ba seksualinės fantazijos tai irgi ten nelabai aiškios. Be to ieško naktyje -- tamsu ir nieko nesimato, tai jau čia apskritai niekas nebeaišku -- kažkokia juoda skylė.

        Iš kitos pusės yra aiškumas tame, jog apibrėžtas tam tikras laikas, jog buvo vykdoma paieška ką padulkinti. O paskui pačiu įžūliausiu būdu (buvai užsiminęs apie tai ankstesniuose savo postuose) yra meluojama, jog būti padulkintais tie, kuriuos padulkino, patys ieškojo. Tiesa, faktas dar tas, kad padulkinta buvo daug („tautų brolybė“).

        O dar galėtumėm iš tiesų gan įdomiai interpretuoti koks yra visgi apibrėžtas laikas.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Taip, naktis yra įdomi, ir Joninės -- trumpiausia naktis, irgi įdomi. Prisimenant būdingą mūsų kraštui krikščioniškąjį diskursą, reiktų ieškoti asociacijų su Šėtonu -- tai Aušros karalaitė, krauju užliejanti Žemę ir atnešanti tamsą, Kalėdų priešingybė -- toji simbolika, tarp kitko, buvo dominuojanti ir SSRS bei respublikų herbuose.

          Bet visgi tai būtų ilgi, tolimi nuokrypiai į visai kitas istorijas, tad gal nesiplėskim, nes užsiknisim.

          Reply
          1. skirtumas

            Nu bet svarbiausia yra turbūt tai, jog įrodytas interpretacijų gausos faktas.

            Reply
    1. skirtumas

      Darbe pas mus… Po to kai pribraižai visokių schemų procesų ir paimi interviu iš kolegų, tai nemokamai duoda…

      Reply
    2. Rokiškis Post author

      Aš truputį tamstos nesupratau. Ar jūs turite kokių nors prieštaravimų, ar bandytumėte kažką paneigti? 🙂

      Reply
    1. Rokiškis Post author

      Suprantat, ponas Viliau, vadindamas analizę nesąmonėmis, turėtumėte sugebėti savo teiginį pagrįsti, o kadangi nesugebate, tai ką turime -- ogi jūsų vykdomą sąvokos „nesąmonė“ deklaravimą, nesusietą su aukščiau duotuoju tekstu.

      Kitaip tariant, turim nesąmonės deklaravimą, prasmingai susietą tik su tamsta. Tai reiškia, kad tamsta esate nesąmonė ne mažiau, nei šio teksto kontekste.

      Ir dabar pabandykite paneigti, kad aš čia netiesą parašiau.

      Reply
    2. skirtumas

      Bet filmukas labai juokingas 😉 Tiesa juokingas tiek kiek žodžių deriniai gali būti juokingi.

      Iš kitos pusės toks fonetinis sintezavimas gali būti įdomi semiotinė analizė… Arba dar geriau -- kodavimas (bene tokį naudojo II pasauliniame amerikonai su ta mirusia indėnų kalba ar ne?)

      Reply
      1. skirtumas

        Nors… gal ne „semiotinė“ o „etimologinė“… Gal antrasis žodis čia labiau atitinka tai ką turbūt norėjau pasakyti.

        Reply
    1. skirtumas

      Vo, o kas link lenino tai tame filmuke yra švieslentė ant tokio stulpo ir ten užrašyta „LENINAS“. Man tai pasirodė šiuo metu juokinga. Stulpas. Ant stulpo švieslentė. O ten dega „LENINAS“. Tai jei nežinot tų laikų konteksto tikrai labai juokinga: Stulpas. Ant stulpo švieslentė. O ten dega „LENINAS“.

      Reply
  2. JOP

    Na bet dainos tai tiesiog…fantastika ;D.

    Teskstas toks nuotaikingas , bet man ta lenta su Lenininu tai lyg kompiuteris HAL 9000 iš space odysey , na toks ,kuris stebi, pataria… 😀

    Reply
  3. Pingback: Buitiškai ir paprastai apie sovietmetį « Rokiškis

  4. Audris Leitutis

    visiškas briedas.. Nesuprasi ar tai pirmakursio zurnalisto ar nukvakusio pensininko sapaliones..

    Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *