Kas yra maginis mąstymas. Subalansuota IT žinovams.

Pas poną Užkalnį, kai tasai pasisakė apie GPS, visokių ten priėjo, kaip ir įprasta. Ir žinoma, ėmė, kaip įprasta, rašinėt pagal savo supratimą. Ten šiaip jau labai marga publika renkasi, tad komentarai dažnai džiugina ir linksmina. Ale šitas straipsnis buvo nuostabus – komentarus būtinai paskaitinėkite, pavyzdžiui, atrasit tokių marazmatikų, kurie iš 100 procentų atima 400 procentų ir gauna 25 procentus. Bet ir tai nėra toks stebuklas, kokį vėliau parašė kažkokia supermama šmaikštašiknė, pasivadinus Mamyčiuku. Aišku, neapsieita ir be diskursų apie psichiatrines ligonines ir panašiai, bet ne tai esmė.

Esmė yra maginis mąstymas, kurį šioji ponia pademonstravo taip, kad sunku būtų rasti geresnį pavyzdį. Štai tasai tekstas, įdomesnės vietos pabrauktos raudonai ir pažymėtos skaičiais analizei. Šiaip jau praktiškai visą tekstą čia galima raudonai braukyti, bet visgi pabandysiu konkrečius teiginius pabrėžt.

Tiesa, skaitydami, nesistenkit būti kritiškais duotąjam tekstui ar jo autorei. Pabandykit pagauti būtent tą mistinę, asociatyvinę, maginę logiką (aišku, jei čia išvis galim kalbėti apie logiką).

Nagrinėjamas maginio mąstymo pavyzdys

Kompiuteriai nuo pat savo gimimo turi kreivus laikrodžius, nes elektroninis laikrodis ne toks tikslus lyginant su mechaniniais1. Papasakosiu ir dar vieną dalyką (jei jau netikėsi, pasigooglink) – laikas slenka nevienodai2, tad tau, žmogui lėktuve ir palydovui orbitoje laikas skaičiuojasi atskirai. Kuo aukščiau – tuo laikas labiau „kreivinasi“3, tad banaliai kalbant tavo pėdos ir tavo smegenys sensta skirtingu greičiu. Šis skirtumas žinoma mikroskopinis, tačiau paėmus metus ar kitus – gaunasi jau sekundžių skirtumas4.

Yra dar toks dalykas kaip pasaulinis tinklas. Jei mokykloje bent kiek IT pamokų turėjai, žinosi, kad yra toks tinklo laiko protokolas (network time protocol)5, kuris laiką skaičiuoja nanosekundėm6, ir jam tie „laiko svyravimai“ jau nebėra tas pats. Kuo didesni laiko skirtumai tarp nutolusių kompiuterių, tuo ilgesni vėlavimai siunčiant duomenų paketus7, t. y. Youtube pradeda krautis lievai8.

Kiekvienas GPS palydovas savyje turi atominį laikrodį, kuriame dar papildomai yra ir softas koreguojantis „laiko driftą“, tad būtent GPS palydovuose esantys laikrodžiai yra patys tiksliausi pasaulyje9 ir būtent todėl su jais yra sinchronizuojami kompiuteriniai tinklai10, kad užklanio blogas padoriai atsiverstų.

Pirmieji palydovai į orbitą buvo keliami būtent reliatyvumo teorijai patikrinti11, tad aprūpinti laikrodžiais12. Ir tik vėliau, pastebėjus kad radijo bangos sklindančios iš orbitos paklūsta Doplerio efektui13 atsirado pašalinė palydovų funkcija – navigacija14.

Atvejo analizė, maginio suvokimo ryšys su realybe

Nesiūlau juoktis, nes išties čia nieko juokingo nėra (bendrai – reiškinys liūdnas, esu apie tuos durnius rašęs anksčiau). Greičiau – atvirkščiai, pilnavertė kunda-lakunda, kur žmogus, turintis tam tikras sąvokas (žodžių ir prasmių kompleksus), juos riša tarpusavyje pagal visiškai kitus, jam pačiam natūralius, tegul ir absurdiškai skambančius dėsnius. Aišku, galima tarti, kad kai kuriuose sakiniuose po kelis nusišnekėjimus ir pripainiota belenkas su belenkuo, bet pažiūrėkim, į tai, kaip tai veikia būtent rašiusiojo galvoje. Nuosekliai, pagal pažymėtus skaičiukais dalykus:

  1. Nusišnekėjimas apie ne tokius tikslius elektroninius laikrodžius – ne toks jau keistas, jei pasiaiškini, kiek plačiai jis paplitęs. Gal ir nustebsit, bet mažiausiai pusė žmonių galvoja, kad mechaniniai laikrodžiai yra tikslesni už kvarcinius. Žinote, kodėl? Todėl, kad mechaninis, o dar automatinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 1500-2000 litų, o geresni modeliai – dar daugiau. Kvarcinis šveicariškas laikrodis kainuoja maždaug nuo 200 litų, jei tai Swatch ar nuo kokių 400-500 litų, jei tai viena iš entry levelio firmų, pvz., Grovana. Maginis mąstymas sako akivaizdžiai: jei brangesnis, reiškia, kad geresnis – vadinasi, tikslesnis. Tokie įsitikinimai apie laikrodžių tikslumą neretai pasitaiko net ir tarp šveicariškų laikrodžių savininkų.
  2. Diskursas apie nevienodai slenkantį laiką – žinomas, matomai, netgi bukiausiems pacukams. Nes Einšteino reliatyvumo teorija su skirtingai besisukančiais laikrodžiais ir jaunesniais už savo dvynius kosmonautais bent puse ausies girdėta bet kam. Žinoma, subtilybių apie tai, kad tie laiko poslinkiai pastebimi, tik priartėjus prie šviesos greičio, dauguma nežino, tačiau vėl suveikia maginis mąstymas: tai toks svarbus ir reikšmingas dalykas, juk visur apie tai rašoma – vadinasi, jei su laiku kažkas ne taip, tai jau matyt, kad reliatyvumo teorija.
  3. Su kalbomis apie aukščiau slenkantį kitokį laiką prasideda tolimesni maginio mąstymo etapai, kai prisideda ir supratimas apie tai, kad danguje viskas kitaip, ir, gal būt, kokios nors nerišlios mintys apie tai, kad Žemė sukasi, vadinasi, su ja ir mes, o aukščiau judesys gal greitesnis. Pirmos visai maginės prielaidos apie pasaulį ir laiką ima apaugti teoriniu antstatu.
  4. Ir vėl maginis mąstymas: laikrodžiai per metus pavėluoja ar paskuba keliom sekundėm – vadinasi, čia jau tas pats su ankstesniu teoriniu antstatu susijęs dalykas. Maginė teorija atranda sau patvirtinimų. Realybė niekam neįdomi, svarbu magiškoji teorija ir teorinė magija.
  5. Galų gale kalba pasuka link NTP ir panašumų magija ima veikti pilnu pajėgumu. Santrumpa NTP stebuklingu būdu susisieja su santrumpa GPS, o angliški burtažodžiai „network time protocol“ susisieja su burtažodžiais „global positioning system“. Svarbu ne sąryšis, o tiktai koks nors, visiškai nesvarbu, koks panašumas. Tai vienas iš ryškiausių maginio mąstymo bruožų.
  6. Ir vėl ima kilti kitos teorijos – atsiranda nanosekundės. Visiškai nesvarbu, kad netgi lokaliame tinkle neįmanoma gauti tokių užlaikymų (kaip pvz., net esant neapkrautam Gigabit Ethernet tinklui, perdavimo paklaidos eina mikrosekundėm, o praktiniuose lokaliuose tinkluose – kartais net milisekundėm, aš jau nekalbu apie Internetą, kur esu matęs užlaikymų, skaičiuojamų dešimtimis(!!!) sekundžių), svarbus tampa kuo ypatingesnis žodis ir jo susiejimas su kokiais nors kuo tikslesniais laikrodžiais. Vėl maginė logika.
  7. Ir toliau eina maginė logika apie tai, kad jei jau laikrodžiai skirtingai rodo, tai ir uždelsimai dėl to atsiranda. Maginėje logikoje, kurią svarbu suprasti, priežastis su pasekme puikiausiai gali kaitaliotis vietomis ar netgi išvis nesisieti. Nes maginės sąsajos yra maginės.
  8. Žinoma, kad paskui reikia atrasti ir kokių nors patvirtinimų iš realybės – štai ir Youtube pasiduoda magijai.
  9. O tada prasideda istorijos apie maginius žygdarbius. Paprasti maginiai reiškiniai yra tiesiog paprasti (tarkim, kokie nors pokštai su kortomis), tačiau didieji turi būti didingi. Todėl ir laikrodžiai palydovuose būna ypatingi – patys tiksliausi pasaulyje.
  10. Ir žinoma, vėl tai reikia susieti su kokiais nors kompiuteriais, internetais, Youtube bei NTP – štai taip kompiuterių tinklai ima sinchronizuotis su GPS. Juk GPS aparačiukai – tai tokie kompiuteriukai, tiesa? Tai ir visi kiti kompiuteriai turi sinchronizuotis kažkaip su tais aparačiukais.
  11. Galų gale vėl grįžtam prie reliatyvumo teorijų ir atrandam, kad visokie sputnikai buvo keliami toms teorijoms tikrinti. Ir GPS palydovai – irgi.
  12. Ir laikrodžiai palydovams buvo reikalingi tam, kad patikrintų reliatyvumo teoriją. Maginis mąstymas darosi savo išvadas.
  13. Galų gale dar prisimenamas Doplerio efektas, kuris aišku nesuprantamas, bet kažką bendra turintis su GPS ir kažkokiais ten signalais, vadinasi – ir su laiku, ir su Einšteinu, tai ir su reliatyvumo teorija, taigi, labai svarbus faktas, kuris maginiu būdu įrodo viską galutinai. Trumpai tariant, maginis mąstymas jau įsivažiuoja, radęs dar vieną atsparos tašką.
  14. Ir štai nuosekli maginės teorijos pabaiga: atrastas stebuklas, maginis būdas, kaip remiantis magija, sukurti kitą, jau mažesnę ir eiliniam žmogui pasiekiamą magiją, kuri jau leistų daryti tuos GPS prietaisus ir visus kompiuterius, etc.. Nesvarbu, kad kažką žinančiam žmogui tai atrodo kliedesiais – maginė teorija yra nuosekli, vientisa, turinti savo logiką.

Trumpai tariant, pažiūrėkim nekritiškai. Maginis mąstymas nėra koks nors nusišnekėjimas ar kliedesiai. Maginis mąstymas turi savo vidinę logiką, savo taisykles, tačiau jos paremtos ne kokia nors moksline faktų analize, o vien asociatyviniais mechanizmais. Jei kažkokie dalykai turi tarpusavy panašumų – vadinasi jie kažkaip susiję. Kuo tų panašumų (kad ir pačių banaliausių, vaikiškų) daugiau – tuo ryšys stipresnis. Ir svarbiausia – stebuklai bei priežastys. Ypatingai pastebėtinas 14 punktas: maži, suvokiamesni, prieinamesni stebuklai (kompiuteriai, internetas, GPS prietaisai, etc.) negali būti didelio, sunkiai suvokiamo, neprieinamo stebuklo (kosminių palydovų) priežastimi. Būtent todėl kyla toks ryškus diskursas apie tai, kad navigacija – tik pašalinė tų GPS palydovų funkcija. Priežasties-pasekmės ryšys visada aiškus: gaivališka, sunkiai suvokiama jėga sukelia smulkius reiškinius (dievybė sukelia lietų), bet niekad ne atvirkščiai.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

Dalinkitės visur: Share on Facebook11Share on Google+1Share on LinkedIn0Tweet about this on Twitter

64 thoughts on “Kas yra maginis mąstymas. Subalansuota IT žinovams.

  1. manty

    Per parą laiko šitą citatą naudoju antrą kartą. Priverčia susimąstyt.
    „Yra du beribiai dalykai: visata ir žmonių kvailumas, nors dėl visatos aš abejoju.“ A. Einšteinas

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jo, ta Einšteino frazė daug ką sako. Ir apie tai, kad mokslas visad abejoja savim, todėl jis tikslesnis. Išties, nors ir dažnai girdima, bet labai gili frazė.

      Reply
    2. gerry

      Fundamentali frazė. Aš prie jos dar kartais pridedu Lioliką (iš „Briliantinės rankos“).

      „kaip sako šefas, jeigu žmogus idiotas, tai ilgam“

      Reply
  2. kefyras

    Oj kaip pralinksmino mane šita visa situacija ir taip šventinį rytą. Ir pasisek gi šitaip -- rašai straipsnį apie debilus, o kad abejonių niekam nekiltų, pavyzdys ne tik pats ateina, bet dar ir aršiai reklamuojasi su savo idėjom 🙂

    Reply
  3. kitoks

    Žaviai čia viską suvartei. Bet … nevisi moka teisingai reikšt mintis -- patikrintas faktas. Kai perskaičiau pas Užkalnį šį komentarą -- pagalvojau, kad skamba kaip briedas. Nu gerai įsiskaičius, galiu suprasti, kad greičiausiai rašė šių laikų kompiuterastas, kuris puikiai moka mygtukus spaudyti, bet apie už to glūdinčius fundamentalius dalykus geriausiu atveju skaitė vartotojo instrukcijoje. Bet kaip pats čia prasukai visą šią analizę, nusprendžiau pakapstyti kiek to komentaro pagrindinėje mintyje yra briedo. Nu be to tikrojo apie Doplerio efektą GPS’e 🙂
    Taigi klausiam dėdės google’o. Ir ką jūs sau galvojate, štai jums apie GPS NTP serverius, kurie labai praverčia visokioms ryšių bendrovėms:
    http://www.ntp-time-server.com/gps-time-server/gps-time-server.htm
    http://serverfault.com/questions/28307/is-anyone-using-gps-for-time-sync

    Ir apie laiko stumdymasi skraidant, senas (aš dar buvau negimęs), bet labai žinomas eksperimentas:
    http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/relativ/airtim.html

    Žodžiu -- ne viskas grybas, kas iš pirmo žvilgsnio grybu išrodo 😉

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Būdų gauti tikslų laiką NTP serveryje yra daugybė. Ir viena kitam netrukdo. Galima net ir rankutėmis NTP laiką nurodinėti, jei yra didelis noras 🙂

      Ir eksperimentai daromi įvairūs, bet tai nieko bendra neturi su IT pasauliu ar laiko nuokrypiais kompiuteriuose.

      Ta moteriškė mintis dėstyti moka puikiai, ir faktus stengiasi rankioti. Ir čia ne minčių dėstymo problema, o grynai maginio mąstymo, kai reiškiniai siejami pagal panašumus.

      Reply
      1. kitoks

        Maginis mąstymas man yra naujiena -- todėl nesiginčysiu kiek čia jo yra ar nėra. Tiesiog reik daugiau pavyzdžių pamatyti.
        O žiūrint labai kritiškai ir kai kurie tamstos teiginiai gali būti neteisingi prie tam tikrų sąlygų -- juk absoliučios tiesos kaip ir nėra pasaulyje. Pvz. jeigu tamstai reiktų susinchronizuoti keliasdešimt serverių išsibarsčiusių po, tarkim, Europą tos pačios nanosekundės tikslumu -- rankytės nepavargtų su 6 punktu? Sakot nereikia? O iš kur žinot? Pvz. kam tada mėtomi pinigai ir rimtos kompanijos kuria tokius daiktus kaip pvz. šis http://www.national.com/an/AN/AN-1730.pdf ? Ir kiek gerai išmanot pvz. telekomų infrastruktūrinę virtuvę? Nes kiek aš suprantu -- ten šiek tiek kitoks pasaulis, negu mums įprastas internetas.
        O nuo marazmų apsaugot gali tik kritiškas mąstymas -- linkiu jo nepamesti 😉

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Apie telekomų infrastruktūrinę virtuvę negaliu šnekėt, kaip specialistas, nors šį tą žinau 🙂

          Tamstos minimas dokumentas -- ne apie sinchronizavimą per Europą išsibarsčiusių serverių, o apie labai įdomų ir gražų haką, kai vietoj atskiros signalinės linijos sinchronizuojama per Ethernet nešantį dažnį.

          Esant aiškiai topologijai ir suderinamiems (nešantį dažnį palaikantiems) prietaisams bei tinklo plokštėms, kurios turi tokį navarotą, galima gauti padidintą tikslumą. Tačiau šitai jau nieko bendra neturi su Interneto praktika.

          Reply
          1. kitoks

            Mano pastebėjimas buvo apie tai, kad tokiam sinchronizavimo tikslumui yra poreikis, todėl ir kuriami atitinkami produktai. O detalių pats gal net daugiau žinai ir supranti negu aš. Bet nemanau, kad reiktų leistis į tokį gilų offtopic’ą. 🙂

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Taip, specifinių poreikių atsiranda. Ir jiems realizuoti kartais daromi labai netrivialūs ir brangūs sprendimai.

              Čia irgi galim pastebėt tą patį mechanizmą iš maginio mąstymo: jei laikas gali būti nustatomas kažkokiu būdu, vadinasi, jis ir yra nustatomas būtent tuo būdu. Pagauni? 🙂

              Reply
  4. baltasisvaiduoklis

    Rokiški, juk tai ir yra pats puikiausias pavyzdys apie švietimą, kuomet žinojimas beveik atmetamas (iš jo paliekama gariausiu atveju sąvokos), o pasaulio vaizdinys susiformuoja remiantis tikėjimu. Ir pasižiūrėk, koks kūrybingas priėjimas prie problemos. 🙂 Žmogus, kurio smegenys veikia apdorojant informaciją ir remdamasis teorijomis niekad taip nesugalvotų. O gal čia paradigminis proveržis… 😀

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Čia jau krūvas kartų minėtas dalykas: mokyklose žmonės kala atmintinai, tačiau nesimoko suprasti priežasčių-pasekmių ryšių. Dėl to gaunasi paskui ne struktūrinis pagavimas, o maginis, panašuminis.

      Taip, tai kita paradigma, jei giliau kapstytume. Bet vargu, ar toji, kuri geresnė -- greičiau priešingai, toji, kurios žmonija tūkstančius metų bando atsikratyti.

      Reply
  5. anoniminis bailys

    Ziauriai stipru. As nelabai tikiu, kad ta panele stipriai tiki tuom ka sako, beda tame, kad ji tikisi, kad kalba su durnesniais.

    Mokykloje kogero prastai mokesi, ko pasekoje issivyste poreikis, kad kasnors pasakytu, wow kongenialu mielas drauge. Bet visiskai prasove, nes cia ne delfis ir ne mociutes septyniasdesimtmecio minejimas.

    Reply
    1. Sigita

      na, specialiai dar kartą perskaičiau Mamyčiuko komentarus, ten niekaip neišsiduoda, kokios lyties komentatorius/-ė.. taip kad, automatiškai spręst, kad mergina, neišeina.

      priminė atvejį darbovietėj, kai kažkas paliko mašiną ant laisvo ir ta nuriedėjus bumbtelėjo kitai, visi apstoję laukė ateinant moters. o pasirodo, vaikinukas lochas..

      jei į temą, pirmąkart paskaičius tą komentarą, kai dar smegenys nebuvo atsibudę, pasirodė visai logiškos mintys, nors kai kur smegenys bandė budintis ir sakyt „aneeee?“. paskaičiau Rokiškio komentarą jau normaliai atsibudus, pažvengiau, o kai vėl skaičiau Mamyčiuko komentarą, neapleido įspūdis, kad kažkas labai grakščiai tyčiojasi ir meistriškai supina viską į vieną vietą, kad kuo daugiau būtų užsikabinusių. įdomu, ar bus atsakymas:)

      Reply
      1. Rokiškis Post author

        Apie Mamyčiuko lytį sprendžiu pagal pasirinktą slapyvardį 🙂

        Ir taip, tarp kitko, man ta mintis, kurią tamsta minite, irgi kilo -- pernelyg daug kompleksinių nuokrypių, kad atrodyt tikroviškai, pernelyg stulbinantis reikalas, savo efektingumu primenantis puikų trolinimą.

        Tik bėda tame, kad realiai tenka susidurti su panašiais mąstymo atvejais. Tad iš praktikos žinau, kad pavyzdys gali būti ir visiškai tikras.

        Kita vertus, net jei pavyzdys ir dirbtinis, jis visvien puikiai demonstruoja tas pačias panašumų magijas 🙂

        Reply
        1. Sigita

          ai, čia šiaip paburbėjau, apie stereotipus:) beje, man kaip tik iš pradžių pasirodė, kad vyras rašo, nes kaip stereotipinei moteriškei, per daug protingų žodžių, ir daug jų -- net iš IT stities. nemanau, kad daug moterų išvis yra kada girdėję apie Doplerio efektą;)

          o dėl mąstymo stiliaus ir jo dekonstravimo -- sutinku, puikus atvejis, labai gražiai dekonstruojamas, su aiškiais ryšiais. va todėl ir neįtikinantis:D

          Reply
          1. Rokiškis Post author

            Ryšiai turi būti aiškūs. Maginis mąstymas, pasikartosiu, nėra kokie nors nerišlūs kliedesiai -- tai sistemingas mąstymas. Bet jis paremtas ne moksliniu supratimu (t.y., prielaidų minimalumu, priežasties-pasekmės ryšiu, sisteminiu neklaidingumu ir indukcijos galimybėmis), o panašumų dėsniais (kaip pvz., Kubiliui esant yra krizė -- vadinasi krizė dėl Kubiliaus). Struktūra čia yra, tačiau ji visiškai kitokia.

            Reply
  6. skirtumas

    Klausimeeeeeelis iš tokių bobų duoną valgo.

    Rokiški, o gal ten kas nors taip trolinasi? Koks nors genealus blogeris? 😉

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Tai būtų puikus trolis, sugebantis įsijausti į maginio mąstymo esmą visu savo dūšios pajautimu. Tai ganėtinai sunku.

      Reply
  7. mikado

    Dėl 10 punkto man kyla rimtų abejonių. Mano tinklų žinios iki tiek netraukia, bet įdomu būtų sužinoti kam naudojamas šis įrenginys: http://electronicdesign.com/Content/14978/59182_figure.jpg, ir kas yra PTP(IEEE 1588) protokolas?

    Dėl 6 punkto irgi nevisai aišku:
    „The new media module supports the Precision Time Protocol (PTP) according to IEEE 1588 V2 and offers a synchronization accuracy of less than 80 nanoseconds even in large, cascaded networks.“

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Daryti galima viską, ką tik nori. Galima laiką imti ir iš paprasto kvarco, ir iš palydovo, ir iš bobutės žadintuvo, ir iš gaidžių giedojimo ryte, ir iš dar kur nors.

      Iš principo sumažinti paklaidas iki lygio, mažesnio už uždelsimo vidurkį įmanoma, matuojant uždelsimų trukmės išsibarstymą pakankamai dideliais kiekiais, t.y., remiantis statistiniu priėjimu. Tas, beje, daroma ir NTP. Tai teoriškai.

      Praktiškai viskas priklauso tik nuo to, koks yra uždelsimo išsibarstymo (variacijų) natūralus lygis, t.y., statistiškai -- nuo balto triukšmo lygio.

      Tas tamstos minimas laikas -- 80ns yra labai teorinės ribos. Palyginimui -- minimalus ethernet paketas berods ~80 oktetų, t.y., ~640 bitų. T.y., minimalus uždelsimas 1 Gigabito tinkle bus ~640ns, tad visi mažesni laiko periodai, kuriuos galėsim paskaičiuoti, bus paremti uždelsimų trukmės analize. Praktinės paklaidų ribos paprastai yra linkusios nueiti dar į blogesnę pusę. Dar prisiminkim, kad įprasti tinklai paprastai išvis ant kokio 100 Mbps dirba, tai laikai -- dar 10 kartų padidėja.

      Trumpai tariant, tai tinka kokiems nors riboto tikslumo matavimo prietaisams, dirbantiems specializuotuose tinkluose, o didelio tikslumo daiktai visvien jungiami atskiru laidu sinchronizavimui.

      Ir taip ar anaip, praktikoje tokie daiktai, kaip tas nuotraukoje esantis, nenaudojami įprastose kompiuterinėse sistemose, įprastuose tinkluose. Tai visgi specializuoti devaisai, skirti specializuotiems tikslams.

      Reply
        1. Rokiškis Post author

          Jokie broadbandai nieko nekeičia kardinaliai 🙂 Dažnis didėja 10 kartų -- grubiai tiek pat kartų mažėja barstymas. Beje, ir 100 Gbps tinklai būna.

          Aišku, tai esant mažiems atstumams. Kai dideli nuotoliai -- viskas darosi dar labiau komplikuota, bet kartu ir žymiai įdomiau.

          Kaip pvz., Žemės apskritimas sudaro 40 tūkstančių kilometrų, tai reiškia, kad teorinės ribos pinginant priešingoje Žemės pusėje esantį tašką (20kkm pirmyn ir tiek pat atgal) bus ne mažiau, nei 0,1333…s, t.y., 133 milisekundes arba 133333 mikrosekundes arba 133333333 nanosekundes.

          Jei fizinis atstumas bus pvz., 500m, teorinis uždelsimas signalui einant pirmyn-atgal visvien sudarys 3 mikrosekundes, t.y. 3333 nanosekundžių. Jei tinklo topologija nėra tiksliai žinoma, t.y., atstumai sunkiai išmatuojami, tai irgi prideda savo, tiesa, išsibarstymas visgi gaunasi mažas, tik nuokrypis.

          Praktikoje tarkim koks nors http://www.whitehouse.gov iš Lietuvos man pinginasi su 41-51ms užlaikymu ir 44ms vidurkiu, praktikoje tai bus ne taip jau toli nuo kokio nors teorinio skaičiaus, rodančio atstumą, tačiau pats 10ms išsibarstymas su 2,5ms standartine deviacija daug ką sako apie laiko sinchronizavimo galimybes.

          Kai kada internete tie uždelsimai gali duot labai žymiai sunkesnių pasekmių su praktiniu laiko nustatymu -- už kelių metrų esantys kompiuteriai gali turėt visai kitus uždelsimus, ypač jei linijos prastos.

          Kaip pvz., pabandykit tamsta papinginti tą patį http://www.whitehouse.gov -- pažiūrėsim, kokį vidurkį ir kokius nuokrypius gausit. Faktiškai, tie nuokrypiai ir parodys realybę -- tai, kiek tiksliai galim remtis realiu laiku, esant internetiniam perdavimui.

          Reply
          1. kitoks

            NTP protokolo ir internetinio kanalo statistinius ribojimus suprantu. Ale ką daryt, jeigu prireikia juos perlipti?
            Man rodos radau originalaus komentaro autoriaus įkvėpimo ir žinių šaltinį: http://en.wikipedia.org/wiki/Global_Positioning_System . Ten ir apie Doplerio („magišką“) sąsają su GPS paminėta, ir apie naudojimą sistemų laiko sinchronizavimui. Gero skaitinėjimo 😉

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Neskaitinėsiu. Bet pastebėjimas apie Vikipedijos sąryšius su maginiu mąstymu -- geras. Yra, yra ta bėda pas juos, o bendra marginalinė autorių masė tai gerokai skatina. Ypač, kai Vikipedija nuolat remiasi antielitizmu, t.y., marginalumo skatinimu.

              O kai tenka perlipti, tai ir naudojami apėjimai visokie, kokie tik papuola. Pradedant statistinėmis uždelsimų analizėmis ir baigiant banaliu pajungimu prie atominių laikrodžių, sinchronizuotų per radijo relines linijas, įskaitant ir palydovines.

              Šiaip, beje, jei palydovo trajektorija tiksliai žinoma, o imtuvo kvarcai pakankamai tikslūs, tai pagal Doplerio efektą galima pozicionuoti, bent jau teoriškai. Bet tai visgi sudėtingas dalykas, o ir tame maginiame komentare kalba apie kitką -- apie tai, kad „atrado, kad radijo bangos paklūsta Doplerio efektui“.

              Reply
            2. Donatas

              Na, tame wikipedia straipsnyje viskas kaip ir teisingai surašyta. Ir Dopplerio efektas paminėtas visiškai teisingai (kad JAV mokslininkai tyrinėdami Sputniko radio transliacijas pastebėjo Doplerio efektą ir naudodami jį, galėjo apskaičiuoti palydovo buvimo vietą). Tad Wiki’yje sąryšis nėra magiškas, bet va kaikurių piliečių galvose, pavirsta į „magišką“, arba asociatyvų. Iš viso to straipsnio ir belieka ryšys Dopplerio efektas GPS 🙂

              Reply
              1. Rokiškis Post author

                Arba atvirkščiai -- žinotami palydovo buvimo vietą konkrečiu momentu, galėjo maždaug apskaičiuoti savo buvimo vietą pagal dažnių pokyčius dėl Doplerio efekto.

                Vikipedijoje (visgi paskaičiau) yra istorinis diskursas apie bandymus naudot palydovinę navigaciją.

                Reply
                1. gre

                  Rokiški, mali ir mali čia kažką.
                  NTP serverius nustatinėja pagal gaidžių giedojimus ar dar ką nors. Iš esmės tai taip, bet jei žmogus rašo, kad juos nustatinėja pagal GPS, tai nėra jokia klaida ar maginio mąstymo išdava, nes juos iš tikro nustatinėja pagal GPS nors yra ir kitų būdų.
                  Dėl punkto Nr.2, laiko slinkimo nevienodumas išryškėja priartėjus prie šviesos greičių, tačiau tas nevienodumas yra ir prie mažų greičių, nors ir labai labai mažiukas.
                  Na ir dėl GPS atsiradimo, tai mano žiniomis Donatas teisus, o Jūs čia įkišat alternatyvų Doplerio efekto panaudojimą pozicionavimo sistemoje. Na ir kam?
                  Aišku, mamyčiuko komentaras yra pralinksminantis, bet kritika irgi yra pagražinta 😉

                  Reply
                  1. Rokiškis Post author

                    Atrodo, tamsta, ponuli, taip iki šiol ir nepagaunat, apie ką kalba 🙂

                    Mamyčiukas kalba nesuprasdamas, apie ką kalba. Tai maginis pasaulis su visokiais GPS, NTP, Youtube ir stebukliniais palydovais. Ir čia kalba ne apie tai, kad Mamyčiukas klysta, o apie tai, kad Mamyčiuko pasaulis savo esme nieko bendra neturi su moksline-technine realybe.

                    Tai visiškai kita, maginė sistema. Ir ji visiškai kita netgi tuo atveju, jei vartojami teisingi žodžiai su teisingais paaiškinimais -- viduriai tos sistemos tiesiog kiti.

                    Ir pačiame straipsnyje yra nagrinėjama ne techninė Mamyčiuko klaidų pusė, o tai, kaip maginis suvokimas neatitinka mokslinio, kaip jis pasimato ir kartu, koks jis yra sistemingas, nepaisant jo neatitikimo.

                    Man atrodo, kad tamsta, beskaitydamas komentarus, truputį pametėt mintį ir dabar šnekat, atsistojęs į oponento poziciją ir laužiatės per atviras duris 🙂

                    Reply
                    1. gre

                      Tamsta, aš -- tylus Jūsų blogo skaitytojas, sėdžiu kamputyje ir niekur nesibraunu.
                      Su maginio mąstymo sąvoka susidūriau pirmąkart, tad galbūt ir būsiu pametęs mintį, tačiau iš mano kampo žiūrint, pažymėdamas ne tik tikruosius maginio mąstymo požymius (pasekmių pastatymo prieš faktus, akronimų panašinimo ir kt), bet greta jų minėdamas ir teisingus dalykus, Jūs nukrypstate nuo kurso.
                      Iš Tamstos komentaro man tapo aišku, kad mūsų pozicija šiuo klausimu skiriasi, tačiau šie skirtumai nėra net man pačiam itin svarbūs, nes tai netrukdo suprasti Jūsų minties 🙂

                    2. Rokiškis Post author

                      Maginis mąstymas nebūtinai pasekmes pastato prieš faktus. Jis tiesiog turi visai kitą struktūrą, paremtą panašumų dėsniais. Tai nereiškia, kad maginis diskursas yra neteisingas šiaip, jis tiesiog nemokslinis, nors kažkuriais taškais gali pilnai sutapti.

                      Tiesiog palyginimui anekdotas, kuris demonstruoja skirtumus, du naratyvai, pirmasis -- maginis, antrasis -- IT specialisto:

                      Pasakoja ofiso darbuotojas:
                      -- Neįsijungia kompiuteris – kviečiu adminą. Tas ateina, pažiūri į dangų, sumurma sau po nosimi kažkokius poterius ar užkeikimus, pasuka mano kėdę 10 kartų aplink savo ašį pagal laikrodžio rodyklę, spiria į kompiuterį – tas pradeda dirbti. Vėl pažiūri į dangų, suburba vėl kažkokius užkeikimus ir išeina.

                      Pasakoja adminas:
                      -- Ateinu į kabinetą – tas durnelis tiek sukiojosi su savo kėde, kad kompo maitinimo laidas aplink kėdės koją apsivyniojo ir iššoko iš kompo. Keikdamasis išpainioju tą laidą, nuvynioju nuo kėdės kojos, koja pastumiu kompą giliau po stalu, kad vėl laido neužkabintų, įjungiu, išeinu.

                  2. tiesiaisviesiai

                    „Dėl punkto Nr.2, laiko slinkimo nevienodumas išryškėja priartėjus prie šviesos greičių, tačiau tas nevienodumas yra ir prie mažų greičių, nors ir labai labai mažiukas.“

                    Kažkada mačiau per discovery ar pan., kai aviacijoje buvo pirmieji skrydžiai, viršijantys garso greitį. Visokio briedo tada buvo irgi- nesens, dar kažkas bus, grįš lakūnas kitoks. Istorija sukasi ratu- viršyjus garso greitį, lakūnas kaip tai neatjaunėjo, nesuseno ar dar kas prognozuojamo neatsitiko. Bet žmonės mėgsta tęsti savo sukurtus nepagrįstus kliedesius- dabar perkelta tai prie šviesos greičio. Kaip ir su pasaulio pabaigom- aš jau net nežinau kiek pergyvenau, bet vis dar bus eilinė pasaulio pabaiga. Tęstinumas yra tvirtas, ne taip kaip politikoje 🙂

                    Reply
  8. Name

    o man tai atrodo, kad mamyčiukas reiškia mamos sūnelis, lepūnėlis ar panašiai ir visai ne moteriškos lyties…

    Reply
      1. li

        pats Tu magiškai mąstai ir pritempinėji, jeigu nesugebi suprasti, kad Mamyčiukas yra mamos išlepintas sūnelis. tokių yra turbūt 80 proc. tik ne visi sau gali tai pripažinti.

        Reply
  9. Donatas

    Geras. Dar nežinojau tokios mąstymo rūšies, bet ji puikiai atpažystama. Dabar dar ir pavadinimą žinosiu 🙂

    Reply
  10. Siluridae

    Mano aplodismentai Tamstai.
    Tautosaka žinojo tik durnius ir durnius su iniciatyva. O čia išskirti „išmanieji durniai“. Reiškinys paplitęs ir varantis į neviltį net p.Užkalnį. Išryškintas akademiškai ir vertas tolimesnių studijų.
    Jei galėtumėt (o galit), tai laukčiau tolimesnės „magiško mastymo“ analizės (kaip atpažinti ir ką tada daryti)

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Magiškas mąstymas yra išskirtas seniai, jis itin ryškus tautosakoje, pasakose, mitologijoje, etc.. Tiesiog čia pastebėjau kaip tai veikia paprastame gyvenime -- maginės asmenybės aplink mus 🙂

      Reply
  11. Pingback: Socialinių tinklų magija

  12. gerry

    Maginio mąstymo tema man jau seniai labai įdomi…

    Ar nepastebit, kad masinio švietimo vajus, kuris principe turėjo ugdyti mokslinį mąstymą vietoj maginio, didžia dalim nepasisekė ?

    Kas pasisekė, tai mokslas davė „magams“ naujus rūbus, amuletus ir užkeikimus. Dabar jie šneka apie GPS, torsioninius laukus, informacinę genetiką, na, primityvesniu atveju apie ufonautus ir atlantus. Nors iš esmės tai tie patys aitvarai, kaukai, mago lazdelės ir šamanų būgnai…

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Taip, tai yra būtent tas pats maginis mąstymas. Mokslininkai dažniausiai nesupranta ir galvoja, kad tie torsioninių laukų, psichotronikos ir bioenergetikos veikėjai šiaip trenkti, vadina jų šnekas pseudomokslu, tačiau taip, tai išties maginis mąstymas.

      Ir problema išties švietimo, teisingai įvardinat -- mokyklose mokinių nemoko suprasti, moko tik iškalti atmintinai. Kaip maldas bažnyčioje.

      Reply
      1. kitoks

        Šiaip turiu pastebėjimą tokį. Kartą plepėjom su bičiuliu apie mokymosi skirtumus čia ir JAV -- jis ten profesoriauja universitete. Tai jo pastebėjimas apie mokymo ideologiją ten buvo labai vienareikšmiškas -- totalus „pattern matching“. Iš esmės nulis dėmesio priežastinių-pasekminių ryšių analizei. Intuityviai atrodo, kad turėtų būti ideali terpė magų gamybai. Ale iš kitos pusės, faktas kaip blynas -- ta šalis turi matyt labiausiai išvystytą mokslinę terpę ir apskritai mokslą vos ne kaip industriją. Vos ne paradoksas gaunasi.

        Reply
        1. Rokiškis Post author

          Pas juos visiškai atvirkščias mechanizmas yra su viduriniu ir aukštuoju mokslu. Pas mus ypatingai intensyvus kalimas atmintinai yra vidurinėse. Aukštosiose jau neretai bando kažką visgi padaryt ir pamąstymui.

          JAV aukštosiose matomai daug kas varijuoja priklausomai nuo aukštosios, tačiau vidurinis mokslas tenai paremtas ne tiek kalimu, kiek mokinių bandymais suprasti -- tegul ir išmokstant du kartus mažiau pagal formalius kriterijus.

          Dėl to kyla nuolat mūsų pedagogus ir moksleivius šokiruojantis paradoksas: tenykščių mokyklų mokiniai atrodo, kad nieko nemoka, o paskui stulbinančiais tempais aplenkia mūsiškius, jau besimokydami aukštosiose mokyklose.

          Beje, ir tas pattern matching -- visgi jau ne grynas kalimas atmintinai, o truputį kitas, visgi artimesnis analizei mechanizmas.

          Reply
          1. kitoks

            Kadangi girdėjau tik iš vieno šaltinio, tai nerizikuosiu daryti apibendrinimų. Bet tie atsiliepimai apie tenykštės studijų sistemos „produkciją“, kuriuos girdėjau iš bičiulio, tikrai nebuvo tokie rožiniai, kaip čia surašei. Labiau į rudą atspalvį nešė.
            O mąstančių žmonių ir pas mus užaugina. Tik tai labiau priklauso nuo mokytojo asmenybės, negu nuo sistemos -- tas tiesa.

            Reply
            1. Rokiškis Post author

              Mano girdėti apibendrinimai buvo iš pedagogų (mokytojų metodininkų ir ekspertų), turėjusių pažinties su abiem sistemom -- ir mūsiške, ir JAV.

              Reply
  13. Candy

    O dabar man viskas aišku.

    Pasuksiu savo kompiuterio laiką į priekį ir man neberiks laukti kol ką nors atsius. 🙂 Gi mano kompas bus ateityje, kai viską jau turėsiu parsisiuntęs.

    Na juokas juokais bet tokius straipsnius galime rašyti apie kas antrą delfuškinį komentarą.

    Reply
    1. Rokiškis Post author

      Jei kalbėsim apie techninius dalykus (tiesa, jie vos kelis kartus paliečiami, o ir tai visiškai nesistemingai, tiktai pavyzdžio dėlei) -- maginio mąstymo požymių gal ir yra. Tačiau jei kalbėsim apie tai, ką ji iš pedagoginės pusės pasakoja -- tai kitas reikalas.

      Jei teisingas tas įspūdis, kurį susidariau iš vieno filmuko, tai ji įra neįtikėtinai stipri pedagogikos srityje. Tai amerikietiška idėja -- mokyti vaikus atrasti, mąstyti, kurti, suprasti, o tiksliąsias žinias gauti vėliau, kai prireiks specializuotis.

      Labai trūksta tokio požiūrio lietuviškai švietimo sistemai.

      Reply
  14. Pingback: Apie balsų pirkimą « Rokiškis

    1. Rokiškis Post author

      Ponas Albertai, man rodos, tamsta remiatės tamstos susigalvota prielaida apie tai, ką aš manau. Kita vertus, čia labai įdomus linkas, kurį duodate.

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *