Negi išties?

Negi išties aplinkui tiek dibilų? Aš labai ilgai masčiau apie vieną komentarą, kurį gavau, kai parašiau apie bangas ir tai, kaip jos gali ar negali sąveikauti su vienu ar kitu kūnu ir kaip tai susiję su bangos ilgiu. Komentaras buvo toks (su mano paties pacitavimu):

„Radijo bangos ten sukuria elektros sroves, kurios jau ir kaitina maisto produktus“ – šitas tai jau visai užmušė. Fizikos išmanymas lygus nuliui.

Aš masčiau apie vieną dalyką – iš kur gali atsirasti žmonės, kurie net nežino, koks ryšys tarp elektros, elektromagnetinių laukų ir radijo bangų ir net nežino, kas yra varža. Ir netgi ne tai, kad nežino, bet apie tai užsiminusius žmones laiko durniais. Kažkodėl man atrodė, kad neįmanoma būti net negirdėjusiam apie tai – tuo juk pagrįsti visi radijo ir televizijos imtuvai, siųstuvai, mobilūs telefonai, galų gale – išvis praktiškai bet kuris buitinis elektros prietaisas. Šitai dėstoma mokyklose, krūvos uždavinių, etc.. Pasirodo, kad aš buvau neteisus. Daug kam tai atrodo ne tik neakivaizdu, yra net žmonių, kurių pasaulio suvokimui prieštarauja tokie elementarūs vadovėliniai dalykai.

Taip, aš suprantu, kad daliai žmonių saulė ir mėnulis sukasi aplink plokščią žemę, kuri plaukioja vandenyne. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie tiki kažkokiom geopatogeninėm zonom, psichotronais, vėžį keliančiais mobiliais telefonais, ateiviais iš kosmoso, popiežiaus gimimu iš nekalto prasidėjimo, gėrį atnešusia komunizmo pergale, etc..

Aš suprantu, kad tarp mano pažįstamų žmonių yra tokių, kurie kažką nuvokia tiktai labai miglotai, kažką atsimena iš mokyklinio kurso, bet pernelyg menkai, kad būtų užtikrinti savo žiniomis ir būtent todėl abejoja. Aš suprantu, kad daliai mano pažįstamų žmonių galva tiesiog užkišta kažkuo kitu. Aš suprantu daug visokių dalykų. Aš suprantu, kad yra žmonių, kurie nežino, kuo tūpiausias tranzistorius skiriasi nuo diodo arba netgi nėra girdėję apie tai, kokiu principu veikia transformatorius. Aš netgi suprantu, kad čia kartais ateina išvis kažkokių nerišlių dibilų su komentarais iš serijos „autorius dibilas, net neskaičiau“.

Bet aš negalvojau, kad tarp mano skaitytojų ir komentuotojų yra maginį suvokimą turinčių ufonautų, kuriems kelia pasipiktinimą elementarūs vadovėliniai dalykai. Ir kad tų ufonautų procentas gali būti toks juntamas, kad net perskaičius, aniems kiltų tokios mintys. Gal tai tik mano nusivylimas žmonėmis, bet rimtai pagalvojau, ar yra prasmės rašyti tokiems? Juk negali įkrėsti proto žmogui, kurio smegeninė primena prišiktą naktipuodį. Išties, rimtai nusivyliau.

Rokiškis Rabinovičius rašo jūsų džiaugsmui

Aš esu jūsų numylėtas ir garbinamas žiurkėnas. Mano pagrindinis blogas - Rokiškis Rabinovičius. Galite mane susirasti ir ant kokio Google Plus, kur aš irgi esu Rokiškis Rabinovičius+.

85 thoughts on “Negi išties?

    1. rokiskis Post author

      Teka, Maumai, aliektra, nelyg vamzbzdžiu, nors čia jau aišku, kaip pažiūrėsi 😀
      Tu geriau aiškiai pasakyk, ko nori, nes kai nuo debesų užeini, tai nesuprantu ir ko nori 😀

      Reply
    2. Anonymous

      kontravapros kandis
      a kokiu greiciu elektronai sunkias, tokiu greiciu ir elektra teka. Elektra, beje, banga, ar ne? 🙂

      Reply
      1. rokiskis Post author

        Re: kontravapros kandis
        Deja, jūs neteisus dėl elektronų sunkimosi greičio santykio su elektros perdavimo greičiu, kaip neteisus ir dėl bangos. Bet tai jau specifikos, kurios bendram fone gal ir atleistinos.

        Reply
        1. Anonymous

          Re: kontravapros kandis
          na, jeigu būtų koks tarpas, kur lektronų nėra, tai, kiek pamenu, tektų šiek tiek palaukti, kol jie atsisunktų, bet kadangi lektronai yra visur, tai elektra juda ribiniu šioje visatoje greičiu. Pati elektra, kas be ko, nėra banga, tačiau ji gali banguoti. Lietuvoje elektra banguoja ~50Hz dažniu ir banga turėtų būti daugiau mažiau stačiakampė (square).
          esmė musiet ne šitoje specifikoje, o tai, kad kiekvieną klausimą (o ir atsakymą) galima pateikti taip, kad pašnekovas atrodytų kaip intelektualinis nupiepelis.

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Re: kontravapros kandis
            Tas „šiek tiek palaukti“ praktiniuose laiduose užtruktų ilgai. Pagal lektronų greitį skaičiuojant, tai norint, kad naktį kambary degtų šviesa, ko gero, iš ryto reiktų ją įjungti, o vakare -- išjungti, kad dieną elektros tuščiai neeikvotų, nes kol tie lektronai nutekės, daug laiko praeis, o ir tai taip tik nuolatinei srovei, o banguojančiai srovei -- išvis nenueis, nes juk pirmyn-atgal tiktai vaikščios 🙂

            Reply
    1. rokiskis Post author

      Pasakyk dar, kad ir tu prieštarauji fizikos dėsniams, tai uždarysiu išvis savo žurnalą, nes kokia prasmė?

      Reply
      1. ibicvs

        Aišku, kad ne (būdamas ir pats truputį fizikas).
        Tiesiog suskambėjo keistas klausimas -- „Negi išties aplinkui tiek dibilų?“

        Reply
        1. dusimtaidevyni

          Pritariu, keistas klausimas. Imho labai apsimestinis.
          Keista priežastis susimąstyti:
          „Aš masčiau apie vieną dalyką -- iš kur gali atsirasti žmonės, kurie net nežino, koks ryšys tarp elektros, elektromagnetinių laukų ir radijo bangų ir net nežino, kas yra varža“
          Čia apie mane. Atsiradau, jei įdomu, iš mamos pilvo.
          Nuvilianti dviejų protingų žmonių diskusija:
          http://rokiskis.livejournal.com/109642.html?thread=2787402#t2787402

          Reply
          1. rokiskis Post author

            Nu gerai, tu nežinai, koks ryšys tarp radijo bangų ir elektros. Tiek jau to. Tu sistemingai nesimokei ir stengeisi nieko nesužinoti mokykloje apie fiziką. Tiek to. Bet ar tu puoli įrodinėti, kad to ryšio tarp radijo bangų ir elektros nėra, o radijo bangos sukelia smegenų vėžį?
            O dėl tos diskusijos -- taip, jinai tūpa. Žmogus nori rasti vietą dviem interpretacijom ten, kur yra tiktai viena -- pateikta tame pačiame dokumente. Manau, kad ta diskusija išties yra feilas, bet tai ne mano problema.

            Reply
        2. rokiskis Post author

          Na taip, gal tu ir teisus. Gal tai ir natūralu. Nežinau. Bet šiaip esu linkęs tikėti, kad jei kažką rašau, kažkas, kas skaito, bent pabandys suprasti, ką skaito ir paskui komentuoja -- nes kokia kitaip prasmė skaityti?
          Nežinau, gal aš išties esu pernelyg naivus kažkuriais atžvilgiais.

          Reply
        3. Anonymous

          kandis
          o tai taip tik komunistai sako… anarchistai, kapitalistai, socialistai, darvinistai, kreacionistai taip nesako. Politinės lygybės, draugai piliečiai!

          Reply
  1. teadaze

    Problema, ko gero, yra ne nežinojime. Problema yra tam magiškam žmogaus sugebėjime turėti tvirtą ir griežtą nuomonę klausimais, apie kuriuos jis iš tiesų neturi nė menkiausio supratimo.
    Nežinau ar tokiu atveju yra geresnis būdas nei tiesiog nesiginčyti ir eiti šalin. Šiaip ar taip, kam gi reikia pritarimo iš „idioto“?

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Pritarimo iš tokių tai nelaukiu, bet nesuprantu, iš kur ir kaip tokie randasi. Mokykloje taigi visi pasimoko, galų gale, aplink tos elektros ir radijo bangų tiek, kad nu negali nieko nežinot. Ir visvien, atsiranda tokių, kurie prieštarauja tam, kad tarp radijo bangų ir elektros yra kažkoks ryšys. Ir kartu kovoja prieš radijo bangas. Aš nesuprantu, vat kame esmė, man šitas fenomenas yra kažkoks nesuvokiamas.

      Reply
    2. ifigenija

      pritariu. Be to, dauguma vadovaujasi tokiu gyvenimo moto: uztikrintu tonu pasakyta nesamone vadinama asmenine nuomone. Ir ja labai svarbu tureti 🙂

      Reply
  2. paperline_01

    Daryk kaip Račas daro -- nesiteisink, o visus tau nepritariančius išvadink dundukais. Ten pas jį jau 2/3 komentatorių perkrikštyti. 🙂

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Nepritariančius suprantu. Kai anie sugeba argumentus pateikt. Bet nesuprantu, kai ateina dalbajobas koks nors, kuris argumentuot nesugeba, nesuvokia išvis net apie ką kalba, bet visvien nesutinka ir jaučiasi teisus ir kietas. Esu žmogus grubus ir nekultūringas, tad vadinu tokius ne dundukais, o dalbajobais.

      Reply
  3. ezengas

    Yra ir tiristorių nuo „laukinio“ tranzistoriaus atskiriančių. Tik jie nekomentuoja šiaip sau, o „ufonautai“ „tūpai“ jaučia pareigą pakomentuoti, kad ir kokį ribotą suvokimą apie reikalą turėtų. Tai jaučiama visur, visokiausių ten trackerių ir šiaip visokių internetų komentaruose. Tūpėjam, ponai? Na, ne męs, bet bendras tautos intelekto koeficiento vidurkis katastrofiškai mažėja.

    Reply
  4. mato_taupa

    „Negi išties?“ -- Man irgi kartais toks klausimas iškyla. Bet aš stengiuosi pozityviai į tai pažvelgti: su tokiais galima smagiai nesąmonėmis apsikeisti ir taip pramogauti :-)))

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Matai, nesąmonių apsikeitinėjimai -- visai kitas procesas ir vienas nepakeičia kito. Bet šiaip jau mane atrodo nuramino, viskas ne taip blogai 😀

      Reply
    1. rokiskis Post author

      Latvių gatvei mano blogas neįdomus. Tie visai kitais dalykais užsiima.
      Nors, kaip tyčia vakar man parodė kai kas tokių įdomių pavyzdžių su botais, kad kilo labai negerų minčių. Kai forume botai ne tik šika, bet netgi atsakinėja vienas kitam kontekstą atitinkančiais tekstais -- tai jau pyzdec.

      Reply
      1. jurkis

        Nu jo, botai daug gali… Teko gūdžiais 2001-03 metais dažnai chatuose padalyvauti, tai pakalbi su žmogum, o pasirodo -- botas… Nu blyn, ne visada išrišti eidavo, nebent žinodavai kad botas, tai jau suktesnius klausimus užduodava :). Bet ir dabar įtariu, kad tekdavo su vienu botu kaip su žmogumi bendrauti, labai jau nepalaužiamas buvo :).
        O kas galėtų daugiau apie Latvių gatvės botus papasakoti? Nu man kažkaip nesinori tikėti,kad tokiais niekais kas užssiminėtų.

        Reply
        1. rokiskis Post author

          Mano paleista Grožytė ir į suktus klausimus atsakydavo kaip tik tais laikais 😀
          O Latvių gatvės botai išlindo pradžioj ne kaip botai -- ten atrodo žmonės sėdėdavo. Kai kokias gal 2002 ar 2003 būrelis tokių pavarė viename lietuviškame portale krūvas komentarų su keiksmais ant žydų ir rusų, tai ėmė ir pažiūrėjo adminai, kokie IP adresai. Ir labai nustebo, kai paaiškėjo, jog tai Rusijos ambasados DSL 😀 Ypač nustebino, kad iš Rusijos ambasados buvo ir ant rusų varoma, siūloma žudyt ir pan.. Buvo nedidelis skandalas, po kurio tokie komentarai trumpam aprimo, o paskui kilo nauja banga, tik jau per krūvas kitų IP adresų, didžiausia dalim per Rusiją. O jau paskui parėjo išvis kažkokie botai, kartais užšikantys visus komentarus per keletą minučių.
          O paskui tai jau kažkaip ėmė skęsti bendrame fone, nes botų prisipirko ir spameriai, ėmė rastis ir šiaip kažkokios neaiškios politinės grupelės, kariaujančios komentarų karus, etc., tai dabar bendram fone Latvių gatvė pastebima sunkiau, bet matyt visvien veikia.

          Reply
          1. jurkis

            Grožytės neteko sutikti :D. Tas nepalaužiamas veikėjas buvo kažkoks Amerikos lietuvis, profesorius, jachtą turėjo. Bent jau taip jis sakydavo :). Daug sudėtingų žodžių žinojo, ale kartais suregzdavo mintį trečioko lygio. Gaila, nepamenu nick’o.

            Reply
            1. Anonymous

              tik neuzmirskit kad lietuviska lj dalis rusams priklauso todel visi cia suskaiciuoti bet kuriuo atveju 🙂
              kas del bot tai as nustojau skaityti taip vadinama blogosfera dar pries rokiskio zurnalui atsirandant ir tik dabar atsiradus siek tiek laisvo laiko pradejau po truputi netgi ir komentarus skaityt. tai nekalbant apie bot kurie uzmusa bet kokia normalia diskusija yra pilna ir emisaru kurie dirba savo juoda darba. vien racas su savo linija kad juodai reikia laikytis istatymo raides ir skundziantis netgi mikruskiu vairuotojus ko vertas. matomai musu teisesauga jau pilnai priklausoma nuo „latviu“, kad formuojama griezta pozicija jog bet koks nepaklusnumas valstybei ir teisesaugai yra pats didziausias blogis. o apie pilietiskuma tik demagogija pas ji… zodziu rasti kokia bent kiek blaivesne minti praktiskai nebeimanoma. o dauguma to net nesurpanta -- arba gincajasi su bot arba aklai pritaria 🙁

              Reply
              1. jurkis

                Anonimai, dėl Račo -- mano galva, tai vienas bent jau blaivesnis blogas žemėj Lietuvos. Tai, kad žmogus varo savo liniją -- normalu, kiekvienas turim savo nuomones, kai kurios sutampa, kai kurios -- ne. Va, kad ir su tuo maršrutinio vairuotoju -- šiuo atveju su Raču sutinku. Ir manau, kad reikia gyventi pagal įstatymus, o ne kaip kam norisi. Aišku, ne visada įstatymai teisingi, yra ir absurdiškų ir kvailų. Juk įstatymas „nevok“ (čia apibendrinu) lygiai taip pat galioja ir man, ir taksistui.

                Reply
                1. Anonymous

                  nemanau kad tie taksistai vagia is gero gyvenimo. musu mokesciu sistema kur kas palankesne monopolistams ar siaip didziajam bizniui. pabandykit uzsiimti savo smulkiuoju verslu ir suprasti kad nesukciaujant su mokesciais tiesiog neimanoma. bent jau siuo krizes metu tai tikrai. kai buvo germetis tiek vagys dirbo, tiek mokescius mokejo saziningai visi kad miegoti ramiai. o atejus kubilo vyriausybei su savo naktinem mokesciu reformom tai tapo tiesigo neimanoma. vien jau ko vertas invidualios imones savininko mokestis ivestas nuo sausio 1 dienos -- valstybei neidomu turit tamsta pajamu ar neturit -- prasom priverstinai susimoketi sau 800lt atlyginima ir visus mokescius. as tikiuosi pakankamai susipazines su musu mokesciu sistema kad paskaicuoti kiek invidualios imones seimininkas turi sumoketi net jeigu nevykdo jokios veiklos sios metu? net jeigu ir vykdo bet tokie mokesciai tik zlugdo smulkuji versla kuriam tie taksistai ir priklauso. o uab isteigimas ne kiekvienam prieinamas nes kiek as zinau niekur europj nereikia tokiu istatiniu kapitalu kaip marijos zemej. todel arba racas yra idiotas neismanantis kokia reali situacija su smulkiuoju verslu ir tas paskundimas tik papildys bedarbiu gretas ir jo paties nasta, arba (kas man kur kas itikimiau) tiesiog stumia jam liepta stumpti linija kad visi aklai turi pasitiketi teisesauga/valstybe. nes nemanau kad daug kas tol valstybej nepriklausomo beliko. nebereikia tanku jau -- atidavem patys valdzia nes gobsus visi baisiai esam.

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Dėl to, kad Račo supratimas apie mokesčius ir ekonomiką yra švelniai tariant marginalus, menkesnis, nei kokios nors vidutinės statistinės bobutės -- tai jau seniai plačiai žinoma. Anas savo laiku jau parodė savo pasisakymais, kad net pajamų nuo pelno, o ikimokestinio pelno nuo pomokestinio pelno neskiria.

                    Reply
              2. rokiskis Post author

                Račas yra specifinis atvejis -- tai žmogus, kuris, atrodo, nuoširdžiai laikosi formalių moralės, etikos, teisingumo ir pan. nuostatų, tačiau kartais nepagalvoja apie tų nuostatų priežastingumą ar tiesiog tai, kad realybė toli gražu nepasižymi idealiomis savybėmis, kurias būtų įmanoma tais būdais apibrėžti. Elementarus pasakymas „įstatymas žmogui, o ne žmogus įstatymui“ -- Račui greičiausiai būtų absoliučiai nepriimtinas. Taip, kai kuriais atžvilgiais tai primena roboto elgesį, bet kita vertus, Račas dėl to ne veltui vadinamas žurnalistikos sąžine.

                Reply
                1. Anonymous

                  pagal Jus gaunasi kad jis tiesiog nemastantis pusprotis? atsiprasau jeigu uzgavau Jusu jausmus racui, bet blaiviai skaitant bent menesio irasus ka jis raso tai arba jis nemastantis uzvedamas zuikutis aklai besilaikantis kazkokios tai linijos arba (kas kur kas itikimiau) tiesiog vykdantis kazkieno tai uzsakyma. pagal jo mastysena mes tebeturetumem gyventi tarybu sajungoj -- visi ir visada turi paklusti teisesaugai ir valstybei. nera isimciu ir ju negali buti. negi Jus tikrai manote kad jis toks didelis nepilnaprotis?

                  Reply
                  1. rokiskis Post author

                    Ne, jis nėra nemastantis pusprotis 🙂 Jis tiesiog nelaimingas, kai kuriais atžvilgiais labai ribotas, bet sąžiningas žmogus.

                    Reply
                    1. Anonymous

                      gerai. kadangi dauguma Jusu minciu is to ka skaiciau atrodo daugiau nei blaivios pakeisiu tam kartui nuomone apie raca ir paskaitysiu daugiau. galbut ir tikrai susidariau neteisinga nuomone kadangi labai jau jo veiklos nesekiau. gal ir tikrai kazkiek tai ribotas ir labai saziningas zmogus.

                    2. Anonymous

                      tikiuosi kad pastu gaunat naujienas apie naujus komentarus tai cia paklausiu: matet siandieni valatkos straipsni apie kelia del takelio? sakot cia ne tapi uzsakyta linija kad paklusti teisesaugai butina nesvarbu kokie ten tie sprendimai? baisiai nesigilinant kas stovi uz raco ar valatkos, bet aiski tiesi linija matosi net plika akimi. ir tik nesakykit kad ir valatka baisiai saziningas zurnalistas…

  5. Anonymous

    Tėvai, esi visai neteisus. Kokios srovės dielektrike (pvz. distiliuotame vandenyje)?? Padaryk eksperimenta, ar anas šils mikrobangėje. Ir kaip ten srovės distiliuotame vandenyje susidaro 😀 Tavo į šuns dienas išdėtas komentatorius buvo teisus, nes jo žinios, matyt, siekė toliau nei mokyklinė fizika. Paaiškinimams nuoroda į pedivikiją: http://en.wikipedia.org/wiki/Dielectric_heating

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Mikrobangių krosnelių veikimas neturi nieko bendro su dielektriniu kaitinimu. Pats pabandyk -- gali pvz., plastmasės gabalą į mikrobangę įdėti, polistirolo molekulės yra poliarizuotos -- pažiūrėsi, ar kais. Stiklo molekulės irgi poliarizuotos -- taip pat gali pabandyti.
      BTW, distiliuotas vanduo nėra dielektrikas. Bet su distiliuotu vandeniu irgi gali pabandyti.

      Reply
      1. Anonymous

        Distiliuotas vanduo yra dielektrikas, ne idealus, bet vistik dielektrikas (žr. pagal dielektrinę konstantą) Mikrobangė spinduliuotė sugeriama vandens (žr. spektrą, skysčio sugerties maksimumas spėju apie 2500 cm^-1, o-h simetriniai ir antisimetriniai virpesiai) tuo pagrindu ir veikia krosnelė. Kitos paminėtos medžiagos -- visų pirma kieto pavidalo ir kitos molekulinės struktūros (t.y. sugerties spektras skirsis pastebimai, kadangi į jį, spėčiau, mikrobangės spinduliuojamas spektras pataiko ne taip gerai, tai minėtos medžiagos nekais).

        Reply
        1. Anonymous

          sorry, truputį suklydau, mikrobangė taikys matyt į rotacinį spektrą, tai vadinas mažesnis dažnis bus.

          Reply
        2. rokiskis Post author

          Bent jau tame lygyje, kokiame galim kalbėti apie realistines elektros grandines, vanduo, kad ir distiliuotas, nėra praktinis dielektrikas -- tik varža didelė. Distiliuotame vandenyje vyksta silpna disociacija, todėl laidumas yra.
          O dėl to, ar medžiaga kieta, ar skysta -- nepriklauso. Mikrobangės kaitina ne dielektriniu kaitinimu, visas mechanizmas visai kitas, paremtas ne įsivaizduojamu kondensatoriumi, kuris kaitina dielektriką elektriniu lauku, o tiesiog tūpa sugertim laidininke dėl aktyvinės varžos. Pasibandykit -- kad ir dvi stiklines vandens, vieną gerai pasūdytą, o kitą su distiliatu -- nereiks ginčytis. Tuo pačiu, beje, eksperimentiškai įsitikinsite ir visokių vikipedijų patikimumu 🙂

          Reply
          1. Anonymous

            „tūpa sugertim laidininke dėl aktyvinės varžos“ -- galimas daiktas, kad ir tas mechanizmas veikia, bet laikyti jį dominuojančiu -- drąsoka 🙂

            Reply
            1. rokiskis Post author

              Tai padarykit bandymą. Ko laukiat? Galit netgi sūdyto vandens kaitinimą mikrobangėje palyginti su vandens iš krano kaitinimu. Nereiks tada blevyzgot.

              Reply
                1. rokiskis Post author

                  Ok, tai tada šiaip pasakysiu rezultatus, kokių sulauktumėt: gerai pasūdytas vanduo mikrobangėje užvirs labai daug kartų greičiau už vandenį iš krano.
                  Jei įdėsite du mažus indelius, vieną su kokiais 20g vandens iš krano, i kitą -- su tiek pasūdyto vandens, ir įjungsite mikrobangę ant kokio 1kW, pasūdytas užvirs beveik akimirksniu, tuo tarpu vanduo iš krano -- tik po kokių 10 ar dar daugiau sekundžių.

                  Reply
                    1. rokiskis Post author

                      Brangus anonime, tenai kalba apie visiškai kitą reiškinį -- virimo procesą ir jo įdomias ypatybes, kai vanduo distiliuotas. Aš tikiuosi, kad bent jau skirtumą tarp radijo bangų sugėrimo ir skysčių virimo jūs suprantate? Jei nesuprantate, tai paaiškinsiu: tai maždaug toks pats skirtumas, kaip tarp valgymo ir skraidymo.
                      O aš jums sakau apie tai, per kiek laiko mikrobangėje užverda ar, jei norite, įkaista iki 100C. Eikit ir pats padarykit eksperimentą pas kokius nors draugus, kurie turi mikrobangę -- pamatysit, kaip jus šokiruojančiu būdu sūdytas vanduo kaista daug kartų sparčiau už nesūdytą. Galit, pvz., pasimatuoti temperatūras to vandens po to paties kaitinimo laiko, tam net termometro nereikia -- kai vanduo iš krano pasidarys tiesiog šiltas, į sūdytą vandenį įkišęs pirštus -- apsiplikysite. Labai rekomenduoju pastarąjį veiksmą -- tai puikiai įtikins eksperimentu fiziologiniame lygmenyje 🙂
                      Todėl, nesupykite, bet leiskite man tamistos youtubinių/wikipedinių teorijų daugiau nenagrinėti.

                    2. Anonymous

                      pagal tamistos teiginius, distiliuotas vanduo mikrobangėj neturėtų užkaisti išvis, nes te jonų koncentracija „nežymi“. Sekmes 🙂

                    3. rokiskis Post author

                      Disociacija ten pakankama, kad vanduo užvirtų, pakankamai ilgai pakaitinus. Tačiau kadangi jūs pats sugalvojate, ką kas mano, o paskui pats savo sugalvotiems prieštaravimams prieštaraujate ir taip galvojate argumentuojantis -- tai sėkmės ir jums.
                      Jums juk nereikia daryti bandymų, ypač dar tokių, kurie paneigtų jūsų kalbas praktikoje, kam jie jums -- juk pakanka to, ką paskaitysit visokiose vikipedijose, tiesa? 🙂

                    4. rokiskis Post author

                      Kad būtų truputį aiškiau: dielektrinis kaitinimas yra izoliatoriaus kaitinimas elektriniu lauku, t.y., kai dielektrikas yra patalpinamas į galingą kintamąjį elektros lauką, kaip kondensatoriuje -- taip galima puikiausiai kaitinti ir plastmases ar stiklą. Beje, tam net nereikia labai aukštų dažnių, puikiai veikia ir kokie 2-100MHz, bile tik įtampos pakaktų 🙂 Ar truputį aiškiau darosi?
                      Bet ar įvardinsite mechanizmą, kuriam esant, gali vykti kaitinimas ir be disociacijos? 🙂
                      Ir šiaip, bandymą su mikrobange visgi padarykit 🙂

                    5. rokiskis Post author

                      Ok, pradžioj galvojau, kad esat vienas iš ufonautų, bet matau, kad bent jau domitės. Taigi, vietoj to, kad „vakrug da okala“ (kiek matau, tamsta su savo nuorodomis ganėtinai klaidžiojate aplink), tai patariu pasiieškoti apie tokį daiktą, kaip mazeris (molekulinis kvantinis generatorius) -- prieš kokį pusę šimtmečio amonio mazeriai buvo laikomi labai perspektyviais ir kaip generatoriai, ir kaip stiprintuvai. Apie tai išties ir kalbate -- t.y., apie kvantinius mechanizmus.
                      Šiaip galiu pasakyti tik tiek -- esant kvantiniam sugėrimui, didesnė dalis molekulių lygiai taip pat ir išspinduliuoja, tačiau efektyviai tokie dalykai vyksta tik dujinėje terpėje. Skystyje turėtų vykti daugiau sugėrimas ir beveik jokio spinduliavimo. Bet, čia ir iškyla tasai akivaizdus bet: jei toks mechanizmas būtų lemiantis, tai mikrobangėje kaistų išimtinai tik maisto paviršius, nes niekur giliau bangos neprasiskverbtų. Kaip efektą ir matome, kad druskos tirpalas kaista kardinaliai sparčiau už gėlą vandenį iš krano, o šis -- daug sparčiau už distiliuotą. Tuo tarpu, jei lemiantis būtų kvantinis mechanizmas, visi trys kaistų praktiškai tuo pačiu greičiu.
                      Praktikoje viskas yra labai banalu: rezonansiniai/kvantiniai molekuliarinio lygio procesai yra antraeiliai, mažareikšmiai kaitinime, nors į juos ir atsižvelgiama, parenkant mikrobangių krosnelių dažnius (beje, šie parenkami mažesni už pagrindinius sugerties dažnius). Pagrindinis kaitinimas mikrobangėje vyksta dėl tūpos varžos -- ten lygiai taip pat kaista ir medžiagos, kuriose nei pėdsako vandens -- bile tik nebūtų labai geras dielektrikas, o pasižymėtų bent šiokiu tokiu laidumu.
                      Tarp kitko, būna labai įdomių indų mikrobangėms, gan brangių, kurių sienelės pasižymi šiokiu tokiu laidumu -- dalis radijo bangų praeina kiauriai indo sieneles, o dalis -- kaitina patį indą. Tokiuose induose, pvz., galima per pusvalandį iškepti mėsos kepsnį taip, kad jis būtų apskrudęs, etc. -- beveik, lyg dvi valandas keptas orkaitėje, tačiau išliktų žymiai sultingesnis. Ir tiesiog imkit ir patikėkit manim -- medžiagoje, iš kurios gaminami tokie indai, nėra nei lašo vandens 🙂
                      O dielektrinis kaitinimas -- tai išvis iš kitos operos, nei su mikrobangėm krosnelėm, nei su kvantiniais mechanizmais nieko bendra neturintis. Gal artimiausias variantas to kaitinimo mechanizmui įsivaizduot būtų, kad įelektrinimas kondensatoriaus dielektrike sukelia mechaninius dielektriko molekulių virpesius per kintamą elektrostatinį lauką -- čia galime pastebėti pvz., kad ne tiek svarbus dažnis, kiek lauko įtampa kaitinimo taške, atitinkamai -- mažas atstumas tarp elektrodų ir paduodamas į elektrodus voltažas. Buitinį elektrostatinio kaitinimo agregatą įsivaizduoti ganėtinai sudėtinga (tiesiog net be skaičiavimų primetus, kokias įtampas reiktų paduoti į kondensatoriaus plokštes, norint gauti greitą kaitinimą), nors prieš pusę šimtmečio išties buvo bandymų kurti elektrostatines krosneles. Tais laikais, beje, buvo ir bandymų kurti indukcines ir netgi elektrolizines krosneles 🙂 Problema tik ta, kad tokios krosnelės paprastai sukeldavo visokių pašalinių efektų maistui irba jo gamintojams: aplinkos jonizacija, kaistantys metaliniai daiktai aplinkui, ar elementariai elektrodų užterštas maistas -- nelabai koks malonumas 🙂

                    6. Anonymous

                      Labai ilgas ginčas išeina bet tiek to.
                      „Bet, čia ir iškyla tasai akivaizdus bet: jei toks mechanizmas būtų lemiantis, tai mikrobangėje kaistų išimtinai tik maisto paviršius“
                      Dėl to dažnis ir „nuderintas“ yra, kad sugertis nebūtų „pernelyg gera“.
                      Toliau kalbant apie varžą -- turbūt akivaizdu, kad tai molekulių sistemos, o ne molekulės charakteristika, t.y. pereiname į makropasaulį ir atitinkamai jį charakterizuojančius dydžius (temperatūra, varža, dielektrinė konstanta).
                      Toliau. Dielektrinė skvarba, irgi viena iš makroskopinių charakteristikų, kartais aprašoma bendru atveju: t.y. turinti menamą dalį. Nelendant į detales: ši dalis tiesiogiai susijusi su laidumu. Toliau domimės tik menama dalimi: ji priklauso nuo išorinės elektromagnetinės spinduliuotės dažnio. Belekur galima tą priklausomybę rast internetuose, toje pacioje wiki. Ir koks siurprizas, vieną jos maksimumą randame maždaug mikrobangų diapazone, t.y. bet kurio dielektriko laidumas kažkuriame diapazono taške didėja, o varža mažėja.
                      T.y. aiškinant kaitimą per makroskopines charakteristikas (varžą) pats ne iki galo klysti. 🙂 Bet vistiek te vyksta dielektrinis kaitinimas (kalbant apie distiliuotą vandenį). Kiek ten įtakos turi jonų „tampymas“ nesiryžčiau spėti, galbūt turi, galbūt ne, galbūt kažkada ta įtaka išties išauga.
                      Ir geidauju, kad apie mazerių veikimo principus nesiūlytum domėtis -- mokyto nepamokysi. 🙂

                    7. rokiskis Post author

                      Kartoju dar kartą: dielektrinio kaitinimo mikrobangėse išvis nėra -- tai išvis kitas procesas ir nustokit fantazuot.
                      Teoretizavimai nepakeis realybės. Kiek jūs beskaitytumėt savo vikipedijas, tai nepakeis realios mikrobangės krosnelės savybių. Ir jūsų aiškinimas apie „neturiu mikrobangės“ čia netaps argumentu.
                      Vienintelis nustatantis klausimas čia tik toks, ar jūs bandysite išsiaiškinti realų procesą, ar ir toliau blevyzgosit.

                    8. rokiskis Post author

                      Nusipirkit ar pasiskolinkit mikrobangę, ar kokių nors draugų paprašykit, kad bandymą padaryt padėtų -- taip bus paprasčiausia nustatyti, ar mikrobangėje daro įtaką skysčio laidumas, ar ne -- tada nereiks teoretizuoti.
                      Arba čia pat bloge gal kas nors jums padėtų, į komentarus parašytų apie vandens iš krano ir pasūdyto vandens kaitinimo rezultatus mikrobangėje -- tai paprasta, tereikia įdėti du indelius ir juos kartu pakaitinti, kol vienas ims burbuliuoti.
                      BTW, savo minėtą disertaciją pats atidžiai paskaitykite 🙂

                    9. rokiskis Post author

                      Romai, ne apie tai esmė. Viskas prasidėjo nuo kalbų, ar gali radijo bangos paveikti DNR ir sukelti vėžį. O čia pas mus gavosi žymiai specifiškesnė diskusija -- apie tai, koks pagrindinis sugerties mechanizmas yra, esant 2,5-3GHz. Mechanizmų yra įvairių, aš pats, remdamasis savo buitine patirtimi, drįstu teigti, kad pagrindinis visgi -- tai tūpas kaitinimas dėl varžos. Kvantiniai mechanizmai (molekulių vartymasis) -- pilnai tikiu, kad veikia, tačiau drįstu manyti, kad žymiai silpniau, bent jau buitinėse mikrobangėse.
                      O paties šito straipsnio mintis yra tiktai ta, kad atsiranda ufonautai, kurie išvis nežino sąryšio tarp radijo bangų ir elektros, bet visvien aiškina.
                      BTW, tamstos linke, žemiau yra Sciam straipsnio komentaras (vienas iš dviejų), puikiai demonstruoja būtent tokius atvejus, kaip sakant -- visame gražume: žmogus net neskiria radiacijos nuo elektromagnetinių bangų.

                    10. Anonymous

                      pasiziurejus tai dnr nemanau kad mano pasikeite, bet poveikis mano organizmui bent siuo metu tikrai didesnis nei mikrobangu krosneles ar visu likusiu bangu aplink xD

                    11. Anonymous

                      Nu padariau bandyma, pasudytas uzvire ir eme taskytis po kokiu 3 sekundziu, o nepasudytas tik truputi ikaito. Nezinau, kuris cia is jusu teisus, gal veikia abu efektai.

  6. laiqua_lasse

    Nesigilinant į konkrečią situaciją, sakyčiau, kad neverta galvoti apie dibilus, kai galima galvoti apie tuos bent pusėtinai protingus komentatorius, su kuriais gali būti įdomu padiskutuoti.
    O dar, jei nori suvokti, kad tavo bloge situacija toli gražu nebloga (ir šiaip pasigadinti nuomonę apie žmoniją), paskaitinėk profilaktiškai komentarus delfiuje 😉

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Ne, delfinių komentarų neturiu noro skaityt 😀 O šiaip, vat jau galvojau, kad rimtai nėra su kuo pašnekėt, bet pasirodo, kad visgi yra, tiktai žmonės, kurie supranta, apie ką rašoma, tyli ir nekomentuoja. Man jau buvo kilusi mintis, kad straipsniai, kuriuose maža komentarų ir nėra diskusijų, gal būt tiesiog sulaukia tylaus pritarimo, Ezengas čia vat patvirtino tą įtarimą. Bet kai reakcija kyla iš durnių, tuo tarpu kažką nuvokiantys žmonės reaguoja labai vangiai -- tai ir kyla tokios mintys.

      Reply
      1. laiqua_lasse

        Protingi žmonės dažnai turi įdomesnių ir naudingesnių užsiėmimų, nei komentuoti bloguose. Šiuo atveju būtų blogiau, jei nutiltų durniai -- tai reikštų, kad šie irgi rado įdomesnių užsiėmimų, pvz. valdyti valstybę.

        Reply
          1. nostra_

            tai jo, galima ir kitur rast, bet primesk -- idetum viena, kita pupa, tada niekam neberupetu ten kazkokios mikrobanges, tranzistoriai ar varzos. visi diskutuotu ivairiomis intelektualinemis temomis, susijusiomis su matematika (90-60-90…) ar literatura (A, B, C…) 😀

            Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: moskitas
      Psichotronai aktyviai veikia smegenis. Jie tyčia tam sukurti. Kol visuomenė nesukovos su psichotronais, tol tauta nepraregės. Mobilių ryšių operatoriai vykdo saugumiečių užsakymus, tos antenos valdo psichiką. Nuo jų apsisaugot padės tiktai iš folgos pagaminti apsiaustai, dengiantys visą kūną.

      Reply
  7. Anonymous

    naivu tiketis vadovelyniu dalyku kai zmones net common sence neturi. uztenka paziureti i zuoko/pakso/kedzio ivykius kad suprasti jog netgi taip vadinamajai progresyviai visuomenes daliai patinka buti maustomai. tik reikia maustyti su sharmu ir no problem. nezinau ar tai paguoda bet mes tuo nesiskiriame nuo likusio pasaulio. gal tik likes pasaulis labiau pilietishkesnis ir labiau kovoja uz savo teises. pas mus dauguma nuolankiai nuleide galvas priima bet kokia kishama nuomone ar sprendima. as jau nustojau ir del to parintis -- ner prasmes…

    Reply
  8. Anonymous

    Iš ties iš ties
    teko dirbti kelis metus viename kabinete su išsilavinusia moteriške(turiu pabrėžti, kad ji inžinierė, vadinasi mokinosi fiziką), kuri kiekvieną dieną man ausis ūžė apie horoskopus, akmenis ir žvaigždes, kurios lemia mūsų (tiksiau tik jos gyvenimą) ir apie tai kokią neigiamą įtaką sveikatai turi net tik mobilieji telefonai, bet ir kampai, vamzdžiai, kondicionieriai ir tt ir pan., tiesiog maldavo kaip visa tai blogai, bet paaiškinimo kodėl ir pati neturėjo -- siaubas kažkoks. Šio paradokso aš lyg šiol nesuvokiu ir kėliau tokį patį klausimą sau „ar iš ties..?“

    Reply
    1. rokiskis Post author

      Re: Iš ties iš ties
      Būtent. Kaip kažkada senai mano gydytoja, sužinojusi, kad nemažai dirbu su kompu, labai rimtai man patarinėjo, kad pasistatyčiau bent jau vieną didelį kaktusą prie monitoriaus. O geriau kelis. Tai gydytoja, o ne kokia šiaip bobutė. Ir kaip aš nustebau, kai po kiek laiko kita gydytoja man pasakė netgi formulę -- kad vidutiniais kaktusais skaičiuojant, reikia statyti maždaug vieną kaktusą vienai valandai darbo su kompiuteriu per dieną. T.y., jei praleidi prie kompo 8 valandas, reikia 8 vidutinių kaktusų. Kai trečiai gydytojai tai papasakojau, jinai labai rimtu veidu pareiškė, kad „na, šitiek gal ir per daug, bet bent jau vieno kaktuso dviems valandoms tai reiktų“.
      Žodžiu, toks vaizdas, kad kai kada ufonautizmai tampa netgi sisteminiais.
      O kur dar feng-šujai visokie, ten tai išvis beprotybė prasideda…

      Reply

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *